A.Beržinis, atskleidęs A.Valantino nusikaltimus, atsidūrė kalėjime

Peržiūros: 3848
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.58 (6 Votes)

A.Beržinis, atskleidęs A.Valantino nusikaltimus, atsidūrė kalėjime

 

Aurimas DRIŽIUS

Buvęs Valstybės saugumo departamento darbuotojas Aurelijus Beržinis, papasakojęs "Laisvam laikraščiui" apie generalinio prokuroro Algimanto Valantino bandymą išgelbėti nuo kalėjimo Jonavos kelių policijos vadovą, kuris girtas suvažinėjo žmogų, ir aibę kitų Kauno prokurorų nusikaltimų, atsidūrė Kauno tardymo izoliatoriuje.

Redakcija neseniai gavo laišką iš A.Beržinio, kuris laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje dar nuo liepos 10 d. Ilgą laiką aš nežinojau, kur buvo dingęs A.Beržinis, nes jo telefonas visą laiką buvo išjungtas ir tik spalio 30 d. redakciją pasiekė jo laiškas. A.Beržinio žmona Reda LL papasakojo, kad nuo liepos 10 d. jai neleidžiama pasimatyti su suimtu vyru, o kaltinamas jis absurdišku dalyku - dėl vienos teisėjos įžeidimo. Mat A.Beržinis viename teismo posėdyje pasakė, ką galvoja apie jo civilinį ieškinį nagrinėjančią teisėją, iš karto buvo suimtas už tariamą jos įžeidimą. Vėliau Jonavos apylinkės teismas leido jį suimti trims mėnesiams, o Kauno apygardos teismas atmetėjo skundą dėl suėmimo ir pratęsė suėmimą dar trims mėnesiams. Neįtikėtina, kad už teisėjo įžeidimą, kuris dar net nėra įrodytas, Lietuvoje žmonės dar iki teismo sodinami į kalėjimus. Pateikiame LL skaitytojams A.Beržinio laišką:

"Neseniai perskaičiau teisėjo G.Seikalio nusišalinimo aplinkybes ir nutarties tekstą civili nėję byloje su buvusiu parlamentaru A.Sadecku. Labai įdomu. Prieš tai pas mane buvo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, kuris labai domėjosi straipsnio "Valantinas atkeršijo buvusiam pareigūnui" parašymo aplinkybėmis ir stengėsi sužinoti kokia dar pas jus informacija apie Kauno apygardos prokuratūrą, kurią galite paskelbti ir bandė mane provokuoti, kad sumenkinti "Laisvo laikraščio" informaciją ir autoritetą. Todėl turiu ir būtų galima paskelbti, kaip veikia prokurorai prieš jų "mylimą" ir gerbiamą" "Laisvą laikraštį", tik iki bendro vaizdo reikėtų dar vienos nutarties iš Kauno miesto apylinkės teismo, kurią netrukus gausiu.

Taip pat perskaičiau "Laisvo laikraščio" 2008-10-12 straipsnį "Šaukiu aš tautą - atsipeikėkite", autorius A.Vėberis, kuriame rašoma: "..aktyvesnius, skelbiančius tiesą persekios baudžiamosiomis bylomis, sukiš į kalėjimus, sufabrikuos jiems bylas, patys už didžiausius nusikaltimus liks nebaudžiami".

Labai sudomino spaudoje paskelbtas faktas, kad spaudos laisvė Lietuvoje yra bene žemiausiame lygyje Europos Sąjungoje.

Nutariau parašyti ir sudominti ne tik prokurorų domėjimosi "Laisvu laikraščiu" faktais ir galima paskelbti skaitytojams medžiaga, bet ir nutariau nerašyti Prezidentui skundo, bet perduoti jį jums, kad įvertinęs ir suredagavęs, galėtumėte paskelbti kaip viešą kreipimąsi į Prezidentą asmens, persekiojamo baudžiamosiomis bylomis ir laikomo suimto nebe įstatymo, bet siekio "apsaugoti viešą interesą pagrindu", kaip nustatyta Kauno apygardos teismo nutartyje pratęsti man suėmimą dar trims mėnesiams. Kad esu pavojingas korumpuotos teismokratijos nacionaliniams interesams minėjau ir anksčiau, bet dabar baimė peraugo į jų paniką, ir todėl turėtų, kilti "Laisvo laikraščio" tiražas. Man rašyti dėl tam tikrų visiems suprantamų ir žinomų aplinkybių nepatariu. Tikiuosi iki greito pasimatymo ir tolesnio bendradarbiavimo".

Redakcija perspausdina dar gegužį spausdintą straipsnį, po kurio A.Beržinis atsidūrė už grotų:

Kaip A.Valantinas siūlė kyšį?

 

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, dar dirbdamas Jonavos rajono teismo teisėju, rekomendavo jį demaskavusį Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotoją Aurelijų Beržinį įdarbinti advokato padėjėju.

"Rekomenduoju Aurelijų Beržinį priimti advokatų padėjėjų", - taip teisėjas A.Valantinas rašė Advokatų tarybos pirmininkui dar 1995-08-22. Kaip jau rašė LL, dar 1994 m. VSD pareigūnas A.Beržinis demaskavo tuometį Jonavos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą A. Valantiną, kai pastarasis bandė išgelbėti Jonavos kelių policijos viršininką kuris girtas suvažinėjo žmogų ir iš įvykio vietos paspruko.

 

"Viskas prasidėjo 1994 m. pradžioje, kai gavau operatyvinę informaciją kad Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas autoavarijoje užmušė žmogų, o tą įvykį bandė nuslėpti, padedamas vietos prokurorų, - pasakojo A. Beržinis, kuris VSD buvo atsakingas už korupcijos tyrimą teisėtvarkos institucijose, - sužinojau, kad Jonavos policijos vadovai nutarė atšvęsti V.Čižausko automobilio "Volga" remontą, gerai prisivaišinę, sėdo už vairo".

Į neblaivaus V.Čižausko vairuojamą "Volgą" susėdo visi Jonavos teisėtvarkos organų viršininkai - rajono Priešgaisrinės apsaugos ir vietos policijos vadovai. Tačiau kadangi jau buvo žiemos vakaras, Jonavoje budėjęs kelių policijos patrulis nepažino savo viršininko perdažytos "Volgos", ir ėmė ją stabdyti. Kadangi V.Čižauskas mieste viršijo greitį, policininkai ėmė jį stabdyti, tačiau kelių policijos viršininkas, numojęs ranka, nuvažiavo toliau - atseit, paskui išsiaiškinsime. Kelių patrulis ėmė vytis savo viršininkų "Volgą", o pastaroji, važiuodama dideliu greičiu, sugebėjo parblokšti ant šalikelės stovintį jonavietį dviejų vaikų tėvą Riabjovą ir mirtinai jį sužalojo.

Tačiau V.Čižauskas, net ir užmušęs žmogų, paliko j į merdėti ant kelio, ir nuskriejo tolyn. Policijos patrulis juos toliau persekiojo, tačiau galingesnė "Volga" nuo policininkų atitrūko, ir vienoje sankryžoje "Volga" išmetė "desantą" - visus jau minėtus girtus pareigūnus. Prie vairo liko vienas V.Čižauskas, kurį prisivijo policijos patrulis.

Kelią policininkai nustebo, kai pamatė, kad prie "Volgos" vairo - jų viršininkas V.Čižauskas. Pastarasis iš karto pasakė savo pavaldiniams, kad jis viską sutvarkys, ir pareikalavo, kad patruliai paliudytų, kad jie nieko nematė ir nepagavo. Kitą dieną policijos raportuose atsirado panešimai, kad jie vijosi "Volgą", tačiau jos nepagavo, o į policiją prisistatė ir pats V.Čižauskas kartu su savo draugu - Jonavos kriminalinės policijos komisaru Alfredu Ostreika. V.Čižauskas parašė pareiškimą, kad vakar kažkas pavogė jo "Volgą", o komisaras A.Ostreika paliudijo, kad po vagystės pas jį atėjo pats V.Čižauskas ir pranešė apie vagystę - taip neva garantuodamas V.Čižausko alibi, kad jis nusikaltimo naktį pats nevairavo savo "Volgos".

Policijos patruliai parašė žinomai melagingus raportus, kad jie vijosi nusikaltėlį, tačiau šis pabėgo.

Tada dėl nužudyto žmogaus Jonavos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą kurią kuravo tas pats A.Valantinas.  A.Ostreikos pavaldiniai parašė raportą, kad V.Čižauskas tuo metu, kai įvyko avarija, buvo kitoje vietoje, ir negalėjo būti tos "Volgos" vairuotoju.

Pats A.Ostreika paliudijo, kad buvo su V.Čižausku kartu avarijos metu. "Šioje istorijoje net devyni policijos pareigūnai surašė žinomai melagingus parodymus, paaiškinimus, suklastojo dokumentus", - pasakojo šią istoriją tyręs A.Beržinis.

A.Valantino vadovaujama Jonavos prokuratūra iškėlė bylą dėl "Volgos" vagystės ir Riabjovo nužudymo, tačiau prokurorai nieko nesiaiškino, tik konstatavo, kad "Volgos" vagis nenustatytas.

Matyt, ta istorija taip ir būtų pasibaigusi, jeigu ne tas pats Kauno VSD pareigūnas A.Beržinis. Iš savo informatorių jis gavo tikslių duomenų apie šį įvykį ir nuėjo pats Jonavos vyr. prokurorą A. Valantiną pasidomėti, kaip vyksta tyrimas.

A.Valantinas žinojo visas nusikaltimo detales

"A.Valantinas žinojo visas šio nusikaltimo detales, - įsitikinęs A.Beržinis, - kai aš nuėjau pas jį į kabinetą ir pradėjau klausinėti, kodėl iki šiol nenustatytas kaltinamasis, A.Valantinas pradėjo maivytis - atsieit, žinote, tokia situacija, nėra įtariamųjų ir sunkųjį rasti. Jis buvo toks įsijautęs pasakodamas, kad labai nustebo, kai paklausiau, ar prokuratūra tiria tik tokią versiją? Mat aš dar prieš tai buvau pasiskaitęs policijos žiniaraštį apie autoįvykius.

Apie minėtą autoavariją buvo parašyta, kad "girtas vyriškis ėjo viduriu gatvės, šlitinėjo ir buvo parblokštas "Volgos". Paklausiau, kas įrašė tą pranešimą ir kas matė, kad auka ėjo neblaivi viduriu gatvės.

Pareikalavau, kad prokuratūra iškviestų tą policininką, kuris padarė tą įrašą -  kaip policininkai galėjo žinoti, kad tas parblokštas vyriškis ėjo viduriu gatvės - juk tai galėjo žinoti tik jį parbloškęs "Volgos" vairuotojas. Kai uždaviau šį klausimą, A.Valantinas labai pasimetė - "tiksliai sako, mes nepagalvojome, kas įrašė tokias detales?". Iš kur policininkai galėjo žinoti, kad auka svirduliavo - juk patrulis buvo gerokai atsilikęs nuo persekiojamos "Volgos", o daugiau šio įvykio liudininkų nebuvo?".

A.Beržinis pradėjo aiškintis, kurie policininkai įrašė tas nusikaltimo detales, ir tie klausimai pradėjo kelti didelį nerimą A.Valantmui.

 "Mes sužinosime, kas padarė tuos įrašus", - pažadėjo A.Valantinas. A.Beržinis pradėjo juoktis ir pasakė, kad aišku, kad tuos įrašus įrašė policijos budėtojas, tačiau geriau būtų išsiaiškinti, kas budėtojui tai padiktavo.

"Tokias nusikaltimo detales galėjo žinoti tik liudininkas, arba žmogus, padaręs autoįvykį", - buvo įsitikinęs A.Beržinis. Kadangi liudininkų nebuvo, tai sukėlė A.Valantinui isteriją.

"Kai aš paklausiau A.Valantino, ar komisaras A.Ostreika tikrai patvirtins, kad pas jį atbėgo Čižauskas ir pranešė, kad jo "Volga" pavogta?, - pasakojo A. Beržinis, - A.Valantinas atsakė, kad būtinai, nes prokuratūra neva viską patikrino. Tuomet pasiūliau patikrinti tos dienos A.Ostreikos pavaldinio raportus - kur jis tą dieną važinėjo. Pagal dokumentus paaiškėjo, kad tuo metu šis pareigūnas buvo visai kitoje vietoje, apklausinėjo kitus piliečius, todėl fiziškai negalėjo sutikti pas jį neva atbėgusio V.Čižausko".

Paaiškėjo, kad šis pareigūnas surašė melagingą raportą, prašant A.Ostreikai. Kai paaiškėjo šios aplinkybes, tyrimui vadovavęs prokuroras A.Valantinas pradėjo plauti nuo savęs įtarimus : "Ojojoi, aš irgi taip įtariau, kad čia ne viskas švaru“. Kai paklausiau, kodėl jis nekontroliuoja pavaldinių darbo, A.Valantinas taip atsakė : „Jūs supraskite, čia gi policija, mes visi dirbame viename rajone jūs supraskite, čia gi ne taip paprasta“.

Kaip "skilo" A.Valantinas?

"Tuomet A.Valantinui pasakiau, kad jam tokie "tyrimai" gali liūdnai baigtis, ir kad jis net netikrina elementarių dalykų, - pasakojo A.Beržinis, - duodami parodymai, o jūs net netikrinate, kur tuo metu buvo policininkai. A.Valantinas aiškinosi, kad jis nesitikėjo, kad policininkai galėtų meluoti. Tačiau man keisčiausias buvo toks A. Valantino klausimas - ar aš dirbu su savo valdžios nurodymu, ar tai tik mano vieno iniciatyva. Jam atsakiau, kad yra padarytas vienas nusikaltimas, o tam, kad jį pridengti, yra padaromi kiti nusikaltimai. Tai sukėlė tokią A.Valantino reakciją: "Vajėzau, kas dabar bus? Reikės atleisti visus policijos darbuotojus. Nebus kam dirbti Jonavos rajone..".

Kai paklausiau, ką jis pats galvoja apie savo karjeros galimybes, ir ar nemano atsistatydinti, A.Valantinas sureagavo taip - manęs paklausė, ar šis tyrimas atliekamas su valdžios sankcija? Jam atsakiau, kad jeigu jis viską atlieka su valdžios sankciją, tai gal šį nusikaltimą nuslėpti jam taip pat liepė jo valdžia?

"A.Valantinas tik žiūrėjo į mane ir nieko neatsakė, - prisiminė A.Beržinis, - dabar supratau, kad jeigu A.Valantinas gali pridengti tokius policijos vadovų nusikaltimus, reiškia, kad jis gali "pridengti" ir VSD karininko Vytauto Pociūno nužudymą. Žinant A.Valantino praeitį, galima suprasti, kad jis yra patikimas "klano" žmogus, kuris visus veiksmus derina su "valdžia".

Dar didesnis akibrokštas A.Beržinio laukė, kai paaiškėjo, kad suklastotas ir Riabjovo mirties ekspertizės aktas. Jame buvo parašyta, kad auka žuvo, kai jai į galvą trenkėsi "Volgos" kėbulo stogas  - reiškia, buvo toks girtas, kad stovėjo pasviręs.

 

 

Tačiau kai A.Beržinis pareikalavo padaryti Riabjovo palaikų ekshumaciją, paaiškėjo, kad jam sutrupinti blauzdikauliai - reiškia, kad automobilis pirma trenkėsi į jo kojas. Tačiau apie aukos sulaužytus blauzdikaulius A.Valantino patvirtintoje mirties ekspertizėje nebuvo nieko pasakyta. "Man aukos artimieji pasakė, kad jų tėvo blauzdikauliai sulaužyti, o tai galėjo būti padaryta tik automobiliu buferiui trenkiantis į kojas, žmogui stovint ar einant per kelią, - sakė A.Beržinis, kai tai pasakiau A.Valantinui, jis dar labiau nustebo - ką, ir čia klastotė?

"Suklastotas medicinos aktas?, - taip apie A.Valantino reakciją pasakojo A.Beržinis, - negali būti? Prokurorui pasakiau, kad viskas toje byloje suklastota ir jis tai puikiai žino. Tuomet A.Valantinas ėmė mušis į krūtinę : „Aš irgi tai įtariau, viską tirsime iš naujo“.

Tačiau tuo pat metu aš sužinojau, kad A.Valantinas jau skambina į Vilnių, į Generalinę prokuratūrą, Artūrui Paulauskui, arba kažkam iš savo buvusios gaujos, ir klausia, ką jam daryti, nes čia vienas toks iš VSD atvažiavo, ar jis veikia su savo vadovybės leidimu. A.Valantinui jo valdžia paaiškino, kad su tuo durniumi neprasidėk, nieko nebus“.

Tuometiniai VSD vadovai Jurgis Jurgelis, Tekorius ir Pėdnyčia tuo pat metu mane įspėjo, kad tik nebandyčiau kelti klausimo dėl A.Valantino, nes kitaip aš "nusiaubsiu visą Jonavos rajoną, nebus kam dirbti", - pasakojo A.Beržinis, - tačiau aš iš karto pareikalavau, kad A.Valantinas būtų nušalintas nuo tyrimo, ir bylos imtųsi kitas prokuroras".

 Tačiau šis jo prašymas nebuvo patenkintas, A.Valantinas paliktas tirti šio nusikaltimo. "Kitą dieną pareikalavau ekshumuoti aukos palaikus, ir iš karto pas mane atbėgo teismo medicinos ekspertas, kuris prisipažino, kad suklastoti išvadas dėl mirties priežasties jį privertė prokurorai, - pasakojo A.Beržinis, - tikroji Rebjovo mirties priežastis buvo tai, kad jis gavo smūgį į blauzdikaulius, vėliau - į visą kūną ir nuo sužalojimų mirė. Komisaras A.Ostreika iš karto pasiprašė atleidžiamas iš darbo, o kiti aštuoni policininkai, parašę melagingus raportus, po tojuos iš naujo perrašė, ir parašė, kaip viskas buvo iš tikrųjų".

Po šio incidento A.Valantinas buvo priverstas išeiti iš darbo prokuratūroje, ir paskirtas Jonavos apylinkės teismo teisėju.

 

 

"Po šio įvykio A.Valantinas buvo pilnas baimės ir malonės man, kad aš neatskleisčiau šitų jo aferų, kaip jis "tiria" nusikaltimus teisėsaugoje, - pasakojo A.Beržinis, - todėl jis mane rekomendavo tapti advokato padėjėju, kad aš tylėčiau. Manau, kad tai buvo savotiškas kyšis".

Tačiau A.Beržinis neilgai tedirbo pas advokatę Stefaniją Bukelienę, nes "pamatė advokato virtuvę".

 "Aš nėjau į advokatus tik todėl, kad nenorėjau kyšininkauti, - sakė jis, - nenorėjau vaidinti teisingumo ir mulkinti žmonių, davinėjant kyšius teisėjams. Nes ši advokatė kitaip nedirbo, ir tai buvo jos vienintelė taktika. Jeigu ji pamatydavo, kad bylos nelaimės, ji iš karto pasitraukdavo. Nes kartais gali būti ir taip, kad teisėjui duosi kyšį, tačiau jis vis tiek negalės padėti, jeigu byloje surinkti rimti įrodymai. Tačiau net ir tokiais atvejais teisėjai priima sprendimus, prieštaraujančius bet kokiai teisei ir moralei.

Turiu įrodymų ir bylų, kaip teismai išgelbėdavo nuo atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Tokiu atveju byla dažniausiai vilkinama dešimt metų, ir galiausiai sulaukia senaties termino. Korupcija eina visais teismų lygiais iki pat Aukščiausiojo teismo“.

"Kai pamačiau, kaip dirba S.Bukelienė ir kiti Kauno advokatai, tai pasakiau, ačiū, nereikia man tos Kauno advokatūros, - pasakojo A.Beržinis, - pamačiau, kad aš taip dirbti negaliu, o kitaip dirbti negalima. Nes ten vyksta reketas ir nuolat reikia papirkinėti. Kai ateini į teismo salę, jau žinai, kas laimės ir matai pagal visą situaciją kaip spektaklis bus surežisuotas ir koks bus rezultatas, kad teisėjui tik belieka suvaidinti prieš tą auką, kuri tikisi teisingumo. Aukai atrodo, kad teismas gina jos interesus, tačiau sulaukia tokio sprendimo, kad tik prisėda".

 

Prokurorų kerštas

Po to, kai dirbdamas Kauno VSD skyriuje A.Beržinis demaskavo ir dabartinį Kauno apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotoją Juozą Bagdonavičių (pastarasis iš kauniečių turtą atiminėjo tokiu būdu - iškeldavo baudžiamąją bylą to buto, kurį norėjo užgrobti, savininkams, paskui pasodindavo juos į areštinę, ir pasiūlydavo - atsisakykite teisių į šį butą ir galėsite keliauti laisvi), susilaukė prokurorų keršto.

Jie surado kažkokį vyruką, kuris parašė pareiškimą, kad A.Beržinis negražino jam paskolintų pinigų. Nors šis pateikė dokumentus su skolintojo parašu, kad visi pinigai gražinti, Kauno prokurorai iš karto iškėlė bylą A.Beržiniui, uždarė jį devyniems mėnesiams į Lukiškių kalėjimą, kur A.Beržinis buvo nuolat kankinamas.

 

"Kalėjime man nuolat į ranką leido dimedrolį (žodynas taip apibūdina jo veikimą : "vaistas; mažina organizmo jautrumą histaminui; vartojamas alerginėms ligoms gydyti, ramina, migdo.), ir taip kankindavo, - pasakojo jis, - matyt, jie norėjo mane privesti iki savižudybės, nes taip "nusižudė" keli suimti ir kontrabanda įtariami policijos komisarai, kurie galėdavo atskleisti savo bendrų nuodėmes. O tas advokatas Doroševas, kurį paskyrė prokuratūra, nieko nedarė, kad man padėti. Prašiau, kad paimtų iš bylos dokumentus, kurie demaskuotų šio nusikaltimo vykdytojus, tačiau jis nieko nedarė ir taip mane žlugdė. Kai mane išveždavo į Kauno apylinkės teismą, aš ten, pripumpuotas dimedrolio, alpdavau, teisėjas iškviesdavo greitąją pagalbą, kuri sakydavo, kad reikia mane vežti į ligoninę. Tačiau mane vis tiek laikydavo kalėjime. Be abejonės, kad prokurorai man keršijo, nes aš per daug įsigilinau į jų darbą, ir žinojau visas plonybes.. Tokį asmenį, kuris nesutinka tapti ją grupuotės, vadinamos "teisėsauga" nariu, jie turi būtinai sukompromituoti bet kuria kaina, ir visi dėl to veikia. Gali būti ir gudriausias, ir geriausiai žinoti įstatymus, tačiau bus padaryta taip, kad tu vis tiek nelaimėtum. Pirmiausiai jie tave žlugdys ekonomiškai ir morališkai, kol visiškai palauš".

"Prokuratūra mane apkaltino, kad aš tuos pinigus pasisavinau, nors jiems pateikiau įrodymus, kad visus pinigus gražinau, - pasakojo A.Beržinis, - visi pinigus gavę žmonės pasirašė, tačiau tuos įrodymus prokuratūra pradangino. Tų įrodymų prokurorai net nepažiūrėjo - uždarė mane į Lukiškes, padarė kratą namuose ir paėmė visus dokumentus, kurių iki šiol negražino.

Mane išlaikė kalėjime devynis mėnesius, paskelbiau bado streiką. Mano situacija buvo tokia - iš manęs dokumentai paimti, mano prašomi dokumentai neišreikalaujami, todėl mano skundo nagrinėjimas kitos instancijos teisme bus tik blefas. Todėl pradėjau suprasti, kuo man tai gresia ir ėmiau ieškoti tų kelių, į kuriuos jie mane stūmė. Kaip buvęs VSD pareigūnas, turėjau savo agentūrą ir jie mane suvedė su aukštu Teisingumo ministerijos valdininku.

Jam paaiškinau visą savo situaciją jis atsakė, kad viskas aišku, nors nepasakė nei taip, nei ne. Paskui to valdininko tarpininkas man pasakė, kad 10 tūkst. litų šioje situacijoje pilnai užteks, ir kad tada atsiras ir mano nekaltumą įrodantys įrodymai, kuriuos prokuratūra paėmė, ir tada jie greitai nutrauks tą bylą. Prie manęs tas tarpininkas paskambino Kauno apygardos teismo pirmininkui Miliniui ir pasakė, kad mano byla būtų baigta.

Tuomet Milinis tapo teismo kolegijos, kuri nagrinės mano klausimą, pirmininku, nors man tuo metu ir buvo sunku patikėti, kad tokie dalykai darosi - viskas daroma ne tam, kad surasti tiesą, bet tam, kad išreketuoti pinigus, apipilti purvais per spaudą ir t.t. Kaip tik sumoki pinigus, iš karto atsiranda tavo nekaltumą įrodantys, tačiau prokurorų pradanginti įrodymai. Tačiau toje situacijoje aš pasielgiau negarbingai - nors savo tarpininkams gal ir leidau suprasti, kad sumokėsiu tą kyšį, tačiau jo taip ir nesumokėjau. Jam pasakiau, kad pagalvosiu, ir kad man tokia suma nėra labai didelė. Todėl jie suprato, kad aš sumokėsiu, ir mano byloje iš karto atsirado visi įrodymai, ir pats Milinės ėmė ją nagrinėti. Mano bylą gražino prokuratūrai iš naujo nagrinėti, ir vėliau Kauno apylinkės teismas pripažino, kad tas liudininkas Kęstutis Tauras, remiantis kurio liudijmais man buvo iškelta baudžiamoji byla, davė žinomai melagingus parodymus.

Visą tą laiką Kauno apygardos prokuratūrai vadovavo tas pats Gintaras Jasaitis.

"Prokurorai paėmė per kratą visus rašytinius įrodymus ir juos atėmė, ir paskui nutraukė prieš liudininkus jiems iškeltas baudžiamąsias bylas, kad jie liudytų tavo nenaudai, - pasakojo A.Beržinis, - paskui tau kalėjime leidžia dimedrolį, kad teisme miegotum ir negalėtum gintis. Vėliau teismas nekvietė nė vieno mano liudininko, kad jie būtų apklausti ir paneigtų kaltinimus. Jeigu kas nors kitas man papasakotų,  kad tokie dalykai įmanomi, nepatikėčiau, tačiau kai pačiam reikėjo tai patirti, žinau, kad tokie dalykai vyksta Lietuvoje, toje neva teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Manau, kad jeigu kalėjime būčiau sutikęs operuotis sužalotą koją tai jie mane būtų pribaigę, nes tokiomis sąlygomis, kokiomis jie mane laikė, aišku, viskas būtų pasibaigę mano mirtimi".

Prokuroras Tiiindis ir teisėja Tilindienė - prieš A.Beržinį

Dar keisčiau A.Beržinio byla pasi¬suko Vilniaus 2-os apylinkės teisme, kai šio teismo teisėja Aldona Tilindienė ėmė nagrinėti A.Beržinio skundą prieš advokatą V. Mikšą.

"Aš atsisakiau man paskirto ad­vokato V. Miksos man sufabrikuo­toje baudžiamojoje byloje, kadangi dar 1999 m.  būdamas teisėju, jis civilinėje byloje atmetinėjo mano ir mano žmonos prašymus, ir veikė prieš mūsų interesus, - pasakojo A.Beržinis, - jis veikė prieš mane, o paskui teisėjas Miksa tapo advoka­tu, ir už mano nugaros prokuratūros buvo paskirtas mano advokatu. Svar­biausia, kad teisme aš nušalinau sa­vo advokatą, teisėjas pasakė, kad jo paslaugos nebereikalingos, o apelia­cinis teismas vėl jį paskyrė mano ad­vokatu, man nežinant".

Tuomet A.Beržinis kreipėsi į Lietuvos advokatų tarybą, prašydamas nubausti advokatą Mikšų kadangi šis r eikė prieš savo kliento interesus. Tačiau advokatų ta­ryba atsisakė jį nubausti, puikiai su­prasdama, kad jeigu bus pripažinta, kad advokatas V. Miksa veikė neteisėtai, tai sugrius visa taip kruopščiai prokurorų parengta byla pačiam A. Beržiniui.

"Jeigu būtų pripažinta, kad ad­vokatas veikė neteisėtai, tai reikštą pripažinimą, kad viskas mano baudžiamojoje byloje buvo daroma neteisėtai, - įsitikinęs A.Beržinis, - tuomet kreipiausi į teismą, į teisėją .,. A. Tilindienę, kad advokatui būtų ^yškelta drausminė byla. Ieškinio esmė - advokatas buvo mano nušalintas, tačiau vėl buvo paskirtas ir vėl veikė prieš mane. Tačiau A. Tilindienė atsisakė priimti mano ieškinį".

Tokį A. Tilindienės sprendimą A.Beržinis apskundė Vilniaus apy­gardos teismui, kuris gražino tą pa­čią bylą A. Tilindienei nagrinėti iš naujo. "Tada A. Tiliodieoė iepe patikslinti mano ieškinį;'' nurodė, kad reikia sumokėti žyminį mokestį, ir tą jos sprendimą vėl pa­naikino aukštesnis teismas, - pasa­kojo A.Beržinis, - supratau, kad jai reikia bet kuria kaina pasiekti, kad ta byla nebūtą išnagrinėta. Tada dar kartą patikslinau savo ieškinį, nurodžiau jame bylos numerį ir ^išsiunčiau. Tačiau tą pačią dieną s^išsiunčiau ir ieškinį dėl advokato Vaitkaus. Abu ieškinius išsiunčiau tą pačią dieną iš to pačio pašto sky­riaus".

Skundas buvo išsiųstas pernai rugpjūčio 1 d., o A.Tilindienė turėjo priimti nutarimą dėl jo priėmimo ar­ba ne per dešimt dienų. "Ką padarė A.Tilindienė - ji lapkričio mėn., ma­tyt, susėdo su savo "chebra" galvo­ti, kaip išsisukti iš tos situacijos, - mano A.Beržinis, - tada ji ir priėmė tokį sprendimą - sukeitė mano ieškinius vietomis - mano pareiškimą dėl advokato Vaitkaus įregistruoja kaip patikslintą pareiškimą dėl Mikšos.

Nors mano lydraštyje aiškiai nu­rodyta, kad tai yra skirtingi pareiškimai. Ir pati teisėja A.Tilin- diene nurodė, kad ji prašė pateikti pa­tikslintą ieškinį dėl Mikšos, o aš ne­va nurodžiau dėl Vaitkaus. Ir tuo pa­grindu A.Tilindienė vėl atmetė ma­no ieškinį, nurodydama, kad aš nepašalinau trūkumo. Kai paklau­siau, kur tada mano ieškinys dėl Mikšio, tai ji man atsakė, kad teis­mas tokio mano ieškinio negavo. Kaip galėjote negauti, jeigu turiu pašto kvitą, kad toks laiškas buvo išsiųstas, ir kodėl aš turėčiau jo neišsiųsti?

Tai, kad A.Tilindienė sprendimą priėmė tik lapkričio 27 d., o ne rug­pjūčio viduryje, reiškia, kad jie galvojo, kaip elgtis, ir sąmoningai pragaišino mano ieškinį".

"Įsivaizduokite, kokia teisėjos kompetencija, jeigu ji sukeičia do­kumentus iš skirtingų bylų, ir pas­kui padaro karjerą - pereina dirbti į Vilniaus apygardos teismą, - ste­bisi A.Beržinis, - ar tai reiškia, kad Greičiui tinka tokie teisėjai, kurie apskritai nesigaudo, iš kur vėjai pu­čia?".

A.Beržinis mano, kad tai buvo sąmoningas A.Tilindienės dokumen­tų klastojimas, norint apginti Gene­ralinę prokuratūrą, kuri suklastojo bylą A. Beržiniui. Mat ta pati A.Tilindienė prieš kelis metus pati dirbo Generalinėje prokuratūroje, o šiuo metu joje dirba jos vyras Rolan­das Tilindis.

"Generalinėje prokuratūroje, ku­ri man fabrikavo bylą, sėdi toks pro­kuroras A. Tilindis, - pasakojo A.Beržinis, - žinoma, kad prokurat­ūra suinteresuota, kad byla man nesugriūtų todėl veikia per A. Tilin- dienę, kad mano skundai nebūtų pa­tenkinti. Kreipiausi į paštų kur ga­vau lentelę, kad išsiunčiau du laiškus, kurių svoris buvo daugiau nei 100 gramų, ir už abiejų išsiuntimą sumokėjau 4.30 lito".

Kur dingo tas A.Beržinio ieškinys dėl advokato V. Mikšos veiklos? Ar tas ieškinys neturėtų būti užregistruotas? "Teismas laiškus re­gistruoja dviejuose knygose, tačiau man ne pirmą kartą teisme taip nu­tinka, kad siųsti dokumentai dings­ta, o paskui, po metų, atsiranda vi­sai kitoje byloje, - mano A.Beržinis, - tai mėgstamiausias teisėjų triukas. Jie tą dokumentą dėl šventos ramybės nusiunčia į kitą bylų ten prisega, ir laukia, ar kas jo pasiges. Jeigu pasigenda, tai ji "atranda" po metų, ir pasako, kad įvyko "žmogiška klaida".

 

 A. Tilindienė negalėjo suklysti, nes teismas gavo jo pareiškimą apie tai, kad jis siunčia skirtingus procesinius dokumentus - patikslintas ieškinys, nurodant bylos numerį ir teisėjos pa­vardę, bei kitas ieškinys.

Kai A.Beržinis apskundė šį A.Tilindienės sprendimą Vilniaus apeliaciniam teismui, kuriame nurodė, kad teisėja klastoja doku­mentus, tai pastarojo teismo pirmi­ninkas Artūras Driukas konstatavo, kad "apeliacinio teismo administra­cijos pareigūnai neturi įgaliojimų iš esmės tirti jūsų skunde nurodytų aplinkybių", ir persiuntė šį skundą į Vilniaus apygardos teismą. Pastaro­jo Civilinių bylų s.kyriaus pirminin­kas Konstantas Ramelis atmetė ir šį ieškinį, nes "papildomai apklausta teisėja Tilindienė pareiškė, kad A.Beržinis pateikė teismui tik vieną procesinį dokumentą.

Kadangi jokio kito ieškinio gau­ta nebuvo, teisėja vertino šį ieškinį kaip patikslinta, ir konstatavusi, kad trūkumai nėra pašalinti, jį gražino ieškovui".

Beje, toje pačioje K.Rainelio nu­tartyje pastarasis išdėstė ir savo at­virą nuomonę apie pareiškėją A.Beržinį - "nustatyta, kad A.Ber­žinis eilinį kartą bando klaidinti teis­mus, akivaizdžiai meluoja, teikia nepagrįstus skundus ir tuo sąmonin­gai veikia prieš savo inicijuojamų bylų greitą ir teisingą išnagrinėjimą".

"Jie per dešimt dieną turėjo nu­spręsti, ar priimti mano ieškinį, ta­čiau nuo rugpjūčio 1 d., iki lapkrič­io 27 d., sprendė, ką daryti, kaip ne­leisti, kad ši byla būtų išnagrinėta, - pasakojo A.Beržinis, - galiausiai nutarė, kad protingiausia bus tą ma­no ieškinį pradanginti".

 "Laisvas laikraštis", 2008 m. lapkričio 1 d. - straipsnis neprarado aktualumo, nes niekas nepasikeitė

  

 

 

 

 

Komentarai   

+35 # Nepakaltinami SAVI 2019-02-05 23:35
Tai kooperatyvas SAVI - nepakaltinami ir "nepriklausomi". Jie priklauso tik nuo savų, kėdžių ir pinigų, kuriuos pastoviai paskirsto tarp savų.
Jei ką nors neteisėtai pasodiną į kalėjimą - teismas tik SUKLYSTA, taip rašoma. Jonavos teisėjai kartu su antstole Ramune Mikliušiene sėkmingai butus pardavinėjo su vaikais, kai A.Valantinas buvo Jonavos teismo Pirmininku, kaltų neatsirado iki šiol :o Mikliušienė "sušalo" eidama prie namų... Tai gerai organizuotas kooperatyvas SAVI :-x
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+35 # nuomonė 2019-02-06 01:23
o gal madam išeidama pasiims ir savo paskirtuosius?????
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # aga 2019-02-10 16:27
nejuokink,ji yra pieska ir nieko daugiau,tai,kad madam cia neturi jokio balso,na nebent su vaikais fotkes padaryti ir ant rusu paloti
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+32 # ponas 2019-02-06 09:48
is tikro Karbauskio skvernelis jau galejo istaisyti visas klaidas ,bet ,kaip matote jie -berasciai,kurti -tautos kancioms,ka jie pasake sadunaitei-"vsio u nas zakono"-sungrybiai,skeltanagiai,net ne runkeliai valdzioje
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+17 # 2030 metai 2019-02-07 04:26
Durnių laivas sugrižo v rodnuju gavan. Darbo žmonės su didžiausiu malonumu murdo į gyvulinius vagonus supuvusios teisėsaugos atstovus. Atststytas GULAG-as. Atstatyti apleisti Sibiro miestai. Po socialinius tinklus plinta vaizdo įrašai kaip buvę prokurorai, teisėjai, policajai gyvena pilnuose blakių, utelių barakuose. Išbddėję net gyvas žiurkes valgo.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # kirkuris 2019-02-10 21:27
riedaktoriau-isjunk a "Pigu.lt" jis nori tau pigiai parsiduot...o seip tai, visi vagys dirba ramiai-ne tik kisenvagiai-jiems yra tikra dumkratija
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+9 # CK PB 2019-02-19 22:57
nuo 1990m.Lansbergis apvagino(liepe vogti)kolukiu pirmininkams(jie dabar valdzioj),fabriku direktoriams,ministrams,generaliniams ir taip zemyn pagal lovio dydi-tad ner ko stebetis kad ir dabar:varnas varnui alies nekerta
kiekivienas vagia atskirai prie ko prieina
LKP pasidalino i daug partijeliu ir vagiu filialu
uz vagis nereikia balsuoti...
o teisesauga-gauna uztai gera alga ir laisve:ka nori,kaip nori
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # zenonas priekuliškis 2019-02-20 21:00
Lietuvoje įsišaknijęs teisinis nihilizmas. Yra teisėjų kurie turi būti teisiami patys, o vis dar teisia kitus. Galąskim
broliai dalgius.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # Bile Koks 2019-05-01 18:46
Beržinis savo vietoje, ko čia rašinėti?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti