Prezidentas Rolandas PAKSAS: „Su Rusija reikia kalbėtis, ieškoti kontakto, nes jėgos pozicijų mes nieko nepasieksime!..“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 2.75 (2 Votes)

   Juozas IVANAUSKAS

 

Prezidentas Rolandas PAKSAS: „Su Rusija reikia kalbėtis, ieškoti kontakto, nes iš jėgos pozicijų mes nieko nepasieksime!..“

 

Sisteminės žiniasklaidos nušviečiami  priešrinkiminiai politikų debatai man kur kas labiau primena  gerokai nuvalkiotą propagandinį šou, o ne sąžiningą politinę kovą ar viešą diskusiją, konkuruojant konstruktyvioms, originalioms idėjoms. Tai aktualu ypač dabar, kai  Europa susiduria su daugybe rimtų iššūkių: milžiniška migracija, klimato kaita, jaunimo nedarbu ir kt. Gyvenant globaliame, konkurencingame pasaulyje, referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo „Brexit“ parodė, jog Europos Sąjungos pamatai kliba. Nors daugumai piliečių gal ir atrodo, jog demokratija savaime suprantamas dalykas, tačiau realybėje, deja, gan dažnai tenka susidurti su demokratijos grimasomis, isteblišmentui ginant vadinamąsias „vakarietiškas vertybes.

Kaip žinia, antradienį, gegužės 14 dieną, visuomeninio transliuotojo LRT surengtuose kandidatų į Europos Parlamentą debatuose, kuriuos vedė politinės korupcijos  SISTEMAI lojalus „nepakeičiamasis“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis, dalyvavo keturios komandos: visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ (sąrašo lyderis R. Paksas), Lietuvos socialdemokratų darbo partija, (sąrašo lyderis G. Kirkilas), visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei partija „Tvarka ir teisingumas“ (sąrašo lyderis R. Žemaitaitis). 

Dešimtmetį atidirbęs Europos Parlamente, frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ vicepirmininkas, Prezidentas Rolandas PAKSAS, kurio „nepuola rusai“, bene vienintelis iš vienuolikos Lietuvos europarlametarų pasisako už santykių normalizavimą su Rytų kaimyninėmis valstybėmis, Rusija ir Baltarusija. Patyręs politikas pastebi tai, ko kiti jo kolegos galimai „nemato“ arba tiesiog nedrįsta pasakyti: Šiandienė Europos Sąjungos politika tėra tuščia forma be visuomenes turtinančio ir jas apsaugančio turinio, tezių rinkinys, pridengtas įmantriais žodžiais apie teisės viršenybę, pagalbą mažiau pažengusioms šalims ar laisvąją rinką, kurią, beje, mažesnėms valstybėms įvairiais finansiniais ir ekonominiais veiksniais nuolat siekiama suvaržyti. Naujausias pavyzdys, vadinamasis „Mobilumo paktas“, kuriuo  siekiama, kad transporto sektoriuje didžiosioms Europos valstybėms būtų kuo mažiau konkurentų, iš jos norima išstumti Rytų Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, vežėjus. Normalioj, demokratiškoje Bendrijoje panašūs veiksmai būtų nepriimtini.

Europos Sąjunga nuolat tolsta nuo savo idėjos – būti suverenių ir nepriklausomų valstybių bendrija. Per tą dešimtmetį mačiau, kaip vis labiau ryškėja globalizacijos šalininkų ir pasaulinio kapitalo atstovų pastangos visuomenei siekiančią tarnauti politiką paversti jų interesų tarnaite. Tam pasipriešinti bandantys politikai vis dažniau menkinamai vadinami populistais, marginalais, euroskeptikais.

Per tą dešimtmetį Europoje ir pasaulyje kilo žmones gerokai nuskurdinusi ekonomikos krizė. Nors visi sako, kad ją sukėlė neatsakingi ir savanaudiški bankininkų veiksmai, tačiau, mano įsitikinimu, tikrieji krizės kaltininkai – nuo visuomenės nusisukę bei į stambųjį kapitalą, tarp jų ir bankus, atsisukę ir šių interesams atstovaujantys politikai. Būtent jiems tenka atsakomybė ir dėl Europoje kilusios nelegalios migracijos bangos.

Reikia pripažinti, kad visi karai ir konfliktai kyla būtent dėl politikų nesusikalbėjimo ir masinis migrantų antplūdis į ES gimė ne iš politikų mielaširdystės ar atjautos, bet kaip pigios darbo jėgos poreikio išdava. Ir akivaizdu, kad didelė dalis tų migrantų į Europą atskubėjo anaiptol ne dėl darbo.

Opūs klausimai visoje Europos Sąjungoje  - socialinė atskirtis, nedarbas, euro zonos problemos. Šiose srityse daugelį metų nesprendžiamos problemos sukūrė tokią situaciją, kad darbo nuolat neturi kone kas dešimtas darbingas ES gyventojas, ant skurdo ribos gyvena kone kas penktas.

Aš paminėjau tik keletą priežasčių, dėl kurių būtina nedelsiant reformuoti Europos Sąjungą. Jų yra gerokai daugiau. Tačiau ir šių tikrai užtenka, kad ES taptų Naująja Europos Sąjunga. Nes kitaip neliks ES. Bendrija privalo tapti vienodai teisinga ir pagarbi visų Europos šalių žmonėms. Tai – jos išlikimo garantas,teigia R. Paksas.

LL skaitytojų dėmesiui  - Visuomeninio rinkimų komiteto „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ sąrašo lyderio R. PAKSO pasisakymai, atsakant į laidos vedėjo Edmundo Jakilaičio klausimus, nuskambėję gegužės 12 dieną LRT debatuose.

Rolanas Paksas : „Pradžioje norėčiau padėkoti Lietuvos žmonėms, kurie palaikė mano idėjas tiek praeitoje Europos Parlamento kadencijoje, tiek ir prieš tai buvusioje kadencijoje, padėkot kiekvienam tautiečiui. Pagrindiniai stulpai arba banginiai, ant kurių laikosi mūsų programa, aš tikiu paprastais dalykais: darbu, šeima ir Tėvyne. Apie tai kalbėjau ir prieš penkerius metus, pradėdamas darbą Europos Parlamente. Tai praktiškai, ką aš labiausiai norėčiau akcentuoti, tikiu, kad darbas turi būti padoriai apmokamas. Tikiu, kad tradicinė šeima – tai valstybės vienybės stuburas. Tikiu, kad motinos privalo būti gerbiamos ir vertinamos. Tikiu, kad mes darysime viską, kad Lietuvoje būtų daugiau lietuvių, Lietuvos piliečių. Tikiu, kad mes, lietuviai, turime ateitį tik likdami Lietuvoje. Tikiu, kad mes turime ginti lietuvių kalbą, mes turime ginti krikščionišką ir lietuvišką kultūrą, saugoti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Toks turėtų būti mūsų šalies lietuviškas kelias. Todėl ir mūsų rinkimų sąrašo Nr.1 pagrindinis moto - „Daugiau Lietuvos pasaulyje, daugiau Lietuvos Europoje ir daugiau Lietuvos pačioj Lietuvoj!..“. Tad leisiu sau perfrazuoti JAV prezidento Donaldo Trampo pasakytus žodžius: Lietuva pirmiau!..

  1. Jakilaitis:2017 metais ES Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija paskelbė ir pasirašė Europos socialinių teisų ramstį – kaip siūlytumėte jį įgyvendinti?.. Dar paprasčiau suformuluosiu klausimą, kad ir žiūrovams būtų visiškai aišku, kurie galbūt nesidomi: kaip įveikti socialinę atskirtį Europoje?..
  2. Paksas:Aš manau, kad būtent šis laikas ir būsimi Europos Parlamento rinkimai gali suteikti pagrindo tikėti, kad socialinis ramstis arba socialinė lygybė Europoje pradės iš tikrųjų veikti, ir pradės veikti ne tiktai Vakarų didžiosioms Europos valstybėms, bet veiks ir Vidurio bei Rytų ES valstybėms.

Kas man duoda pagrindo tuo tikėti?.. Aš pasiremsiu vienu pavyzdžiu, kurį jau minėjau kitoje debatų laidoje. Ne taip seniai EP buvo balsuojama dėl Mobilumo paketo. Ir ne tik neužtenka vienuolikos Lietuvos europarlamentarų balsų, kad būtų atsižvelgta į mūsų vežėjų interesus, bet neužtenka visos Rytų ir Vidurio Europos šalių susivienijusių politikų balsų, kad būtų atsižvelgta į kitokią nuomonę. Būtent todėl ir ta socialinė nelygybė Europos šalyse dabar egzistuoja.

Grįžtant prie minties, kas man suteikia viltį, kad nuo šių Europos Parlamento rinkimų gali daug kas pasikeisti. Man suteikia viltį tai, kad daugelyje Europos valstybių, ar tai būtų Italija, Prancūzija, Austrija, Vokietija ar Lietuva, atsiranda nacionalinės politinės jėgos, kurios visai kitaip traktuoja Bendrijos ateitį ir aiškiai pasako: užtenka Briuselio diktato, užtenka Prancūzijos, Vokietijos ir kitų didžiųjų ES valstybių diktato!..

Kalbant apie demografines Europos problemas, turime pripažinti, kad Europa sensta ir gal šiek tiek aptingo. Vietoj to, kad būtinus darbus dirbtų nacionalinių valstybių piliečiai, į ES šalis pasikviečiami emigrantai.

Aš manau, NATO organizacijos statistika nemeluoja ir ji dar nėra cenzūruojama, tad įvardinsiu tokį skaičių: 2020 metais, pagal jų skaičiavimus, į Europą bus atkeliavę 60 milijonų (įsiklausykite į šį skaičių) migrantų, o 2050 metais jaunų afrikiečių Europoje bus dešimt kartų daugiau negu jaunų europiečių!?.. Taigi, dar nesulaukę 80 metų (jei apskritai sulauksime) matysime, kad tiek mūsų nacionalinė kultūra ir tapatybė, tiek Europos šalių tautos liausis egzistavusios. Čia aš matau didelę problemą.

Šiandien Europos Sąjunga užtikrintai juda federalizmo link ir šio proceso eigai  užtikrinti yra sugalvotas „teisės viršenybės principas“, nukreiptas prieš tas ES valstybes, kurios federalistams nepatinka, kadangi jos vykdo nacionalinę politiką. Tik kažkodėl šis principas netaikomas valstybėms, kurios pritaria ES federalizmui?..

Reaguodamas į kolegos Gedimino Kirkilo pasiūlymą Europos Parlamentui susiveržti diržus, kukliau elgtis ir baigti su tuo brangiu išlaikymu, didžiulėmis išlaidomis kelionėms į Strasbūrą ir į Briuselį, noriu pasakyti, kad aš, asmeniškai, keturis kartus balsavau už tai, kad būtų panaikintos dvi Europos Parlamento būstinės, kurių išlaikymui skiriama apie milijardas eurų. Net prieita iki to, kad buvo kreiptasi į Europos Teisingumo teismą, kuris pripažino, kad tai prieštarauja stojimo į ES sutarčiai, todėl tos dvi EP būstinės, Briuselyje ir Strasbūre, egzistuos tol, kol nebus pakeista stojimo sutartis. Grubiai tariant, tai kainuoja Europos Sąjungai kasmet apie milijardą eurų.  

Bet aš norėčiau pasakyti dar vieną svarbų dalyką: jei norite patikti Europos Parlamentui, girkite Briuselio komisarus ir Briuselio vykdomą politiką. Tada Europos Parlamento dauguma jums plos ir jūs būsite gerbiami.  Bet jeigu norėsite ginti savo šalies nacionalinę politiką arba išdrįsite pasakyti, kad Lietuvai galbūt reikia lito ir daugiau savarankiškumo, tada susilauksite tokių etikečių, kaip populizmas, marginalai ir panašiai.

  1. Jakilaitis: Pone R. Paksai, vis daugiau ekspertų prognozuoja, kad artimiausioje ateityje gali būti nepratęstos sankcijos Rusijai, įvestos po Krymo aneksijos ir karo veiksmų Rytų Ukrainoje. Kokia yra jūsų pozicija?
  2. Paksas:Aš savo poziciją esu išsakęs ne vieną ir ne du kartus, tad galiu pakartoti: man labai keista, kad daugelis Europos valstybių viena ranka deklaruodamos sankcijas Rusijai, kita ranka daro biznį su Rusija ir tas biznis tolydžiai didėja. Pavyzdžiui, Vokietijos prekybos apyvarta su Rusija išaugo 20 procentų. Lietuvos pagrindinis prekybos partneris yra Rusija. Tad mano atsakymas yra vienareikšmis: su Rusija reikia kalbėtis, švelninti, nuimti sankcijas. Kalbėtis, švelnint, nuimt... Aš manau, su Rusija reikia kalbėtis, reikia ieškoti kontakto, nes iš jėgos pozicijų mes tikrai nieko nepasieksime!..
  3. Jakilaitis: Kalbėtis, švelnint, nuimti sankcijas net ir tuo atveju, jeigu Donbase situacija nesikeičia, o Krymas ir toliau aneksuotas?
  4. Paksas: Aš labai norėčiau sugrįžti prie šio pokalbio, jeigu niekas nepasikeis ir sankcijos Rusijai išliks, po kokių dešimties metų. Iš istorijos mes žinome ne vieną ir ne du konfliktinius atvejus, kai prabėgus tam tikram laikui žmonės ima suprasti, kad reikia kažką keisti, reikia ieškoti santarvės, sutarimo, reikia siekti bendradarbiavimo.

------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Post Scriptum

 Dar kartą apie prezidento rinkimų farsą Lietuvoje

Prezidentas Rolandas PAKSAS: Ar tai, kas vyksta Lietuvoje, galima vadinti tiesioginiais demokratiniais Respublikos Prezidento rinkimais? Drįstu tuo abejoti...  Šalies vadovo rinkimai, tarsi atvėsusi sriuba, be emocijų prieskonio, vangūs, valdiškai neišradingi ir nepatrauklūs. Rinkimų kampanijos dalyviai, lyg statistai, prikalbinti tam tikram vaidmeniui prastame spektaklyje, publikos akivaizdoje atrodo su lemtimi jau susitaikę. Vaidinimo pabaigos nekantrauja sulaukti jie patys ir nuobodulio išsekinta publika.

Naujos pasaulio santvarkos ir globalizacijos procesų akivaizdoje matome, kaip vietiniai politikos veikėjai desperatiškai ieško būdų prisitaikyti. Jų negebėjimas reguliuoti ekonominių, socialinių ir kultūrinių procesų silpnėjant valstybės suverenumui yra akivaizdus. Norėčiau pabrėžti, jog šiandien Lietuva nebeturi tautinės valstybės suverenumo Europos Sąjungoje, o nacionalinė valstybė vis sparčiau ima nykti pasaulyje be sienų. Mūsų politinis elitas jau seniai yra susitaikęs su tokiu „neišvengiamu valstybės praradimu“. 

Akivaizdu, kad, anksčiau ar vėliau, besivaduodama iš postlandsberginio periodo politikos standartų lietuvių tauta turės atrasti naujas demokratijos formas, tačiau aš esu tikras, jog su šiais Lietuvos prezidento rinkimais tai dar neįvyks. Būtent šiuo požiūriu turėtume vertinti bei atsakingai apsispręsti būsimuose rinkimuose.

Žmonijos istorijos eiga patvirtina, kad už Lietuvos ateitį galvas turime guldyti tiktai mes patys, nes pasaulio galiūnai yra paskendę savo rūpesčiuose, o savigarbos ir išdidumo neturintis LT politinis elitas tesugeba strimgalviais visas globalistų užgaidas pildyti.“

------------------------------------------------------------------------------------------------
 Pasibaigus  Lietuvos prezidento pirmojo rinkimų turui teisininkas Jonas KOVALSKIS pašmaikštavo savo FB sienoje: „Rinkimus Lietuvoje į Prezidentus laimėjo landsberginės chuntos du kandidatai. Visi lietuviai jau spėjo susipykti su visais įrodinėdami savo kandidatų privalumus ir nežemiškas dorybes. Rinkimų farsui pasiekus finišo tiesiąją niekas nepajudėjo tiesos link nei per milimetrą, visi pasiliko savo vietose. Ar ne keista? Tiek veiksmo, žodžių, šūkių, pykčio, agresijos, o nei tiesos, nei šviesos, nei vilties nėra… Net tunelio gale. Vėl visi stovi prieš dilemą – kokią piliulę praryti? Raudoną ar mėlyną? Landsbergio chuntą ar Tiesą? Šimonytę ar Nausėdą? Kurį, pagaliau?!! Ir ar yra skirtumas?.. Kai landsberginės chuntos valdoma Sistema tau pasiūlė tik vienos spalvos piliules. Ir paragino nesipriešinti, paklusti, tapti vienu iš jų, tapti agentu. Nes tai šilta, patogu, jauku, komfortiška. Nes tai gražu, patriotiška, nors ir mirtina... visiems.“

-----------------------------------------------------------------------------------------------

JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS: „Visiems savo pažįstamiems lietuviams sakau, kad čia išvis ne Lietuvos prezidento rinkimai buvo, o gryniausias fake news, kaip pasakytų prezidentas Trampas. Juk akivaizdu, kad net ir Saulių Skvernelį, regis, apgaulės ir falsifikacijų būdu neprileido iki antrojo turo. Net ir 88 metų mano mama tai suprato. Aš pats sekmadienį labai nesigilinau į rinkimų niuansus, bet žmona atidžiai viską sekė ir matė, kad visą laiką Saulius Skvernelis buvo antras, o Ingrida Šimonytė gerokai, dideliu skirtumu buvo nuo jo atsilikusi. Tik paskui staiga Šimonytė aplenkė ne tik kad Skvernelį, bet ir Nausėdą. Matyt, ten aiškiai viskas sufalsifikuota.

Tad šįkart jau tikrai paskutinis kartas, kai mes registravomės ir dalyvavome LT rinkimų nesąmonėse. Yra kaip yra ir nieko mes nepakeisime. Lietuvoje toks rinkimų farsas, atrodo, daug kam patinka, ir net išeivijoje, kaip suprantu, dauguma lietuvių prabalsavo už I. Šimonytę. O juk kažkada Donelaitis, lietuvių literatūros klasikas, rašė apie tokį vabalą, vadinamą šūdvabaliu: kurs linksmas šūde gyvena / Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą". Tad ir mano nuomonė apie Lietuvos prezidento rinkimus, yra būtent tokia!...

Per pastaruosius 30 metų visokiausių nusivylimų dėl Lietuvos man jau tikrai su kaupu užteko. Visada būna tas paskutinis lašas, kuris perpildo kantrybės taurę ar netgi akmenį pratašo. Manau, būtent toks paskutinis lašas į mano taurę per šiuos rinkimus jau  kaptelėjo. Tegul zombiai  antrame ture balsuoja už Grybauskaitę Nr.2 arba už žydams Valenbergams tarnaujantį šuniuką Nausėdą, kad ir už patį velnią, man tai dabar jau tas pats velnias, kas Lietuvoje kuo bus ir kaip ten kas bus.

Tiesiog grynai iš pareigos dar prabalsuosim per Europos Parlamento rinkimus už Prezidentą Rolandą PAKSĄ, o paskui padėsiu riebų kryžių ant visko Lietuvoje. Ta tauta ir šalis, kur Tėvyne Lietuva vadinasi, aiškiai matau, tikrai nėra verta, kad aš savo nervų ląsteles paskutines dėl jų žudyčiau. Nuo nervų, kaip žinia, atsiranda visos ligos atsiranda, o to gyvenimo jau ir taip nedaug belikę... Labai gėda man dėl tautiečių, tiek ir tegaliu aš pasakyti.“

--------------------------------------------------------------------------------------------------

 

 

FOTO komentaras (paryškinta)

 

Rolandas PAKSAS: „Daugelis Europos valstybių viena ranka deklaruodamos sankcijas Rusijai, kita ranka daro biznį su Rusija ir tas biznis tolydžiai didėja. Pavyzdžiui, Vokietijos prekybos apyvarta su Rusija išaugo 20 procentų. Lietuvos pagrindinis prekybos partneris yra Rusija. Tad  mano atsakymas yra vienareikšmis: su Rusija reikia kalbėtis, švelnint, nuimti sankcijas. Aš manau, su Rusija reikia kalbėtis, reikia ieškoti kontakto, nes iš jėgos pozicijų mes tikrai nieko nepasieksime!..“

Peržiūros: 488

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti