Kaltinamojo Gintaro Banaičio paskutinis žodis Garliavos byloje

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

 Kaltinamojo Gintaro Banaičio paskutinis žodis b/ byloje Nr. 1-6-332/2018

                                      2019-02-26           

Atsiliepiat į prokurorės baigiamą kalbą teismui primintina, kad teismo kolegija buvo atmetusi  teisėtą kaltinamojo Gintaro Banaičio prašymą grąžinti bylą prokurorei, dėl akivaizdžių kaltinamojo akto neatitikimo  BPK 219 str. reikalavimams. Todėl kaltinamajame akte pareikšti kaltinimai suformuluoti taip, kad kaltinamajam visiškai neaišku kaip gintis nuo inkriminuojamų veikų. Kiekviename iš 6 epizodų inkriminuojamų Gintarui Banaičiui ir 5 epizodų inkriminuojamų Violetai Banaitienei gynybai kyla tie patys klausimai :

      - kada, kur, kokiems asmenims dalyvaujant G. Banaitis ir V. Banaitienė tapo suburtos organizuotos bendrininkų grupės nariais,

      - kada, kur ir konkrečiai iš ko ir kokias užduotis ar nurodymus G. Banaitis ir V. Banaitienė gaudavo, kiekvieno inkriminuojamo epizodo atveju,

      - kokią konkrečiai informaciją, kiekvienu G. Banaičiui inkriminuojamu epizodu jis surinko, kaip ją perdavė savo sutuoktinei V. Banaitienei ar kaip kitaip ją konkrečiai panaudojo,

      - kada, kokiu būdu, konkrečiai kokią informaciją V. Banaitienė perdavė A. Skučienei ar asmeniui N. V., kiekviename iš inkriminuojamų atvejų.

       - ką reiškia frazė ne karta pasikartojanti kaltinamajame akte ir naudota V. Banaitienės atžilgiu kiekviename epizode, tai : “ budėjusiai Klonio g. 5, Teleičių km. Garliavos sen. ,Kauno raj. įrengtoje pasipriešinimo stovykloje”. Tokia frazė kaltinamojo akto kontekste skamba dviprasmiškai ir sudaro įspūdį kažkokios dar nusikalstamos veikos, kurios apibrėžimo baudžiamajame kodekse nėra, bet kaip ir sudaranti kažkokią menamai apsunkinančią aplinkybę. Matomai dėl įrodymų trūkumo, minėta vartojama viso kaltinamojo akto tekste 10 kartų, kad sudaryti įspūdį apie vadinamos “organizuotos grupės“ egzistavimą. Tokiu atveju neaišku kas, kada tą  “stovyklą įrengė” ir kam kokia atsakomybė gali tekti už jos organizavimą ar buvimą toje stovykloje;

        - nesuprantamas, kaltinamajame akte 4 kartus minimas, “nenustatytų organizuotos grupės narių” vaidmuo ir kuom jie skiriasi nuo sekančios kategorijos kaip “ tyrimo metu nenustatytas asmuo. [ Prie 2016-04-04 prašymo grąžinti bylą prokurorui, pridėtame akte pažymėta rausvai].

        - nesuprantamas, kaltinamajame akte  18 kartų minimas “tyrimo nenustatytų asmenų” vaidmuo ; [pridėtame akte pažymėta]

        - nesuprantama kaip gintis nuo inkriminuojamos veikos grupėje kada kaltinamajame akte teigiama, kad tai įvyko “nenustatytu laiku”. Tai kaltinamajame akte kartojasi 15 kartų. [pridėtame akte pažymėta rausvai]

        - nesuprantama kaip G. Banaičiui ar kitiems kaltinamiesiems gintis nuo inkriminuojamos veikos grupėje kai kaltinimas išdėstytas sekančiai : ” ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai 2010 m. liepos - gruodžio mėnesiais. iki Vaido Milinio nužudymo 2010-12-11, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sistemingai vyko prie Marijos Milinienės ir Alberto Milinio gyvenamojo namo, esančio  Kauno raj., Ramučių k., K. Bielinio G. 34, kurie sėdėdami įvairiuose tyrimo metu nenustatytuose automobiliuose, stebėjo namą bei kiemo teritoriją, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų Milinių šeimos gyvenimą”.

 Sukonkretinus tai sakysim, kad “nenustatyti organizuotos grupės nariai ” , ” nenustatytu laiku ”, naudodami “ nenustatytus automobilius ” neteisėtai surinko nenustatytą informaciją, bet padarė labai didelę žalą kurią, kaip suprantama iš kaltinamojo akto, galimai solidariai turėtų  atlyginti ir Gintaras ir Violeta Banaičiai.

Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją teisme, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kaltinamajame akte nusikalstamas veikas aprašyti griežtai laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir aprašyti jas taip, kad iš kaltinamojo akto būtų aišku, kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas įtariamasis. Šioje baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas (BPK 219 straipsnio 3 punktas) neatitinka nurodyto Lietuvos Respublikos BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Kaltinamasis aktas nėra bet koks tekstas ar frazių rinkinys, kuris bylą nagrinėjant teisme turėtų būti koreguojamas, keičiamas, tikslinamas. Kaltinamasis aktas, kaip ir kiti procesiniai dokumentai, surašyti tyrėjo, prokuroro, teismo, turi būti surašytas tiksliai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, visus duomenis surašant taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje. Kaltinamasis aktas turi būti tikslus, išsamus, juridiškai korektiškas, neprieštaringas. Kai nagrinėjant bylą teisme išaiškėjo aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnyje, turėjo būti taikomos šiame straipsnyje numatytos taisyklės. Kaltinamojo akto trūkumai, kurie trukdė kaltinamiesiems gintis, o tuo pačiu ir nagrinėti bylą, buvo aiškūs jau bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, tai šie trūkumai turėjo būti ištaisyti nedelsiant, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 3 punkte ir 234 straipsnio 2 dalyje.

   Prokurorė R. Poškienė 2015-12-02 datuotu prašymu patikslinti kaltinimą, o faktiškai įteikusi jį teismui viešai 2012-12-08 dieną posėdžio metu, jau tikslino kaltinimą. Tuomet G. Banaičiui ir V. Banaitienei buvo panaikintas kaltinimas pagal LR BK  25 str. 3d. ” nekeičiant faktinių bylos aplinkybių”.

   2016-03-15 prokurorė R. Poškienė vėl kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su tokiu pat prašymu patikslinti kaltinimą, vėl “nekeičiant faktinių bylos aplinkybių”, bet dabar vėl sugrąžinant kaltinimą Gintarui ir Violetai Banaičiams pagal LR BK 25 str.3d.

   Tuo metu byloje buvęs pataisytas kaltinamasis aktas vis tiek iš esmės neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, kaip ir prieš tai buvęs, bet pareiškus prašymus taisyti netikslumus ir klaidas prokurorė R. Poškienė sutiko su pastabom ir kreipėsi į teismą prašydama termino taisymams. Tai jai buvo suteikta, bet šis kaltinamojo akto variantas įnešė dar daugiau sumaišties ir neaiškumų. Kad tai trukdys nagrinėti bylą teisme, jau buvo minėta prašyme grąžinti bylą prokurorui. Nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Šiuo atveju dėl trūkumų surašant kaltinamąjį aktą, o būtent – aprašant kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, nėra aiškus pats įrodinėjimo šioje byloje dalykas, todėl tai trukdo gintis. Neesant aiškių kaltinimo ribų, prokurorė savo kalboje 2018-11-21 naudojosi tuo ir skaitydama kaltinimą vartojo terminus neatitinkančius teisines normas, faktais neparemtus teiginius teikė kaip patvirtintus, o byloje neegzistuojančius duomenis pateikinėjo kaip byloje esančius. Šie esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje, nes nėra aiškūs kaltinimo pagrindai.

2016-04-04 Gintaras Banaitis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu grąžinti bylą prokurorui nurodant virš išdėstytus argumentus. Visi kaltinamieji ir jų gynėjai palaikė šį prašymą, išskyrus kaltinamajį Vitalijų Keršį, kurį, kaip paaiškėjo, mainais į šmeižikiškus parodymus, prokurorės prašoma atleisti nuo bausmės.

 Toks prašymas kolegijos buvo atmestas.

 Prokurorė R. Poškienė galėjo ištaisyti padėtį, savo kaltinamojoje kalboje pateikdama nusikaltimo sudėtį patvirtinančius faktus, bet joje tik atsirado naujų nurodomų aplinkybių, kokių byloje iš viso nebuvo iki tol. Dabar gi yra tokia situacija, kad gintis nuo deklaratyvių kaltinimų galima tik pačiam keliant klausimus vietoj kaltintojo, į juos atsakant bei preventyviai išaiškinant situaciją, kad užkirsti kelią galimom prokuroro insinuacijoms ir tiksliai nurodant byloje esančius įrodymus, kuriuos prokurorė ignoruoja. Susidariusioje situacijoje aiškiai matomos prokurorės insinuacijos ir jų galimas tęsinys. Tai lengvai nuspėjama – po ginamųjų kalbų, prasidėjus ginčams, prokurorė nieko neirodinės ir apsiribos, niekuom įrodimiškai nepagrįsto, to paties kaltinamojo akto skaitymu dar kartą. Paskutiniame žodyje belieka išnagrinėti kiekvieną kaltinamojo akto sąkinį ir kiekvieną prokurorės kalbos frazę, kadangi visi kaltinimai yra arba suklastoti policijos tyrėjos su prokurorės žinia, arba nekompetetingi ir neturintys teisinio pagrindo, arba deklaratyvūs ir be jokių įrodymų. 

Prokuroro viešai sakoma kalba yra sudėtinė baudžiamojo proceso, savarankiškos jo stadijos dalis, reikšminga tolesniam bylos nagrinėjimui teismo posėdyje ir sukelianti konkrečias procesines teisines pasekmes.

  Valstybinio kaltinimo palaikymo praktikoje akcentuojama, kad sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras turi likti objektyvus, nešališkas, savo poziciją ir vertinimus grįsti tik tomis aplinkybėmis, kurias galima patikrinti, vengti moralizavimo, pašaipų, perdėto savo emocingumo teisiamojo atžvilgiu demonstravimo. (LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖ PROKURATŪRA PROKURORŲ ETIKOS KOMISIJOS IŠVADA DĖL L. A. SKUNDO 2015 m. birželio 9 d. Nr. 1.6-18)

2018.11.21d. viešame teismo posėdyje sakydama baigiamąją kalbą Gintaro Banaičio ir Violetos Banaitienės atžvilgiu prokurorė Rita Poškienė ją argumentavo tikrovės neatitinkančiomis nuorodomis bei vertinimais, taip siekdama suformuoti menkinančią ir žeminančią nuomonę apie Gintarą ir Violetą Banaičius, priskiriant jiems vykdytojų role. Banaičiai siejami su nieko bendro su jais neturinčiais asmenimis ir jų menama grupe.

Dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje

 Kaltinamajame akte Gintaro Banaičio atžvilgiu kaltinimai pateikti 6 epizoduose, o Violetai Banaitienei 5 epizoduose. Visuose minėtuose epizoduose prokurorė Rita Poškienė teigia, kad sutuoktiniai Gintaras ir Violeta Banaičiai “ veikė Audronės Skučienės ir asmens N.V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje grupėje asmenų bei joms vadovaujant - su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijum Keršiu, Andreju Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Raminta Baltuškiene, asmeniu T.S., kurio atžvilgiu tyrimas yra išskirtas, Renaldu Ščiglinsku ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitaręs daryti kelis ir daugiau nusikaltimų - kaip vykdytojas, tyčia, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmenų gyvenimą”.                                                            

Ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino savo ankstesne pažintimi su G. ir V. Banaičiais. Byloje yra G. Banaičio ir kitų kaltinamųjų telefoninių pokalbių suvestinių protokolai kuriuose nėra kitų kaltinamųjų kontaktų su G. ir V. Banaičiais, nėra minimi kitų kaltinamųjų tarpusavio pokalbiuose, bei liudininkų parodymuose.

 Vieninteliais, liudininko Sigito Martinavičiaus parodymais (8t.47-50psl) duotais 2014 -03-20, praėjus dviems metams nuo įvykių 2012-03-29 iki 05-26, prokuroras rėmėsi kaltinamajame akte G. ir V. Banaičių atžvilgiu. Pažodžiui tai :  “ Taip pat man yra žinoma ir tai, kad Klonio gatvėje aktyvus veikėjas buvo toks Gintaras Banaitis. …jo veiksmai Klonio gt. pasireiškė tuom, kad jis užsiiminėjo anstolės Vaicekauskienės sekimu. Jis nuolat sekė anstolę Vaicekauskienę, sekė kur važiuoja ir ką veikia. Visą tai ką jis susekdavo jis pranešdavo savo žmonai Vilei, kuri nuolatos budėjo Klonio gt., o Vilė Banaitienė apie sekimus ir sekimo rezultatus pranešdavo viską A. Skučienei. Taip pat esu girdėjęs tai, kad Gintaras Banaitis 2012m. gegužės mėnesį Šventojoje sekė advokato Černiausko namus”. Savo parodymuose S. Martinavičius tokios informacijos šaltinio nenurodo ir tyrėja A. Gecevičienė tokio klausimo jam aplaidžiai nekelia, nors tai jos pareiga. Tokiu būdu kaltinamojo akto tekste atsiranda įdentiškai, kaip S. Martinavičiaus parodymuose, išdėstyti kaltinimai G.ir V. Banaičiams.

Be to tame pat protokole yra yra sekantis teiginys: “Aš įsitikinau, būdamas greta Venckienės ir Skučienės, kad visiems veiksmams Klonio gatvėje ir Klonio gatvės aktyvistams vadovavo tiesiogiai Neringa Venckienė, bet ji aktyvistams vadovavo ne viešai, o per savo tetą Audronę Skučienę”.  Ši frazė iš protokolo tampa pretekstu kaltinimui veikiant organizuota grupe, nors išdėstyta tik asmeninė išvada.

Jau tuo metu prokurorė, vadovaudama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, privalėjo  nustatyti šaltinius, o ne vadovautis “man yra žinoma”, “esu girdėjęs”,” aš įsitikinau”. Tokios terminologijos vartojimas patvirtina jais grindžiamų kaltinimų nepagrįstumą ir tyrėjo ir prokuroro nekompetetingumą.

  Teisminio nagrinėjimo metu, 2017-06-27 posėdyje, liudytojas Sigitas Martinavičius išklausęs garsinamą jo apklausos protokolą, paneigė ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą ir pareiškė sekančiai :

  • 3 psl. ” Banaitį atpažistu. Jo žmona dažniau būdavo, jis kartais atvažiuodavo, kažką organizuodavome, laiką leisdavome, kalbėdavome. Vieną kartą tik girdėjau, kad vykdavo stebėjimai, bet patvirtinti, kur ir ką sekė, negalėčiau. Kažkas pasakojo, kad S. Vaicekauskienė kažkur važiavo, bet kas perdavė, nežinau”.
  • Į kolegijos pirmininko klausimą : “ Tyrėja interpretuoja mano žodžius. Aš, kadpastoviai sekė, nesakiau. Jeigu sakiau, tai atsiimu savo žodžius. Aš negaliu pasakyti, ar ji buvo kažkur ir kažkada sekama, kažkokioje vietoje ją mate ir perdavė informaciją…. Mano parodymai yra nevisiškai teisingi, kad G. Banaitis sekė, perdavė žmonai, o ji perduodavo A. Skučienei. Apie G. Černiausko sekimą paliudyti nieko negalėčiau. Kieme visokių kalbų būdavo. Apie sekimus tik iš kiemo pokalbių žinau, matyti nieko nemačiau. Aš nežinau, kad būtent G. Banaitis                                    turėjo sekti S. Vaicekauskienę. Kad A. Skučienė ateitų ir nurodinėtų visiems ką sekti, sunkiai įsivaizduoju.”  
  • 4psl. ” aš nesu girdėjęs, kad N. Venckienė duotų nurodymus A. Skučienei, kad atlikti neteisėtus veiksmus.”
  • “ aš jau minėjau, kad R.Ščiglinskas, ką rašė “facebooke”, nei A.Skučienė, nei N. Venckienė nieko nenurodė”.
  • Į G. Banaičio klausimą : “ aš neturėjau duomenų, kad jūs buvot Šventojoje….Aš tave tik du kartus gyvenime matęs…”
  • negaliu patvirtinti, kad Banaitienė perdavinėjo A. Skučienei duomenis ”.

Po tokių liudininko S. Martinavičiaus parodymų Gintaro ir Violetos Banaičių             atžvilgiu, prokurorė Rita Poškienė, sakydama baigiamąją kalbą, turėjo  remtis byloje esančiais liudyjimų teisme protokolais, o ne liudytojo paneigtais parodymais surašytais tyrėjos A.Gecevičienės ikiteisminio tyrimo metu, arba nurodyti abiejų  parodymų turinį ir prieštaravimus. Matomai slėpdama savo nekompetenciją, ar dar blogiau – šališkumą prokurorė R. Poškienė savo kalboje 2018-011-21 4psl. pareiškė:                                         

  “ iš D. Kaminicko ikiteisminio tyrimo metu duotų specialaus liudytojo parodymų, kaltinamojo V.Keršio, liudytojų : A. Kuznecovaitės, D. Smerdovienės,  A. Sergeev, M. Kuprevičiaus, S. Martinavičiaus,  G. Tamoliūnaitės, P. Rėklaičio, A. Klimo, K. Urbono, K. Apanavičiūtės - Sulikienės ikteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų parodymų matyti,  kad šiai organizuotai grupei vadovavo N. Venckienė ir A. Skučienė”.

 Šis teiginys yra melagingas ir klaidinantis teismą, apie ką cituosiu bylos medžiagą sekančiai : S. Martinavičius ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos A. Gecevičienės surašytus parodymus paneigė.

-   A. Klimo parodymai ikiteisminiame tyrime A. Gecevičienei duoti tris kartus :

  1. 2011-10-20 (8t.65-66 psl) parodymai : ” ..įsijungiau į Klonio gatvės veiklą. Aš esu suorganizavęs jiems vieną mitingą birželio mėnesį 2010 ” , ” buvau apšauktas pedofilu, Ūso draugu….šmeižimas prasidėjo dėl to, kad aš daug klausinėjau apie pedofilijos bylą ”, ”aš žinau, kad A.Skučienė buvo mano šmeižimo organizatorė”, ”…aš sulaukiau grąsinimų iš M.Kuprevičiaus. Man pasakė, kad aš turiu pasisaugoti ir turiu saugoti savo šeimą ” , ”pradžioj maniau, kad visa peklą verda A.Skučienė, o po to supratau, kad ir N. Venckienė kartu su ja…” , ”iš Kuznecovaitės sužinojau, kad Venckienė mane šmeižia ir vadina ūso draugu ”.

   Iš cituoto parodymų teksto matosi tik faktai apie A.Klimo, kaip organizatoriaus, prisidėjimą prie Klonio gatvės įvykių, kaip asmenį konfliktavusį su A.Skučiene ir asmenį susilaukusį grasinimų iš kito asmens, palaikančio kaltinimo versiją-M.Kuprevičiaus.

  1. 2011-11-17 (8t.67-68 psl) šitai bylai nereikšmingi parodymai apie A. Ūso žūties dieną, Prienų rajone jo matytą asmenį, panašų į Raimundą Ivanauską.
  2. Po trijų metų t.y.2014-09-16 (T.81-82 psl) be jokio preteksto, Klimas vėl apklausiamas. Citata : “..kad aš tikrai ilgai klonio gatvėje prie tvoros nebudėjau,                                                           buvau ten tikrai neilgai, tačiau galiu drąsiai patvirtinti tai, kad Klonio gatvėje 2010 m. ir vėliau ten budėję asmenys buvo valdomi tiesiogiai Audronės Skučienės per jai patikimus asmenis gatvėje, o Audronei Skučienei iš namo vadovavo tiesiogiai N. Venckienė.”

 Tokie ir kiti toje apklausoje surašyti parodymai, yra aiškiai paskatinti asmeninių   konfliktų, nes tokie prieštaravimai atsispindi A. Klimo apklausoje prieš tris metus t.y. 2011-10-20 d. Tokie parodymai nevertintini kaip patikimi ir objektyvūs dar ir todėl, kad A. Klimas pasakoja apie įvykius iki 2012 m. gegužės mėn. pabaigos, o pats nurodęs pirmoje apklausoje, kad Klonio gt. buvęs tik 2010 m. Pavyzdžiui parodymuose apie Tatjaną Borovec, A. Klimas teigia, kad žino apie jos veiklą Šventojoje ir Palangoje 2012 m. gegužės mėn.  ”  iš susirašinėjimo feisbuke”.

   Kitas pavyzdys (t8.82psl) apie A. Lobovą : ”…jo rolė visoje toje istorijoje buvo tokia,        kad jis atlikdavo baugintojo,  grasintojo vaidmenį ”…., ” ir kiti gatvės žmonės buvau iš A. Lobovo ne kartą girdėjęs, kad reikia versti valdžią, reikia į valdžią statyti savo žmones, jis viešai ne kartą žodžiu ragino imti ginklus ir nuversti valdžią .”

Logiška, kad tokių prieštaringų parodymų, apie kažkokią organizaciją ar grupę iš anksto susitarusių asmenų vykdyti kokią nors nusikalstamą veiką, A. Klimas teisme atsisakė.  2017-09-19 posėdyje jis parodė, kad visiškai neigia ikiteisminio tyrimo metu surašytą apklausos protokolą ir teigia sekančiai :

Į kolegijos pirmininko kl.: ” Aš žinau kas yra N. Venckienė, bet asmeniškai nepažistu” “…aš ten buvau gegužės pradžioje (2010m) ”, ” Aš negaliu pasakyti A.Skučienės Ir N.Venckienės vaidmens…”,  ”Aš ten buvau vieną dieną kokį porą valandų, o paskui už 2 - 3 dienų”,  ”Apie A.Lobovą nieko negaliu pasakyti, tai nerami dūšia. Jis žmogus įdėjinis, jam atrodo, kad jis kovoja už tiesą”, ” kas vyksta Klonio gatvėje mačiau internete, ten nebūdavauMan susidarė įspūdis, kad A. Skučienė ir N. Venckienė vadovavo, kai pirmą kartą buvau. M.Kuprevičius su garsiakalbiu daugiau reiškėsi.”

Kolegijos pirmininkas pagarsina parodymus 8t. 81-82psl. Į kolegijos pirmininko kl.: “Tikrai ne mano pasakyta, aš negalėjau taip nusikalbėti. Ką perskaitėte, aš per dvi valandas negalėjau susidaryti tokios nuomonės, kas ten kam vadovauja, kas ten ką pasiskirstę.  ” Aš paaiškinsiu kaip vyko apklausa. Mane pasikvietė apklausai, bet po kiek laiko supratau, kad prieš tai mane apklausė koridoriuje, nesakysiu kas.”

“ Neigiu parodymus, kad A.Lobovas buvo baudėjas, nes tą dieną mačiau tik M. Kuprevičių”. ” T. Borovec žinau iš internetinės erdvės. Kad būtent ji ieškojo D. Kedytės Šventojoje, aš nežinau. Tikrai nežinau, kad būtent ji ieškojo G. Černiausko namų. Man ji internetu nepateikė informacijos apie sekimą, nes mes pykomės”.

Į teisėjos V. Žindulienės kl. : “ tai kas perskaityta, yra man naujiena ”, ”Pasirašiau, nes pasitikėjau. Mane paprašė paliudyti Milinienė.”                                                          

Į kaltinamojo G. Banaičio kl. : “Man tyrėja rodydavo nuotrauką, pasakydavo pavardę   ir klausdavo ar pažistu”.

Po tokių liudininko A. Klimo parodymų teisme, kada jis paneigia neteisingai surašytus ikiteisminio tyrimo protokolus, prokurorė R. Poškienė savo kalboje remiasi pačio A.Klimo panegtais jo parodymais ir nutyli šį faktą. Tokia prokurorės pozicija rodo jos neobjektyvumą ir šališkumą.

Sekantis asmuo kurio parodymais remiasi prokurorė R.Poškienė, kaltinamasis Vitalijus Keršys teigė (2016-10-11 posėdžio prot.7 l.), kad „ Beveik metus prabuvus ten, mes, „ patvoriniai “ , buvome verčiami rinkti informaciją, ne verčiami, bet stengiamasi paveikti taip, kad mes važiuotume ir rinktume informaciją.“ Tokį prieštaringą teiginį galima suvokti, tik kaip V.Keršio nuomonę tuo metu. Žemiau V.Keršys jau teigia : „ Apie sekimus jokios kalbos nebuvo, kad nuvažiuoti, sekti.  Mes galvojome, kad gal reikėtų, bet tuo momentu neturėjome jokios galimybės , nei transporto, nei finansinės.“

  1. Keršio parodymų prieštaravimus paaiškina kito liudytojo – Jūratės Noreikaitės parodymai 2017-04-24 (posėd.prot. 5 l.) : „ Aš paliepimus, kad reikia sekti, girdėjau tik iš V.Keršio. Vienintelis atvejis, kai A. Skučienė kažką tokio pasakė, kai V.Keršis stovėjo ir kokį 15 minučių kalbėjo, kad reikia sekti, reikia daryti. A.Skučienė pasakė : sek, daryk, bet pasakė tokiu tonu, kad atsikabintų.“ Į kolegijos pirmininko klausimą : „ Ten buvo pasakyta tokiu tonu V. Keršiui, kad atsikabintų. A.Skučienė nenurodė, kad sekti.“ Toliau liudytoja paaiškina V.Keršio poziciją ir jo parodymų motyvaciją: „ Kai V. Keršys nuėjo į apklausą dėl Milinio, tai atsivertė į kitą pusę, pradėjo nebetikėti. Jis tuo metu, kai buvo iškviestas į apklausą, pas mane kelias dienas su drauge gyveno. Kai grįžo iš apklausos papasakojo. Jam ten davė paskaityti kažkokius N.Venckienės parodymus, N.Venckienė davusi ant jo parodymus. Tada jis pasikeitė. Jis patikėjo. Policija jam melavo, galėjo ir man meluoti.“

  Ši liudytoja yra kviesta prokurorės ir jos parodymais nėra pagrindo abejoti. J.Noreikaitės parodymai duoda pagrindą daryti išvadą, jog V. Keršio parodymai byloje yra neobjektyvūs. Visiškai nesuprantama kokiu pagrindu prokurorė savo kalboje remiasi J.Noreikaitės, V.Keršio, A.Klimo ir S.Martinavičiaus parodymais nes jų parodymai teisme visiškai paneigia tyrėjos A.Gecevičienės užpildytus apklausos protokolus.

Dėl neteisėto termino „Pasipriešinimo stovykla“ naudojimo kaltinamajame akte

Kaltinamajame akte, Violetos Banaitienės atžvilgiu, kiekviename epizode t.y. 5 kartus, naudojamas terminas “  įrengta pasipriešinimo stovykla”. Toks terminas yra nekonkretus, nesudarantis pagrindo nei konkrečiam kitam kaltinimui, nei vartojamas kaip teisinis terminas. Tokio termino nėra pavartojęs nei vienas liudytojas. Pirmą kartą toks terminas pavartotas pranešime apie pateiktus įtarimus G.Banaičiui ir V.Banaitienei. Manytina, kad šio termino autorė yra tuometinė vyriausioji tyrėja Audronė Gecevičienė. Toliau šį terminą perėmė prokurorė R. Poškienė. Taip intensyviai naudojamas kaltinamajame akte prie kiekvieno epizodo, šis terminas sudaro opiniją neirodomoms aplinkybėms vertinti ir įmituoja, kokios nors organizuotos nusikalstamos veikos, viziją.

  Liudytoja I. Malinauskienė savo parodymuose teisme 2017-04-24 (t. 40 prot.7-8 l.) teigė, kad ” N.Venckienė Klonio gatvėje beveik su niekuom nebendravo dėl kelių priežasčių : kaip teisėja ji negalėjo užsiimti jokia visuomenine veikla,geriausiu atveju ji pasisveikindavo. Aš, kaip teisininkė, ir kiek man teko bendrauti su A. Skučiene, buvo pageidavimas, kad visi veiksmai, visos viešos akcijos, vyktų teisėtai, pagal istatymus ir tuo pagrindu buvo kuriamas judėjimas “Drąsiaus kelias”, t.y. asociacija, kuri buvo įregistruota 2010-07-19. Jos pirmininkė buvo ir tebėra A. Skučienė. Visi leidimai mitingams, piketams, tarptautinė konferencija, buvo organizuojami judėjimo “Drąsiaus kelias” vardu”.

  Tai patvirtina, net prokuro prašomas išteisinti, kaltinamasis V. Keršys 2016-10-11 protokole 7 l. : “Kas priklausė “Drąsiaus kelio” judėjimui, tas aktyvas rinkdavosi pas A. Skučienę , ką ten spręsdavo , mes nežinojome. Buvo aktyvas žmonių, kurie ten būdavo,  iš kaltinamųjų nebuvo, tik R. Ščiglinskas ir D. Kaminickas, kurie būdavo ir ten ir ten.” Kaltinamasis įvardina, kad buvo kažkokia grupė su juo, tačiau jų neįvardina. V.Keršys savo parodymuose tai įvardija  - “mes”. Jis patvirtina , kad kita organizacija buvo  “Drąsiaus kelias”. Jokių duomenų apie “pasipriešinimo stovyklą” jis nepateikia.

Sigitas Martinavičius, savo parodymuose teisme 2017-06-27 posėdyje (6 lapas)    “Pasipriešinimo valdžios veiksmams stovyklos nemačiau, nemanau, kad kaltinamieji tai darė. Jie gynė savo teises, reiškė savo poziciją būtent ten. Buvo tikslas, kas vyksta visuomenėje, aktyviai reikšti savo pilietinę pareigą, matant, kad teisėtvarka nesusitvarko. Ten pakako aktyvių žmonių, jeigu kažkas neatvykdavo, tai kitas eidavo jo vietoje tvarką palaikyti.”

  Liudininkas Algimantas Matulevičius savo parodymuose teisme 2017-09-19 (3-4 l.) į kolegijos pirmininko klausimą : “ Aš žinojau, kad jie kuria partiją, jiems patariau to nedaryti. Kadangi pas mane buvo pilietinis judėjimas, kaip visuomeninė organizacija, J.Varkala pas mane buvo valdyboje, tai jam pasakiau, kad nelistų, kur kunigui nereikia, bet jis manes nepaklausė ir tapo pirmininku….Kad tai buvo nusikalstama organizuota grupė, to sakyti negalėjau, bet politine prasme, organizacine prasme tai taip: Jie mitingus organizuodavo”.  Apie sekimą neteko girdėti. Man teko girdėti, kad apie tai kalbėjo M. Milinienė televizijos laidoje. Aš nesakiau, kad ragino važiuoti į šventają ir sekti Černiausko vilą, manes klausė arman teko girdėti, bet aš pasakiau, kad ne, oparašė, kad aš tai pasakiau. Gal ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo kitokie, bet dabar neatsimenu, kad kažkas kažką ruošėsi sekti. Aš nesakiau, kad ragino važiuoti ir sekti į Šventają. Man teko girdėti, kad žmonės kalbėjo apie tai, bet asmeniškai to nežinojau. Visa žiniasklaida skambėjo. Man iš Klaipėdos skambino ir klausė, ar aš nežinau, kad Šventojoje slepiasi mergaitė bet, kad sekti Černiausko vilą – to nebuvo.”  “ Man neteko girdėti, kad A.Lobovas ragintu pažeisti suveniritetą ir nuversti teisėtą valdžią “.

  Šiais parodymais A. Matulevičius paneigė A. Gecevičienės surašytą apklausos protokolą, kuriame buvo teigiama apie “nusikalstamą grupę”. Eilinį kartą susiduriama su visišku parodymų surašytų A. Gecevičienės ir liudijimo teisme prieštaravimu. Pastebėtina, kad A. Matulevičiaus parodymais ikiteisminiame tyrime , prokurorė R.Poškienė savo kalboje jau nesiremia, matyt vengdama teisinių pasekmių, nes A.Matulevičius yra politikas, seimo narys, keliose kadencijose, seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas, pagarsėjęs principingumu ir sužinojęs dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų panaudojimo priimant nuosprendį, tokio fakto be teisinių pasekmių nepaliktų. Toks selektyvumas nurodant asmenis kurių ikiteisminio tyrimo parodymais remiasi prokurorė, tik patvirtina prokuroro nebjektyvumą ir šališkumą.

  Kadangi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo gauta jokių patikimų duomenų apie menamą “pasipriešinimo stovyklą” ir yra patikrintini duomenys , kad buvo judėjimas “Drąsiaus kelias” kurio veikla buvo užregistruota ir veikiama pagal įstatymus, kyla klausimas – kam tyrėjai A.Gecevičienei reikėjo sugalvoti ir prokurorei R. Poškienei naudoti byloje terminą  - “pasipriešinimo stovykla”. Beje ginčų metu prokurorė turės galimybę įrodyti, kad šį terminą naudoja kuom nors pagrisdama t.y. įrodymais, o ne nuomone. Peršasi tik išvada, kad tada tektų kaltinti visuomeninį judėjimą kas jau būtų vertintina, kaip politinis persekiojimas ir jis būtų netoleruotinas. Tokiu būdu išgalvotas “pasipriešinimo stovyklos” terminas yra parankesnis kriminaliniam persekiojimui. Remiantis medžiaga byloje, darytina išvada, kad šalia visuomeninio judėjimo “Drąsiaus kelias”, kurį visi žino ir jis veikė legaliai, policijos vidaus susirašinėjime panaudojamas išgalvotas terminas - “pasipriešinimo stovykla”. Tik šis terminas, sudaro esmę kaltinimui Violetai Banaitienei priklausius nusikalstamai grupei iš anksto susitarusių asmenų, vykdyti nusikalstamą veiką daugiau nei vieną kartą. Kitokių pagrindų, kaltinti  Violetą Banaitienę kaip nusikalstamos grupės bendrininkę, nėra.

Toliau, pagal kaltinamajame akte išdėstytus kaltinimus Gintaro Banaičio ir Violetos Banaitienės atžilgiu, chronologiškai išdėstomi pastebėjimai atatinkama tvarka :

 Epizodų nagrinėjimas

Epizodas nr.1 2012-03-29 d.17:15 val.

1.Prokurorė teigdama, kad Gintaras Banaitis 2012.03.29, “ žinodamas, kad anstolė S. Vaicekauskienė yra saugoma policijos pareigūnų, o Stankūnaitės gyvenimas yra islaptintas” -  taip klaidina teismą, nes tokių duomenų, apie Gintaro Banaičio ir jo sutuoktinės Violetos Banaitienės tokius žinojimus, byloje nėra. Byloje yra tik tyrėjos A. Gecevičienės atsakymas į kaltinamojo G.Banaičio klausimą : “ Iš kur aš ir mano sutuoktinė V. Banaitienė galėjo sužinoti, kad anstolė S.Vaicekauskienė yra saugoma policijos, o Stankūnaitės gyvenimas yra įslaptintas” - A.Gecevičienė atsakė : ” iš viešos erdvės, iš feisbukų ir komentarų ”. Byloje nėra jokių duomenų apie G. Banaičio ir V. Banaitienės kokį nors susirašinėjimą feisbuke, ar kituose soc. tinkluose, ar kitų portalų komentaruose, kaltinimuose aprėpiančiame periode nuo 2012.03.29 iki 2012.05.27, nes soc. tinklais tuo metu net nesidomėjo ir neturėjo net paskyros, o kitokių duomenų byloje nėra. Taigi prokurorės teiginys yra nepagristas jokiais įrodymais ir nebuvo teisinio pagrindo tai teigti kaip faktą.

  Policijos patruliai Darius Brundza, Naurimas Zaveckas, Ramūnas Valiušaitis [ 2017.03.20 posėdžio protokolas] apklausti teisme parodė,  kad jie vykdė patruliavimą palaikant viešą tvarką tame rajone. Patruliavimas tai nėra asmens saugojimas ir tai nėra patrulių funkcija pagal jų veiklos reglamentą. Kodėl vienas patrulių, anot jų parodymo, būdavo anstolės kontoros viduje,  G. Banaitis nežino ir negalėjo žinoti. Net ir po to kai G. Banaitį patruliai patikrino, jie G. Banaičiui to nepranešė, kad pavyzdžiui esas nepageidaujamas toje erdvėje ar panašiai. G. Banaitis būtų pasišalinęs be jokių debatų, kadangi yra buvęs kriminalinės policijos pareigūnas, dirbęs Aukščiausiosios tarybos pirmininko apsaugoje ir turintis profesionalias žinias apie reikalavimus piliečiams, saugant svarbius asmenis ar objektus. Jeigu policijos patruliai bet kokia forma apie tai būtų informavę G. Banaitį apie kokius nors  “saugojimus”,  ar “apsaugas” , dabar jis nebūtų teisiamas nežinia už kokią veiką. Vyriausiasis patrulis R. Brundza į G. Banaičio klausimą teisme – “ kodėl manęs neįspėjo dėl kokių nors neteisėtų veiksmų” atsakė, kad jis nepažeidė tvarkos,  “patikrinom dokumentus ir viso gero” ir teigia, kad apie G.Banaičio patikrinimo faktą sustatė tarnybinį pranešimą, bet kur jį pristatė - tiksliai negalėjo nurodyti. Byloje tokio dokumento nėra, kas liudija apie abejotiną tokių policijos patrulių veiksmų teisėtumą apieškant G. Banaitį, atseit ieškant šaunamo ginklo. Be to pats R. Brundza patvirtina (12t.48-49psl), kad maždaug po pusvalandžio jis pakartotinai pamatė G. Banaitį važiuojantį ir sustojantį Smalinikų gt. po draudžiamu ženklu ir nurodė iš ten nuvažiuoti. G. Banaitis tai atliko ne savo noru privalomai įvažiuodamas vienpusiu eismu į Nemuno gt. ir ten sustodamas prieš 29 namą. Toliau sustoti negalima nes yra troleibusų sustojimas, o kiemai yra pastoviai pilni automobilių. G. Banaičiui tokia pozicija buvo neparanki nes ten stovint savo reikalais jau buvo susilaukęs policijos dėmesio, bet gi vėl iškyla logiškas klausimas - kodėl policijos patruliai G. Banaičio neinformavo dėl buvimo tame kvartale? Tam jie turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą užkarsdinti galimai įtartiną veiką. Policininkai teigia, kad palaukė kol G. Banaitis sustojo ir po kiek laiko jam nuvažiavus, anot R. Brundzos, policijos patruliai taip pat išvyko. Labiausiai prieštaringi R. Brundzos parodymai kuriuose jis nurodo, kad tuo metu net neabejojo, kad G. Banaitis stebi anstolės kontorą. Tai rodo, kad pareigūnas R. Brundza bendraudamas su G. Banaičiu 2012-03-29 Nemuno gatvėje, arba 2012-04-02 duodamas parodymus A. Gecevičienei,  buvo nesąžiningas, arba provokavo G.Banaitį tęsti galimai neteisėtus veiksmus, tarkim ir toliau stebėti valstybės saugomą asmenį, apie ką R. Brundza teigėi žinojęs, arba aplaidžiai vykdė pareigas kas vėliau davė pagrindo G.Banaičio ir V.Banaitienės  kriminaliniam persekiojimui. Pareigūno R. Brundzos liudyjimas yra kontraversiškas, nelogiškas ir tokiu būdu vertintinas kaip tendencingas ir nekeliantis pasitikėjimo, kad suformuoti prieš teismą G. Banaitį menkinančią ir žeminančią nuomonę kaip apie asmenį daug kartų ir tyčia pažeidusį įstatymus. Tai yra aiškus prokurorės neobjektyvumas ir šališkumas. Valstybės saugomų asmenų apsauga yra griežtai reglamentuota, ją vykdo ne patrulinė tarnyba, o policijos departamento speciali tarnyba ir visa tai atatinkamai apiforminama. Prokurorės teiginiai apie policijos apsaugą S.Vaicekauskienei, neturi teisinio pagrindo. Faktiškai byloje yra policininkų parodymai apie šio asmens “saugojimą”, bet nėra dokumentų nurodančių tokių veiksmų teisėtumą, vykdymo tvarką ir  atsakomybę už tokios tvarkos pažeidimą. Pagal “ policijos patrulių veiklos instrukciją” tokios patruliavimo rūšies kaip “ asmens saugojimas ” - neegzistuoja ir todėl  prokurorės R.Poškienės teiginys apie “ policijos saugomo asmens ” persekiojimą jį stebint, yra nekompetetingas. Byloje nėra duomenų apie policijos apsaugos skyrimą S.Vaicekauskienei ar L.Stankūnaitei, o jei tokie buvo – G. Banaičiui  apie tai nebuvo žinoma ir tokių duomenų byloje nėra išskyrus prokurorės išsigalvotą teiginį kaltinamajame akte. Kaltinimai yra pateikti kaip LT BK  167str. kur kalbama apie privataus asmens gyvenimą, bet ne apie valstybės paslaptį,                                                              ką ne kartą teigia prokurorė kaltinamąjame akte ir savo kalboje. Tokių terminų apie menamus “slaptumus”, prokurorė neturėtų dėstyti savo kalboje nes to nėra tarp kaltinimų  byloje. Tai gali būti skirta tik teismui padaryti įspūdį, kad menamai - “galėjo būti ir sunkesni kaltinimai”. Tai prasilenkia su deklaruojama prokuroro etika ir savo neobjektyvumu ir šališkumu, kenkiama kaltinamųjų teisei į teisingą teismą.                                                                                                     

 Byloje nėra jokio dokumento nurodančio anstolės Sonatos Vaicekauskienės, kaip  saugomo asmens, statusą. Kaltinamajame akte tokią formuluotė vartojama perkėlus ją iš pranešimo apie pateiktus įtarimus protokolo, kuriuos surašė vyriausioji tyrėja A. Gecevičienė. Tai ji patvirtino savo parodymuose 2018-03-27 8 lapas, teigdama – “manau, kad visi žinojo, kad Vaicekauskienė saugoma, o L.Stankūnaitės gyvenimas įslaptintas.” Toks jos “manymas” yra kaltinimo dalis Gintarui Banaičiui ir Violetai Banaitienei. Remiantis tokiais išsigalvojimais apie anstolės S. Vaicekauskienės “sekimus ir persekiojimus”, kaltinamajame akte   sukeliama  kažkokia isterija apie “išgąsdintą” anstolę. Anot  pačios  anstolės parodymų teisme ji “išsigąsta”  komentarų žiniasklaidoje ir prašo policijos apsaugos, po to “išsigąsta” dėl tariamos žinutės “facebooke”, apie ką duomenų byloje nėra. Po to ji “išsigando” atsitiktinio praeivio būdama savo kontoroje, apsupta policininkų 2012-03-29 dieną 17:15. Vėl “išsigąsta” 17:30 kai išvažinėjo  iš kontoros su policijos palyda. Tiek kartų “išsigandusi” anstolė  apie tai pranešė policijai po trijų savaičių.  2012–04–20 (3 T. 155 l. ). Tai kelia abejones dėl anstolės sąžiningumo reiškiant pratenzijas į nukentėjusiojo status ir civilinį ieškinį. Abejotini anstolės parodymai 2014-03-03,  praėjus dviems metams, kai vėl duodama parodymus ( 3 t. 162-163 l. ) apie A.Lobovą, parodymų pabaigoje vienu sakiniu “atsimena” : “ mane ir mano judėjimą 2012-04-25 d. ir 2012-04-26 d. sekė tas pats vyras su tuo pačiu juodu džipu, jis mano kontorą ir buvusius asmenis sekė ir 2012-03-29 d. jis mane sekė tiek man esant kontoroje, tiek man važiuojant į Kauno rajono savivaldybę bei vykstant darbo reikalais į kitas institucijas. Mačiau tą vyrą ir jo automobilį, tačiau jau į tai nekreipiau dėmesio, kadangi buvau saugoma pareigūnų. Prašau šio vyro atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie privatų mano gyvenimą rinkimo “. Šis prašymas yra pateikiamas 2014-03-03. Iškyla klausimas - kada Gintaro Banaičio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas? 2014-03-03 S. Vaicekauskienės apklausos protokolas užpildytas pačios A. Gecevičienės, kuri buvo tyrimo grupės vadovė ir žinojo bylos eigą. Byloje yra apklausos protokolas datuotas 2012-04-20 (3t.154-155 l.) kuriame A. Gecevičienė jau buvo apklaususi S. Vaicekauskienę, asmens parodymo atpažinti protokolas ( 3t.156-158 l.) datuotas 2012-04-20, fotolentelė (3t.159 l.} datuota 2012-04-20 ir nutarimas pripažinti S.Vaicekauskienę nukentėjusiuoju datuotas 2012-04-20.

S.Vaicekauskienės apklausos ir kitų protokolų galimas klastojimas

       Pagal protokolą Vaicekauskienė atpažino G.Banaitį 2012-04-20 iš nuotraukos pagamintos VRM migracijos tarnybos 2013-03-04. Apie tai liudija  2016-04-04 paskirta užduotis nr.40-U-631-(14.16) atlikti portreto tyrimą. 2016-04-13 specialisto išvadoje nr. 140-(1658)-IS1-2126, nurodyta, kad nuotraukos, esančios 2012-04-20 asmens atpažinti parodymo protokole ir 2013-3-04 Gintaro Banaičio prašyme Nr.20-AP3—8726 išduoti pasą yra atspausdinti iš to paties pirminio šaltinio (čia ikteisminio tyrimo 01-1-09918-16 medžiaga) .Tai dokumentinis įrodymas, kad nuotrauka atlikta metais vėliau po atlikto atpažinimo iš nuotraukos. Prokurorė pati pateikė dalį ikiteisminio tyrimo 01-1-09918-16 medžiagos (43 t.) kur pateiktas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro  2016-07-27 nutarimas 7 lape „aukštesnysis prokuroras pažymi, kad policijos pareigūnės A.Gecevičienės procesinėje veikloje yra akivaizdžiai nustatytas LR BPK 179 str. nuostatų pažeidimas, kurį ji pripažino, todėl inicijuotina tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimo procedūra.“

  Atkreiptina teismo dėmesiui tai, kad A.Gecevičienė duodama parodymus 2018-03-27, 8 l. pripažista, kad atpažinimas „ galėjo būti ir 2014 m. ir 2013 m.,bet tik ne 2012-04-20.“ Toliau ji pati tai vertina sakydama, kad tai „techninė klaida atpažinimo protokolo datos “. Gynyba prevencijuodama galimas prokurorės insinuacijas ta tema nurodo, kad pačio kaltintojo pateiktoje medžiagoje 43 t.6 l. nurodoma, kad „nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju teisių ir pareigų išaiškinimo dalyje įrašyta ankstesnė data ( 2012-04-02 ) pripažinta technine klaida“. Kalba eina apie 3 t. 161 l. esantį nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju Sonatą Vaicekauskienę, nes bendrame pareiškime nurodžiau apie nurodytas dvi skirtingas datas tame nutarime.Šioje vietoje A.Gecevičienė klaidino teismą teigdama, kad  visas ikiteisminis tyrimas 01-1-09918-16 nutrauktas motyvuojant technine klaida. Minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo A.Gecevičienės piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo nutrauktas, kaip „ nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina, kaip drausminis nusižengimas (nurodant kasacinę nutartį b/b Nr.2K-263/2010) . Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir patvirtintas neskundžiama Šiaulių apygardos teismo teisėjo Kalainio nutartimi 2016-12-05 Nr. IBPS 1.9-68189-316/2016 ( 6 l.) Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimas, dėl pareigūnės A.Gecevičienės pažeistų LR BPK 179 str. nuostatų, patvirtintas.

 Atkreiptina į tai, kad  minėtame tyrime nustatyta, jog Sonata Vaicekauskienė atpažinti G. Banaitį  „galėjo tik po 2014-03-03“  43 tome (prokurorės pateikta medžiaga iš 51 l.  6 lape 13-15 eilutė) , tai tada kyla logiškas klausimas – kada  apklausta S.Vaicekauskienė iš tikrųjų. Jau minėtas tyrimas to nenustatė, kadangi „dėl apklausos protokolo klastojimo nebuvo skundo“(prokurorės pateiktas nutarimas). Dėl  2012-04-20 atpažinimo parodyti iš nuotraukos protokolo (3t.156-158l.) A.Gecevičienė teigia, kad „ atpažinimo protokole datą mašinaliai įrašė ranka pagal apklausos protokolo datą t.y. 2012-04-20  ( 3 t. 154-155) kuri yra atspausdinta. Tada kyla kitas klausimas – kada padarytos  dvi fotolentelės (3 t. 159-160) kuriose nurodytos datos yra „ 2012-04-20“ ir yra atspausdintos kompjuteriu. Ant jų užrašais – „ prie asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo“ patvirtinama fotolentelių paskirtis. Nurodomas ir ikiteisminio tyrimo bylos numeris 65-1-01240-11.Tai neatimama asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo dalis. Lentelės yra pildomos ta pačia procedūra ir lieka neaišku kada tai atlikta iš tikrųjų. Jeigu A.Gecevičienė apklausė nukentėjusiają S.Vaicekauskienę 2012-04-20, o atpažinimą padarė  po 2014-03-03 kas jau yra nustatyta tyrimo, tai vadinasi jau 2014 metais, ji spausdindama kompjuteriu 2012 m. datą ant fotolentelių, tai darė tyčia ir tai suprasdama.To negalima vertinti kaip techninės klaidos ar kokio neatidumo, nesuvokiant kokiu laiku gyveni ir ką kada darai. Tai jau tikrovės neatitinkančio dokumento pagaminimas ir naudojimasis juo. Tokie procesinių veiksmų fiksavimai, neatitinkantys tikrovei, negali būti naudojami kaip įrodymai teisme, nes tai prieštarautų viešai priimtam principui – iš neteisės negali kilti teisė. A. Gecevičienė pati save demaskavo duodama parodymus teisme. 2018-04-16 dienos posėdžio protokole 2 lape į kaltinamojo G.Banaičio klausimą atsakė: „Dėl klaidos buvo Šiaulių imunitete atliktas ikiteisminis tyrimas, praeitą posėdį viską paaiškinau. Atpažinimo protokole buvo padaryta klaida, o kituose tos dienos dokumentuose klaidos nėra“. Tyrimo metu A.Gecevičienė turėjo visas galimybes pripažinti,  kad ir kiti protokolai surašyti po 2014-03-03, bet to nepadarė. Taip pat pasielgė ir 2018-04-16 šiame teisme. Tiek Šiaulių imuniteto tarnyboje, tiek atlikus tarnybinį patikrinimą darbovietėje Kauno AVPK( prokurorės pateikta medžiaga 43 tome 1-5 lapai), dėl teismo įpareigojimo svarstyti  darbovietėje drausmės tvarka, ja buvo patikėta ir nuobauda netaikyta. Dabar iškyla klausimas : kada apklausta S.Vaicekauskienė ( 3t. 154-155 ), kada sudarytos dvi fotolentelės ( 3 t. 159-160 l. ) ir kada S.Vaicekauskienė pripažinta nukentėjusiaja ( 3 t. 161 l. ) ir yra pagrindas pateikus naujai atsiradusias aplinkybes, vėl kreiptis dėl tyrimo atnaujinimo arba naujo tyrimo pradžios.

  Atpažinimo parodyti iš nuotraukos proceso pažeidimai

  Be to G.Banaičio asmens parodymo atpažinimo iš jo nuotraukos procedūra atlikta pažeidžiant ir kitas baudžiamojo proceso kodekso normas t.y.:

   G.Banaičio atpažinimas atliktas iš nuotraukos. Pagal BPK 192 straipsnio 5 dalies nuostatas atpažinimas gali būti daromas iš nuotraukos tik tada, kai negalima parodyti

paties asmens. Užkertant kelią galimoms prokuroro insinuacijoms nurodytina, kad byloje nėra jokių duomenų apie G. Banaičio keliamą, kokią nors tiesioginę grėsmę nukentėjusiajai Sonatai Vaicekauskienei, kad dėl to reiktų atlikti G. Banaičio atpažinimą iš nuotraukų. Jau buvo nustatyta, kad tikrasis atpažinimo iš nuotraukos laikas buvo po 2014-03-03 t.y. praėjus dviems metams po įvykių. G. Banaičio asmenybė buvo nustatyta 2012.03.29 policijos patrulių fiksuojant mano buvimo faktą Nemuno gt. priešais socialinės paramos skyrių 29 numeriu pažymėtą pastatą. Aš to neneigiau ir duodamas parodymus teisme nurodžiau aplinkybes dėl ko ten buvau. Tuo metu ir iki dabar gyvenu deklaruotoje gyvenamoje vietoje, buvau ir esu pasiekiamas. Atpažinimas iš nuotraukų negalėjo būti daromas, todėl asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje ir dėl šios priežasties. Tokia atpažinimo iš nuotraukos atmetimo praktika nustatyta LR AT b/b Nr.2K-33/2014, teisminio proc. Nr. 1-88-1-01061-2010-9. Prokurorė R. Poškienė negali nežinoti LR BPK 192 str. reikalavimų, bet remiasi tokiais įrodymais kurie neva surinkti. Kaip iš neteisės teisė negimsta, taip ir tokiu būdu surinkti įrodymai yra nepatikimi, aiškiai pritempiami prie G. Banaičio ir yra neobjektyvūs.

 

 Pagal kaltinimą “stebėjus kontorą” ir “persekiojimus Stankūnaitės ir Vaicekauskienės automobiliu

 Prokurorė R. Poškienė kaltinamajame akte teigia, kad G. Banaitis “vaikščiojo apie kontoros langus ir stebėjo vidų”, o “ vėliau persekiojo Stankūnaitės ir Vaicekauskienės automobilius ir surinktą informaciją perdavė Banaitienei, o ši perdavė tą informaciją Neringai Venckienei ir Audronei Skučienei.”

Tokie teiginiai yra išgalvoti bandant “pritempti”  G.Banaičio buvimą viešoje vietoje prie  informacijos rinkimo “būdo” , kad suteikti G.Banaičio veiksmams, nusikaltimo sudėties požymius.Tai prieštarauja bylos medžiagai, nes liudytoja Nijolė Mickūnienė [B.t.XII 1-3p], Naurimas Zaveckas [XIIt.50-51p], nukentėjusioji Sonata Vaicekauskienė [IIIt.155p.], Nerijus Povilaitis IIIt.152p], nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė teigė vienodai, kad G. Banaitį vienu metu matė penkiese “per žaliuzes”. Vadinasi žaliuzės buvo užtrauktos ir ką nors matyti viduje, žiūrint iš lauko, vargu ar buvo įmanoma ir tokie liudyjimai turėtų būti vertintini kritiškai. Logiškai mąstant sunku įsivaizduoti penkis suaugusius asmenis vienu metu susispaudusius prie lango, praeito amžiaus pradžios statybos name ir vienu metu matančius staiga praeinantį žmogų, ar tą patį žmogų pravažiuojančiame automobilyje. Kritiškai vertintina tai, kad visi penki minėti asmenys teigia, jog matė tą patį asmenį, t.y. ,kaltinamąjį Gintarą Banaitį ir praeinantį pro langą, kas truktų sekundę kitą ir pravažiuojantį su automobiliu pro langus, kas vyktų dar greičiau, vienu ir tuo pačiu metu ir per tą patį langą, bet nei vienas iš vadinamųjų nukentėjusiųjų bei liudininkų, įkiteisminio tyrimo metu nebuvo pakviestas G. Banaičio atpažinti, patys to neišsakė,o prokurorė Rita Poškienė vadovavusi tyrimui, nedavė tokio nurodymo atpažinimui. Kaltinime vartojamas “ašinis” terminas – “  vaikščiojo apie kontoros langus ir stebėjo vidų”,  naudojamas be jokio tam pagrindo, o tai vadinasi tyčia, nes byloje nėra nei vieno asmens parodymo, kad G.Banaitis betarpiškai žiūrėjo per langą į vidų. Visi liudytojai ir pati S. Vaicekauskienė teigė, kad “per žaliuzes” G. Banaitį matydavo kitoje gatvės pusėje - šone. Policija taip pat teigė, kad G. Banaitį sulaikė kitoje gatvės pusėje už maždaug 40m. brome, priešais G. Banaičio nurodytą  pastatą Nemuno gt. 29, kur G.Banaitis ir laukė jo ieškomo asmens. Prokurorė vartodama tokius terminus bando surasti nusikaltimo sudėtį, bandydama teismui įteigti, kad G. Banaitis atseit “žiūrėdamas vidun Į anstolės kontorą”, ”surinko” menamus S.Vaicekauskienės privataus gyvenimo duomenis ir dar juos perdavė V.Banaitienei, o ši N. V. ir  A.Skučienei. Beje kokie tai duomenys - kaltinime taip ir nenurodyta. Kokiu būdu V. Banaitienė perdavė vadinamus duomenis byloje taip pat nenurodyta. Savo teiginių paremti kokiais nors faktais kaltinamajame akte, prokurorė nesivargino ir apsiriboja deklaratyviais kaltinimais ko neturi būti kaltinamajame akte, garsinama prokuroro kalboje, kas yra neobjektyvu ir šališka.                                                                                                     

  Toliau kaltinime seka prokurorės išgalvotas teiginys apie tai, kad G. Banaitis atseit perdavė duomenis, apie privatų anstolės S. Vaicekauskienės ir L. Stankūnaitės gyvenimą ir judėjimą, V. Banaitienei “budėjusiai Klonio gt.  5 Teleičių km. Garliavos sen. Kauno raj. Įrengtoje pasipriešinimo stovykloje. Tokiam teiginiui prokurorė neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie V. Banaitienės buvimą nurodytu adresu, nurodytu metu. Nėra jokių duomenų apie G. Banaičio ir V. Banaitienės pokalbių turinį tą dieną.  Prokurorė R. Poškienė aiškiai klaidino teismą savo kalboje teigdama (201-11-21 prot. 11 l.) : “ Apie tai jis (policininkas D.Brundza) surašė tarnybinį pranešimą, kuris yra byloje, šio pranešimo pagrindu tyrėja A.Gecevičienė pradėjo tyrimą G. Banaičio atžvilgiu. Yra užfiksuoti G. Banaičio pokalbiai, padarytos šių pokalbių stenogramos. Užfiksuotas pokalbis, kai jis skambina A. Skučienei ir sako, kad stovi ant kampo ir seka Sonatos kampą.”

  Atsakingai pareiškiame, kad jokio policijos pareigūno R. Brundzos tarnybinio pranešimo byloje nėra. Nėra byloje ir jokios pakalbio tarp G. Banaičio ir A. Skučienės stenogramos. Nėra jokių G. Banaičio kontaktų, elektroninėmis ryšio priemonėmis, nei su A. Skučiene, nei su kokiu nors kitu kaltinamuoju. Prokurorė dar turi galimybę nurodyti teismui tokius duomenis byloje, o nepateikus, teismą prašome tai įvertinti.  

 Nėra jokių duomenų apie G. Banaičio sutuoktinės V. Banaitienės pažintį su Neringa Venckiene ir Audrone Skučienę. Tokie nepagrįsti teiginiai kaltinamajame akte ir prokurorės kalboje, pasitarnauja tik teismo klaidinimui, bet kokia kaina siekiant apkaltinamo nuosprendžio, bet ne teisingumo nustatymui.

  Savo parodymuose V. Banaitienė nurodo (2018-03-05 posėdžio prot. 5-6 lapai), kur buvo ir su keliais asmenimis, kurie galėtų patvirtinti tai, bet prokurorui tai nerūpi nes aiškiai supranta, kad buvimas kitoje vietoje kaltinamojo, griauna kaltinimą. Tyrėjos A. Gecevičienės apklausos metu V. Banaitienė paklausė - kodėl nenustatytas V. Banaitienės telefono pozicionavimas, kas parodytų jos buvimo vietą. A. Gecevičienė tiksliai atsakė, kad to nebuvo daroma. Tai buvo melagingas parodymas todėl, kad apie tai liudija bylos medžiaga: Tarnybinis pranešimas (bylos tomas nr. 23,60 - 62psl.) Jį surašęs A. Gecevičienės vadovaujamos tyrimo grupės narys ir pavaldinys vyr. tyrėjas Jaldis Hiijame savo redaguotame rašte nurodo G. Banaičio telefono kuriuo asmeniškai naudojosi, pozicionavimą, t.y. buvimo vietą ryšio metu. Leidimas kontroliuoti elektronines ryšio priemones išduodamas asmeniui įtariamam nusikalstama veika. Toks leidimas išduotas G. Banaičio atžvilgiu, o telefonas kuriuo naudojosi V. Banaitienė, abonentas 869834905 taip yra registruotas G.Banaičio vardu ir byloje tai nustatyta. Tikrai abejotinas operatyvinės tarnybos abuojumas nepasinaudoti įrodyminei bazei tokiais duomenimis. Matomai, kad tokie duomenys be abejo buvo gauti, tik dėl jų “netikimo” prie kaltinimo teorijos, jie nebuvo prijungti prie bylos. Abejotinas A. Gecevičienės pasakymas, kad tai - “ tokia tyrimo taktika”.  Nelogiška, kad tyrėja profesionalė teigia apie tyrimo taktiką, pagrįstą faktų ar versijų netyrimu. Toks “taktinis” neištyrimas vadinasi - tarnybos pareigų neatlikimas.

 

         Dėl išanstinio “žinojimo” kam bus perduota informacija

 

Šiame epizode, kaltinamajame akte tyčia ir be jokio įrodymo, nurodoma aplinkybė -  kokiu tikslu G. Banaitis atseit perdavinėjo kažkokią įnformaciją savo sutuoktinei Violetai Banaitienei : pasak kaltinimo, tai išankstinis G. Banaičio “ žinojimas, kad ji (V.Banaitienė) visa šią informaciją perduos grupės organizatorėms. ” Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tokį teiginį šiame ir kituose epizoduose.  Šioje vietoje prokurorė išdėsto menamą situaciją, versiją, prognozę, bet tai neturi nieko bendro su LR BPK 219 str. reikalavimais kaltinamajam aktui. Tokių, niekuom nepagrįstų teiginių, prokurorė neturėtų teigti ir savo kalboje.

 

   Dėl vadinamos informacijos apie L. Stankūnaitę        

 

  Kaltinamajame akte ir prokurorės kalboje nenurodoma konkrečiai apie kokią informaciją yra kalba šiame epizode, kadangi tam nėra jokių įrodymų, bet minimas L. Stankūnaitės atvykimas į anstolės kontorą 17val. (Vaicekauskienės parodymai 3t. 154psl. Povilaičio par. 3t. 152 psl).  17:15 val. atvyksta L. Stankūnaitė, iš karto po to kažkas pajudina lauko durų rankeną ir per langą pastebimas nueinantis asmuo, kuris vėliau sutapatinamas su G. Banaičiu, kalbantis telefonu. (N. Mickūnienės par. 12t. 2psl. ) Mickūnienės parodymai : ”tada kažkuri iš mano kolegų nuėjusi ir pasižiūrėjusi socialiniame tinkle “facebook” pamatė, kad informacija apie tai, jog L.Stankūnaitė yra pas mus kontoroje, jau patalpinta. Tą patį teigia anstolė S. Vaicekauskienė (3t.155psl). Visai kitaip teigia liudytojas N. Povilaitis ir policijos patrulis N. Zaveckas (12t.51psl). Jie parodo, kad “suskambo S. Vaicekauskienės telefonas”. Tai buvo po 6 min. atvykus Stankūnaitei ir buvo pranešta apie tai, kad “fecebook paviešinta valstybės saugomo asmens, kuriam gresia pavojus”, buvimo vieta”. Melagingą kaltinimą palaikančių asmenų parodymai nesutampa, tačiau prokurorė R.Poškienė klaidina teismą savo kalboje sakydama, kad visi anstolės    kontoroje buvę asmenys  “patvirtina analogiškai” (protokolo įrašas 2018-11-21_1 MP3 1:01:35 – 1:02:00) (2018-11-21 Teismo posėdžio protokolas 10psl), o svarbiausia tai, kad visus juos apklaususi tyrėja A.Gecevičienė byloje niekur nepridėjo tos pačios medžiagos t.y. informacijos iš “facebook” apie 2012-03-29 nukentėjusiųjų L.Stankūnaitės ir S.Vaicekauskienės buvimo vietą Nemuno 25 Kaune, anstolės kontoroje. Tokių duomenų nepateikė ir nurodytos nukentėjusiosios. Konstatuotinas faktas apie tai, kad byloje nėra pateikta pačios informacijos iš “facebook” kurios paskleidimu kaltinami Gintaras ir Violeta Banaičiai. Kyla klausimas apie tokios pasklestos informacijos egzistavimą apskritai.

   Kaltinamajame akte buvo tik sudaroma opinija, tiesiogiai to neivardijant, kad G. Banaitis atseit pranešė apie L. Stankūnaitės buvimo vietą savo žmonai V. Banaitienei. 2018-011-21 posėdžio metu (protokolo 11 l.19-21 eil.), prokurorė R. Poškienė, pačioje savo kalbos dallies, skirtos G. ir V. Banaičiams, pabaigoje, kur jau buvo išdėstytas  6 epizodas, staiga sugrįžta prie 1 epizodo ir pareiškia, kad : “Jų kaltę įrodo ir tai, kad L. Stankūnaitei, atvykus į anstolės kontorą, informacija apie tai nedelsiant atsirado “ klonio gatvės dienoraštyje “. “R. Ščiglinsko kompjuterio apžiūros metu rastos S. Vaicekauskienės nuotraukos. Iš G. Aiduko pokalbių su Varkala matyti, kad informacija pasiekusi ir jį, nes sako, kad L. Stankūnaitė šiuo metu randasi pas Vaicekauskienę. Manau, kad G. Banaitis ir V. Banaitienė įvykdė nusikalstamą veiką….” Toks išgalvotas prokurorės teiginys atitinka nusikaltimo numatyto pagal  LR BK 168 str. sudėtį,  kuom Gintaras Banaitis ir Violeta Banaitienė dar nebuvo  kaltinami iki šiol.

  Tokiais duomenimis, kurių negalima patikrinti prokuroras negali remtis kaltinamajame akte, o savo kalboje neturi teisės vartoti teiginių neatitinkančių byloje esančios medžiagos.

 

  Šitas epizodas yra paneigtinas net formaliai sugretinus įvykių laiką užfiksuotą liudininkų ir nagrinėtinas sekančiai:

  Byloje nėra jokių duomenų apie G. Banaičio ir V. Banaitienės kokius nors kontaktus su R. Ščiglinsku, jo kompjuterio turiniu, G. Aiduku ir Varkala ir kokiais nors pakalbiais tarp jų. Nėra jokių trečių asmenų pokalbių apie G. ir V. Banaičius. Tokios nuorodos kurios pateikiamos kaip įrodymai ir jų pagrindu padaromos kaltinamosios išvados yra arba prokurorės nekompetencijos, arba duomenų klastojimo požymiai.                            

 

  1. Banaičio pirmas skambutis V. Banaitienei 2012-03-29 užfiksuotas 17:26 val. (23t.60psl), o štai bylos 17t. 35 psl. tel. pokalbių suvestinėje duomenys nr. 530 17:03:43 val. Audronei-Neringa - ” Dabar Aidas iš darbo išvažinėja, Stankūnaitė pas Vaicekauskienę kontoroj atvažiavus”. Tampa aišku, kad L. Stankūnaitė buvo pas Vaicekauskienę gerokai anksčiau ir tik kyla klausimas kodėl nefiksuojamas tikras laikas. Visi vadinami nukentėjusieji ir pageidave jais patapti (liudytojas Povilaitis duodamas savo parodymus, prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju), bei liudytojai buvo A. Gecevičienės apklausinėjami ir matomai tas laikas, kad 17:30 val. prasidėjo saugomos L. Stankūnaitės persekiojimas, inspiruojamas neatsitiktinai, o su tikslu kaip nors pritraukti po G. Banaičio pirmo skambučio V. Banaitienei t.y. 17:26, kad sudaryti kažkokią chronologiją, loginę seką, kaltinamajame akte dėstomiems įvykiams.

  Tai patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštas nr. 38s-766 į prokurorės R. Poškienės paklausimą nuo 2013-03-07 nr. 2-(508711) -19381, bylos 6t. 90 psl., kuriame pranešama, kad “2012-03-29 tarnybiniame pranešime nr. K 10 p - 123 yra užfiksuota, jog 16:50 val. Saugomoji buvo nuvežta į anstolių kontorą Nemuno gt”. Remtis galima tik atsakingų pareigųnų oficialiai fiksuotu laiku. Susidaro 36 minučių skirtumas kuris leidžia daryti loginę išvadą, kad kaltinimo epizodai nurodyti  kaip 17:15 ir 17:30 vyko 36 minutėm anksčiau, o tuo metu aš neskambinau niekam iš viso, o Venckienė žinojo tuos “vadinamus duomenis”apie Stankūnaitės buvimą pas anstolę. Belieka tik įsitikinti kaltinimo pastangomis sudaryti grandinę G. Banaitis-V. Banaitienė-A. Skučienė-N. Venckienė.

Bet kokiu atveju prokurorės palaikomi kaltinimai vis tiek lieka tik versija, surašyta kaltinamojo akto tekste kaip dabar ir yra. Šie faktai tik patvirtina kaltinimų G. Banaičiui ir V. Banaitienei klastojimo chronologiją, prokurorė R. Poškienė ne tik nekreipė dėmesio į policijos tyrėjos fiksuotų duomenų neatitikimą oficialiems duomenims, bet ir nuslėpė tai ir žinodama tikrą L. Stankūnaitės atvykimo pas S. Vaicekauskienę laiką, kaltinamajame akte, nurodo kitą laiką dėl ko sudaromos aplinkybės teikti ir palaikyti kaltinimus G. Banaičiui ir V. Banaitienei. Tiesa yra ir kitas vertinimas – tai prokurorės R. Poškienės nesugebėjimas aprėpti ir suvaldyti byloje esančių informacijos srautų, o tai kalbą apie prokurorės sugebėjimų ar profesinio lygio neatitinkamumą.

  Dokumentiškai ir logiškai yra aišku, kad Aidas yra Venckienės vyras advokatas, kad važiuodamas iš darbo apie 17 val., kas yra aiškiai normalu, matomai atsitiktinai pamatė Stankūnaitę ir gal būt apie tai pasakė žmonai Neringai Venckienei Ir tai yra kiek akivaizdu tiek ir normalu, nes jie buvo sutuoktiniai. Tai yra mano nuomonė. Byloje yra prijungta medžiaga apie eismą Kauno miesto senamiestyje iš kurios matosi, kad iš J. Gruodžio gatvės išvažiuoti galima tik viena kryptimi, toliau į Smalininkų gt. iki galo ir stačiai atsiremiama į Nemuno gt. 25 anstolės S. Vaicekauskienės kontorą. Po to galima važiuoti tik dešinėn į Nemuno gt. ir iki galo jos važiuojant atsiremiama į Birštono

  1. kur posūkis galimas vėl tik dešinėn. Kadangi A. Venckaus advokatų kontora randasi J. Gruodžio gt. 31, tai jis priverstas, kiekvieną kartą išvažiuodamas, bet kur iš kontoros, pravažiuoti pro S. Vaicekauskienės kontorą ir dėl to nėra kaltinamas, o G. Banaitis turėdamas toje pat J. Gruodžio gt. 5 a, 1305 kv. m. pastatą, turi teisintis prieš išgalvotus kaltinimus. Visiškai nenormalu, kad aš kaltinamas baudžiamajame procese dėl anstolės sekimo ar kokių nors duomenų apie asmeninį jos gyvenimą rinkimo, ypatingai kai ji randasi oficialioje darbo vietoje t. y. viešoje vietoje. Tokiu būdu galima apkaltinti, bet kurį asmenį stovintį, einantį ar važiuojantį ta gatve pro anstolės S. Vaicekauskienės kontorą. G. Banaitis beveik kas dieną iki šiol tuo maršrutu važinėja, bet naujų įtarimų nesulaukia.

 

2012-03-29d.17:30 val. epizodas

                                        

  Šioje kaltinamojo akto dalyje prokurorė teigia, kad G. Banaitis “persekiojo iš paskos važiuodamas policijos departamentui priklausantį automobilį, kuris iš S. Vaicekauskienės kontoros, esančios Kauno m. Nemuno gt. 25, išvežė valstybės saugomą liudytoją Laimutę Stankūnaitę.”

   Paneigiant šį teiginį vėl nuoroda į Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštą nr. 38s -766 į prokurorės R. Poškienės paklausimą nuo 2013-03-07 nr. 2 - (508711) -19381, bylos 6t. 90psl., kuriame pranešama, kad dėl aplinkybės, kad (toliau cituojamas prokurorės R. Poškienės užklausimo tekstas) - “2012-03-29 apie17 val., saugomai Laimutei Stankūnaitei lankantis pas anstolę Sonatą Vaicekauskienę ir išvykus iš jos buvo vykdomas sekimas”. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užklausimas informacijai gauti yra padarytas praėjus lygiai metams po įvykių. Pačiame paklausime jau yra tvirtinama, kad taip buvo. Atsakyme apdairiai nurodoma, kad  ”galimai, išvykus iš anstolių kontoros, iš paskos važiavo aytomobilis Tojota Land Cruiser AFG 430”

T.Y. oficialiame policijos biuro atsakyme netvirtinama to kaip fakto, o daroma prielaida tam, kad tai galėjo būti. Apie jokį persekiojimą nepranešama. Tai sako, kad Stankūnaitę saugoję profesionalai nefiksavo G. Banaičio automobilio galimo judėjimo gatve, kaip potencialios grėsmės jų vykdomai užduočiai tuo metu, tačiau tai įžiūri prokurorė ir teigia tai kaltinamajame akte ir savo kalboje.

  Liudininkas Saulius Vaitekūnas, tuo metu dirbęs policijos departamente ir saugojęs Laimutę Stankūnaitę, teismo posėdyje 2017-01-10, savo parodymuose (prot.4psl) į G. Banaičio klausimą – “kodėl apsauga nesulaikė to asmens “su kapišonu” ar to asmens kuris  ”persekiojo” apsaugos automobilį, atsakė, kad  “kai vaikščiojo vyras su gaubtuvu prie S.Vaicekauskienės kontoros, ką mes darėme, tai apie savo darbo specifiką su jumis nenoriu kalbėti.  Asmeniškai man dirbant, kaip ir nepersekiojo”. Nors klausimas užduotas teismo leidimu, liudininkas atsakė taip, kad teismą atsakymas tenkino. Vadinasi jokių grėsmių, išdėstytų L. Stankūnaitės ir S. Vaicekauskienės parodymuose, nebuvo. Asmens apsaugą užtikrinantis profesionalas teigia, kad niekas jų saugomo asmens nepersekiojo. Kitų duomenų byloje nėra, o prokurorės teiginys jos kalboje apie persekiojimus yra be įrodymų, bet klaidinančiai pateikiamas kaip neginčijamas faktas.

 Persekiojimų teoriją paneigia ir tas faktas, kad Tarnybiniame pranešime 2013-02-07 ( t. 23 60-62 l.) vyresnysis tyrėjas Jaldis Hiijame nustatė G. Banaičio judėjimą pagal telefono aparato pozicionavimą iš operatoriaus pateiktų duomenų T.Y. : tarpe tarp 2012-03-29 17:26 val. pirmo skambučio ir 20:59 paskutinio skambučio G.Banaičio telefono aparatas 11 kartų užregistruotas Rotušės 8 zonoje, 3 kartus L.Alėjos 102b zonoje,  2  kartus Šv.Gertrūdos 33 zonoje. G. Banaitis iš to rajono neišvažiavo ir apie jokius anstolės automobilio persekiojimus kituose miesto rajonuose būtų matyti iš minėto pronešimo duomenų. Kaltinimas remiasi užfiksuotais G. Banaičio skambučiais V. Banaitienei 17:26 ir 17:38. Kaip aukščiau nurodyta policijos departamento rašte L. Stankūnaitė atvežta pas anstolę 16:50. Praėjus 5 min., S. Vaicekauskienės teigimu, atsirado pranešimas socialiniame tinkle. Toliau teigiama, kad “skubiai” išvežta. Sakykime dar 5-10min. Taigi gauname laiką maksimaliai 17:05. G. Banaičio pirmas skambutis 17:26. Kaltinime pateiktų epizodų laikas nurodomas 17:15 ir 17:30. Pabrėžtina, kad G. Banaitis kaltinamas perdavęs informaciją apie L. Stankūnaitės buvimo vietą N. V.  kada bylos faktai Įrodo, kad asmuo N.V.  tai žinojo iš savo vyro A. Venckaus dar iki 17:04 prieš jai skambinant A. Skučienei.                                                                                                    

   Duodamas parodymus teisme 2018.03.05 ir tuom paneigdamas tuščius prokuroro kaltinimus, G. Banaitis išdėstė, kad 2012.03.29 Nemuno gt. buvo tikėdamasis surasti savo padienį darbininką Žichariovą Vladimirą, kuris tame kvartale ties socialinės rupybos skyriumi turėjo pasirodyti, nes buvo dingęs su raktais nuo G. Banaičiui priklausančio, netoliese pastato, esančio J. Gruodžio 5 a adresu. G. Banaitis nuosekliai išdėstė aplinkybes kokiu tikslu buvo Nemuno gatvėje ir prašė teismo iškviesti liudyti Artūrą Morkūną ir Vytautą Vaitkevičių, galinčius paliudyti G. Banaičio nurodytas aplinkybes. Teismas pasikliaudamas prokurorės išgalvotais motyvais jais atmetė prašymą tuom apribodamas G. Banaičio galimybę gintis. 2018-09-26 teismo posėdžio metu, prokurorė R. Poškienė klaidino teismą teigdama, jog G. Banaičio liudytojų iškvietimo klausimas” buvo sprendžiamas ir atmestas”. Byloje nėra jokių duomenų apie tokio klausimo nagrinėjimą anksčiau, o prokurorė ginčuose turi galimybę nurodyti teismui patvirtinimą, pateikdama tikslią nuorodą. Šis teiginys yra melagingas, ko pasekoje G. Banaičiui buvo apriboto galimybės gintis. [ 2018-11-21_MP 3,  25:43-26:46min ]

  Taip pat prokurorė R. Poškienė tuo pat metu suklaidino teismą teigdama, kad  “ tie pokalbiai buvo fiksuoti todėl papildomai iškviesti liudytoju nėra pagrindo.”  Čia kalba ėjo apie G. Banaičio prašymą iškviesti liudyti tuometinį policijos vyriausiajį tyrėją Romualdą Nekrošių, tuometinį STT Kauno valdybos viršininką Eivydą Čekaitį ir advokatą Aidą Venckų kurie paliudytų apie tai ką G. Banaitis jiems sakė skambindamas iš Nemuno gatvės po to kai buvo sulaikytas ir policijos patrulių patikrintas. Tame pat posėdžio garso įraše prokurorė teigia, kad pokalbiai jau buvo įrašyti kai byloje to nėra, nes leidimas klausytis G. Banaičio pokalbių duotas tik 2012-04-12. Buvo tik nustatytas asmenų ratas kam G. Banaitis skambino iš Nemuno gatvės. Tarnybinis pranešimas 2013-01-18 nr. 20-65-PR5-111  23 T. 63-66 l. kuriame yra išklotinė asmenų kam skambino G.Banaitis 2012-03-29.  Be minėtų asmenų G. Banaitis dar skambino tik savo sutuoktinei Violetai Banaitienei dėl ko ji patraukta baudžiamon atsakomybėn neturint jokių duomenų apie kokią nors jos nusikalstamą veiką. Kaltinimas pateiktas, kad tuo metu G. Banaitis surinko ir telefonu perdavė  V. Banaitienei kažkokius duomenis. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras privalėjo išsiaiškinti pagal nustatytus G. Banaičio ryšius su visais nustatytais asmenimis ( tarnybini spranešimas 23 t. 60-62 l. ) ir patikrinti, ką G. Banaitis “perdavė“ jiems. Tyrėja selektyviai atrinko vienintelį “tinkamą” įtariamą asmenį – Violetą Banaitienę. Kaltinamajame akte ir nurodoma, kad tokie ryšiai nustatyti tarp sutuoktinių. Kadangi ikiteisminio tyrimo tikslas matyt buvo kaip nors “pririšti”  G. Banaitį prie A.Skučienės ir N.Venckienės, tai būtina buvo rasti tarpininką - t.y. V.Banaitienę, su kuria G. Banaitis bendraudamas telefonu, vykdo eilę iš anksto paruoštų nusikaltimų. Tokia situacija atrodo daugiau komedine negu tikra. Tokiu būdu, nesiaiškinant visų šio epizodo aplinkybių, tyrimo metu nustatyti asmenys nebuvo apklausti. Tai buvo atsakyta padaryti ir po G. Banaičio prašymo teisme. Manytina, kad prokurorė Rita Poškienė, pranešdama teismui išgalvotą faktą apie jau tą dieną fiksuotus G. Banaičio pokalbius su nurodytais asmenimis, dare tai tyčia ir tuom apribojo G. Banaičio galimybes gintis, o teismas ja patikėjo.

 

 Dėl epizodo apie S. Vaicekauskienės persekiojimą  2012-03-29 18:30

 

Tarnybiniame pranešime 2013-01-18 nr. 20-65-PR5 - 111  23 T. 63-66 l. kuriame yra išklotinė asmenų kam skambino G.Banaitis 2012-03-29 ir jo telefono pozicija skambučių metu. Duomenys rodo, kad tarp 18 ir 19 val. G. Banaitis buvo tame pat kvartale ir tuom paneigiami išsimanymai apie “persekiojimus” po miestą. Pastebėtina, kad kaltinamajame akte aprašomi nukentėjusiųjų “persekiojimai” automobiliu. Kauno senamiesčio gatvėse po darbo valandų tokie nukentėjusiųjų nupasakoti “persekiojimai” yra neimanomi dėl eismo kamščių. Tai yra akivaizdu kiekvienam normaliam Kauno gyventojui. Neturėtų gi dabar G. Banaitis eilę metų, kovo 29 dieną, kartu su anstoliu skaičiuoti eismo intensyvumą Nemuno ir gretimose gatvėse Kaune, kad įrodyti prokuroro kaltinimų nepagrįstumą. Be to jau nurodytose gatvėse yra tik vienos krypties eismas dažniausiai viena eile, nes kita skirta troleibusui. Net jeigu G. Banaitis ir važiavo keletą kartų Nemuno gatve, ką jis ir tvirtino savo parodymuose, tai buvo surišta su visai kitais jo nurodytais reikalais, bet ne su kažkieno dar judėjimu toje pat gatvėje. Tai yra bandymai pritempti G. Banaičio buvimą Nemuno gatvėje, t.y. viešoje vietoje, prie įvykių, apie kurių veiksmą jis nė nenutuokė ir jam niekas nepranešė apie tai. Išgalvoti kaltinimai Gintarui ir Violetai Banaičiams yra nevykusio ir nekvalifikuoto ikiteisminio tyrimo ir jo prokurorinės priežiūros rezultatas, bandant prokurorui reabilituotis teisme siekiant apkaltinamojo nuosprendžio nesiskaitant su priemonėmis. Tai matosi iš prokuroės pastangų, savo kalboje pridedant aukščiau nurodytas išgalvotas aplinkybes, ko nebuvo net kaltinamajame akte. Toks prokurorės šališkumas patvirtinamas nekreipiant dėmesio į tą faktą, kad G. Banaitis buvo tame  pat kvartale iki 21 val. Tai patvirtina duomenys tarnybiniame pranešime 2013-01-18 nr. 20-65-PR5 -111  23T. 63-66 l. Sekant tokia kaltinimo teorijos logika, kad buvimas toje vietoje yra nusikalstama veika, tai klausimas kyla kodėl nėra kaltinimų už buvimo laiką ten pat, nuo 18:30 iki 21 val.?Savo parodymuose teisme, G. Banaitis nuosekliai ir logiškai paaiškino, kad jis ir toliau ieškojo nurodyto asmens, prižiūrėjo tvarkybos darbus J. Gruodžio 5 a. jam priklausančiame pastate ir dar daug kartų pravažiavo tuo maršrutu pro anstolės S. Vaicekauskienės kontorą, nes kitoks judėjimas iš J.Gruodžio gatvės neįmanomas.

 

   Epizodas 2012-04-26

 

  Epizode 2012-04-26 d. kaltinamas, kad nuo 09:20 val. Iki 10:55 automobiliu “Tojota land Cruiser” valst.Nr. AFG 430 G. Banaitis važiuodamas iš paskos anstolei Sonatai Vaicekauskienei priklausantį automobile, kuriuo policijos saugoma S. Vaicekauskienė važiavo iš savo darbo vietos Kaunas Nemuno gt. Nr. 25 iki Kauno raj. Sąvivaldybės esančios Kauno m. Savanorių pr. 371 bei Kauno raj. Savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje ir Kauno raj. Sav.pirmojo aukšto foje, stebėjo S. Vaicekauskienės veiksmus ir judėjimą t.y. neteisėtai rinko informaciją apie private anstolės S. Vaicekauskienės gyvenimą ir visa sužinotą informaciją apie jos judėjimą telefonu perdavė sutuoktinei V. Banaitienei, kuri budėjo Klonio gt. Nr. 5 Teleičių km. Garliavos sen. Kauno raj. Įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, žinodamas, kad ji visa šitą informaciją perduos grupės organizatortiams A.Skučienei ir  asmeniu N.V. kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas.

  Apie anstolės S. Vaicekauskienės judėjimus sekant ją G. Banaičiui 2012-04-26, byloje duomenų nėra, išskyrus pačios S. Vaicekauskienės parodymus, duotus tyrėjai 2014-03-03 (3t. 162-163 l.), praėjus dviejų metų laikotarpiui po įvykių. Tokių parodymų patikimumas kelia abejones, nes niekas S. Vaicekauskienei netrukdė tai padaryti iš karto po įvykių. Nei įtarimus pateikusi tyrėja A. Gecevičienė, nei kaltinimus pateikusi prokurorė R. Poškienė net nekreipia dėmesio į tai, kad atseit nukentėjusioji S. Vaicekauskienė savo parodymuose teigia jog buvo persekiota 2012-04-25 ir 26 d.d.  Įtarimuose ir kaltinimuose, kurie taisyti tris kartus, yra nurodytos datos 2012-04-26 ir 27 dienoms. Iš to neaišku už kokį laikotarpį reikia gintis. Visas kaltinamojo epizodo tekstas yra laisva prokuroro kūryba nepagrista jokiais įrodymais, o tik G. Banaičio telefoninių pokalbių komentarais padarytais pačios prokurorės R. Poškienės ir prijungtais prie kaltinamojo akto.(  21 t. 141-142 l.) t.y. Prokurorės interpretacijos komentuojant G.Banaičio telefoninius pokalbius :

  • Apie 67 įrašą padarytą 2012-04-13. Nurodoma, kad “ Kalba apie anstolę ( vadina ją kodu- kriugeris ), kalba apie Saulių Skvernelį (vadina jį kodu – švarkelis)
  • Apie 1110 įrašą padarytą 2012-04-26.  09:31 kalba su V. Banaitiene. G. Banaitis pasakoja kaip sekė S. Vaicekauskienės kontorą (vadina ją ačkarike). Įrašo stenogramoje nėra jokių nuorodų, kad kalba eina būtent apie Vaicekauskienę. Jos sutapatinimas su menama “ačkarike” yra prokuroro fantazijos vaisius ir aiški insinuacija, taip pat kaip ir prieš tai padaryta nuoroda, kad ta pati S. Vaicekauskienė  - tai “kriūgeris”. Tokių insinuacijų nepagristumą patvirtina ir prokurorės nustatyta kita norma, kad tai – Saulius Skvernelis yra “Švarkelis”.
  • Kituose 2012-04-26 d. įrašų stenogramose (58-60 l.) niekur G. Banaičio ar V. Banaitienės nėra paminėta nei “ anstolė”, nei “Sonata Vaicekauskienė”. Kaltinamajame akte šis epizodas yra tiesiog sukurtas prokurorės, remiantis jos pačios pateiktu, G. Banaičio ar V. Banaitienės  pakalbio, vadinamu “iškodavimu”, išdėstytu  21 tomo 141-142 lapuose. Pabrėžtina, kad tokie “iškodavimai” yra tik prokurorės R. Poškienės kūrybos vaisius, tačiau tai panaudota kaltinamajame akte. Prokurorės neobjektyvumą ir šališkumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji  įrodinėdama nebūtus dalykus, nurodo ir kitus  vadinamus “iškodavimus” net nesusijusius su kaltinimais. Tai 1116 2012-04-26 10:52 pokalbyje V. Banaitienė nurodo “ pravažiuoti pro chemiją ”. G. Banaičiui tai reiškia - paimti drabužius iš cheminės valyklos, o prokurorė daro išvadą 142 lape, kad nurodyta važiuoti pro Chemijos pr. nes ten yra policijos pastatas. Taip pat 1115  2012-04-26 10:41 pokalbyje paminėta  “išėjo ponia raudonu paltu”. Šalia prokurorės komentaras - “ čia apie anstolę, ji buvo su raudonu paltu “. Tai vėl prokurorė subjektyviai vertina svetimas kalbas išaiškindama kaip, kad jos pačios sakyta būtų. Tame pokalbyje  anstolė S.Vaicekauskienė nebuvo minima. Byloje nėra jokios medžiagos patvirtinančios apie anstolės aprangą tuo metu. Net minėdamą anstolės apsirengimą, prokurorė išsigalvoja, nes tokių duomenų byloje nėra.

Baigiamoje kalboje prokurorė R. Poškienė (10 l.) sakė : “ Nors G.Banaitis teigė, kad nežinojo, kas yra S.Vaicekauskienė, privačių pokalbių su žmona metu, tyčiojosi iš S. Vaicekauskienės, L.Stankūnaitės, G. Černiausko, internete turi 34-35 S. Vaicekauskienės nuotraukas iš atskirų vietų nes kaip jis aiškino, ji buvo “žvaigždė”.

  Dėl prokurorės nusišnekėjimo apie G. Banaičio galimybes “internete turėti “ S.Vaicekauskienės nuotraukas, nekomentuotina. Čia reikia koreguoti  baigiamosios kalbos protokolą, jeigu prokurorė sugebės išreikšti savo mintį aiškiau. Savo parodymuose G. Banaitis teigė, kad surinko iš interneto anstolės S. Vaicekauskienės nuotraukas ir pateikė jas Šiaulių AVPK įmuniteto skyriui dėl S. Vaicekauskienės plaukų kirpimo palyginimo, neatitinkant jos išvaizdai protokolo fotolentelėse, G. Banaičio atpažinimo metu ir jos nuotraukų žiniasklaidos portaluose, tuo pačiu metu t.y. 2012 metais. Tokia medžiaga su nuotraukomis yra pridėta prie ikiteisminio tyrimo nr.01-1-09918-16, pradėto dėl G. Banaičio pareiškimo generaliniam prokurorui 2016-02-04. Neaišku kuom prokurorė remiasi tegdama apie savo žinias iš ikiteisminio tyrimo su kuriuo ji negalėjo susipažinti. Vadinasi ji teigią tai, ką G.Banaitis pasakė savo parodymuose  teisme 2018-03-05, bet iškraipydama savaip ir panaudodama toje savo baigiamos kalbos dalyje, kur dėstomos aplinkybės liečiančios 2012-03-29 dienos įvykius. Tokiu būdu prokurorė elgiasi neetiškai, šališkai bandydama teismui sudaryti iliuziją apie G. Banaičio domėjimasį anstolės S. Vaicekauskienės asmeniu jau tuo metu t.y.2012-03-29.

 

  Šiame episode, kaip ir ankstesniuose, nėra nurodyta, kaip G. Banaitienė perdavė kokius nors, atseit surinktus duomenis, A. Skučienei ir N.V., bet tai prokurorės kategoriškai teigiama be jokio tam pagrindo ir remiantis subjektyviu prokuroro vertinimu.

 

2012-04-27 d įvykių epizodas

 

 Kaltinimų epizode dėl įvykių 2012-04-27 d. kaltinamajame akte dėstoma :

“ Be to, jis tęsdamas organizuotos grupės veiklą, 2012-04-27 apie 8:30 val. Kauno m. Nemuno gt. Nr. 25, kur yra įsikūrusi anstolei S. Vaicekauskienei priklausanti kontora, žinodamas, kad anstolė S. Vaicekauskienė yra saugoma policijos pareigūnų, stebėjo kontoros patalpas, t.y. neteisėtai rinko informaciją apie privatų anstolės S. Vaicekauskienės gyvenimą ir visa sužinotą informaciją apie S. Vaicekauskienės judėjimą telefonu perdavė sutuoktinei Violetai Banaitienei, kuri tuo metu budėjo Klonio gt. Nr. 5 Teleičių km. Garliavos sen. Kauno raj. įrengtoje pasipriešinimo stovykloje, žinodamas, kad ji visa šią informaciją perduos grupės organizatoriams A. Skučienei ir asmeniui N.V.

 Iš esamos medžiagos galima suprasti, kad anstolės S. Vaicekauskienės tuo metu kontoroje net nebuvo. Nėra jokio loginio paaiškinimo apie informaciją kurios nebuvo.

 Šiame episode epizode G. Banaitis juokaudamas sako žmonai, kad atseit jis Nemuno gatvėje. Kitokių faktinių duomenų byloje nėra. Nėra jokių kalbų apie tai ką G. Banaitis mato tuo metu, bet prokurorė teigia, kad “ jis duomenis perdavė ”.  Stenogramoje,  V. Banaitinė atsako, kad randasi “namučiuose ir geria kavą” ( 21 t. 61 l.) , o prokurorė R. Poškienė vėl “iškoduoja” sekančiai : “, kuri tuo metu budėjo Klonio gt. Nr. 5 Teleičių km. Garliavos sen. Kauno raj. įrengtoje pasipriešinimo stovykloje.”  Iš išdėstyto yra aišku, kad faktai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, prieštarauja prokurorės teiginiams ir patvirtina ne kartą išsakytą prokurorės teiginių nepagrįstumą ir kaltinimų klaidingumą.

 

2012-05-25 - 2012-05-26 laikotarpio epizodas

 

 Kalbant apie G. Banaičiui pateiktus kaltinimus 2012-05-25 - 2012-05-26 nenurodomas konkretus laikas ir sudaromas įspūdis, kad kalba eina apie  G. Banaičio nusikalstamą veiką, nenutrūkstančią  apie dvi paras ištisai. Kaltinamojo akto tekstas :  “ Be to jis tęsdamas organizuotos grupės veiklą, laikotarpiu nuo 2012 geužės 25 d. iki 2012-05-26, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Klaipėdos apskr., Palangos m., Jūros gt. 48, nuo Kopų pusės, pasislėpęs už medžio, panaudodamas žiūronus, stebėjo per svetainės langą Laimutės Stankūnaitės advokatui Gintarui Černiauskui priklausančius namus, t.y. neteisėtai rinko informaciją apie privatų advokato Gintaro Černiausko ir jo šeimos narių gyvenimą ir visa sužinotą informaciją perdavė grupės organizatoriams Audronei Skučienei ir asmeniui  N. V.  kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas.”

  Byloje nėra jokių duomenų, kad G. Banaitis stebėjo G. Černiausko namą. Visas šio epizodo tekstas yra perkeltas iš jau minėto, prokurorės pridėto prie kaltinamojo akto, vadinamų “dekodavimų” sąrašo, išdėstyto  kaltinamojo akto 142 lape, kur prokurorė nesiremdama pokalbių stanograma, pati įvardina nepaminėtus asmenis ir “iškoduoja” jų nebūtus veiksmus.  G. Banaitis apie savo pasakymą stenogramoje - ” padarysiu geras korteles” , parodymų metu paaiškino, kad ruošėsi nufotografuoti gamtos vaizdus,  kad sumaketuoti su jais vizitines korteles savo sezoniniam verslui Šventojoje. Prokurorė savo kalboje vis tiek nurodo, kad tai buvo ruošiamasi fiksuoti nukentėjusių judėjimus. Violeta Banaitienė duodama parodymus (43 t. 2018-03-05 prot.5 l.) nurodė apie ką  galėjo kalbėtis su G. Banaičiu. Ji teigė, kad viskas buvo aprašyta spaudoje “alfa.lt” portale ir galėjo kalbėti tik apie tai kas perskaityta.  Jau ruošiantis gynybos kalbai, internete pavyko rasti tą straipsnį tai: Šventosios miestelyje – gandų metas 2012-05-23 14:42:31 Asta Aleksėjūnaitė.portalo adresas : : http://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/sventosios-miestelyje-gandu-metas-586622

  Straipsnyje yra G. Černiausko namo nuotrauka su gyventojais. Matosi, kad padaryta nuo kopų pusės.  Aprašyta, kad žurnalistai klausinėjo ten gyvenusį G. Černiausko kontoros darbuotoją. Žurnalistė teigia, kad G. Černiauskas pats davė interviu ir diskutavo apie tai kaip jį persekioja nežinomi asmenys Marijampolėje apibraižę automobile ir apie galimybę, kad L. Stankūnaitė gal būt apsilankys pas jį Šventojoje. Straipsnyje nurodoma, kad „Žmonės vakarais mato degančią šviesą. Va, mano automobilis kieme stovi. Gal todėl ir sklinda tokios kalbos? “- kalba Černiausko darbuotojas. Prokurorė kaltinamajame akte 142 lape panaudoja tuos pačius žodžius iš Banaičių pokalbio : “šviesos dega ir mašina stovi”. Sudaromas įspūdis , kad tai ką žurnalistai atliko dirbdami savo darbą, bandoma apkaltinti G. Banaitį kriminalizuojant jam žurnalistų atliktą veiklą. A. Gecevičienė atsakydama į V. Banaitienės klausimą atsakė, kad tokio straipsnio nematė, tačiau į akis krenta, kad strapisnio duomenys buvo tiesiog perkelti į pranešimą apie įtarimus, o vėliau, nekeičiant teksto – į kaltinamajį aktą. Tyrėja aiškiai žinojo visas žiniasklaidos informacijas susijusias su šia byla, nes yra faktai apie dešimtis papildomai jos iškeltų bylų už komentarus, ką ji pati papasakojo savo parodymų metu. Tokiu būdu matomai buvo siekiama pateikti spaudoje paskleistą informaciją kaip “ seklių grupės” darbą. Minėto portalo žurnalistai nėra apklausti, o byloje su šiuo epizodu siejamas “nusikalstamos grupės siautėjimas” po Šventąją, ieškant L. Stankūnaitės ir  A. Černiausko.

  Tokią  A. Gecevičienės vadinamą “tyrimo” taktiką, labiau reiktu vadinti klastojimo taktika ir apie tai pranešti generalinei prokuratūrai. Tyrimas buvo vykdomas sekančia tvarka: klausomasi telefoninių pokalbių ir po to modeliuojama galimo nusikaltimo epizodo situacija. Kaltinamojo akto pabaigoje 141-142 psl. G. ir V. Banaičių pokalbiai nėra atspausdinti tokie, kokie yra stenogramose. Jie yra išdėstomi atpasakojamuoju būdu su prokurorės nuorodomis, jos pačios vadinamomis “iškodavimu” ir iš jos žodžių. Atpasakojime vartojami vardai, pavardės ir vietovardžiai yra tik prokurorės nuomonė ir kaltinamajame akte visiškai nesiremiama stenogramos protokolu. Būtent šis nuomonių konspektas ir išdėstytas pranešimo apie įtarimus tekste ir kaltinamojo akto tekste.

  Buitinį G. ir V. Banaičių pokalbį prokurorė savaip komentavo paversdama savo išmanymus kaltinamuoju aktu. Tarpusavio pokalbiuose G. ir V. Banaičiai nėra paminėję nei G. Černiausko , nei  L. Stankūnaitės duomenų. Nėra nustatyta G. Banaičio buvimo vieta, nes net neaišku apie kokią data kalbama.

  Byloje yra duomenys, kad Gintaro Černiausko buvusi žmona pil. Rūta Černiauskienė naudojanti nurodytą pastatą, teismo nustatyta naudojimo tvarka lygiom teisėm su buvusiu vyru G. Černiausku. Tyrimo nenustatytu metu, matė kopose priešais namą stovintį aukštą vyrą. (G. Banaitis yra 177 cm. ūgio ir 125 kg. svorio).  Kada ji išėjo į lauką, tada tas vyriškis pasišalino. Savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-12 (12 t. 37 l.) R. Černiauskienė teigė, kad vyras buvo ” gana aukšto ūgio, veido nemačiau ”, “ žiūronų nepastebėjau”. Kada tai buvo- datos nurodyti negali. G. Černiausko tuo metu nurodytu adresu nebuvo. Apklausos metu R. Černiauskienė pareiškė, kad to nesureikšmina ir niekam pretenzijų neturi.

 Iš šito prokurorė R. Poškienė suformulavo kaltinimą G. Banaičiui  apie tai, kad  G. Černiauskui neesant bendro naudojimo pastate, jo buvusi žmona (svetimas žmogus) pamatė neaiškų vyriškį kopose, t.y. viešoje vietoje ir todėl pretenzijų niekam neturi, o dėl to  nukentėjo G.Černiauskas, nes įžvelgė grėsmę jau neegzistuojančiai šeimai ir dėl to pasijuto asmeniškai nukentėjęs dėl duomenų apie jį rinkimo. G. Černiauskas savo parodymuose ( 4 tomas 74-75 l.)  duotuose praėjus dviems metams, t.y. 2014-03-12 d. nurodo, kad buvusi žmona “laikotarpiu nuo 2012-05-20 iki gegužės pabaigos matė kaip mūsų namą stebėjo vyras”. Tyrėja A. Gecevičienė tokių parodymų pagrindu pripažino G. Černiauską nukentėjusiuoju.

    Byloje yrai duomenys rodantys, kad G. Černiausko sekimo epizodas galimai inspiruotas tyrėjos A. Gecevičienės, ne : 

  • Černiauskas ir R. Černiauskienė apklausti praėjus dviems metams po įvykių t.y. 2014-03-12 d.;
  • Černiauskas patvirtino, kad apie jo “sekimą”, jam pranešė policija, o kadangi jį apklausinėjo A. Gecevičienė, darytina išvada, kad tai padarė ji. Teismo posėdžio 2016-12-13 protokole 6 l. į kaltinamojo Gintaro Banaičio klausimą – kaip G. Černiauskas sužinojo, kad buvo sekamas, atsakė: “Kriminalinės policijos pareigūnai stebėjo įtartinus asmenis, jų aplinką, jų judėjimus, tai remiantis tais duomenimis kreipėsi į mane, klausė ar nepastebėjau, kad mane seka. Aš atsakiau, kad nepastebėjau. Po to pats klausiau, ar mane sekė. Jie pasakė, kad buvo pastebėta, kad tam tikrą atkarpą įtartinas automobilis važiavo iš paskos, kad jis važiuoja ten kur aš važiuoju. Pareigūnų darbas aiškintis kieno automobilis.”
  • Remiantis G. Černiausko parodymais, darytina išvada, kad tyrėja A. Gecevičienė pranešė G. Černiauskui tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo asmens sekimą automobiliais, nes tokie duomenys būtų byloje, tačiau byloje tokių duomenų nėra.
  • Rūta Černiauskienė 2017-01-09 posėdžio apklausoje (9l.) teigia “ Aš sužinojau, kad sekamas namas iš tyrėjos “, “
  • Į adv. A. Blaževičiaus klausimą: “Ten yra praėjimas. Aš nesupratau, kad sekamas. Tai sužinojau iš buvusio sutuoktinio.”

Akivaizdu, kad kol G. Černiauskas “nesužinojo” iš tyrėjo, kad buvo sekamas, tai ir R. Černiauskienė to nejautė ir nežinojo apie tai. Skirtumas toks, kad tas kas buvo name - nenukentėjo, o kas buvo nežinia kur, pasijautė nukentėjusiuoju. Toks tyrėjos apklausos metodas rodo, kad ji tiesiog išprovokuoja asmenį tapti nukentėjusiuoju ypatingai kai šis yra patyręs advokatas ir nepraleidžia progos tapti nukentėjusiuoju, pretenduojančiu į 100000 litų civilinį ieškinį.

   Prokurorės Ritos Poškienės insinuacijos dėl vadinamo Gintaro Černiausko namo sekimo suvestos į nulį. Byloje nėra jokių duomenų apie Gintaro Banaičio buvimą prie apkalbamo namo. Nesugebėta net pateikti aiškaus kaltinimo kada kokie sekimai buvo ir kas tai vykdė. Nėra aišku kokią informaciją ir apie kokį asmenį G. Banaitis surinko ir kaip, kam, kada konkrečiai ir kokiu būdu ją perdavė.

Byloje esantys ludijimai dėl tyrėjos A. Gecevičienės neteisėtų veiksmų

Byloje yra daug liudijimų kuriuose yra teigiama, kad tyrėja A.Gecevičienė apklausų metu rodydavo asmenų nuotraukas, įvardindavo juos ir klausdavo ar nepažista apklausiamasis. Tai

  - Vitalijus Keršys 2016-10-11 posėdžio pr.11 l. : į kaltinamojo G. Banaičio kl. – “Aš negaliu atsakyti, ar mačiau tave Kluonio gatvėje. Tyrėja daug nuotraukų man rodė, aš negaliu atsakyti ar rodė jūsų.”

   - Liudininkė  Jūratė Noreikaitė 2017-04-24 parodymuose teisme (40t.prot.6 l.) teigė : “ M. Milinienė kaišiojo po nosimi lavonų nuotraukas…buvo daugiau psichologinis spaudimas”.

    - Liudytojo A. Klimo parodymai (2017-09-19 posėdžio prot. 9 l.) : “Man tyrėja rodo nuotrauką, pasakydavo pavardę ir klausdavo, ar pažįstu “.  Liudininkas S. Martinavičius 2017-06-27 parodymuose teisme (pos.prot.6 l.) “ Šioje apklausoje be tyrėjos , gal du kartus buvo M.Milinienė , kadangi apklausa vykdavo ilgai, tai užeidavo. M.Milinienė kažką tyrėjai pasakydavo, kažką man. Tiesiogiai apklausoje nedalyvavo. Iki Klonio įvykių kai kuriuos pažinojau iš salės. Daugumos gal tik vardus žinojau, duomenys surašyti ne mano. Ten leisdavo susipažinti su medžiaga, rodydavo nuotraukas, nelabai galėjau apsirikti. Tyrėja parodydavo nuotrauką, pasakydavo vardą ir klausdavo, ar pažįstu. Ji pavardes nurodydavo. Aš pavardžių ir šiandien neprisimenu. Tų nuotraukų iš tų visų įvykių buvo masė’.

  Pabrėžtina, kad visi išvardyti liudytojai, buvo kviesti į teismą kaltinimo iniciatyva. Taigi jų parodymai turėtų būti vertinami pilnai ir ne tik šios bylos apimtyje. Tokie duomenys aiškiai turi piktnaudžiavimo tarnyba požymių ir yra tirtini.

Paminėtina ir posėdžio metu vykusios R. Ščiglinsko apklausos vaizdo įrašo peržiūra. Visi proceso dalyviai aiškia girdėjo tyrėjos A. Gecevičienės klausimą R. Ščiglinskui iš už kadro – “ar jums dabar yra įremtas pistoletas į galvą?”. Tokius tyrėjos veiksmus reikia tirti, o ne jų rezultatais remtis kaltinamajame akte. Po to ekrane pasirodė Marija Milinienė ir laisvai judėdama po kabinetą uždavinėjo klausimus R. Ščiglinskui. Beje tuo metu atsiklausus prokurorės buvo priimtas sprendimas toliau neklausyti apklausos įrašo nors tai tik buvo pradėta daryti. Tokiais metodais išgautais parodymais negalima remtis.

 

  Matant tokią medžiagą, apie tyrėjos A. Gecevičienės aiškiai neteisėtus veiksmus, darytina išvada, kad jos protokoluoti parodymai nėra teisingi ir jais nereikėtų remtis, o juo labiau atmestini šios tyrėjos atlikti procesiniai veiksmai, kurie jau yra prokuroro ir apygardos teismo įvertinti kaip atlikti pažeidžiant LR baudžiamojo proceso kodekso 179 str. reikalavimus.

 

Dėl LR BPK 154 str. panaudojimo  

 

Šioje byloje aiškiai matomas pagrindinis faktorius įgalinantis prokurorą vis dar palaikyti kaltinimų versijas remiantis telefoninių pokalbių interpretacija. Ruošiantis gynybai buvo kruopščiai išstudijuota visa byloje esanti medžiaga ir pastebėtinas faktas, kad galimai Gintaro Banaičio telefoninių pokalbių kontrolė buvo atlikta neteisėtai. Tai liudija sekantys dokumentiniai įrodymai:

  Byloje yra prokurorės Ritos Poškienės prašymas (23 t.78-79 l.) Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui datuotas 2012-04-12, kuriuo prašoma leisti nuo 2012-04-12 iki 2012-07-12 klausytis Gintaro Banaičio naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. 8698 32635 telefoninių pokalbių, bei daryti jų įrašus vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 str.1d. Jame sakoma :

 

Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

   Prašyme nurodyti vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr.65-1-01240-11 pagrindai yra LR BK  154 str. 155 str. (nustojęs galioti) ir 167 str.1 d.

  Prokurorė savo prašyme aiškiai nurodo Gintaro Banaičio veiką, dėl ko prašoma leidimo klausytis jo telefonų pokalbių, tai “2012-03-29 bandė sekti anstolės S. Vaicekauskienės kontorą ir iš jos išėjusią l. Stankūnaitę, kas atatinka LR BK 167 str. 1 d. Tokiais pat pagrindais Kauno rajono apylinkės teismas 2012-04-12 nutartimi (23 t. 81 l.) tenkino prokurorės R. Poškienės prašymą.

  Pabrėžtina, kad prokurorės prašymo ikiteisminio tyrimo teisėjui tekstas, įdentiškas kitam, kito policijos pareigūno tekstui. (bylos tomas 16 lapai 10-11). Jame, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas, kreipiasi į savo tiesioginį viršininką Daivą Galdikaitę tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad yra tikslinga gauti teismo nutartį leisti klausytis 20 asmenų telefonų pokalbius.

  Tokio policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, Gintaro Banaičio atžvilgiu, byloje nėra. Konstatuotina, kad prokurorė R. Poškienė kreipėsi į teismą savo iniciatyva ir tai yra jos atsakomybė. Tai negalėjo būti kokia nors “techninė klaida” ar jos suklaidinimas iš policijos pusės.

 Manytina, kad prokurorės prašymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis galiojantiems įstatymams. Ikiteisminio tyrimo nutartis buvo priimta taip pat prieštaraujant LR BPK 154 str. Tokia ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kuri gauta prieštaraujant įstatymui, neturėtų būti vertintina šiame teisme, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.

 

                          Dėl tokių pažeidimų kaltinamasis Gintaras Banaitis kreipsis atskiru skundu į Generalinę prokuratūrą ir seimo teisėtvarkos bei kriminalinės žvalgybos komitetus.

 

 

 

 

 

 

Gintaras Banaitis

 

 

Peržiūros: 1197

Komentarai   

+4 # Albina 2019-06-12 15:52
DĖMESIO!!! GAL KAM REIKIA BAUDŽIAMOSIOS BYLOS? NA, PVZ KĄ NORS “NUBAUSTI”, KAS NE LAIKU IR NE VIETOJE PASIMAIŠĖ PO KOJOMIS, ARBA ŠIAIP PAGĄSDINTI PROFILAKTIŠKAI, KAD NEDRĮSTŲ ŠOKINĖTI PRIEŠ “NUSIPELNIUSIUS GYVENTI GERIAU” – KREIPKITĖS Į PROKURORĘ KRISTINĄ MOCKIENĘ, TEISĖJUS: GRIGĄ IR JURGĄ VASILIAUSKIENĘ IR BE PROBLEMŲ BYLA BUS GARANTUOTAI SUORGANIZUOTA.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Albina 2019-06-12 15:54
Ne, nesukit galvos, nereikės jokių įrodymų: ši kompanija - labai išvystytos fantazijos profai – tiesiog ekstrasensai! Mato jie ir girdi tai ko nėra ir niekada nebuvo, va koks talentas! O jei reikės - susikurs įrodymus patys, kokių tik reikės, pagal užsakymą, žinoma.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # Albina 2019-06-12 15:58
Ogi “kas galėtų paneigti galimybę, kad” tai ne “iš anksto susitarę, veikiantys išvien, nusikaltėlių gauja ta mūsų teisėsauga”, veikianti valstybės vardu?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # dr.Jonas Ramanauskas 2019-06-12 16:29
Iš tikro Lietuvą valdantys BANDITAI - antikonstitucininkai, hibridiniai STRIBAI ir penktoji KOLONA privalo atsakyti į vieną klausimą: "Ar dar gyva Deimantė?" ir tai ĮRODYTI PARODANT.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti