Z.Vaišvila: tepa, kuo pats kvepia

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)


Vaišvila: tepa, kuo kvepia

 


Zigmas Vaišvila


Gabrielė Vasiliauskaitė | Alfa.lt

2009-05-12 08:18

Kovotojas už kandidatų į prezidentus biografijų švarumą Zigmas Vaišvila savo biografijoje turi nemažai juodų dėmių.

Kovo 11-sios akto signataras, viešai pasisakantis už vertybes, moralę, skaidrią praeitį ir politiką, užvertė Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) prašymais ištirti galimus Kazimiros Danutės Prunskienės ryšius su KGB, Valdemaro Tomaševskio kilmę. Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė jam užkliuvo ir dėl kilmės, ir dėl galimų ryšių su KGB.

VRK nustatė, kad Z. Vaišvilos abejonės nepagrįstos, o D. Grybauskaitė paviešino savo gimimo liudijimą.

Istorija lyg ir būtų baigta, tačiau Z. Vaišvila nerimsta ir toliau ieško kompromituojančios medžiagos apie likusius kandidatus į prezidentus, nors pats iš rinkimų iškrito net nesurinkęs reikiamo parašų skaičiaus. Alfa.lt pradėjo domėtis paties Z. Vaišvilos praeitimi. Paaiškėjo, kad signataro politinė ir verslo reputacija kelia didelių abejonių. Z. Vaišvilos biografijoje būta ir galimai artimų ryšių su KGB generolu, ir įtariamų finansinių aferų, kurios kainavo milijonus litų valstybei bei privačioms bendrovėms.

Z. Vaišvilos, kaip verslininko, biografijoje vyrauja „serijiniai“ bankrotai, signataro veikla arba domėjosi, arba tebesidomi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra.

Visi Alfa.lt pašnekovai vienu balsu stebėjosi, kad jis, kaltinamas valstybės milijonų iššvaistymu, drįso kelti kandidatūrą į šalies prezidentus.

KGB generolo globotinis?

Redakcijos duomenimis, ypač artimas Z. Vaišvilos tėvo bičiulis buvo KGB generolas Romualdas Marcinkus, SSRS KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos 19-ojo skyriaus viršininkas, kuris be viso kito kuravo ir tuometinį KGB rezidentą VDR Vladimirą Putiną.

Generolas R. Marcinkus ėjo vadovaujamas pareigas LTSR KGB prieš pat nepriklausomybės atgavimą, vėliau jis dirbo skandalingajame koncerne EBSW dabar teisiamo Gintaro Petriko saugumo konsultantu.

Yra duomenų, kad studijų metais Z. Vaišvila, jei ne gyveno, tai bent ne kartą galimai buvo apsistojęs generolo bute Maskvoje.

Alfa.lt pasiteiravus Z. Vaišvilos, ar jis gyveno Maskvoje pas generolą, šis atsakė trumpai: „Studijų Maskvoje metais aš gyvenau Dubnoje, 130 km nuo Maskvos, taip pat bendrabutyje Vilniuje. Toks būtų mano atsakymas.“ Paklausus, ar pažįsta generolą R. Marcinkų, Z. Vaišvila staiga skubiai atsisveikino ir padėjo telefono ragelį.

Z. Vaišvila iš tiesų į Lietuvą grįžo iš Dubnos. Maskvos srityje esantis miestelis buvo ypač uždaras, nuo pašalinių užklydėlių ypač saugomas Sovietų Sąjungos karinio pramoninio komplekso centras, vadinamoji „pašto dėžutė“, kuriame buvo kuriamas SSSR branduolinis ginklas. (Vienas iš Z. Vaišvilos tariamų kaltinimų Daliai Grybauskaitei, kad ji dirbo vadinamojoje „pašto dėžutėje“ tuometiniame Leningrade.)

Z. Vaišvila, tuomet dar jaunas fizikas, nuo 1977-ųjų rudens iki 1979-ųjų vasaros šiame atominių ir kosminių tyrimų centre buvo mokslinis bendradarbis. Tiksliau, jis pagal specialybę studijavo Maskvos V. Lomonosovo vardo valstybinio universiteto Branduolinės fizikos mokslinio tyrimo institute Dubnoje (specializacija – atomo branduolio teorija).

Antrą kartą paklausus apie pažintis su KGB veikėjais, ypač su generolu R. Marcinkumi, signataras noriau pasakojo apie tai, ką laiko savo istoriniais nuopelnais: „Daug pažįstu generolų... Visų pirma, visų pirma su juo bendradarbiavau, na, kaip bendradarbiavau, Šebaršino darbo reikalais. Jis buvo [KGB vadovas] vietoj Kriučkovo, iš karto po Putino. Pirmąją Lietuvos ir Tarybų Sajungos sutartį pasirašiau su Šebaršino asistentu gen. Sergejumi Lebedevu (dabar jis yra Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius – red. past.). Daug bendraudavome. Iš lietuvių saugumiečių, taip, buvo bendrauta su generolu Marcinkumi, bendrauta su visais vadais, perimant saugumo reikalus. Aš buvau inventorizavimo komisijos pirmininkas. [Tai su generolu Marcinkumi šiek tiek bendravote?] Jo, jo. [Darbo reikalais?] Tai žino du ponai – Vytautas Landsbergis ir Zigmas, kas buvo, kaip buvo...“ (Z. Vaišvila čia kalba apie savo dalyvavimą LSSR KGB likvidavimo procese 1991 m. ir KGB dokumentų perėmimo ir inventorizavimo komisiją, kuriai tada vadovavo).

Tačiau su generolu R. Marcinkumi Vaišvilą siejo ne tik darbas inventorizavimo komisijoje. Šio dešimtmečio viduryje R. Marcinkus baigė karjerą globojamas Z. Vaišvilos. Kelerius metus, iki kol išėjo į pensiją, buvęs KGB generolas dirbo draudimo agentu „Parex“ grupei priklausančioje draudimo bendrovėje „Baltic Polis“, nors jo darbo vieta buvo tuometiniame „Parex lizinge“ (dabar „FF lizingas“). Iš ten atleistas, jis iki pensijos tęsė savo darbinę veiklą „Parex lizinge“. Šios bendrovės vadovas buvo Z. Vaišvila.

Alfa.lt šaltiniai teigė, kad yra tekę ir dabar pastebėti Z. Vaišvilą apsilankantį Romualdo Marcinkaus namuose Vilniuje ir sveikinantį jį įvairių reikšmingesnių švenčių metu, todėl galima daryti išvadą, kad jų bendravimas nėra nutrūkęs ir šiuo metu.

Įtarimai finansinėmis machinacijomis

Į Lietuvos „vilties prezidentus“ pretenduojantis Z. Vaišvila yra ne tik fizikas, bet ir verslininkas.

Tačiau užuot suteikęs viltį, Z. Vaišvila ne iš vieno kėsinosi ją atimti. Mažeikių „Sodros“ vadovei signataro verslas kainavo ramybę ir sveikatą. Neliko vilties atgauti ilgai nemokėtų ir laukiamų atlyginimų didelei daliai Mažeikių gyventojų, dirbusių UAB „Oruva ir Ko“, dėl kurios bankroto kaltinamas Z. Vaišvila. Galų gale vietoj vilties Lietuvai – įtarimai, kad Z. Vaišvilos veikla kainavo milijonus iššvaistytų mokesčių mokėtojų litų.

Verslininko Z. Vaišvilos karjerą sunku atsekti. Kaip sakė Alfa.lt šaltiniai, tai – tarsi voratinklis, suraizgytas apraizgytas „firmelėmis“, signataro skundais prokuratūrai, teismams ir, panašu, visiems, kam tik įmanoma.

Z. Vaišvila valdė arba vadovauja šioms kompanijoms: finansų bendrovei „Parex Lizingas“ (dabar „FF Lizingas“) bei dyzelinius variklius gaminančiai bendrovei „Oruva ir Ko“. Abiem iškelta bankroto byla. Pastarosios turtą Z. Vaišvila, kaip įtariama, perkėlė į savo vėliau įsteigtą bendrovę „Oruva Motors“ Palangoje (taip pat dyzeliniai varikliai). Dar viena finansinių signataro voratinklių dalyvė – vienokiu ar kitokiu būdu galimai jo kontroliuojama bendrovė „RRD“.

„Oruvos“ turto „prichvatizavimas“?

Istoriškai Lietuvos „vilties prezidento“ verslo voratinklis pradėtas megzti 2001 metais. Mažeikių dyzelinių variklių gamintojai AB „Oruva“ (1500 darbuotojų) buvo iškelta bankroto byla.

Tuo metu bendrovė su Lietuvos valstybės garantijomis buvo gavusi 100 tūkstančių dolerių paskolą iš vieno Vokietijos banko. Beveik visas bendrovės turtas buvo įkeistas už šią paskolą.

Taip pat „Oruva“ buvo pasirašiusi kelias lizingo ir faktoringo sutartis su „Parex lizingu“, kuriam vadovavo Z. Vaišvila. „Oruva“ buvo skolinga „Parex lizingui“ apie 2 mln. litų.

Pagal įstatymą pirmiausia parduodant dar likusį bankrutavusios įmonės turtą turėjo būti sumokėti pinigai valstybei, tiksliau, Finansų ministerijai, kuri buvo laidavusi įmonės paskolą Vokietijos bankui.

Tačiau Z. Vaišvila buvo pirmesnis. „Oruvos“ bankroto administratoriaus įgaliotinis A. Dvelys perdavė įmonės nekilnojamąjį turtą už daugiau nei 15,5 mln. litų „Parex lizingui“, o šis po truputį viską perdavė savo antrinei įmonei „Oruva ir Ko“. Abiejų šių įmonių direktorius buvo Zigmas Vaišvila.

Bankroto administratoriaus įgaliotinis A. Dvelys pinigų už parduotą bankrutuojančios „Oruvos“ turtą negavo. Ir nereikalavo. Z. Vaišvilos „Oruva ir Ko“ bei „Parex lizingas“ pasiėmė bankrutuojančios įmonės kilnojamąjį turtą, o „Oruvos“ įsiskolinimus „nurašė“ pagal minėtą faktoringo sutartį tarp „Oruvos“ ir „Parex lizingo“.

2002-siais įgaliotinis A. Dvelys, neturėdamas įkeisto turto valdytojo – Finansų ministerijos – rašytinio sutikimo, pardavė „Oruvos“ dyzelinių variklių gamybos cechą Z. Vaišvilos bendrovei „Oruva ir Ko“ už daugiau nei 1 mln. litų.

Vėlgi 1 milijono litų bankrutuojanti „Oruva“ neregėjo. Neregėjo pinigų ir Finansų ministerija.

Vietoj to tarpusavio atsiskaitymo akte buvo sutarta nemokėti įkeisto turto valdytojui Finansų ministerijai daugiau nei 300 tūkst. litų, bet įskaityti bankrutuojančios „Oruvos“ skolą Z. Vaišvilos bendrovei „Oruva ir Ko“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį. Taip bankrutuojanti „Oruva“ už parduotą savo turtą pinigų negavo. Pinigų neišsireikalavo ir paskolą Vokietijos bankui garantavusi Finansų ministerija.

Kaip atskirtąja nutartimi nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), dėl A. Dvelio ir Z. Vaišvilos nesąžingumo bankrutuojanti „Oruva“ prarado realų turtą, iš kurio vertės būtų buvę galima tenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Kitaip sakant, būtų buvusi padengta paskola Vokietijos bankui, kurią garantavo Lietuvos valstybė.

Negana to, „Oruvos“ dyzelinių variklių gamybos cechas, ir vėl nepanaikinus įkeitimo teisės, 2004-siais buvo parduotas Šiaulių bendrovei „RRD“, kurią galimai vienaip ar kitaip kontroliuoja Z. Vaišvila, už beveik 3 mln. Lt.

Neilgai trukus, Z. Vaišvilos valdyta įmonė „Oruva ir Ko“, nors ir praturtinta „Oruvos“ nuosavybe, bankrutavo. Finansinės veiklos, Alfa.lt šaltinių teigimu, beveik nevykdo ir „FF Lizingas“ (buvęs „Parex lizingas“).

O paskolą Vokietijos bankui turėjo padengti Lietuvos valstybė. Šiuo pagrindu pagal LAT atskirtąją nutartį dėl A. Dvelio ir Z. Vaišvilos nesąžiningumo iškelta baudžiamoji byla.

O Finansų ministerija perdavė „pradangintos“ bankrutavusios „Oruvos“ skolos Vokietijos bankui administravimą „Turto bankui“. Šis su Z. Vaišvila kovoja iki šiol – birželio 15 dieną Vilniaus apygardos teisme paskirtas posėdis, kuriame bus nagrinėjami bankrutavusios „Oruvos ir Ko“ prašymai panaikinti visus įsiskolinimus valstybei. Anot Z. Vaišvilos, įmonė bankrutavusi, nebėra juridinio asmens, tad nebėra ir kam išmokėti paskolą. Nepaisant to, kad jos turtas parduotas ir kitaip perleistas Z. Vaišvilos bendrovėms.

Kol Z. Vaišvilos veiklą tiria teisėsauga, signataras įkūrė bendrovę Palangoje – „Oruva Motors“, į kurią, įtariama, perkėlė „Oruvos ir Ko“ turtą.

Milijoninė skola „Sodrai“

LAT sprendimu Mažeikių prokuratūra dar 2006 metais pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bankrutuojančios AB „Oruva“ didelės vertės turto iššvaistymo.

Nors jau suformuluoti įtarimai Z. Vaišvilai bei jo valdomoms įmonėms turtus perdavusiam A. Dveliui, tyrimas užsitęsė. „Kai įmonė bankrutavo, dokumentai „vaikščiojo“ iš vieno teismo į kitą, – aiškino vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Paulius Geryba. – Dalis jų dingo, dabar tyrėjams sunku surasti.“

Bet svarbiausia, tyrimą gerokai stabdė ir tai, kad Z. Vaišvila rankų sudėjęs nesėdėjo: užvertė prokurorus skundais.

Nors jo skundai, kaip pareiškė prokuroras, „kliauzų“ lygio, prokurorai privalėjo juos tirti.

„Bijau pasakyti netiksliai, bet tikriausiai nesuklysiu, sakydamas, kad bent kartą per savaitę mus pasiekdavo Z. Vaišvilos skundas: priimdavome procesinį sprendimą, jis iš karto parašydavo skundą, kuriuo reikalavo liudytojų parodymus pakeisti pagal jo požiūrį ir interpretaciją“, – pasakojo vyr. prokuroro pavaduotojas.

Daugiausiai Z. Vaišvilos skundų kliuvo Mažeikių „Sodros“ vadovei Laimai Nagienei.

Mat signataras turėjo problemų ne tik su teisėsauga bei Finansų ministerijos įgaliotu „Turto banku“. Jo valdoma bendrovė „Oruva ir Ko“ nemokėjo mokesčių „Sodrai“.

Ir 2008-ųjų pradžioje „Sodros“ Mažeikių skyrius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Oruvai ir Ko“. Įmonės skola „Sodrai“ tų metų sausį beveik siekė 600 tūkst. litų.

„Teismas atsisakė kelti bankroto bylą, nes „Oruva ir Ko“ jau buvo restruktūrizuojama, – pasakojo Mažeikių „Sodros“ vadovė Laima Nagienė. – Kai dar kartą kreipėmės į teismą, prašydami iškelti šiai įmonei bankroto bylą po pusmečio, jos skola „Sodrai“ jau viršijo 700 tūkst. litų.“

Signataras mokesčių nemokėjo, bet „Sodros“ vadovę apkaltino tuo, kad ši privedė „Oruvą ir Ko“ prie bankroto.

Mažeikių prokuratūroje šalia ikiteisminio tyrimo dėl „Oruvos“ turto iššvaistymo dokumentų guli Z. Vaišvilos surašyti kaltinimai L. Nagienei: kad ji esą piktnaudžiavo tarnyba, neteisingai skaičiavo jam mokesčius ir, girdi, sukėlė „nusikalstamą“ „Oruvos ir Ko“ bankrotą.

Prokurorai buvo priversti ne tik tirti galimai nusikalstamus Z. Vaišvilos veiksmus, bet ir tuo pačiu metu aiškintis, ar „Sodros“ vadovė siekė atimti iš jo bendrovę. Galiausiai visas prieš L. Nagienę iškeltas bylas, kurių ieškovas buvo Z. Vaišvila, Mažeikių prokurorai uždarė, neradę nusikalstamos veiklos.

„Sodra“ veltui bandė išsireikalauti iš Z. Vaišvilos vadovautos bendrovės „Oruva ir Ko“ mokesčius. „Daugiau nei metus bendrovė piktybiškai nemokėjo mokesčių ne tik „Sodrai“, bet ir Mokesčių inspekcijai, – pasakojo L. Nagienė. – Kai tik administracine tvarka bandydavome įmonės vadovą nubausti, Z. Vaišvila staiga pasiimdavo nedarbingumo lapelį.“

„Kai Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad restrūkturizuojamai įmonei galima kelti bankroto bylą, Z. Vaišvila pats paskubomis ją išsikėlė. O „Sodrai“ liko nesumokėta apie 1 milijonas litų kreditorinių mokesčių“, – pasakojo moteris.

Kaltintas dėl „Parex lizingo“ bankroto

„Oruvos“ turtą perėmusios bendrovės „Oruvos Ko“ likimas neilgai trukus, tikėtina, ištiks ir kitą šiuo metu realios lizingo veiklos nevykdančią Z. Vaišvilos vadovaujamą bendrovę „FF lizingas“, kurioje darbo vietą turėjo ir buvęs KGB generolas R. Marcinkus.

„Parex“ grupė dar 2000–2002 metais apkaltino Z. Vaišvilą sudarius bendrovei nuostolingų ir rizikingų sandorių, taip pat sąmoningai blogu bendrovės valdymu, kuris nulėmė jos bankrotą.

Kaip teigė „Parex“ grupės interesams atstovaujantis advokatas Arūnas Šidlauskas, 2002 m. Z. Vaišvila vienasmeniškai sudarė sandorį, kuriuo perleido 100 proc. bankrutuojančios bendrovės „Oruva ir Ko“ akcijų, kurias valdė „Parex lizingas“, už 10 000 JAV dolerių. Nors vien per 2002 metus „Oruva ir Ko“ įsigijo turto už 9 mln. litų.

Z. Vaišvilos sprendimais už beveik 7 mln. litų iš bankrutuojančios „Oruvos“ buvo įsigyta įvairaus kilnojamojo turto, visiškai nereikalingo pagrindinei „Parex lizingo“ veiklai vystyti.

Z. Vaišvila, būdamas „Parex lizingo“ administracijos vadovu ir žinodamas apie 30 mln. litų viršijančius bendrovės skolinius įsipareigojimus, sudarinėjo turto pirkimo bei pardavimo sandorius be akcininkų sutikimo.

„Parex bankas“ buvo suteikęs 30 mln. litų paskolą „Parex lizingui“. 2003 m. suėjo terminas turtui įkeisti, tačiau Z. Vaišvila to nepadarė. Tuomet „Parex bankas“ pareikalavo grąžinti paskolą. Kai „Parex lizingo“ valdyba sužinojo, kad Z. Vaišvila dar ir be jų žinios pardavė „Oruvos“ akcijas, pašalino jį iš bendrovės vadovo pareigų ir su juo buvo nutraukta darbo sutartis.

O Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Parex lizingas“.

Latvių SIA „Parekss lizings“, kartu su „Parekss banka“ valdanti 50,96 proc. UAB „Parex lizingas“ akcijų, kreipėsi į Vilniaus miesto VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių prašydama buvusiam UAB „Parex lizingas“ vadovui Z. Vaišvilai iškelti baudžiamąją bylą pagal tris LR Baudžiamojo kodekso straipsnius: turto iššvaistymas, skolininko nesąžiningumas bei pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas.

Tačiau Z. Vaišvila iš balos ne tik išlipo sausas, bet dar ir su kontroliniu „FF lizingo“ (buvęs „Parex lizingas“) akcijų paketu rankose. Jis sugebėjo pakeisti paskirtą įmonės bankroto administratorių ir pasisamdė ekspertą, kuris patvirtino, kad „Parex lizinge“ Z. Vaišvila viską darė teisingai.

2006-ųjų vasarą bankroto byla „Parex lizingui“ nutraukta. O Z. Vaišvila pareikalavo iš „Parex“ grupės atlyginti jam žalą. Anot signataro, dėl jo darbų buvo sukeltas didelis triukšmas ir dėl to jo turėtos „Parex lizingo“ akcijos nuvertėjo. Alfa.lt šaltinių teigimu, po teismus nutąsyta ir bylomis užversta „Parex“ grupė galiausiai numojo ranka ir tais pačiais 2006 metais Vilniaus m. pirmajame apylinkės teisme pasirašė su Z. Vaišvila net penkias taikos sutartis: Z. Vaišvilai atidavė savo turėtas tuometinio „Parex lizingo“ 51 proc. akcijų. Taip vietoje „Parex lizingo“ iškilo „FF lizingas“, kurio kone 100 proc. akcijų valdo Z. Vaišvila arba jam lojalūs įmonės darbuotojai.

„Vilties prezidentas“ Z. Vaišvila nutylėjo apie savo karjeros vingius tiek „Oruvoje ir Ko“, tiek „Parex Lizinge“ biografijoje ir anketoje, kurias pateikė siekdamas iškelti kandidatūrą į prezidento postą.

 

Peržiūros: 2692

Komentarai   

+1 # Ryšard 2019-05-06 21:16
Jei Zigmas Vaišvila yra blogios nuomonės apie grybauskaitė ir tomaševskį - tai teikia jų apginti. Tokie žmonės, o jis drista....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+2 # Atas 2019-05-11 18:13
Ryšard, nepagavau minties, tiesiog nesupratau Z. Vaišvila visa grybės kadenciją kėlė pretenzijas dėl jos prestižo, ir, manau, ne be pagrindo. Dėl to Vaišvila buvo linčiuojamas, nepagrįstai, smarkiai nukentėjo, išsamiai ir daug kartų apie tai rašyta spaudoje
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # petras 2019-05-06 22:46
grybauskaite dirbo pas Burokevičių per sausio įvykius .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
-7 # esmes 2019-05-06 23:09
ponas zigmai,kas tau duoda teise,kaip buvusiam aukstam valstybes pareigunui-ginti tik save.o tautos didzioji dlis bega ir toliau
be to kodel jus tada nepriemet desovietizacijos istatymo:ar tik del to ,kad dauguma buvote is stukaciu?ne tik vvvLANSBURG SU BBT
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+8 # Albina Adomonienė 2019-05-08 07:39
Straipsnio data: 2009-05-12 08:18m. Jo...nebėra šiandieninių problemų, kad prireikė kelti tokius, 10-ties metų senumo straipsnius? Tai gal dar būtų galima pvz iš darželio laikų kokį atsiliepimą kokios tai auklytės išspausdinti? Vis šiokia tokia "naujiena" būtų?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # P. Ražulis 2019-05-10 11:35
Albinute, kam apsimetinėti paprastute !
Nors reikalo tai nekeičia, ir 10 metu atgal gerb. zignataras taip pat kvėpėjo, tik buvo kiek šviežesnis :)))
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+3 # Zigmas Vaišvila 2019-05-12 15:10
Paneigimai buvo pateikti nedelsiant. afa.lt, kaip ir "laisavas laikraštis", be abejo, jų nepaskelbė.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti