KONSERVATORIŲ DOVANĖLĖ KAUNUI: VIETOJE MĖSOS PASIŪLĖ KAULUS?

Peržiūros: 1713
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

KONSERVATORIŲ DOVANĖLĖ KAUNUI: VIETOJE MĖSOS PASIŪLĖ KAULUS?

 

Prof. habil. dr. Gediminas Merkys

 

Pakalbėkime apie artėjančius mero rinkimus Kaune, pasvarstykime tuo pačiu ir konservatorių kandidatės į merus – Jurgitos Šiugždinienės – politinę personą. Kaune nemažai konservatorių rinkėjų, partija mieste turi žinomų, patyrusių politinių asmenybių. Tai - K. Starkevičius, E. Gudišauskienė, G. Skaistė, net trys (!) Kupčinskai ir t. t. Konservatoriai apskritai nesunkiai rastų vertą žmogų į bet kurį centrinės ar vietos valdžios postą. Sporadiškai užkaišioti skyles vadinamaisiais „specialistais“ neprireiktų.

 

Kokias politines asmenybes konservatorių partija šiandien deleguoja į didmiesčių ir kitų savivaldybių merus? Tinkamo stimulo – patrauklaus kandidato – išstatymas jau pusė pergalės. Iškilus kandidatas tarsi garvežys ne tik save, bet ir ilgą sąrašą į politinę pergalę atitempia... Priešingai, silpnoko kandidato išstatymas - žingsnis politinio pralaimėjimo link. Įpiršdama savo partijai ir rinkėjams J. Šiugždinienės kandidatūrą, konservatorių vadovybė, panašu, susimovė.

 

Neturintiems informacijos, nežinantiems detalių, J. Šiugždinienės kandidatūra atrodo įtaigiai. Kandidatė į merus – moteris, pačiame jėgų žydėjime, turi vadybos mokslų daktaro laipsnį, įvairialypės profesinės patirties. Dirbo Jungtinėse tautose, A. Kubiliaus vyriausybės kanceliarijoje, buvo katedros vedėja, dekanė, prorektorė, laikinoji rektorė.... Regis, vėliavą į rankas tokiai kandidatei ir būsimai merei. Kas paneigs?

 

Liaudies išmintis sako: „velniava slypi smulkmenose...“. Pasidomėjus J. Šiugždinienės profesine veikla atidžiau, aptiksime net ne smulkmenų, o kampuotų detalių aštriomis briaunomis... Manau, rinkėjai, kauniečiai, turi teisę apie savo kandidatus žinoti išsamiai. Tebūnie Kauno meru išrinktas pats geriausias ar geriausia.

 

Būnat KTU profesoriumi, man teko: 1) stebėti J. Šiugždinienę, kaip socialinių mokslų doktorantę; 2) būti kolega – buvome to paties fakulteto katedrų vedėjais; 3) būti Šiugždinienės pavaldiniu, kadangi ji buvo dekanė, vėliau studijų prorektorė. Vaizdžiai tariant, turėjau progos kai kurias labai kampuotas detales bemaž savo rankomis paliesti, o ne šiaip gandų pasiklausyti. Kinų patarlė sako: „perspėtas, vadinasi, ginkluotas“. Šiuo straipsniu kaip tik norėčiau kauniečius perspėti, kad būtų budrūs, balsuotų atsakingai. Toliau, konkretūs faktai ir argumentai apie tas „kampuotas detales“.

 

1. Šiuo metu J. Šiugždinienė turi galiojantį Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą dėl netinkamai deklaruotų viešų ir privačių interesų. Žr. VTEK sprendimą Nr. KS-294, priimtą 2018 lapkričio 28 d. Mokslininkė, patyrusi valdininkė neužpildė savo interesų deklaracijos laiku ir tinkamai. Nesugebėjo, ar nenorėjo? O gal turėjo, ką slėpti? Nesugebėjo, bet Kauno miestui vadovauti sugebės? Ar tikrai?

 

Toliau, VTEK sprendimas dėl interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo visgi sukuria pažeidėjui konkrečias teisines pasekmes. Pasak minėto įstatymo 15 str. asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, metus (kai kuriais atvejais netgi 3 metus) laiko nuo pažeidimo paskelbimo dienos „negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“. Kaip sociologas sakau: J. Šiugždinienės šansai laimėti mero kėdę Kaune ganėtinai nedideli. O kas žino? Tad, kas dabar paneigs, kad rinkimų sėkmės atveju laimėtoja nuo konservatorių nebus savo varžovų užversta ieškiniais? Dėl to, kad ponia galimai ne visai teisėtai dalyvavo mero rinkimuose. Pasvarstykime, ko reikia Kaunui, kelis metus trunkančio bylinėjimosi ir bevaldystės? O gal Kaunui reikia veržlaus mero, kurio išrinkimo teisėtumu neabejotų niekas? Nejaugi Kauno konservatoriai neturėjo kito kandidato, paskui kurį nesivilktų neigiamo VTEK sprendimo ir įstatymų pažeidinėjimo šleifas? Ar tikrai neturėjo?

 

2. Mano įsitikinimu, J. Šiugždinienei tenka bent dalis atsakomybės dėl skandalingo ir neskaidraus KTU-ISM sandorio. Specialiųjų tyrimų tarnybai įstatymų leidėjas numatė prievolę vykdyti teisės aktų antikorupcinį vertinimą. STT Antikorupcinio vertinimo išvadoje (2017-07-30 Nr. 4-01-4913) nelemtas KTU-ISM sandoris tiesiai šviesiai įvardintas, kaip „korupcijos rizika“. Panašų vertinimą išsakė ir Valstybės Kontrolė, Žr. Valstybinio audito ataskaitos santrauką 2017-07-30 Nr. VA-2017-P-50-4-14.

 

Anuometinė KTU administracija, kurios narė buvo ir prorektorė J. Šiugždienienė, visiems žadėjo pribloškiantį mokslo ir studijų kokybės proveržį, didžiulę sinergiją, kuri įvyks, kai tik KTU nusipirks privatų universitetą ISM... Pasak P. Baršausko, „...kad mūsų vaikams nereiktų kokybiškų studijų ieškoti užsieniuose...“. Aš asmeniškai, taip pat šakinė aukštųjų mokyklų profsąjunga LAMPSS iš karto atpažinome korupcinę sumanymo potekstę. Akivaizdžiai neskaidrų ir valstybiniam universitetui visiškai beprasmį sandorį kritikavome viešai ir negailestingai, žr. http://faktai.lt/lietuva/g-merkys-ism-akciju-isigijimo-sandoris-galimai-nusikalstamas-ir-neskaidrus/

 

Šiandien, iš laiko retrospektyvos, matome, jokia pranašauta sinergija neįvyko.... Tiesiog stambios viešos lėšos neskaidriai nutekėjo į privataus koncerno ARVI rankas. Pastarasis tuo metu išgyveno gilią finansinę krizę, turtines bylas ir kreditorių iš Rusijos spaudimą.

 

Pagal LR įstatymus viešoji įstaiga, įsigijusi nuosavybės teisėmis privatų juridinį asmenį, tampa pelno mokesčio mokėtoju. Šitaip valstybė ginasi nuo mokesčių vengimo ir pinigų plovimo. Turimais duomenimis, šiuo metu nei vienas šalies valstybinis universitetas nėra pelno mokesčio mokėtojas. Išskyrus gudragalvį KTU, kuriam anuometinis ekscentriškas rektorius įpiršo idiotišką pirkinį – privatų universitetą ISM. Sandoris įvyko, nors viešumoje buvo įvardinti, netgi rėkte išrėkti visi argumentai ir perspėjimai tokio žingsnio nedaryti. Šiandien KTU jau sukaupė berods 600 tūkst. eurų dydžio mokestinių įsiskolinimų valstybei „kuprą“. Paradoksas: dabartinė KTU vadovybė bus priversta desperatiškai ieškoti, kas nupirktų ISM nors už 1 eurą, nors prieš kelis metus KTU sumokėjo už nereikalingą pirkinį net 3,5 (!) mln. eurų. Jokios sinergijos, vien „monkės biznis“ ir, panašu, didelė nauda nedideliam ratui privačių asmenų... 

 

Ta intencija keli klausimėliai kandidatei į merus, anuometinei studijų prorektorei, vėliau ir laikinajai rektorei J. Šiugždinienei 1. Ar galėjo studijų prorektorė nežinoti, kad valstybinis universitetas KTU ketina įsigyti privatų universitetą? 2. Ar galėjo toks sandoris įvykti be studijų prorektorės dalyvavimo ir pritarimo? 3. Ar galėjo vadybos daktarė ir docentė, patyrusi valdininkė nežinoti, kad po sandorio KTU automatiškai pataps pelno mokesčio mokėtoju? 4. Kodėl prorektorė ignoravo pagrįstus viešus perspėjimus dėl ydingo ir neskaidraus sandorio? 5. Jei Jurgita nieko nežinojo, nieko negirdėjo, ko verta jos kompetencija? Jei žinojo, kodėl neprotestavo, „nesigulė ant bėgių“, kodėl neatsistatydino? Gali būti, kad viską žinojo ir viską suprato, tačiau konformiškai pakluso pasiklydusiam, bet valdingam rektoriui? 6. Kodėl vėliau jau laikinoji rektorė toliau augino KTU mokestinių skolų kuprą? Ko verti J. Šiugždinienės moraliniai principai, kur kompetencija? Ar tikrai Kaunui reikia šitokios merės?

 

3. Demokratinių rinkimų keliu į didžiąją politiką periodiškai įžengia visai nauji žmonės. Neretai juos vienija tai, kad didžiosios politikos naujokai gyvenime jau turėjo išskirtinių pasiekimų, tarkime, versle, mene, moksle, sporte. Rinkėjų mąstysena ir prognozė remiasi sveika logika: jei žmogus kažką rimtesnio savo ankstesniame gyvenime nuveikė, tai gal ir naujame politinio lyderio vaidmenyje kažką įspūdingesnio nuveiks? 

J. Šiugždinienės – dekanės, prorektorės, vėliau ir laikinosios rektorės - veikla buvo vieša, besidomintiems kauniečiams žinoma. Mano nuomone, jokių įspūdingų Jurgitos pasiekimų šioje srityje neaptikta. Jos vadovautame fakultete patyręs akademinis personalas sparčiai išsivaikščiojo, nemažai studijų programų užgeso, studijuojančiųjų drastiškai sumažėjo... Fakultetas nuosekliai važiavo žemyn. Toliau, Jurgitai būnant studijų (!) prorektore, KTU bakalauro studentų skaičius sumažėjo bemaž 1/5. Žinoma, dėl demografinės duobės, dėl prasto finansavimo nei vienam šalies universitetui nebuvo lengva. Deja, į duobę anuometinis KTU krito greičiau ir skaudžiau nei kiti Kauno universitetai.

Palyginimui, naujausi statistiniai duomenys iš laikotarpio, kuomet J. Šiugždinienė jau buvo KTU galva – laikinoji rektorė. Priėmimas į bakalauro vietas 2017–2018 m. KTU sumažėjo 20,1 proc., į valstybės nefinansuojamas vietas net 38,4 proc. KTU valdomame ISM stojančiųjų mažėjo 17 proc. Tuo pat metu kituose šalies universitetuose VU, MRU, taip pat ir Kauno universitetuose LSU, VDU atitinkamas stojančių rodiklis didėjo. Jis mažėjo tik visai suvargusiuose regioniniuose universitetuose.

Nepasikliaukite vien šio straipsnio autoriaus nuomone. Objektyvus požiūris į kandidatą privalo būti suformuotas iš įvairių šaltinių. Kauniečiai turi teisę žinoti, kas veržiasi jų miestą valdyti. Galėtų profesūra, padalinių vadovai, dekanai, katedrų vedėjai daug įdomaus papasakoti. Tarkime, ką prorektorė, vėliau laikinoji rektorė išdarinėjo su fakultetais, katedromis, studijų programomis? Ar skaidriai buvo vykdomos atestacijos ir konkursai akademinėms pareigoms užimti? Kokiu stiliumi Jurgita bendravo su personalu, kokią lyderystę ir kompetenciją pademonstravo, kokias idėjas ir reformas siūlė – reikalingas, išmintingas ar idiotiškas? Juk ne stalo komendantą pokyliui rinksime – Kauno merą. Tad kviesčiau medijas atlikti žurnalistinį tyrimą: „KTU dėstytojas, dekanas, kurio tapatybė redakcijai žinoma, mums papasakojo....“.

Ar reikia Kaunui mero/-ės, kurios ankstesnė lyderystė, švelniai tariant, abejotina?

4. J. Šiugždinienė viešai pristatinėjo pirmąja ir vienintele moterimi-rektore šalyje; žr.: https://www.delfi.lt/moterys/naudinga/ypatingos-lietuvos-moterys-kurioms-pavyko-tai-apie-ka-kitos-tik-svajojo.d?id=79062719

Tai nevisai tiesa. Mokslo ir studijų įstatymas, universiteto statutas numato, kad rektorių laikinai pavaduoja vienas iš prorektorių. Atsistatydinus P. Baršauskui, tuometinė studijų prorektorė bemaž automatiškai buvo paskirta laikinai eiti rektoriaus pareigas. Palyginimui: nušalinus apkaltos būdu R. Paksą. LR Seimo pirmininkas A. Paulauskas laikinai ėjo prezidento pareigas. Deja, nei gerbiamam Artūrui, nei kam nors kitam nešauna į galvą idiotiška mintis tituluoti A. Paulauską LR Prezidentu...

Keisti dalykai darosi ir dėl J. Šiugždinienės profesorės titulo. Kurį laiką gerbiama kandidatė lyg ir leido save viešoje erdvėje būtent šitaip tituluoti. Paskui kažkaip vėl išniro viešumon tik su docentės titulu. Tarkime V. Landsbergis ar K. Prunskienė sykį patapo profesoriais ir visą laiką jais buvo. Juk nebuvo taip, kad nusivažiavo atgal į docento statusą? Keista ar ne?

Kaip ten bebūtų, kuklumas jauną žmogų puošia. Jauną politiką/-kę tuo labiau. Kaip čia neprisiminsi Naujojo testamento – Evangelijos pagal Luką - pamokymo apie puikybę: „Kai būsi pakviestas, eik ir sėskis paskutinėje vietoje, kad tas, kuris tave pakvietė, atėjęs galėtų pasakyti: ‘Bičiuli, persėsk aukščiau“. Tada tau bus garbė visų prie stalo sėdinčiųjų akivaizdoje...Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas”.

Panašu, kad kandidatė Jurgita, mėgstanti kalbas apie lyderystę ir proveržį, apie švietimą, vadovautis biblijine morale nelinkusi. Meskite, prašau, į mane akmenį, jei manote, Kaunas nevertas mero, kuris būtų be puikybės ir gyventų pagal Bibliją.

5. Centrinė konservatorių vadovybė, pasirinkdama proteguoti Kaune J. Šiugždinienės kandidatūrą, mano nuomone, susimovė ne tik turinio, bet ir formos požiūriu. Šiuo atveju turinys tai -abejotina pati kandidatės J.Š. politinė asmenybė. Forma yra tai, kodėl konservatoriai šią būtent šią asmenybę iš saviškių tarpo išskyrė ir kaip ją atsirinko kandidatavimui? Kauno konservatorių tarpe yra labai patriotiškų žmonių, bičiulių. Taigi, informacija, galima sakyti, iš pirmų lūpų. Panašu, jog centrinė konservatorių vadovybė J. Šiugždinienės kandidatūrą Kaunui įpiršo autoritariškai, perlipdama Laikinosios sostinės konservatorių ir jų vietos skyrių galvas. Kontrastas: organizuodami I. Šimonytės ir V. Ušacko varžytuves dėl prezidentūros, Lietuvos konservatoriai lyg ir parodė gražią demokratijos pamoką. Deja, Kaunui, tos konservatorių demokratijos kažkodėl pritrūko, visa demokratijos dvasia išsikvėpė... Pradžioje ir Kaune viskas vyko demokratiškai. Buvo iš apačios preliminariai pasiūlyta berods 11 kandidatų į merus. Vėliau, atmetimo būdu, buvo išgryninti dar 4 kandidatai į Kauno merus nuo konservatorių. Turėjo įvykti paskutinis demokratinės kandidatų atrankos raundas. Deja, kaip dabar neformalioje aplinkoje patys Kauno konservatoriai sielojasi, jokių rinkimų nebebuvo. Jurgitos kandidatūrą Kaunui direktyviai nuleido centras. Šnibždamasi, kad pasistengė įtakinga A. Kubiliaus grupuotė.

Galutinį žodį, kam būti Kauno meru, tars rinkėjai. Visgi jau dabar – kampanijos pradžioje – akivaizdu, kad Kaune konservatoriai apmaudžiai paslydo lygioje vietoje, ant banano žievės...

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti