Prokurorų ir generolų mafija

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.88 (8 Votes)

Prokurorų ir generolų mafija

 
Paskelbta: 2010-04-03 05:38 Autorius: ekspertai.eu

Generolas R. BoreikaKauno pedofilijos bylą tyręs Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Brunonas Maciulevičius į teismą bandė perduoti nebaigtą tirti D.Kedžio dukros prievartavimo bylą. Prokuroras į bylą net neįdėjo įtariamųjų telefonų pokalbių išklotinių - matyt, bijodamas, kad jos atskleis visą pedofilų tinklą. To pačio prokuroro Brunono Maciulevičiaus brolis Česlovas yra įtariamasis organizatorius PVM grobstymo byloje, kurią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vadovaujama Romualdo Boreikos, tyliai marina jau nuo 2007 m.

„Vilniaus miesto ir apygardos, ir Generalinėje prokuratūroje yra tam tikri prokurorai, kurie kartu su FNTT skaido tyrimus su konkrečiu tikslu, kad nebūtų stambus nusikaltimo mastas. Jei mastas stambus, tai sankcija yra laisvės atėmimas, susitaikyti negalima. Jei asmens byla išskiriama į atskirus epizodus, kurių tyrimai vyksta skirtingu laiku, asmuo nuteisiamas skirtingu laiku, galima susitaikyti, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ši sistema akivaizdžiai atskleista [laikinai einančio pareigas generalinio prokuroro] Raimondo Petrausko ataskaitoje. Naujas prokuroras mini konkrečius pavyzdžius. Akivaizdžiai kalba, kad kai kurie Vilniaus apylinkės prokurorai nepagrįstai skaido bylas“, – portalui ALFA.lt sakė premjero patarėjas G. Kalinauskas. Jis stebisi, kodėl Generalinė prokuratūra nesiima tirti šių prokurorų: „Tai arba nekompetencija, arba tyčiniai veiksmai, suinteresuotumas.“ G. Kalinausko apibūdinimu, darbo grupė teisėsaugoje rado „piktybinį vėžį“. Yra tam tikros bylos, kuriose pateikiami sunkūs kaltinimai, jos vilkinamos 4–5 metus, staiga perkvalifikuojama į lengvesnius nusikaltimus. Tada paaiškėja, kad tokiems nusikaltimams suėjo senatis. Panevėžio apygardos teismas gražino Vilniaus apygardos prokuratūrai garsiąją Kauno pedofilijos bylą, nurodydamas, kad šioje byloje nėra baigtas ikiteisminis tyrimas - t. y. net neišnagrinėti prievartautos mergaitės globėjų Neringos Venckienės bei  Aido Venckaus prašymai.  Pvz., byloje net nėra pedofilija įtariamojo Andriaus Ūso, teisėjo Jono Furmanavičiaus, mergaitės motinos Laimos Stankūnaitės, ir jos sesers Violetos Naruševičienės pokalbių telefonų išklotinių, nes tos išklotinės atskleistų ir ryšius tarp šių įtariamųjų. Būtent šiuos ryšius ir turi paneigti Ramučio Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra, kuri, kaip matome, šioje byloje jau griebiasi ir tokių dalykų, kaip bandymas atiduoti į teismą neištirtą bylą. Sprendimą atmesti visus N.Venckienės ir A.Venckaus prašymus bei skundus ir bylą perduoti Panevėžio apygardos teismui pasirašė apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojas Brunonas Maciulevičius.
 
Prokuroro brolis - užkietėjęs  sukčius
 
B.Maciulevičiaus brolis Česlovas Maciulevičius yra minimas begalėje aferų, tačiau visais atvejais jam pavyksta išvengti kalėjimo. Paskutinis atvejis - PVM grobstymo byla.  2007 m. spalio pabaigoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojai atliko kratas buvusios "Nidos" banko valdytojos Vidos Januškevičienės bei buvusio jos pavaduotojo Česlovo Maciulevičius bei kitų įtariamųjų namuose. Sugyventiniai įtariami subūrę nusikalstamą grupuotę ir kelerius metus iš valstybės grobę pridėtinės vertės mokestį (PVM).  Ši grupuotė buvo kaltinama pasisavinus milijoną litų, tačiau pareigūnai įsitikinę, kad atlikus visus apskaičiavimus ši suma gali išaugti kelis kartus.  Kratos buvo atliekamos ir kitų grupuotės narių namuose. Iš viso buvo sulaikyta apie trisdešimt PVM grobusių žmonių. Tarp jų - ir p. Januškevičienės duktė. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi duomenų, kad grupuotė veikė keletą metų ir per fiktyvias bendroves grobstė PVM. Kaip rašė "Lietuvos rytas", 2007 m. spalio 26 d. naktį į Brunono Maciulevičiaus  brolio Česlovo buto duris pasibeldė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Vilniaus apylinkės prokuratūros pareigūnai. Prokurorai pateikė Česlovui Maculevičiui ir jo sugyventinei, buvusiai bankrutavusio "Nidos" banko valdytojai Vidai Januškevičienei teismo leidimą atlikti kratą.  Po kelias valandas užtrukusios kratos abu sugyventiniai buvo sulaikyti ir išvežti į areštinę. Žala dar skaičiuojama Pareigūnai įtaria, kad šie sugyventiniai subūrė nusikalstamą susivienijimą, kuris kelerius metus iš valstybės grobstė pridėtinės vertės mokestį (PVM). Kol kas ši grupuotė kaltinama pasisavinus milijoną litų, tačiau pareigūnai įsitikinę, kad atlikus visus apskaičiavimus ši suma gali išaugti kelis kartus. Kratos naktį į ketvirtadienį buvo atliekamos ir kitų grupuotės narių namuose. Iš viso buvo sulaikyta apie trisdešimt PVM grobusių žmonių. Tarp jų - ir V.Januškevičienės duktė.
 
 Puolė ryti dokumentų 
 
Pareigūnų vizitai daugeliui įtariamųjų buvo netikėti - jų namuose rastos ne tik didelės grynų pinigų sumos, bet ir dokumentai, įrodantys PVM grobstymo schemas. Vienas vėlų vakarą pažadintas grupuotės narys šoko iš lovos ir, nubėgęs į savo darbo kabinetą, ėmė ryti dokumentus. Dalį dokumentų jis spėjo praryti, tačiau kitus pareigūnai ištraukė jam iš burnos. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai turi duomenų, kad grupuotė veikė kelerius metus ir per fiktyvias bendroves grobstė PVM. Šių bendrovių metinės apyvartos buvo įspūdingos - siekė keliasdešimt milijonų litų. Beveik visi grupuotės nariai ne tik prabangiai gyveno, bet ir nesivaržė demonstruoti savo turtų.  Viena grupuotės narių - V.Januškevičienės duktė - neseniai už beveik 300 tūkstančių litų įsigijo visureigį "MercedesBenz GL", kurį papuošė išskirtiniu valstybiniu numeriu "Lion1". Prabangiais išskirtinių modelių automobiliais važinėjo ir kiti grupuotės nariai. "Laisvas laikraštis" užklausė tiek FNTT, tiek ir Vilniaus apygardos prokuratūros, kodėl dar 2007 m. iškelta byla dėl PVM grobstymo iki šiol neperduota į teismą. 
 
 
Paskyrė švelnią bausmę 
 
Buvusi "Nidos" banko valdytoja V.Januškevičienė ir jos pavaduotojas Č.Maculevičius prieš kelerius metus buvo teisiami netgi keliose bylose, susijusiose su banko pinigų grobstymu bei iššvaistymu.  Tuomet prokurorai turėjo duomenų, kad sugyventiniai iš savo valdomo banko pasisavino daugiau kaip 10 milijonų litų. Be to, ne vienas liudytojas tvirtino, kad šie bankininkai už kiekvieną duodamą kreditą reikalaudavo vadinamojo "otkato" - apie 10 procentų gautos sumos. Bene garsiausia buvo bankrutavusio "Nidos" banko indėlininko A.Kučino byla.  Šis verslininkas į savo sąskaitą "Nidos" banke buvo padėjęs 990 tūkstančių JAV dolerių indėlį, tačiau atėjęs jo pasiimti sužinojo, jog pinigai išgaravo. Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad su šių pinigų dingimu susiję V.Januškevičienė ir Č.Maciulevičius. Tačiau teismuose ši ir kitos bylos subliūško. Dėl daugelio epizodų sugyventiniai išteisinti. 
 
Č.Maciulevičius ir V.Januškevičienė buvo nuteisti 2 metų laisvės  atėmimu lygtinai 
 
Už 117 tūkst. 157 JAV dolerių pasisavinimą iš dabar jau bankrutavusio "Nidos" banko teismas antradienį kalėti nuteisė žurnalistą Liną Česnulevičių ir nuolatinės gyvenamos vietos neturintį Algį Rakauską.  Nusikaltimas buvo įvykdytas 1993-aisiais. Byla ilgai klaidžiojo po teismus, buvo grąžinta tardymui papildyti.  Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, už sukčiavimą stambiu mastu L.Česnulevičius kalės 2 metus 6 mėnesius sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Dėl amnestijos bausmė jam sumažinta penktadaliu. Taip pat bus konfiskuotas ketvirtadalis jo turto. Nuteistasis bus suimtas įsiteisėjus nuosprendžiui.  Nuosprendis įsiteisės tada, jei per 20 dienų jis nebus apskųstas aukštesnės instancijos teismui.  A.Rakauskas taip pat turės kalėti 2 metus 6 mėnesius. Dėl amnestijos bausmė jam taip pat sumažinta penktadaliu. Šis nuteistasis nuosprendžio laukė suimtas.  Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis vyras buvo kelis kartus suimtas bylos tyrimo metu 1995, 2000 metais. Teismas sulaikymo ir suėmimo laikotarpius įskaitė į bausmės laiką, todėl A.Rakauskui kalėti liko ne tiek ir daug. Po nuosprendžio paskelbimo vyriškis teisėjo klausė, kiek jam dar liko kalėti.  Teisėjas patarė kalėjime su kalkuliatoriumi pačiam susiskaičiuoti likusias nelaisvės dienas.  Buvusi "Nidos" banko valdybos pirmininkė Vida Januškevičienė dėl jai patikėti svetimo turto iššvaistymo buvo išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties. Teismas iš nuteistųjų L.Česnulevičiaus ir A.Rakausko solidariai priteisė 383 tūkst. 347 litus bankrutavusio banko teises perėmusiam Turto bankui. L.Česnulevičiui bankui yra grąžinęs 6 tūkst. JAV dolerių.  Dar du bylos kaltinamieji - prieštaringos reputacijos leidėjas ir žurnalistas Linas Jučas ir verslininkas Dainius Kaminskas žuvo autoavarijose, todėl baudžiamosios bylos jiems iš karto po žūties buvo nutrauktos. A.Rakauskas teismui pasakojo, kad 1993 metais susipažino su D.Kaminsku, šis jį supažindino su L.Juču.  Jis teigė aklai pasitikėjęs šiais dviem vyrais. A.Rakausko vardu įregistruota individuali įmonė. Iš tikrųjų ji jokios veiklos nevykdė. Nuteistasis pripažino supratęs, kad ji buvo reikalinga tam, kad būtų galima gauti kreditą.  1993 metų vasarą buvo paimtas daugiau nei 117 tūkst. JAV dolerių kreditas A.Rakausko vardu.  Tinkamai aprengtas A.Rakauskas su kitais aferistais atvyko į "Nidos" banką. Gavus kreditą, pinigai buvo sudėti į D.Kaminsko krepšį. Netrukus D.Kaminskas žuvo autoavarijoje.  A.Rakauskas atėjęs pas L.Jučą paprašė paskolinti pinigų. Jis jam paskolino tik 500 JAV dolerių. Tuo tarpu bendrai išsidalijo didesnes pinigų sumas. Afera buvo iškilo į viešumą, kai žiniasklaida paskelbė L.Jučo ir kompanionų pokalbius telefonu. 
 
Januškevičienė ir G.Jasaitis
 
 Januškevičienė, apsilankiusi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje pas prokurorą Gintarą Jasaitį, buvo apklausta dėl 120.000 USD Algio Rakausko PĮ vardu 1993 m. liepos 29 d. išduoto kredito. Po to bankininkei pareikštas kaltinimas ir gautas pasižadėjimas niekur neišvykti. Tam davė, o tam neliko Prokuratūros atliekamo tyrimo metu PĮ savininkas p. Rakauskas patvirtino pernai spaudoje skelbtą informaciją, kad jis pinigų nenaudojo, o atidavė kitiems asmenims. Užsakovais pasirodė esą žurnalistai Linas Jučas, Linas Česnulevičius ir Dainius Kaminskas (vėliau žuvęs autoįvykio metu). Ponai Jučas ir Česnulevičius, VŽ duomenimis, tyrimo metu prokuratūrai tvirtino, kad iš 120.000 USD vertės kredito jų trijulei realiai atiteko 80.000 USD (24.000 USD pasiliko p. Jučas, 34.000 USD - p. Česnulevičius ir 22.000 USD - p. Kaminskas).  Kita suma - 40.000 USD esą buvo atseikėta p. Januškevičienei. Ponia Januškevičienė neigia ėmusi kyšį ar prieš išduodant kreditą žinojusi, kad jis "Nidai" nebus grąžintas. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriuje iškelta byla ir dėl lėšų iššvaistymo stambiu mastu "Nidos" banke. Finansų ministerijos revizoriai atlieka banko finansinės-ūkinės veiklos patikrinimą, po kurio bus sprendžiamas ir p. Januškevičienės likimas. Preliminariai "Nidos" banko skolos šiuo metu siekia beveik 34 mln. Lt. Su "Nidos" banku siejama ir kita intriguojanti istorija. Bankas išdavė garantinį raštą uteniškio Deivio Remeikio PĮ "Aistis", kuri paėmė ir negrąžino 300.000 USD vertės kreditą "Ancorobankui". Tąkart p. Remeikis iš "Ancorobanko" pinigus ėmė Deimanto Glušakovo, kuris dešimčiai šalies bankų skolingas apie 8 mln. USD, prašymu.  Ponas Remeikis teisėsaugos pareigūnus tada įtikinėjo, kad jis p. Glušakovo reikalavimu 75.000 USD iš gautojo kredito įdėjo į nepermatomą maišelį ir nunešė į "Ancorobanko" valdybos pirmininko Antano Nausėdos kabinetą. Ponas Nausėda neigė savo kaltę ir sakė, kad jo puolimą inicijuoja "Nidos" bankas, kurio valdybos pirmininko pavaduotojo Česlovo Maciulevičiaus brolis dirba Vilniaus apygardos prokuratūroje. Prokuroras p. Jasaitis, tyręs šį faktą (o dabar kyšio ėmimu apkaltinęs p. Januškevičienę), VŽ sakė, kad kaltinimus p. Nausėdai pateikti nebuvę jokios prasmės, kadangi slapstosi ir nėra apklaustas p. Glušakovas. 
 
 
Č.Maciulevičius ir "Mitrocha" 
 
Garsus Vilniaus aferistas Valerijus Mitrochinas, išgarsėjęs aferomis, kai padirbtais dokumentais buvo pavagiama žemę Vilniuje, dirbo ranka rankon su jau minėtu Č.Maciulevičiumi. V.Mitrochinas prieš kelis metus organizavo žemės sklypo, esančio Butrimonių 15, Vilniuje, detaliojo plano parengimą.  Vėliau tą sklypą kažkokiu būdu perėmė Česlovas Maciulevičius. Jis siūlė pirkti šį sklypą, nepaminėdamas, kad  kartu su sklypu jie "gaus" gyvenamąjį namą (9 butai), žemės nuomininkais ir daugybe įsipareigojimų. "Normalus žmogus vien pamatęs Č.Maciulevičiaus agentę, kuri užsiima žemės pardavimu, jau turėtų bėgti nuo šios vietos kuo toliau, - sakė nuo Č.Maciulevičiaus nukentėję žmonės, - makaronus ji kabina visiems... rusų kalba, nes lietuviškai nešneka.  Turbūt normaliam agentui pinigų Česlovas jau neturi, o ambicijos dar kunkuliuoja. Dabar šitam veikėjui atrodo priklauso dvi audito firmelės, nes telefono numeris abiejų kontorų tas pats (UAB "Verus Auditus" ir UAB "Toleita"). UAB "Toleita" yra Sierakausko gatvėje, kur kadaise glaudėsi ir Mitrochinas.  Ta pati "agentė" siūlo potencialiems klientams ir butą jau esančiame name, bet nepasakoja, kad butai, tai išties ne butas o patalpos vieno buto name (reiškia vienas vandens ir elektros skaitliukas su viena atsiskaitymo knygute), kanalizacija vietine, elektros galingumo nepakanka, todėl elektra "šaudo" ir apie kitus privalumus...Taigi būkite budrūs, atėjo Mitrochino pamaina". Č.Maciulevičius yra dirbęs ir tokios UAB "JGK statyba" direktoriaus pavaduotoju. Šios įmonės steigėjas Jurijus Guselnikovas, iki Lietuvos Nepriklausomybės vadovavęs Vilniaus savivaldybės įsteigtai įmonei "Jaunimo gyvenamųjų namų statyba", vėliau nutarė, kad "visas turtas pagal balansą 1991 m. rugpjūčio 1 dienai yra kolektyvo turtas" , ir visą šios savivaldybės įstaigos turtą - jau minėtus 42 hektarus žemės "perrašė" savo neseniai įsteigtai privačiai UAB "JGK Statyba". Šiandien tai atrodo kaip anekdotas, kai valstybinės įmonės direktorius nutaria, kad visas valstybės turtas yra "kolektyvo" turtas, ir perrašo jį savo nuosavybėn, tačiau net 1991 m. įstatymai draudė tokius "nusavinimus". O valstybės turtas galėjo būti privatizuotas tik pagal Pirminio privatizavimo įstatymą konkurso būdu. Tačiau J.Guselnikovas kartu su dar šešiais "kolektyvo nariais" sušaukė "darbo kolektyvo" susirinkimą ir nutarė, kad "visas turtas yra kolektyvo turtas" ir kad "visą JGK Direkcijos turtą perduoti pilnumoje į UAB "JGK Statyba" kapitalo rezervo fondą".   Vėliau šios aferos dokumentų auditą Valstybės kontrolė konstatavo, kad "UAB "JGK Statyba" jaunimo gyvenamojo komplekso "Salotė" paskirtu žemės sklypu naudojasi neteisėtai", o Generalinė prokuratūra buvo įpareigota iškelti baudžiamąją bylą valstybės turtą pavogusiems asmenims. 
 
Tarp J.Guselnikovo klientų - ir Artūras Paulauskas 
 
Prokurorai įsijungė, J.Guselnikovas pradėjo teikti dokumentus, tačiau toks pilietis Artūras Paulauskas taip pat, kaip ir teisėjas G.Pečiulis, greitai tapo "JGK Statybos" klientu, ir paskui Generalinė prokuratūra atsisakė padėti kontrolieriams. "...į pasitarimą kviesta Generalinės prokuratūros darbuotoja Ratkevičienė telefonu atsisakė ne tik dalyvauti šiame aptarime, bet ir toliau padėti kontrolieriams vykdyti prokuratūros pavedimą", - teigia "JGK Statybos" patikrinimą vykdęs Valstybės kontrolės kontrolierius A.Žiliukas. Valstybės kontrolės dokumentuose nurodyta, kad Artūras Paulauskas dar 1992 m. už 8 tūkst. dolerių pirko namą iš "JGK Statybos". Kitas dalykas, neaišku, ar tokia suma buvo sumokėta "JGK Statybai", nes Valstybės kontrolės dokumente rašoma, kad "A.Paulausko iki sutarties sudarymo ir sutarties periode atliktų statybos darbų kaina yra 7650 dolerių". Tačiau J.Guselnikovas, tarp savo klientų turėdamas ir Artūrą Paulauską, atsisakė pateikti dokumentus net ir Generalinei prokuratūrai, motyvuodamas, kad tai yra "komercinė paslaptis". Visgi vėliau J.Guselnikovas pateikė kai kuriuos dokumentus, kontrolieriai dirbo, nors ir negavo daugelio dokumentų. Vėliau Generalinė prokuratūra atsisakė dalyvauti "JGK Statyba" veiklos tyrime. Po to, kai Valstybės kontrolė atliko UAB "JGK Statyba" reviziją, jie nustatė, kad ši bendrovė minėtu 42,8 hektaro sklypu naudojasi neteisėtai ir nustatė daug kitų pažeidimų, Tardymo valdyba buvo priversta iškelti baudžiamąją bylą. Tačiau prokurorai ją vilkino net šešis metus iki 2001 m., kol ji buvo nutraukta J.Guselnikovo ir bendrovės buhalterės B.Nečiporenko atžvilgiu, suėjus senaties terminui. Neįtikėtina, tačiau J.Guselnikovui pavyko legalizuoti pavogtą turtą. Tiesa, jam tai brangiai kainavo - ne veltui tiek daug "JGK statybos" pastatytų namų yra įsigiję teisėjai, prokurorai bei Seimo nariai. 
 
Teisėjai - J.Guselnikovo klientai 
 
"Laisvas laikraštis" turi įrodymus, kad nekilnojamąjį turtą iš J.Guselnikovo įmonių pirko ir teisėjai bei Seimo nariai. Vienas tokių - Apeliacinio teismo teisėjas Gintaras Pečiulis įsigijo namą iš dar vienos su J.Guselnikovu susijusios firmos "Aljos statyba", tačiau tuo pačiu metu nepasidrovėjo nagrinėti ir bylos, kurioje J.Guselnikovas buvo atsakovas. Nekeista, kad teisėjas G. Pečiulis palankiai J.Guselnikovui išnagrinėjo bylą, kurioje pilietis Miroslavas Nalivaika reikalavo iš "JGK Statyba" daugiau nei pusės milijono litų, kuriuos jis išleido statydamas namą Salotėje. Su viena iš J.Guselnikovo įmonių "UBC" M.Nalivaika sudarė sutartį, pagal kurią už pusę milijono litų pirko šios įmonės akcijų, už kurias vėliau turėjo gauti namą garsiajame J.Guselnikovo kvartale.  Tačiau vėliau ši sutartis teisme buvo paskelbta negaliojančia, ir M.Nalivaika prarado savo turtą, nors jis teisme ir įrodinėjo, kad yra sąžiningas namo įgijėjas, nes negalėjo žinoti, kad sutartis yra neteisėta ir negaliojanti. M.Nalivaika pasamdė ekspertus, kurie paskaičiavo, kad jis į "JGK Statyba" priklausantį namą investavo daugiau nei pusę milijono litų, ir pareikalavo, kad ši suma jam būtų gražinta. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjas G.Pečiulis atmetė šį reikalavimą, nes nusprendė, kad ieškovas neįrodė, kad tiek pinigų investavo į namo statybą. Vietoj to, kad iš "JGK Statybos" atgautų daugiau nei pusė milijonų litų išlaidų, P.Nalivaika  teismo sprendimu buvo priverstas sumokėti J.Guselnikovui 5 tūkst. Litų už atliktą ekspertizę. Kitoje analogiškoje byloje teisėjas G.Pečiulis patenkino UAB "JGK Statyba" ieškinį piliečiui Genadijui Gorochovui dėl jo iškeldinimo iš pastatyto namo Pilaitės rajone, Rasytės g. 12. G.Gorochovas taip pat buvo sudaręs sutartį su "JGK Statyba", savo lėšomis pasistatė namą, tačiau vėliau buvo išgrūstas iš savo namų, kai teismas pripažino, kad ta sutartis buvo neteisėta.  Sprendimą vėl priėmė tas pats teisėjas G.Pečiulis, kuris pirko keturių kambarių kotedžą iš UAB "Aljos statyba", kuri yra sudariusi su "JGK statyba" jungtinės veiklos sutartį. LL šaltiniai sako, kad geriausia apsauga nuo prokuratūros J.Guselnikovui buvo tai, kad jo pavaduotoju ilgą laiką dirbo toks Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo  Brunono Maciulevičiaus brolis Česlovas. B.Maciulevičius - ir Kauno pedofilijos byloje Advokatas Aidas Venckus prašė, kad byloje būtų papildomai apklausti kai kurie liudininkai ir atliktos pakartotinės ekspertizės, tačiau visus jo prašymus atmetė tas pats prokuroras B.Maculevičius.