KU rektorius Artūras Razbadauskas: „Klaipėdos universitetas turi didžiulį potencialą ir pasitarnaus Lietuvai, jeigu nebus gniuždomas!..”

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Juozas IVANAUSKAS

 

KU rektorius Artūras Razbadauskas: „Klaipėdos universitetas turi didžiulį potencialą ir pasitarnaus Lietuvai, jeigu nebus gniuždomas!..”

 

Birželio 20 dieną „Švyturio“ arenoje 28-ajai Klaipėdos universiteto absolventų laidai kitaip nei ankstesniais metais, visiems vienu metu buvo įteikti diplomai. Mokslų baigimą liudijantį dokumentą atsiėmė 661 studentas. Diplomai įteikti 295 Sveikatos, 249 Socialinių ir humanitarinių mokslų, 99 Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetų bei 20 Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentų, įgijusių bakalauro ir magistro laipsnius. Naujasis Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr. Artūras RAZBADAUSKAS savo sveikinimo kalboje akcentavo: „Pirmi metai, kai visa Universiteto Bendruomenė susirenka į vieną šventę, anksčiau jų būdavo net penkios, šešios. Labai džiaugiamės ir tais absolventais, kurie šiemet baigė studijas su pagyrimu. Akademiniai pasiekimai – labai svarbūs jų tolesnei karjerai“, – patikino rektorius.

Klaipėdos universiteto tarybos pirmininkas, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad 28-ajai KU absolventų laidai finišo tiesiojoje teko patirti daug išbandymų, kaip ir pačiam universitetui: „Vadovybės rinkimai, santykiai su Vilniumi ir įvairios diskusijos, tačiau visa tai jau įveiktas etapas. Šiandien Klaipėdos universitetas tvirtai stovi abiem kojomis ir žino ateities kursą, – kalbėjo konstruktyviam bendradarbiavimui su KU entuziastingai pritariantis miesto vadovas.

--------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Sakykite, prašau, kokį įspūdį jums paliko dar vienus mokslo metus apvainikavusi KU diplomų įteikimo šventė? Kokių permainų Klaipėdos universiteto bendruomenė gali tikėtis artimiausiu metu, prasidėjus naujiems mokslo metams rudenį?    

Šių metų Klaipėdos universiteto absolventų 28 – oji laida – tai 661 studentas, įgijęs bakalauro bei magistrantūros studijų diplomus. KU yra vienintelis valstybinis universitetas Vakarų Lietuvoje, pasižymintis savo mokslinėmis programomis, pirmiausia tai jūriniais mokslais, jūrinės technologijos mokslais, jūrine ir uostų inžinerija. Kituose LT universitetuose nieko panašaus nėra. Klaipėdos universitetas vienintelis turi laivyną, tad mūsų studentams suteikiama galimybė praktikuotis laivuose ir tapti aukščiausio lygio profesionalais.

Diplomų įteikimo šventė pirmą kart buvo surengta viso Klaipėdos universiteto. Anksčiau būdavo švenčiama atskirais struktūriniais padaliniais ir tai, be abejo, nepasitarnaudavo bendram universiteto įvaizdžiui. O šį kartą mes norėjome parodyti visiems politikuojantiems skeptikams, kurie kalba neva Klaipėdos universitetas miršta ir yra  neperspektyvus, kokie mes iš tikrųjų esame.

Suprantama, mes galime išlikti rinkos konkurencinėje kovoje praktiškai įrodę, ko verti esame. Studentų demografinės krizės pasiekta duobė visoms aukštosioms mokykloms tebėra aktuali problema. Jokiame Lietuvos universitete ženkliai nepadaugėjo studentų, tad nederėtų išskirti kažkurio vieno ir jį skandinti. Taip tikrai nėra, kad Klaipėdos universitete viskas blogai. Tai absoliuti dezinformacija, kuri vienu metu buvo skleidžiama uostamiesčio Alma mater griovėjų ir politinių oponentų. Visumoje mūsų universitetas patrauklus studentams, o bene didžiausia problema – susikalbėti su atsakingas pareigas užimančiais politikais, kurie, užsižaidę reformomis, priima vienokius ar kitokius sprendimus švietimo ir mokslo srityje.

Norėčiau pabrėžti, Klaipėdos universitetas tik 38 procentais yra asignuojamas valstybės, o visą likusią sumą užsidirba pats, vykdydamas europinio, pasaulinio lygio mokslinius projektus. Tai aukščiausios prabos tarptautiniai projektai, finansuojami ne Lietuvos biudžeto, bet tiesiogiai europinėmis lėšomis.  Šiuo metu universitete vykdomi apie 80 mokslo projektų, į kuriuos įtraukiami gabiausi studentai, didelis dėmesys skiriamas dėstytojų kvalifikacijos kėlimui, tobulinimuisi.

Pastaruoju metu Klaipėdos universitete yra suburta labai stipri komanda, kurios nariai sėkmingai dalyvauja pasauliniuose projektuose, tampa ne tik partneriais, bet ir lyderiais, vadovauja moksliniams projektams. Tokiu būdu uždirbamos lėšos, būtinos ne tik  universitetui, bet ir Lietuvai. Klaipėdos universiteto mokslininkai dirba Špicbergene, ekspedicijose Antarktidoje, Kosta Rikoje, Brazilijoje, ir kitose pasaulio šalyse. Jūrinių tyrimo instituto veiklos geografija išties labai plati. Okeanografijos, jūriniuose moksluose mes patenkame į dešimtuką geriausių Baltijos šalių universitetų, o taip pat į pasaulio dviejų šimtų geriausių universitetų šioje srityje. Aš nežinau, ar dar kuri Lietuvos aukštoji mokykla galėtų pasigirti panašiais rodikliais.

Atsakingus sprendimus švietimo ir mokslo srityje priimantys Lietuvos politikai bent jau turėtų būti informuoti, kaip Klaipėdos universitetas apskritai yra vertinamas pasaulyje?

Tai kad nelabai nori girdėti tie politikai, kuriems ši informacija yra nenaudinga. Aš suprantu, konkurencinės sąlygos Lietuvoje yra labai aštrios. Žemaitijos regionas, be abejo, labai patrauklus ir kitiems universitetams, jie ieško galimybių pritraukti studentus iš šio regiono. Matyt, daug kas norėtų, kad jaunimas važiuotų studijuoti ne į Klaipėdos, o į kitų dviejų didžiausių Lietuvos miestų universitetus. Tačiau mūsų įgyta europinė patirtis aiškiai parodė, kad nebūtinai sostinėse koncentruojasi universitetai. Tad ir mūsų Klaipėda turi unikalias galimybės tapti universitetiniu miestu su gerai išvystyta infrastruktūra. Turime naujus, puikiai įrengtus studentų bendrabučius Universiteto alėjoje. Tokių bendrabučių joks kitas Lietuvos universitetas neturi. Galų gale, Klaipėda - Lietuvos jūriniai vartai į pasaulį. Visame pasaulyje keičiantis klimatui, šiltnamio sąlygomis žmones gelbsti jūra, čia yra palankios sąlygos sveikai gyvensenai. Klaipėdoje besimokantys studentai mielai leidžia laisvalaikį prie jūros. Tai išties puiki vieta, turime modernias mokslines laboratorijas, Kopgalyje veikia didžiausia akvakultūros laboratorija, kur auginame krevetes ir žuvis dirbtinėmis, naujausiais moksliniais tyrimais grindžiamomis sąlygomis. Žodžiu, Klaipėdoje vyksta svarbūs darbai, rengiamos kokybiškos studijos, nors konkurencija visos Lietuvos akademinėje visuomenėje tebėra gan aštri.

Jūsų nuomone, su kokiais pagrindiniais iššūkiais teks susidurti Klaipėdos universitetui naujaisiais mokslo metais?

Klaipėdos universiteto taryba patvirtino naują KU valdymo struktūrą, kurią artimiausiu metu reikės įgyvendinti. Tai pirmasis iššūkis. Nuo rugsėjo mėnesio pradės funkcionuoti nauja Klaipėdos  universiteto valdymo struktūra. Tiesą sakant, ankstesnioji KU valdymo struktūra nebuvo labai efektyvi. Visos tos vidinės peripetijos, kurios vyko KU valdyme, kai vienu metu buvo keli rektoriai, intrigos, suskaldymas viduje, mano nuomone, tikrai nepasitarnavo universiteto pažangai. Pastaruoju metu bendromis pastangomis mums pagaliau pavyko sutelkti mokslinę  bendruomenę, tai ketiname daryti ir toliau.

Kitas rimtas iššūkis Klaipėdos universitetui – pritraukti kuo daugiau studentų. Prieš tai vykusioje konkurencinėje kovoje nukentėjo KU reputacija, kai kas tuo naudojasi. Nėra labai paprasta pritraukti naujus studentus. Todėl mūsų strategija šiuo metu yra Rytų partnerystės šalys. Kur kas daugiau studentų mes pritraukiame iš užsienio šalių, negu iš tos pačios Klaipėdos. Mūsų universiteto reputacijai buvo padaryta didelė žala, kai prasidėjus reformų intrigoms pasklido gandai apie galimą KU uždarymą. Be abejo, panašios kalbos atbaidė dalį studentų. Joks universitetas negali gyvuoti be studentų. Jeigu gyventume vien iš mokslo, taptume moksliniu institutu.

Ekosistemos sukūrimui būtina komunikacija su miestu ir verslu, todėl yra tikslinga ir netgi būtina stiprinti susitarimus. Klaipėdos universitetas reikalingas Klaipėdos miestui. Vienas be kito normaliai funkcionuoti mes negalime, jeigu iš tikrųjų norime sukurti universitetinį uostamiestį.

Verslui sukurti, naujoms investicijoms pritraukti būtina paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. Klaipėda pralaimi investicijomis Vilniui ir Kaunui jau vien todėl, kad neparengia reikalingo kiekio IT specialistų. Norinčių investuoti Klaipėdoje kompanijų yra daug, tačiau jos neinvestuoja kadangi čia nėra pakankamai specialistų. Taip atsiranda užburtas ratas. Kuomet buvo dedamos pastangos sugniuždyti Klaipėdos universitetą, mes nebuvome pajėgūs parengti reikiamo kiekio specialistų. Tai valstybinio lygio klausimas. Valstybė turėtų būti suinteresuota, kad mes stiprėtume. Klaipėdos universitetas turi didžiulį potencialą, kuris pasitarnaus Lietuvai, jeigu nebus gniuždomas, o atvirkščiai, skatinamas ir palaikomas.

Veikiant aršios konkurencinės kovos sąlygomis, matyt, labai svarbus faktorius – konstruktyvus dialogas, užsimezgęs tarp naujai išrinkto (perrinkto) Klaipėdos miesto mero V. Grubliausko bei KU rektoriaus A. Razbadausko?

Neabejotinai, darnus komandinis darbas, konstruktyvus bendradarbiavimas su miestu ypač svarbus Klaipėdos universitetui. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas aiškiai suvokia būtinybę bendradarbiauti su universitetu. Aš tikiuosi, kad po savivaldos rinkimų pilnai susiformavus miesto administracijos vadovybei, mes atrasime kur kas daugiau sąlyčio taškų bendrų projektų vykdymui. Anksčiau pasireiškusi arogancija iš abiejų pusių mums trukdė normaliai bendradarbiauti. Tačiau naujoji KU vadovybė atvėrė Klaipėdos universitetą miestui. Mes atvėrėme gatvę judėjimui. Iki tol buvome lyg uždara teritorija, universitetinė išrinktųjų zona. Mano požiūris yra visai kitoks. Atvėrėme Klaipėdos botanikos sodą miesto gyventojams, klaipėdiečiams. 

Be abejo, Klaipėdos universiteto ir miesto simbiozė, susiklausymas šiuo metu mums yra ypač svarbus. Susiformavus pastoviai komandai atsiranda ir visai kiti įgaliojimai. Beveik metus man teko laikinai vadovauti Klaipėdos universitetui, vyko gan sudėtingas vadovavimo procesas, nes į laikinąjį vadovą visai kitaip buvo žiūrima. Sprendimų priėmėjai Seime ir vyriausybėje visai kitaip žiūri į laikinąjį universiteto vadovą, negu į rektorių, kuris yra išrinktas penkerių metų kadencijai.

Šiomis dienomis mus pasiekė džiugi žinia. Manau, didelis visos Universiteto Bendruomenės laimėjimas yra tai, jog Europos Komisija neseniai paskelbė, kad Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas buvo atrinkti dalyvauti bandomajame projekte skatinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Naujam projektui per artimiausius trejus metus numatyta skirti iki 85 milijonų eurų, juo siekiama kurti aukšto lygio universitetų tinklus. Trys Lietuvos universitetai pateko tarp 114 atrinktų aukštųjų mokyklų, kurios susibūrė į septyniolika aljansų, kiekvienas aljansas turėtų gauti po penkis milijonus eurų. Šiuo bandomuoju projektu Europos Komisija siekia sukurti tinklus, kurie leistų aktyviau keistis studentais ir dėstytojais. Tikimasi, kad glaudesnis bendradarbiavimas padės skatinti konkurencingumą, siekiant atsverti augančią JAV ir Kinijos įtaką. 

Regis, sėkmingai įveikus pragaištingų reformų bei politinių intrigų povandeninius rifus, sulaukėme pažangioms permainoms Klaipėdos universitete palankaus vėjo. Geros kloties. Dėkoju jums už interviu pokalbį. 

-----------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

FOTO komentaras (paryškinta)

 

Naujasis Klaipėdos universiteto rektorius, prof. dr.  Arūnas RAZBADAUSKAS bei Klaipėdos meras Vytautas GRUBLIAUSKAS viliasi, jog didžioji dalis baigusiųjų studijas absolventų liks gyventi ir dirbti uostamiestyje.

Labai tikėtina, jog Klaipėdos universiteto absolventams diplomų įteikimo šventė „Švyturio“ arenoje bus surengta ir kitąmet...
 

 

  

Peržiūros: 1028

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti