LIETUVOS ADVOKATŪRAI ETIKA IR MORALĖ - NE ŠIO PASAULIO DIMENSIJOS

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.82 (19 Votes)

  LIETUVOS  ADVOKATŪRAI  ETIKA  IR  MORALĖ  - NE  ŠIO  PASAULIO  DIMENSIJOS

Šiame straipsnyje norėtume pakalbėti apie senus vėjus, pučiančius link Lietuvos advokatūros ir pranašaujančius toli gražu ne malonias naujienas jos teisinėje situacijoje. Nors, kalbančių tiesą niekas nemėgsta, o kai tiesa paaiškėja – jų niekas neprisimena. Aiškumo dėlei, pradėsime nuo to, kad prieš porą metų  Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė džiaugėsi priimtuoju Lietuvos advokatų Etikos kodeksu  ir sakė: “Galime didžiuotis, kad diktuojame kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinėje sistemoje, bet esame sektinas pavyzdys ir tarptautinėje advokatų bendruomenėje. Kiekvieną kartą, kai iškils klausimas, ką privalome daryti, kad išliktume lojalūs savo klientui, apsaugotume jo interesus, kad garbingai atliktume savo profesinę pareigą, tebūna etikos kodeksas patikimu atsakymų, įkvėpimo ir pasitikėjimo šaltiniu bei kelrodžiu”.

 

Prof. dr. Ignas Vėgėlė  pasididžiavęs ir padiktavęs kokybės standartus ne tik Lietuvos teisinei sistemai, bet ir tarptautinei advokatų bendruomenei, prasitarė, kad Kodeksą ir Advokatūros įstatymą jau reikia keisti ir  griežtinti. Įdomūs argumentai keisti šaltinį ir kelrodį. Sugriežtinti griežtus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus advokatams. Tokie argumentai neįtikina.  Pamenate tai? Ačiū Dievui, šį savo pasiūlymą, prof. dr. Ignas Vėgėlė tik pasakęs ir pamiršo. Kartais užmaršumas yra gera šefo savybė. Kaip žinia, Lietuvos advokatų Etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato pagrindines Lietuvos Respublikos advokatų profesinės etikos taisykles bei principus ir reglamentuoja advokato elgesį vykdant profesinę advokato veiklą bei elgesį, susijusį su profesine veikla ir advokato profesijos vardu. Taigi, Kodekso privalu laikytis. Kai advokato veiksmų ar poelgių nereglamentuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai, arba kai advokatas nėra tikras dėl profesinės etikos reikalavimų, advokatas privalo laikytis advokatų praktikoje susiformavusių tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka profesinės etikos ir dorovės principus. Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (ar iš tikrųjų?),  todėl advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyto advokato vaidmens, dalyvavimo vykdant teisingumą ir tinkamo advokato funkcijų įgyvendinimo būtinoji (pamatinė) sąlyga (conditio sine qua non). Advokato profesinė garbė ir sąžiningumas yra tradicinės vertybės, kurių laikymasis yra advokato profesinė pareiga ir būtinoji sąlyga priklausyti advokatų korporacijai.  Advokatas visada privalo: 1) saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos; 2) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; 3)  elgtis sąžiningai, mandagiai ir garbingai; 4) teismo posėdžių metu dėvėti mantiją (ši sąlyga netaikoma advokato padėjėjui); 5) nevartoti alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai atlieka advokato profesines pareigas, taip pat nepiktnaudžiauti alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis, nevartoti narkotinių ir toksinių medžiagų ne medicinos tikslais. 3.Advokatas neturi piktnaudžiauti savo profesiniu vardu. 4.Advokato ženklas ir mantija turi būti naudojami išimtinai advokato profesinėje veikloje. 5. Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą. Advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai. Bendraudamas su valstybės ir visuomenės institucijomis, įstaigomis ir asmenimis ar atlikdamas profesines pareigas teisme, kitose institucijose ir įstaigose advokatas privalo veikti pagarbiai, korektiškai ir dalykiškai, laikydamasis nustatytų elgesio standartų ir reikalavimų bei gerbdamas kitų asmenų teises.  Ar sutinka su tuo Advokatų taryba ir jos pirmininkas prof.dr. Ignas Vėgėlė? 

Ši trumpa apžvalga leidžia padaryti išvadą, kad Lietuvos advokatams iškelti reikalavimai – aukšti ir atitinka Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos reikalavimus, bei yra aukštesni nei Lietuvos valstybės pareigūnams taikomi reikalavimai. Juolab, kai viešai ne kartą buvo paskelbti aukštų ir reikšmingų valstybės pareigūnų pareiškimai, e.g., advokatas Vitas Vasiliauskas: “Etika ir moralė yra ne šio Pasaulio dimensijos”. Kokia buvo reakcija į tokius valstybės pareigūnų žodžius institucijų ar jų vadovų, juos privalančių kontroliuoti ir vadovauti? Jokios. Jie  pasinaudojo vienos mums draugiškos valstybės Prezidento patarimu ir nepraleido progos patylėti. Tame tarpe ir Lietuvos advokatų korporacija.

Šiuo klausimu socialiniame tinkle “Facebook” pareiškė savo pamąstymus šelmė advokatė Rūta Visocnik: Ar advokatai tikrai gali būti pareigūnų profesinių sąjungų nariai? (In: “LRYTAS. LT. Rasos Kazėnienės pėdomis pasekusi pastabi FNTT tyrėja pasijuto murkdoma), 2019 m. balandis).  Nieko tokio, ne  pirmoji kuri murkdoma. Vienok, įdomus klausimas. Į kurį  visų pirma turėtų atsakyti Lietuvos Advokatų taryba ir jos pirmininkas. Gal pateiks savo atsakymą? Neteko girdėti. Manyčiau, tai kuriozinė situacija, kai buvę FNTT pareigūnai, tapę advokatais lieka FNTT profesinės sąjungos nariais ir  dalyvauja FNTT bylose. Vadinasi, policijos, STT, VSD, prokuratūros, teismų pareigūnai, išsitraukę advokatų pažymėjimus,  gali likti buvusių “būrelių” nariais ir toliau sėkmingai nusikalstamai bendrininkauti su savo prieteliais iš minėtų institucijų? Kuriuose “būreliuose” santykiauja mūsų Advokatų tarybos ir jos pirmininko  prof. dr. Igno Vėgėlės rūpestingai neetiškai ir amoraliai globojamas advokatas Adomas Liutvinskas? Kas mums, Dvaro runkeliams,  pirmieji pateiks teisingą atsakymą?

 

Drausminė nuobauda, kaip yra visuotinai žinoma, gali būti taikoma tik esant pagrįstai ir neabejotinai nustatytam faktiniam nusižengimo ir tokios nuobaudos adekvatumo teisiam pagrindams, patvirtintiems įsiteisėjusiu sprendimu. Dėl to, net teoriškai negali būti taikoma nenustačius pažeidimo fakto, jo profesinio-socialinio pavojingumo laipsnio bei adekvatumo siūlomai taikyti drausminės prievartos priemonei. Regis, advokatų korporacijos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė gaalvoja kitaip?

Kita vertus, jei jau nuolat skelbiame Lietuvą esant vakarietiškas vertybes puoselėjančia europietiška, teisine - demokratine valstybe, kurioje teisės principai vienodai taikomi visiems be išimties asmenims, tarpe jų - neturintiems “teisinio išprusimo bei teisinės kultūros”,  tuomet, malonu girdėti, kad lietuviškosios gyvensenos ypatumus pastebi pavieniai teisininkai.  Antai, teisėjas Gintaras Seikalis: “Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems “Gyvenimo būde” atrodo, kad didžiai daliai jų žodžių sąskambis teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambu-Jambu genčiai skardinė nuo konservų”. (In: G. Seikalis, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas. 2008 m spalio 20 d. Nutartis civ. byloje Nr. 2-813-294/2008.).  Prof. Dr. Ignas Vėgėlė  nutaręs neatsilikti nuo savęs laikančių “visuomenės elitu”, organizuoja pikniką Palangoje 2019 metų gegužės 10-11 dienomis ir naktimis, kurio metu bus galima pažaisti pliaže tinklinį, krepšinį, pasimaudyti su gražiomis advokatėmis (be abejonės - ir padėjėjomis) gaivioje Palangos jūroje ir tokiame visuotiniame advokatų susirinkime,  priimti, e.g.: Sprendimą “Dėl įmokų Lietuvos advokatūros funkcijoms atlikti” PAKEITIMĄ. Manyčiau, įmokos bus mažinamos, nes nepriklausantys Dvarui advokatai advokatūros funkcijų naudos nepatiria ir negauna.

 

Iš tikrųjų, tai nėra lengva ir paprasta, nes Lietuvos advokatūra pragaištingame rate sukasi jau beveik trisdešimt metų ir yra mokoma tylėti. Mes nuolat matome ir girdime tuos pačius pranašus, teigiančius, kad išmokyta tylėti ir kentėti Lietuvos advokatūra bus laiminga. Nors totali krizė vyrauja įvairiose srityse, tame tarpe politinėje, social-ekonominėje ir teisinėje, - Lietuvą valdantieji  teigia, kad viskas gerai, mes judame teisinga kryptimi. Mūsų tylėjimas tarsi patvirtina jų demagogiją, kartu patenkindamas tariamų advokatūros „didžiavyrių“ lūkesčius bei džiugindamas jų  vadų širdis. Šiuolaikinėje vizijoje Lietuvos advokatūra daroma ir turi tapti nebylia, nedrįstanti net prasitarti apie savo gyvybinius interesus, tais atvejais, kai šie interesai kertasi su advokatūros vadukų planais. Būtent tokią Lietuvos advokatūrą nori matyti tie patys nomenklatūriniai naikinamos valstybės architektai ir griovėjai, kaip paklusnią mankurtų bandą, neturinčią  nei kultūros, nei etikos ir moralės, ir net savo nuomonės. Todėl  jų sprendimai  tokie. kaip šis: “Dėl drausmės  bylos neiškėlimo advokatui Adomui Liutvinskui”, 2019-01-17. Šiukštu, bet jie negali būti kritikuojami. Tai Lietuvos šventosios karvės. Jie nemato būtinybės atsižvelgti į Lietuvos advokatų interesus ir net vargiai suvokia, kad tokie apskritai galėtų būti. todėl nestebina įvykių raida ir siekimas užgniaužti prieštaraujančius absurdui politiniame, ekonominiame ir teisiniame gyvenime bei užtvindyti tribūnas tik savo satelitais.  Lietuvos advokatūra – tylinti ir neginanti žmonių teisių ir laisvių. Bijanti jų nuomonių. Į žmonių-pareiškėjų  laiškus, parašytus ir įteiktus 2018 metų spalio 15 d., Advokatų taryba, sugebanti atsakyti sprendimu priimtuoju 2019 metų sausio 17 d. ir išlaikytu Advokatūros pirmininko Igno Vėgėlės stalčiuje  iki 2019 metų balandžio 26 d. Taigi, prabėgus daugiau kaip  6  (šešiems) mėnesiams? Štai tokia advokatūra gina Lietuvos žmonių teises.

 

Manyčiau, toks eilinis 2019-01-17 Lietuvos advokatų tarybos sprendimas radosi iš baimės pripažinti šiurkštų pažeidimą, todėl,  kad: “Šitas advokatūros “elitas” tikrai neturi atsakomybės už Lietuvos advokatūrą ir jos ateitį. Jis gyvena savo diena, siekia parduoti korporacijos nekilnojamąjį turtą, neatlygintinai išdovanoti baldus etc., ir vėl pirkti, o vyraujanti filosofija yra liūdnai pagarsėjęs Liudviko XV-ojo posakis:  “Po manęs nors ir tvanas”.

 

Pirmininke, prof. dr. Ignai Vėgėle: turite suprasti, kad nespręsdamas skausmingų advokatūros klausimų, bet apkaltindamas Pareiškėjus “teisinio išprusimo bei jų teisinės kultūros” stoka, negalite būti Lietuvos advokatūros  vadovu.  Šiuo savo parašu, papuošusiu gėdingą sprendimą, tikrai įrodėte, kad esate  Dvaro advokatų-mizerijų globėjas.  Skaudu matyti, kad Jūsų vadovaujama Lietuvos advokatūra tėra klusni korumpuotos teisėsaugos sistemos tarnaitė, pati nesugebanti apsivalyti savo viduje, katutes plojanti “Dvaro būrelių” advokatui Adomui Liutvinskui, šiurkščiai pažeidusiam Lietuvos advokatų Etikos kodeksą: - nekelti advokatui Adomui Liutvinskui drausmės bylos”.

                                                      Linkėdamas malonaus pikniko Palangoje,

                                                                                      

                                                                                     Jūsų,

 

                                                                       JERONIMAS DILGĖLĖ

 

 

 

Peržiūros: 1523

Komentarai   

+8 # jeronimas 2019-04-30 16:58
kai tik pamatau advokturos atstovus,iskart norisi klausti,kodel nekeicia pavadinimo is advokaturu i teiseju kasininkus?? va ir ziurint i ta nuotrauka,noretusi suzinoti ,kiek cia tu tikru advokatu,kuris pridejes ranka prie sirdies ir neuzsimerkes,galetu prisiekti,kad nedirbo "kasininku"?? Ir dar,kaip ten baigesi ta istorija su advokatu,kuris mergaiciu kelnaitese gaude uodus vaiku stovykloje???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # Atas 2019-04-30 22:45
O visai ,,laisvos" Lietuvos teisėsmaukai etika ir morale ar yra šio pasaulio dimensijos?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti