Finansų genijai Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė valstybės vardu skolinosi 9 proc. palūkanų, tuos pačius pinigus perskolino 0,5 proc.

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.75 (4 Votes)

Finansų genijai Andrius Kubilius ir Ingrida Šimonytė valstybės vardu skolinosi už 9 proc. palūkanų, tuos pačius pinigus perskolino už 0,5 proc.

 

Aurimas Drižius

 

Valstybės kontrolės auditoriai savo ataskaitoje apie valstybės skolos valdymą 2009 m. tiesiog tyčiojosi iš premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės, dabartinės konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės.

Paaiškėjo, kad 2009 m. ši vyriausybė skolinosi žymiai daugiau, nei reikėjo valstybės išlaidoms ir skoloms padengti. Todėl iš Šveicarijos banko „Banke Suise“ pasiskolintas milijardas eurų už 9 proc. palūkanų vėliau buvo perskolintas už 0,5 proc.

Visa tai Andrius Kubilius vadina savo genialumu, ir žada parašyti knygą apie tai, kaip jis suvaldė finansų knygą, dabar Ukrainoje skaito paskaitas apie savo genialius sprendimus.

Tačiau VK auditoriai, net rašydami sausą ataskaitą, neslėpė savo ironijos: „Mūsų nuomone, skolinimosi poreikis turi būti prognozuojamas taip, kad užtikrintų valstybės efektyvų piniginių išteklių valdymą. Laikinai laisvos lėšos yra investuojamos į terminuotus indėlius bei VVP, tačiau skolinių įsipareigojimų valdymo išlaidos gerokai viršija gautas pajamas iš investavimo - skolinamasi vidutiniškai už 8 proc. metinių palūkanų, tuo tarpu už investuotus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius mokamos palūkanos nesiekia ir 4 procentų už terminuotus indėlius litais ir 0,5 proc. - eurais.

VK nurodė, kad A.Kubiliaus vyriausybė per 2009 m. iš viso pasiskolino daugiau nei 13 mlrd. Litų, kai 2008 m. valstybė skolinosi tik 3 mlrd. Litų.

Negana to, vyriausybė pasiskolino žymiai daugiau, nei jai reikėjo, todėl tuos brangiai pasiskolintus milijardus reikėjo kažkur padėti – A.Kubilius nieko gudriau nesugalvojo, kad juos perskolinti, tačiau tik už 0,5 proc. palūkanų. "Per metus tam tikrais laikotarpiais investuota per 842 mln. Lt laikinai laisvų valstybės fondų lėšų į terminuotus indėlius ir VVP", - sausai konstatavo auditoriai.

Valstybės auditoriai, rašę šią ataskaitą, matyt leipo juokais, ir bandė išlaikyti rimtį, rašydami tokį svarbų dokumentą. Tačiau jie konstatavo, kad skolindamasi valstybės vardu, nei vyriausybė, nei Finansų ministerija nesikonsultavo su ekspertais, be to, A.Kubiliaus vyriausybė daugumą obligacijų išleido slapta, neviešai, sutariusi su tam tikrais bankais:

"2009 m. Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleisti neviešu būdu   , sudarė didžiausią (56 proc.) dalį skolinimosi vidaus rinkoje, tačiau skolintis tokiu būdu nebuvo numatyta nei Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje, nei sudarant metinę 2009 m. skolinimosi programą.

Vidaus rinkoje buvo sudarytos palankios sąlygos komerciniams bankams ir finansinėms institucijoms, kurie yra aukcionų dalyviai , įsigyti Vyriausybės vertybinius popierius neviešu būdu. Toks Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo būdas neužtikrina konkurencijos, pakankamo viešumo ir skaidrumo, nes tai užtikrina tik skolinamasis viešai per aukcionus. Tai galėjo daryti neigiamą įtaką vidaus rinkai ir skolos valdymo išlaidoms (Išvados priedo IV dalies 6 punktas).

2. 2009 m. leidžiant Vyriausybės vertybinių popierių emisijas, denominuotas užsienio valiuta, vidaus rinkoje neviešu būdu, buvo pritaikyti išankstiniai valiutos keitimo sandoriai, nesivadovaujant Finansinių paslaugų, susijusių su išvestinių finansinių priemonių taikymu, pirkimo procedūrų taisyklėmis . Finansinių išvestinių priemonių apskaita nebuvo reglamentuota (Išvados priedo IV dalies 7 punktas).

3. Užsienio vertybinių popierių emisija, denominuota JAV doleriais, nuo valiutos kurso pasikeitimo įtakos buvo apdrausta po mėnesio nuo jos išleidimo. Už emisiją gautos lėšos buvo laikomos einamojoje sąskaitoje. Pagal Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių nuostatas valstybės piniginiai ištekliai turi būti investuojami nedelsiant.

4. Skolos valdymo išlaidos sumažintos 73,87 mln. Lt suma - į išlaidas neįtraukti 70,17 mln. Lt mokėjimai už finansines išvestines priemones, o sumokėtos palūkanos sumažintos 3,70 mln. Lt gautų palūkanų, kurios turėjo būti apskaitytos kaip biudžeto pajamos (Išvados priedo IV dalies 5 punktas).

5. Aiškinamajame rašte pateikiami ne visi ir netikslūs duomenys apie valstybės skolą ir pasiskolintų pinigų srautus:

► neatskleistos vietos valdžios ir socialinių apsaugos fondų skolos valdymo išlaidos (Išvados priedo III dalies 1 punktas);

► nepakankamai atskleisti neapibrėžtieji valstybės įsipareigojimai ;

► neatskleista informacija apie neviešus Vyriausybės vertybinių popierių išleidimus vidaus rinkoje, kurie sudarė reikšmingą viso skolinimosi vidaus rinkoje dalį; 

Atkreipiame dėmesį į šiuos, Valstybės kontrolės nuomone, reikšmingus pastebėjimus dėl valstybės skolos valdymo, kurie nedaro įtakos nuomonei, tačiau reikalauja skubių apsvarstymų ir sprendimų dėl jų priėmimo:

1. Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo strategija tik iš dalies atitinka Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko rekomendacijas bei gerąją užsienio praktiką. Iš strategijos turinio neaišku, kad ji yra paremta griežta skolinių įsipareigojimų struktūros sąnaudų ir rizikos analize: joje nepateikiami galimi finansavimo šaltiniai, galimas skolos pokytis ir su tuo susiję ateinančių metų rizikos rodikliai. Strategijos sudarytojai pasilieka daug erdvės elgtis pagal situaciją ir neturi aiškaus išankstinio plano, kaip reaguoti, atsitikus konkrečiai situacijai. Priemonių plano įgyvendinimo vertinimą apsunkina konkrečių vertinimo kriterijų nebuvimas (Išvados priedo IV dalies 1 punktas).

2. Strategijoje numatyti tam tikri uždaviniai įgyvendinami nepakankamai - valstybės piniginių išteklių valdymas yra tobulintinas - neapskaičiuotas reikalingas minimalus / maksimalus laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, neapskaičiuotas ir nepagrįstas laikotarpis, kuriam turi būti kaupiamos lėšos skoliniams įsipareigojimams vykdyti (Išvados priedo IV dalies 4 punktas).

3. Laikinai laisvos valstybės piniginių fondų lėšos ir toliau nenaudojamos skoliniams įsipareigojimams vykdyti - per metus tam tikrais laikotarpiais investuota per 842 mln. Lt laikinai laisvų valstybės fondų lėšų į terminuotuosius indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius.

4. Vyriausybė nekontroliuoja dalies viešųjų įstaigų, priskirtų valdžios sektoriaus subjektams, prisiimtų skolinių įsipareigojimų, todėl ne visiškai kontroliuojamas Mastrichto sutartimi valdžios sektoriaus skolos dydžiui nustatyto kriterijaus    laikymasis (Išvados priedo III dalies 1 punktas).

5. „Standard & Poor‘s“ kredito reitingo agentūrai mokami mokesčiai gerokai viršija kitų agentūrų įkainius už tas pačias reitingavimo paslaugas

 

 

Iš Šveicarijos bankų milijardai eurų buvo skolinami už 9,95 proc. palūkanų, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlė skolintis     už 2 proc.

 

Sprendimų dėl skolinimosi valstybės vardu priėmimas

Finansų ministerijoje yra sudaryta komisija sprendimams dėl Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir jos skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti (toliau - Komisija). Audito metu nustatyta, kad:

■    Komisijos darbo reglamente yra numatyta, kad, spręsdama tam tikros srities klausimus, Komisija į posėdžius gali kviesti ekspertus. Mūsų nuomone, turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai ir reikalavimai tam tikros specifinės srities ekspertams kviesti. Pažymėtina, kad nors per 2009 m. ne kartą buvo sprendžiami neeiliniai, sudėtingi klausimai (dėl kitų skolinimosi instrumentų naudojimo (VVP išleidimas vidaus rinkoje neviešu būdu), dėl išvestinių finansinių priemonių, dėl didelės apimties užsienio vertybinių popierių išleidimo (1 500 mln. JAV dolerių), ir pan.), Komisijos posėdžiuose nedalyvavo nė vienas ekspertas.

         

2.3             2009 m. skolinimasis

Vyriausybės skolinimosi poreikį sudaro lėšos, reikalingos biudžetiniais metais pasiskolinti Valstybės skolos įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti. 2009 m. skolinimosi poreikiui užtikrinti Vyriausybė pasiskolino 10 790,92 mln. Lt išplatinus užsienyje ir Lietuvoje VVP bei gavus 2 686,28 mln. Lt paskolas iš užsienio ir vidaus kreditorių, taip pat buvo panaudotos (grąžintinai) laikinai laisvos Rezervinio (Stabilizavimo) fondo lėšos (3 lentelė):

Vidaus rinkoje Lietuva 2009 m. skolinosi leisdama VVP per aukcionus ir neviešu būdu. Vidutinė svertinė vidaus rinkoje išleistų VVP (tarp jų ir išleistų neviešu būdu) palūkanų norma 2009 m. buvo 7,73 proc.

Užsienio rinkose Lietuva 2009 m. skolinosi leidžiant užsienio VVP (euroobligacijas ir JAV doleriais denominuotus VVP) bei paėmė 2 548 mln. Lt tikslinių paskolų iš tarptautinių finansų institucijų (Europos investicijų banko, Europos tarybos vystymo banko, Šiaurės investicijų banko), palūkanų už šias paskolas svertinis vidurkis sudarė 4 proc. (4 lentelė).

 

Kreditoriaus pavadinimas

Išleidimo data

Išpirkimo data

Palūkanų norma (proc.)

Nominali emisijos vertė

Natixis

2009-03-16

2021-12-20

EURIBOR

3M+1,6

345,28

Credit Suisse

2009-01-29

2015-12-09

9,95

172,64

Credit Suisse

2009-03-31

2015-12-09

9,95

69,06

Citibank/CS/RBS

2009-06-22

2014-06-22

9,375

1 726,40

HSBC/RBS

2009-10-15

2015-01-15

6,75

3 466,50

Palūkanų svertinis vidurkis

X

X

7,8

X

 


Šaltinis -Valstybės kontrolė


 

  Skolintų lėšų panaudojimas 2009 metais

Didžiausia dalis skolintų lėšų buvo panaudota skolinių įsipareigojimų refinansavimui - 3 963 mln. Lt, valstybės biudžeto deficitui finansuoti - 3 720 mln. Lt, Sodros piniginių srautų subalansavimui - 2 920 mln. Lt.

Iš skolintų lėšų per 2009 m. buvo apmokėta 296,16 mln. Lt kitų išlaidų, kurios pagal savo esmę atitinka valstybės biudžeto asignavimams. Situacija, kai tam tikros priemonės numatomos finansuoti ne iš valstybės biudžeto, o iš skolintų lėšų, sudaro galimybę mažinti biudžeto deficitą, be to, neatitinka programinio valstybės biudžeto sudarymo principų.

Vadovaujantis Valstybės skolos įstatymo nuostatomis[1] pagrindiniai skolinimosi tikslai yra valstybės biudžeto deficito finansavimas ir skolinių įsipareigojimų grąžinimai. Skolintos lėšos, kurios per 2009 m. buvo gautos į Finansų ministerijos skolintų lėšų sąskaitas, buvo panaudotos tikslams, nurodytiems 5 lentelėje.

  Valstybės piniginių išteklių valdymas

Pagrindiniai tikslai, kuriems buvo skolintasi 2009 m. - valstybės biudžeto deficitas, skolinių įsipareigojimų grąžinimas ir Sodros srautų subalansavimas. Palyginus minėtas išlaidas ir skolintų lėšų srautus matyti, kad tam tikrais laikotarpiais skolintasi nesant tam poreikio.

Strategijoje numatyti atskiri uždaviniai įgyvendinami nepakankamai - valstybės piniginių išteklių valdymas yra tobulintinas - neapskaičiuotas reikalingas minimalus / maksimalus laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, neapskaičiuotas ir nepagrįstas laikotarpis, kuriam tūri būti kaupiamos lėšos skoliniams įsipareigojimams vykdyti.

Laikinai laisvos valstybės piniginių fondų lėšos ir toliau nėra naudojamos skoliniams įsipareigojimams vykdyti - per metus tam tikrais laikotarpiais investuota per 842 mln. Lt laikinai laisvų valstybės fondų lėšų į terminuotus indėlius ir VVP.

Valstybės piniginius išteklius sudaro valstybės biudžeto ir skolintos lėšos, taip pat valstybės piniginių fondų lėšos. Audito metu įvertinus minėtų išteklių valdymą nustatyta:

Valstybės piniginių išteklių valdymas yra tobulintinas - tuo metu, kai buvo skolinamasi ir mokamos palūkanos, valstybės piniginių išteklių likutis vidutiniškai kas mėnesį sudarė 2 338 mln. Lt, per metus svyravo nuo 800 iki 5 500 mln. Lt.

 

Išvados dėl 2009 m. valstybės skolos ataskaitų priedas

Finansų ministerijos aiškinimu, metinis skolinimosi poreikis planuojamas remiantis Valstybės biudžeto projekte numatytu valstybės deficitu ir numatomus skolinių įsipareigojimų pagal pasirašytas sutartis grąžinimus. Skolinimosi poreikis yra tikslinamas: kiekvieną dieną gaunami operatyviai duomenys apie prognozuojamas pajamas, išlaidas, numatomos skolinių įsipareigojimų sumos koreguojamos naujai pasirašytais ir iki metų pabaigos grąžintinais skoliniais įsipareigojimais.

Audito metu Finansų ministerija nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra atliekamos kiekvienos dienos valstybės piniginių išteklių srautų analizės. Atlikus 2009 m. valstybės piniginių išteklių srautų analizę mėnesiais nustatyta, kad valstybės piniginių išteklių likutis per 2009 m. svyravo nuo 800 iki 5 500 mln. Lt (6 lentelė):

6 lentelė. Valstybės piniginių išteklių likučiai, mln. Lt mėnesiais.

2009

mėnesiai

01

02

03

04

05

06

07

08

09

10

11

12

Likutis

811

951

1 841

1 642

1 443

2 421

1 417

1 629

2 836

5 539

4 962

2 559

Šaltinis - Finansų ministerija

 


 Per metus skolinosi poreikis sudarė per 13 000 mln. Lt. Kadangi susidarė dideli lėšų likučiai,  tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį buvo pasiskolinta daugiau, negu to reikėjo deficitui dengti ir skolai grąžinti (7 pav.):

Pagrindiniai tikslai, kuriems buvo skolintasi 2009 m. - valstybės biudžeto deficitas, skolinių įsipareigojimų grąžinimas ir Sodros srautų subalansavimas. Palyginus faktines valstybės išlaidas - valstybės biudžeto deficitą, skolinių įsipareigojimų grąžinimą ir Sodros srautų subalansavimo išlaidas su skolintų lėšų srautais, matyti, kad tam tikrais laikotarpiais skolintasi nesant tam poreikio (8 pav.):

 

Mūsų nuomone, skolinimosi poreikis turi būti prognozuojamas taip, kad užtikrintų valstybės efektyvų piniginių išteklių valdymą. Laikinai laisvos lėšos yra investuojamos į terminuotus indėlius bei VVP, tačiau skolinių įsipareigojimų valdymo išlaidos gerokai viršija gautas pajamas iš investavimo - skolinamasi vidutiniškai už 8 proc. metinių palūkanų, tuo tarpu už investuotus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius mokamos palūkanos nesiekia ir 4 procentų už terminuotus indėlius litais ir 0,5 proc. - eurais.

 

Vyriausybė nepasinaudojo teise naudotis valstybės pinigais, esančiais:

Laikinai laisvos valstybės fondų lėšos, investuotos per 2009 m.

►  Žemės ūkio paskolų garantijų fondas - 53,10 mln. Lt

►  Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondas - 399,53 mln. Lt

►  Licencijuotų sandėlių kompensavimo fondas - 1,20 mln. Lt

►  Garantinis fondas - 349,98 mln. Lt

►  Pasėlių draudimo įmokų kompensavimo sąskaita - 38,46 mln. Lt

 

    Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos

Skolos valdymo išlaidos 2009 metais sudarė 1 034 mln. Lt ir palyginus su 2008 m. padidėjo 252,7 mln. Lt. Didžioji skolos valdymo išlaidų dalis kaip ir 2008 m. buvo skirta vidaus ir užsienio palūkanoms apmokėti - 2009 m. šių išlaidų dalis sudarė 93,8 proc. visų išlaidų.

Vidaus skola išaugo 29 proc., o jos valdymo išlaidos - dvigubai daugiau - iki 55,4 proc., tai lėmė padidėjusios skolinimosi sąnaudos. Užsienio skola išaugo 70 proc., o palūkanos 33 proc. Didelis užsienio skolos augimas lems, kad ateinančias metais Lietuvos skolos valdymo išlaidos ženkliai didės.

Finansų ministerija neteisingai sumažino skolos valdymo išlaidas 73,87 mln. Lt suma - į išlaidas neįtraukė 70,17 mln. Lt mokėjimų pagal finansinės išvestinės priemonės sandorį su užsienio banku. Be to, užsienio palūkanos buvo sumažintos gautų palūkanų 3,7 mln. Lt suma, kuri turėjo būti apskaityta kaip biudžeto pajamos. „Standard & PoorS“ kredito reitingo agentūrai mokami mokesčiai gerokai viršija likusių agentūrų įkainius už tas pačias reitingavimo paslaugas.

Reikšmingą skolos valdymo išlaidų dalį sudaro vidaus ir užsienio palūkanos, rizikos valdymas, komisiniai ir mokesčiai kredito reitingų agentūroms.

Per 2009 m. Finansų ministerija pasiskolino 13 800 mln. Lt arba per 10 000 mln. Lt daugiau nei 2008 m., kai buvo pasiskolinta 3 100 mln. Lt. Skolinimasis išaugo daugiau kaip tris kartus, o skolos valdymo išlaidos - trečdaliu.

2008  m. pirmą kartą nuo 1990 m. sumažinti Lietuvos kredito reitingai per 2009 m. dar krito ir tik 2010 m. pirmajame pusmetyje reitingų agentūros pakeitė reitingų perspektyvas iš neigiamų į stabilias, palikdamos galioti 2009 m. suteiktą žemesnio investicinio lygio reitingą.

Per 2009 m., priimant neeilinius, sudėtingus sprendimus dėl didelės apimties skolinimosi ir išvestinių priemonių taikymo, nebuvo konsultuojamasi su ekspertais.

 

 

 

Peržiūros: 2689

Komentarai   

+31 # Komentatorius 2019-01-03 13:32
Daug kas klausia, "Kodėl kinai tapo tokie turtingi?".
Už šitokias aferas Kinijoje sušaudo po kelias dešimtis žulikų.
O kas Lietuvoje...?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+15 # Valhall 2019-01-03 16:43
o ko jus tikejotes ish zydu,,,kad jie gerbs Lietuva,??? nebukit naivus,,,ju misija tokia,-nualinti shali,-piliecius palikti banko vergais,,,,
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+13 # Tautiečiams 2019-01-03 18:58
Susivienykim ir balsuokim už Arvydą Juozaitį.Taip vis labiau tolsime nuo konservatorių.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # siandiai 2019-01-03 21:20
lietuviu veik nelike Lietuvoj>Uzsieny poabegeliai negali dar moraliskai suprasti-kodel jie turejo begti....
Paaiskinu-ubago sindromas-kad liks be duonos kasnio-veikia visus labai efektingai.Pasaulio praktikoj ne pirma karta yra tautu migracija del skurdo(is tikro del valdzios)Kur matei pasauly tokia betvarke-ir nieks uz nieka neasako valdzioj-kencia tik normalus zmogus...o stiprieji like cia turi -...islaikyti visus dykaduonius ne tik valdzioj,bet ir pasalpinius...\tai va -is kur dygsta lietuvio kojos ir sparnai,ir kaip menkas likes prisitaikeliu (vistos lygio) protelis
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+6 # nuomonė 2019-01-03 22:26
todėl ir prieš paskutinei europoje,kad VALDŽIOJE NEI VIENO NĖRA MASTANČIO ŽMOGAUS,,..IR GALVOJANČIO APIE VALSTYBĖS ATEITĮ..>ateina"waldininkai" -SU MINTIMI-PO MANĘS NORS IR TVANAS....TURI ATEITI PATYS GERIAUSI,O NE KAŽKAM LOJALIAUSI,IR UŽSIMERKIANTYS,KURIEMS NIEKAS NERŪPI,NEI VA;LSTYBĖ,NEI JOS ŽMONĖS,NEI ATEITIS.....NUOMONĖ WALSTYBĖ TRATIINAMA,O IDOMU,KĄ JIE SAKYTŲ,KAI JŲ PRISIGROBTĄ TURTĄ,KAI KAS PASISAVINTŲ????.......MANAUkam neduota tiurėti greitai - i š s v a ii s t o......
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # jeronimas 2019-01-03 23:55
Landsbergine partgauja su savo sebrais pastumdeliais,Lietuvai padare daugiau skausmo,kanciu ,nuostoliu ir sunaikino Lietuva baisiau,nei stalinas su hitleriu sudejus kruvoj.jeigu Lietuva butu teisine valstybe,bent jau kaip Latvija,sie ,nuotraukoje pozuojantys sedetu kalejime iki grabo lentos be teises iskelti koja i laisve.Bet kai svogeriu valstybeje teisingumas vykdomas pirtyse,masazuojant teisines sistemos dvasias ,atvaizdus ir t.t.,todel belieka ziureti kaip is Lietuvos plaukia jau antras milijonas pilieciu.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # jons 2019-01-07 09:30
Tautieciams. O Juozaitis giria Grybauskaites nuveiktus darbus.
Proto igauk.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti