Teismas prisipažino, kad Deimantė Kedytė sunaikinta kaip asmenybė (pildoma)

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.88 (4 Votes)

 

Leonas Merkevičius

Šiandien (2018-11-09) Vilniaus apygardos teismas (V. Liudvinavičienė, A. Piesliakas, J. Mačionytė) paskelbė nuosprendį byloje dėl Deimantės Kedytės "intelektualinio tvirkinimo amoraliais pasakojimais". Išklausyti nuosprendžio neatvyko niekas iš bylos dalyvių, nebuvo ir žurnalistų, tik 4 stebėtojai. Pranešėja Virginija Liudvinavičienė (anksčiau niekuo ypatingai nepasižymėjusi, nebent vienu nešvariu epizodu su Eglės Kusaitės apklausa) perskaitė nuosprendį Laimutei Kedienei ir Olgai Girdauskienei. Pastaroji išteisinta (ji jau buvo dėl identiškų veiksmų, bet pagal kitą jų kvalifikaciją - poveikį ("primokinimą") - nuteista LAT praeitą savaitę, spalio 31 d. Valio, pagaliau visuomenei atskleistas tikrasis vaiko netikros atminties įrašytojas - kaimynė Olga Girdauskienė. Neveltui buriatė, o ten, kaip žinome, klesti šamanizmas). 

 

Nepatenkintas ir anos pusės advokatės N.Vrubliauskienės apeliacinis skundas dėl priteistos per mažos sumos (1-oje instancijoje G.Černiauskas prašė 2 milijonų litų dėl "tvirkinimu" sukelto vaiko raidos sulėtėjimo ir išsivysčiusių įvairių sutrikimų, nors jokių žalos atsiradimo įrodymų, nepateikė, tad teismui teko pasukti galvą, kokia dalimi tenkinti ieškinį). 

Laimutė Kedienė pripažinta kalta. Dabar jau bus visiškai teisėta dingstis atsisakyti suteikti seneliams bent mažiausią kontakto su vaikaite galimybę: tai prieštarauja geriausiam vaiko interesui. Toks regimai ir buvo šių teisėjų užsakovų tikslas. 

 

Leonas Merkevičius Kalbamės su Olgos Girdauskienės advokatu Danium Svirinavičium. Olga Girdauskienė išteisinta. Laimutė Kedienė - nuteista

 

Lyginant su "poveikio" byla, įdomu tai, kad "tvirkinimo" byloje teisėjai, berods, pirmą kartą atmetė etatinių teisingų liudytojų V.Keršio ir M.Kuprevičiaus parodymus, kaip nepatikimus. (Bet tie patys parodymai tiko "poveikio" byloje). Taip pat atmetė, kaip įrodymą, ir Deimantės Kedytės duotus parodymus 2014 m. spalio 14 d. ("poveikio" byloje jais remiamasi, nors nuosprendyje jie išdėstyti sutrumpintai, išmetant visus vaiko kliedesius, t.y. iš esmės suklastojant parodymus, siekiant nuslėpti liudytojos degradavusią psichikos būklę). Teisėjai nusprendė, kad apklausos metu Deimantės "emocinė ir psichologinė būsena buvo bloga", todėl negalėjo tos apklausos vertinti kaip tinkamo įrodymo. Taigi, kas padaryta su vaiku visų tų gydytojų ir psichiatrų, siekiant pakeisti jos parodymus? Kad iš sveiko, nepaprastai guvaus, gabaus, puikiai besimokančio vaiko, kol gyveno pas senelius, tapo sunaikinta kaip asmenybė.

Vargu, ar šį nežmonišką sprendimą priėmę teisėjai kaip nors atsakys, bet jų pavardes įsidėmėti verta.

Nuotraukos: Rimanto Radišausko paveikslas ir vaizdai iš praeito posėdžio.

 

 

 

Leonas Merkevičius "Sunaikinta kaip asmenybė" yra mano žodžiai, ne teismo. Teismas dar pirmoje instancijoje, vasario 15 d. nuosprendyje parašė, kad vertina tą 2014 m. spalio 14 d. apklausą kaip netinkamą įrodymą -tai Deimantės apklausa, kurioje seneliai pirmą k. po pagrobimo ekrane pamatė savo vos atpažįstamą vaikaitę -, nes, "kaip matyti iš apklausos įrašo", apklausos metu "liudytojos D.S. emocinė ir psichologinė būsena buvo bloga". Pačios apklausos turinys nepaprastai glaustai aprašytas O.Girdauskienės poveikio bylos 1-os instancijos nuosprendyje: http://eteismai.lt/byla/83601774462908 apylinkės, teis. Rimantas Sipavičius. Deimantės pasakojimas apie senelę, kuri ją bagažinėje išvežė į mišką ir su pistoletu grasino nušauti, jei nekalbės blogai apie mamą, ten atpasakotas taip: "Močiutė tada vežė kažkur prie miško. Ji neprisimena kokia buvo tai diena, atsimena, kad nebuvo labai šalta. Ji buvo močiutės L. namuose. Tada namuose jai atrodo buvo tik močiutė ir senelis. Jie palydėjo iki mašinos, o daugiau nieko nematė. Jai atrodo buvo pilkos spalvos mašina. Jai liepė sakyti, kad mama pedofilė, vertė blogus žodžius apie ją sakyti."

 

Byla 1-189-246/2016 - eTeismai

 

BYLA 1-189-246/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Ramunei Gudaitei, A. G., Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, kaltinamajai O. G., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiosios D. S. atstovams advokatams Gintarui Černiauskui, E. J. Grigaravičiui, advokato padėjėjui S. T., Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei G. Č., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2O. G., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Rusijoje Buriatijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, pensininkė, gyv. ( - ), neteista

3kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., aprašytos 2015-03-27 kaltinamajame akte, pakeistame 2016-04-20, padarymu,

Nustatė

4

5O. G. siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį:

6laikotarpiu nuo 2008-12-17 iki 2012-05-17 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 23-1-00834-08 (dėl mažamečio asmens tvirkinimo) metu bei šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme (teisminio proceso Nr. 1-41-369/2012) ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-9-00073-09 (dėl poveikio nukentėjusiajai), savo namuose, esančiuose ( - )bei L. K. ir V. A. K. namuose, namo terasoje, namo kieme bei kitose namo prieigose, esančiose ( - ), sistemingai klausinėdama, aptarinėdama su mažamete nukentėjusiąją D. S., gim. ( - )m., (buvusi pavardė – K.) dėl tariamai jos atžvilgiu įvykdytos seksualinės prievartos detales, siekė paveikti nukentėjusiąją apie A. Ū., J. F. ir A. tariamai jos atžvilgiu padarytos seksualinės prievartos veiksmus, o būtent:

72010-04-04 L. K. ir V. A. K. namuose, esančiuose ( - ), gąsdino, kad „Ū. pasiilgo“, nurodė paklausti motinos „kur A. ir J.“, klausinėjo, ar ji nori su „Ū. gyventi“, mokino piešti J., Ū. ir A. su „pimpalais“ ir „sysalais“, kuriuos „bučiuoja“, liepė pasakoti namuose esantiems asmenims apie Ū., gąsdino, jog „Ū. ją paims pirmą vakarą“, mokino klausimus, kuriuos ji turi užduoti pasimatymo su pussesere O. metu, - „ar ją tempia į lovą, ar jai kiša, ar nekiša“, įtikinėjo nukentėjusiajai, jog ji viską žino, kad „Ū. akis jai bučiavo“ ir kitais žodžiais jai darė poveikį;

82010-04-20 toje pačioje vietoje, gąsdino nukentėjusiąją D. S. jai pasakydama, kad „čia pedofilai, čia Ū. su S.“, klausinėjo „ar čia Ū. ar ne? Jinai jam tave atiduodavo? Motina, ar ne?“, nurodė, - jeigu nukentėjusioji pasakys, kad nori gyventi su motina, tai ją „išveš ir užrakins pas mamą su Ū.“;

92010-05-15 - 2010-05-16, tiksliau nenustatytą dieną, L. K. ir V. A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ) kieme, kalbėjo jai apie „pimpalus“ ir „ sysalus“ bei nurodė pasakoti taip, kaip jos kalbėjosi;

102010-05-15 ir 2010-05-16, L. K. ir V. A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ) kieme, ne mažiau kaip 4 kartus kalbėjo su ja apie pedofilus, kurie ją neva prievartavo, ką su ja darė J. F. ir Ū., liepė pačiai pasakoti, ką darė su ja pedofilai, mokino, kad J. kišo ten, A. kišo ten;

112010-09-30 L. K. ir V. A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ) svetainėje liepė pasakoti, ką su ja darė trys pedofilai, jos pasakojimą taisydavo, kalbėjo apie „sysalus“ ir apie tai, kad A. ir J. F. ją prievartavo;

122011-02-19 L. K. ir V. A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ) svetainėje liepė jai pasakoti apie neva vykusią pedofiliją, vertė prisiminti ir pasakoti taip, kaip pasakojo D. K. filmuotoje medžiagoje;

13taip pat laikotarpiu nuo 2008-12-17 iki 2012-05-17 savo namuose, esančiuose ( - ) bei L. K. ir V. A. K. namuose, jų namo terasoje, namo kieme bei kitose namo prieigose, esančiose ties gyvenamuoju namu ( - ), sistemingai aptarinėjo su nukentėjusiąja D. S. apie tariamą seksualinę prievartą jos atžvilgiu, uždavinėjo klausimus apie aplinkybes, kurios buvo tiriamos kitose baudžiamosiose bylose bei reikalavo, kad ji pasakotų, ką ir kaip su ja tariamai darė Ū., J. ir A. pagal jos, kaltinamosios, pasakojimus, taisydavo ir primindavo anksčiau su nukentėjusiąja aptartas tariamo nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo detales, tai yra ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.

14Kaltinamoji kalta neprisipažino.

15Kaltinamoji parodė, kad patikslintame kaltinime nurodomas laikotarpis nuo 2008-12-17 iki 2012-05-17 sudaro net 1260 dienų. Pastaroji aplinkybė yra esminė. Tai yra, būtent dėl šios aplinkybės - tariamos nusikalstamos veikos laiko nekonkretizavimo, jos gynybos galimybė yra maksimaliai bei visiškai nepelnytai apribojama. Taip išdėsčius kaltinimą laike, galimybė pateikti savo alibi, pagaliau, net ir teikti įrodymus, kad toje dalyje abstraktų kaltinimą galėtų paneigti, yra sumažinta iki minimumo. Pakeistame kaltinime taip pat neaiškiai išdėstyti ir tariamos nusikalstamos veikos padarymo būdai, tačiau vis tik pagrindinis to kaltinimo trūkumas - nekonkretūs bei neaiškus kaltinime išdėstytos tariamos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Jos atžvilgiu šios bylos procesas pradėtas nepagrįstai. Jeigu byla nebus perduota prokurorui ir pastarasis jos atžvilgiu nenutrauks, byloje turi būti priimtas jos atžvilgiu išteisinamasis nuosprendis reabilituojančiu ją pagrindu. JiO. G., nei pakeistame kaltinime tariamos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos nepadarė ir nedarė. Nei laikotarpyje nuo 2008-12-17 d. iki 2012-05-17 d., nei jokiu kitu laiku bendraudama su D. S. (buvusi D. K.), gim. ( - )m., nei savo namuose, ( - ), nei L. K. ir V. A. K. namuose, nei namo terasoje, nei namo kieme bei kitose namo prieigose, adresu ( - ), nei jokiose kitose vietose. Nors kaltinime jai bandoma inkriminuoti, kad ji esą mokino D. K., „ką reikia visiems pasakoti“, kad ši kaltinime nurodytose „baudžiamosiose bylose duotų melagingus parodymus apie A. Ū., J. F. ir A. neva atliktus jos atžvilgiu seksualinės prievartos veiksmus“, tačiau šiuo atveju kaltinimo autorius visiškai neįvertina tų svarbių aplinkybių, jog ji pati nebuvo proceso dalyviu tose bylose (nei įtariamąja, nei nukentėjusiąją, nei advokate, prokurore, kieno nors iš proceso dalyvių atstove ar pan.), apie tas bylas jai nebuvo nieko žinoma (nei kas, kokius parodymus davė ar duoda, nei pan.). Šalia to, jai nebuvo jokio tikslo mokyti D. K. ką nors meluoti - ta mergaitė jai nebuvo nei giminaitė, nei kaip nors kitaip artimas asmuo, o kaltinime minimų kitų asmenų („A. Ū., J. F. ir A.“) ji niekada nepažinojo ir jokių santykių su jais neturėjo. Prokurorė pateikė teismui slapto pasiklausymo protokolą, kuriame yra fiksuoti D. K. (S.) pašnekesiai su jos seneliais L. K., V.A. K., jos teta N. V. ir atskiruose tų pokalbių esą dalyvavusi ji. Neprisimena ir negali prisiminti, kokiuose pokalbiuose prieš daug metų yra su kuo dalyvavusi, todėl negali ir vertinti, ar tuose pokalbiuose, tiksliau, tame protokole priskiriami jai žodžiai buvo jos pasakyti iš tiesų, ar tie pokalbiai nėra kupiūruoti, pagaliau, kaip nors sukomponuoti - pakeisti, sumontuoti bei pan. Tačiau, net jeigu tuose pokalbiuose ji dalyvavo, o taip pat jeigu tame protokole priskiriami jai žodžiai buvo iš tiesų jos pasakyti, tai ir tas protokolas, o taip pat atitinkamas slapta darytas įrašas niekaip nepatvirtina jos kaltės, nes ji jokio nusikaltimo nesiruošė daryti ir nedarė. Kaltinimas jai bandomas pagrįsti liudytojo M. K. parodymais. Šis asmuo yra visiškai nepatikimas liudytojas (kiek jai žinoma, keletą kartų teistas). Pažymėtina, ir tai, kad vienu metu buvęs aktyviu D. K. (S.) artimųjų nurodytosios pedofilijos versijos šalininku, vėliau jis tapo tos versijos tokiu pačiu aktyviu priešininku. Jis, be to, turėjo ir, matomai, tebeturi ir savą interesą apkalbėti ją ir tokiu būdu įsiteikti kaltintojų naudai. Svarbiausia, kad jo parodymus galėjo ir gali paneigti eilė liudytojų. Tuos liudytojus iškviesti ir apklausti apylinkės teismas atsisakė. Dar šiame kaltinimo epizode kaltintojai remiasi liudytojo V. K. parodymais, kurie taip pat yra ne tik melagingi, bet ir bet kuriuo atvejų nepatikimas įrodymų šaltinis. Liudytojos A. K. parodymai yra melagingi. Prasidėjus įvykiams dėl žudynių Kaune (nuo 2009 m. spalio mėn.) mažametė D. jos namuose viena nesilankydavo, nes jai buvo paskirta apsauga ir jei ji kartais paprašydavo ateiti apžiūrėti jos auginamų gyvūnų, tai ji ateidavo trumpam į kiemą kartu su apsaugos darbuotojais, kurie visada būdavo šalia mergaitės. Nei iki minėtųjų įvykių, nei po jų ji niekada nebuvo kokia tai mažametės D. aukle, nes tuo metu buvo dirbanti. Ji pati D. neklausinėjo nei apie tai, kas vyksta jai būnant su mama, nei apie galimą seksualinę prievartą. Ar tos minėtos mergaitės kalbos buvo tiesa ar ne, ji galutinai nežinojo. Tačiau prasidėjus įvykiams po žudynių Kaune tiek iš pačių K., V., tiek iš žiniasklaidos, televizijos laidų, net įvairių atskirų politikų pasisakymų susidarė savo subjektyvią nuomonę, kad mergaitės kalbos buvo tiesa, t.y. tuo tikėjo, kaip ir didelė dalis Lietuvos Respublikos gyventojų. Jos sveikata buvo labai bloga, o šiuo metu ir dar labiau pablogėjo, prie ko ženkliai prisidėjo ir nepelnytas baudžiamasis persekiojimas jos atžvilgiu, vykstantis paraleliai keliose baudžiamosiose byloje, tame tarpe šioje byloje. Byloje dabar prieš ją pateikiami atskiri tariami įrodymai, kuriais bandomas pagrįsti kaltinimas man: pačios mažametės D. S. atskiri parodymai, jos motinos L. S. parodymai, jau minėtų liudytojų M. K., V. K., A. K. parodymai, L. K., E. T., G. D. parodymai, atskirų specialistų išvados. Visi tie įrodymų šaltiniai, nei juos vertinant atskirai, nei visumoje nepatvirtina jokios jos kaltės. Tuos įrodymus išsamiau įvertins šioje byloje jos gynėjas, išsamiau dėl tų įrodymų pasisakys savo paskutiniame žodyje (jeigu šios bylos procesas tęsis iki pastarojo). Šiuo metu atsakingai pareiškia tik tai, kad pačios mergaitės D. S. parodymai jos atžvilgiu, kuriais bandomas pagrįsti prieš ją kaltinimas, yra visiškai nepagrįsti ir turi būti atmesti, nes tai vaiko, esančio priešiškai prieš ją ir jos kaimynus K. nusistačiusių asmenų žinioje ir be abejonės, vienaip ar kitaip tų asmenų paveikto, vaiko parodymai.

16Kaltinamoji taip pat parodė, kad pasiruošti teisiamajame posėdyje duotiems parodymams padėjo jos gynėjas, - ji nėra teisininkė ir nežino įstatymų, apie kuriuos kalbėjo, duodama parodymus.

17Kaltinamosios parodymų teismas nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir vertina juos parodymais, kuriuos kaltinamoji duoda, siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

18Apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamosios atžvilgiu teismas grindžia toliau aptariamais įrodymais.

19Nukentėjusioji D. S. (buvusi pavardė – K.) ir liudytoja L. S. teisiamajame posėdyje 2015-12-10 buvo apklaustos nuotoliniu būdu.

20Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu.

21Nukentėjusioji D. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2013-06-07 mažametė nukentėjusioji D. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei parodė, kad yra vardu D., prižada sakyti tik tiesą. Jai šiais metais vasario 19 d. suėjo devyneri. Kai buvo ketverių gal žaidė, bet ne per daugiausiai prisimena, ką ji ten žaidė. Anksčiau, kai ten gyveno, kartais kitais vaikus ir žaisdavo. Kai anksčiau ten gyveno, tai ten. Kai ėjo į darželį tai ten aišku, kad yra auklės, o namuose būdavo N. ir kiti, t.y. šeima: V., L., K., A., N.. Kai gyveno tenai, jai pamokas padėdavo O. kaimynė, kuri kartais ateidavo, bet ji pati daug klaidų priveldavo. O. – tai ta, kuri ją kiekvieną kartą kankindavo. Ta prasme, kai ją bandė paimti mama, tai sakydavo „nu tai, D., parodyk kokiais žodžiais išvadinsi mamą, kai tave bandys paimti“. O. mokindavo ją sakyti ant mamos šlykštyne, kad nenoriu su mama gyventi. Ir ta L. K. ją primokindavo, dar ir pedofilė išmokino, šlykštyne ir visokie kitokie žodžiai. O., kai ji dar turi telefoną, ji jai dažnai paskambindavo, ateidavo. Ji draugavo su jais. O. ateidavo pas juos, tada tipo pažaidžiam, po kažkiek laiko sako „nu, D.le, tai pakartok“. Ji kai prisimena tai ji bijo jų iš viso. O. išmokino visokius žodžius sakyti ant mamos, jeigu ji nepadaro, pasiskundžia, pasako N., tai ją iš karto į kambarį uždaro kokiai dienai ir neleidžia niekur eiti. O. ne taip, kad skųsdavo, bet pasakydavo, kad jos tiesiog neklauso. O. su L. K. yra kaimynės, tai tipo su ja draugauja ir tuo pačiu ją moko labai negražius žodžius sakyti. N. ir kitų O. tipo draugė, nors ją kiekvieną dieną mokina visokių naujų žodžių. O. mokino taip pat kaip ir ta K.: šlykštyne, pedofile, nenoriu gyventi su mama, nekenčiu mamos. Ji net bijo kažką sakyti. O. pati tai aišku nesakydavo kodėl ją taip mokina. Ji jos ne tai, kad bijojo, nu taip ji bijojo, nes kiekvieną kartą pavyzdžiui pasako tai N.i ar kitiems. O. ją mokino, kad kas kelias dienas tai tikrai, labai daug kartų ją mokino. O jai nepatinka, tai baigsis ir tau blogi D., ji ją gąsdindavo. ŠA sakė daug kartų gerai, sako „tai nenori“, vėl jai kažką padaro. Nu kažką, pavyzdžiui kaip ir tas K. su diržu jai tvoja per veidą, ją uždaro kambaryje, ją ten visai kitaip, ji bijo, jai net bloga, ji tiesiog džiaugiasi, kad su mama, ji jo niekados neverčia sakyti kažko, ir neliepia jai niekados nieko. Kaip ji gali O. pasakyti, kad bijo, jai tai vis tiek tas pats. Jiems ir taip matėsi, kad ji bijo jos. Jie žino ką jie su ja daro patys, žino kaip su ja elgiasi. Kad kaimynė ją mokino tuos žodžius sakyti žino ir ta L. K. ir tas V. žino, ir tas A. žino, ir tas K. žino. Girdėjo, kad O. ją mokino tuos žodžius sakyti, N. girdėjo ir žino, dabar aišku pabėgusi yra. Ji ir girdėjo ir žino, ir girdėjo daug kartų. Ir K. L. prie to pačio girdėjo ir tas V. girdėjo. Ji sakė daug kartų, kad ji nenori savo mamos taip vadinti, nenori tokių žodžių sakyti ant mamos, ji nenori ir niekados nesakys, bet jei ne taip, tai ją ten tiesiog iškankino, kad neturi ji kitokio pasirinkimo kaip tik taip sakyti. Jai iš viso bendravimas su O. nepatiko. Gerų dalykų ji toje šeimoje nei vieno neranda. Ją mokina ant mamos sakyti šlykštyne, tai čia yra labai geras jų pavyzdys, arba kaip K., irgi geras pavyzdys – ploja per veidą. K. mokina išvadinti pedofile mamą. Gal O. ir patvarkydavo kažką. Ji ten daugiau ateidavo daugiau ją mokinti, o ne žaisti. Gal ir pažaisdavo kažką. Jai visai nesvarbu, ką ji ten su ja žaisdavo, žinojo, kad vėl ją mokins. Žaidė kažkokį ten žemėlapį, net nenori apie juos kalbėti, ji jų bijo. O. ir paklauskite, kodėl ją vertė pasakyti tokius žodžius. Jeigu ji tipo geras žmogus, tai ji tikrai nelieptų jai taip sakyti, ji nežino kodėl ji taip, gal ji tokia jau yra bloga, nenuoširdi, tokia pikta, bjauri, kad jai tik kažkaip pakenkti kiekvienam žmogui. Tai matosi ar ji nuoširdi, ar ne. Ji sena, negraži, nors negražu taip sakyti, bet panaši į vyrą. Kad su ja nenuoširdi tikrai žino. Yra O. ją kartais fotografavusi. Kartais vieną nufotkindavo. Kartais ir ištrindavo, kartais nuotraukas kelias palikdavo. Fotkindavo ir filmuodavo ją daugiausia su telefonu. Popierinių nuotraukų turi daug kai maža yra, yra ją su tuo V. nufotkinę. Kad O. ją filmavo ji nesakė, sakė kad kartais fotkindavo. Kai ją tiek kankino, tikrai neprašys „nufotkink mane“, ji nori fotkina pati, ką ji ten pasipriešins, ką ji sakys „atiduok savo telefoną“. Bendravimas visai nesmagus. Ji ten visą savo vaikystę gyveno. Tenai tai adresas ( - ), ten tie K. gyvena vienam name, o N. su A., K. ir ja kitame didesniame biškį name. ( - ) yra Kaune. Arti gyvena ir ta O.. Kur O. mokindavo negražių žodžių? – Šiaip ji aplamai gyvena N. namuose. Taip, adresas tas pats, tik kai būna parašyta ant namų skaičiai, tai pas tuos K. ( - ), o pas mus, ten kur ji su ta N., tai ( - ). Taip, čia septintame name. Kiek metų buvo kai O. mokindavo tų žodžių? – Šiaip aplamai ji ją visą laiką mokindavo, kai ji biški paaugo ir žinodavo ką sakyti, nes kai mažas, nors aišku ji ir tada maža buvo. Bet kai ji šiek tiek daugiau supranta, tai ir išmoksta tų žodžių. Ne tai, kad mano, kad tai buvo ilgą laiką, ji žino, kad tai buvo labai ilgai. Pradėjo mokinti, kai ji pradėjo daugiau galvoti, nes ta esmė kiek jai metų tada buvo ir kada, kiek supranta čia kalbama daugiau ką ji darė su ja ir kaip ji ką darė, o ne kada tai buvo. Visai neseniai buvo paskutinis mokymo kartas, kai ją pasiėmė mama, tada ji ją ir baigė mokinti. Jau tada jos kaip eilėraštis buvo išmoktas, kai ją tiek mokino. O. nebuvo pasakiusi, kodėl ji taip daro. Ji nežino kodėl ji, gal ją kažkas privertė, o gal ji pati tiesiog norėjo, gal norėjo tiesiog tiems K. padėti, ji tiesiog neįsivaizduoja. Ji gal turi šimtą nuomonių ir neįsivaizduoja kuri iš jų. Jie iš viso nieko nekalba, nes nieko jai nori pasakyti, ji nežino, tai eikit ir paklauskit tos O., nes ji tikrai nežino, kaip ji užsimanė ją primokinti tokių žodžių. Kol ji nemokėjo tai gerai, tai jie ją mokino, nes kažkiek dienų ji vis sakydavo ne. N. irgi sakydavo pasakyk tokius žodžiu, pasakyk tokius žodžius (t. 1, b.l. 77-81).

22Nukentėjusioji D. S. 2014-10-14 apklausos metu, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00041-14 parodė, kad pažįsta O.. Ji žino, kad kas atsitiko, bet jai sunku prisiminti kaip ten gyveno. Ji žino kas atsitiko, sakė neverkti, bet ji visko neprisimena. Sakė sakyti blogus žodžius apie jos mamą. Sakė taip sakyti N., jos senelis ir močiutė. Jie sakė, kad jei nesakys kaip jie sako, tai bus nužudyta. Močiutė tada vežė kažkur prie miško. Ji neprisimena kokia buvo tai diena, atsimena, kad nebuvo labai šalta. Ji buvo močiutės L. namuose. Tada namuose jai atrodo buvo tik močiutė ir senelis. Jie palydėjo iki mašinos, o daugiau nieko nematė. Jai atrodo buvo pilkos spalvos mašina. Jai liepė sakyti, kad mama pedofilė, vertė blogus žodžius apie ją sakyti. Jie sakė, kad ją mama paims. Jie sakė, kad jos neišleis niekada. Tuos blogus žodžius vertė sakyti N., diedukas ir močiutė. N., S., O. vertė taip sakyti. Visi sakė, kad sakytų blogus žodžius apie jos mamą, nes jei nesakys, tai kažką padarys jai. Ji tikrai neprisimena kada tai buvo, tai buvo labai netoli prieš paskutinį paėmimą, kuomet buvo paimta iš senelių namų. Kažkur prieš mėnesį, du. – jai jie visą laiką sakydavo. Atsimena, kad ji vieną dieną atsikėlė ir liepė sakyti, kad kokia jos mama yra bloga. Jie visą laiką liepdavo tai sakyti. Ji sakė, kad taip nesakys, tai jie sakė, kad niekada neišleis. Ji buvo laikoma kambaryje. Jai sakydavo, kad bus sumušta. Jai tai sakydavo N.. Kaip tai buvo, tai jai buvo penki metai. Dabar jai 10 metų. O. - kaimynė. Prie jų gyvena daug kaimynų, kurie ateina pas juos. Ji tada gyveno su seneliais. O. užeidavo pas juos. Ji viską žino, ji jai sakydavo sakyti žodžius apie jos mamą. O. ateidavo į jos kambarį, ji sakydavo, kad gal nori pažaisti? Ir ji sakydavo apie tuos paėmimus. Ji vaidino, jog ji geriausia jos draugė. Jai tada buvo gal virš šešiasdešimt metų. Jau praėjo keli metai. Ji prisimena kaip buvo tėčio filmuojama. Liepė sakyti, kad norėjo ją pardavinėti su visokiais vyrais. Tai sakė sakyti N. ir galima sakyti seneliai. Tiksliai negali pasakyti, kad kas tada filmavo. Ji prisimena, kad tada buvo tėtis, kartais N. būdavo. Tėtis kaip filmavo, tai jai sakė, kad taip reikia padaryti. Jie jai sakydavo, kad sakytų porą žodžių. Jai dažnai reikėdavo tai sakyti. Liepdavo jai sakyti negražius žodžius, kad ji mamos nekenčia. Kaip gyveno pas senelius, tai buvo mamos gimtadienis. Ji turėjo piešti kaip vyras pardavinėjo. Jie visi jai liepė piešti. Visi, t.y. seneliai, N.. Kaimynė O. prašė kažką piešti, nelabai prisimena. Kaimynė O. ateidavo ir klausdavo jos ar ji nori žaisti su ja. Ji nelabai turėjo ką pasirinkti. Pradėdavo žaisti ir kalbėtis (t. 1., b. l. 87 -91).

23Teisiamajame posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu 2015-12-10 nukentėjusioji D. S., kaip minėta, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (Jonavos rajono apylinkės teisme nedalyvavo kaltinamoji ir jos gynėjas, jiems tinkamai nepranešus apie nukentėjusiosios D. S. apklausą).

24Nukentėjusioji D. S. patvirtinusi, kad ikiteisminio bylų tyrimo metu aprašyti jos parodymai yra teisingi, atsakė į proceso dalyvių klausimus:

25„Su mama gyvenu iki šiol. Su mama gerai sutariame, santykiai geri tarp mūsų. Šiuo metu mokausi 6 klasėje, mokslai gerai sekasi. Savo tėtį prisimenu. Nesiskundžiau niekam dėl O. veiksmų, bet mamai sakiau apie tai, kai ji mane pasiėmė, gal prieš du metus. Prisimenu tą laikotarpį kai gyvenau ne su mama, kai gyvenau K. ir V. namuose. Šiuo metu lankau muzikos pamokas, neatsimenu kaip tas instrumentas vadinamas, bet su mušamaisiais groju. Ant O. iki šiandien pykstu. Šachmatais žaidžiau kartais su O.“.

26Aprašęs nukentėjusiosios D. S. parodymus teismas daro išvadą, kad jais nėra pagrindo abejoti, - jie patvirtinami kitais toliau aprašomais įrodymais, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis kaltinamosios O. G. atžvilgiu.

27Liudytoja L. S. teisiamajame posėdyje 2015-12-10 buvo apklausta nuotoliniu būdu. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio bylų tyrimo metu. Liudytoja L. S. parodė, kad ikiteisminio bylų tyrimo metu aprašyti jos parodymai yra teisingi ir atsakė į proceso dalyvių klausimus.

282013-06-07 L. S. apklausta liudytoja parodė, kad ji žino, jog O. G. gyveno priešais K. namus baltų plytų name. Jie, kaip kaimynai bendravo su O.. A. V. medžiojo su jos sūnumi. K. su K. taip pat su ja bendravo. Ji buvo jų kaimynė ir draugė. Nuo 2003 m., kai atsikraustė į K. namus, matė, kaip jie bendraudavo su O., ji ateidavo pas juos. K. taip pat pas ją lankydavosi. Kai išėjo iš jų, o tai buvo 2006-04 mėn., prasidėjo byla tarp jo ir K. dėl vaiko gyvenamosios vietos. Tiksliau prasidėjo nuo gegužės 15 d., kai dukrą nuvedė į darželį, o tėvas D. K. ją pasiėmė jai nežinant ir nuo to laiko prasidėjo jų bylinėjimasis teismuose. Nuo 2006 m. gegužės iki 2006 m. lapkričio vidurio nuolatos lankėsi su vaiko teisėm dėl dukros grąžinimo. O nuo 2006-11 mėn. mergaitė gyveno pas ją. 2008-03 mėn. sudarė taikos sutartį, kad mergaitė gyvens pas tėvą. 2008-12-19 ją, jos artimuosius ir Ū. apkaltino pedofilija, nuo to laiko negalėjo bendrauti visiškai su dukra ir tik 2009-07 liepos mėn. teismas nustatė bendravimo su dukra tvarką, galėjo bendrauti du kartus į savaitę po dvi valandas su dukra. 2009-10-05 nužudoma jos sesuo ir ji papuola į apsaugą. Nuo 2009-12 pabaigos bendravimas su dukra prasideda panašia tvarka - tik policijoje, dalyvaujant socialinei darbuotojai. 2010-05-14 Kėdainių rajono apylinkės teismas nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ja, tačiau V. apskundė, prasidėjo susibūrimai prie K. ir V. namų. Aktyviai pasireiškė tada ir O. G. lankydamasi tuose namuose. Tuo metu buvo jai skirta apsauga. Teko girdėti iš apsaugos, kad jie matydavo, jog O. dažnai tuose namuose lankydavosi, ką vėliau jai patvirtino ir dukra. 2012 m., kai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ja, nuo to laiko prasidėjo totalinis vaiko spaudimas ir persekiojimas. K. greitai paėmė vaiką iš mokyklos, o V. parūpino, kad vaikas galėtų mokytis namuose. Jos stengėsi kiek įmanoma apriboti, kad negalėtų pasiimti vaiko ir nebūtų įvykdytas teismo sprendimas. Kai vyko vaiko perdavimai, turėjo važiuoti pas V. į namus, nes ji vaiko į policiją nevežė ir argumentavo, kad žmonės neleidžia. Ji atvažiuodavo pas K. į namus, kildavo į antrą aukštą pas mergaitę ir matė, kaip įeina D. su O. į kambarį ir kaip O. kažką jai šnibžda. Matėsi blogas tos moters nusiteikimas. Dukra buvo labai susikausčiusi, o jai buvo labai sunku taip bendrauti. Jei O. nebūdavo kambaryje, tai ji kitur netoliese sukiojosi. O. taip pat mergaitei rašydavo į telefoną žinutes. Sakė, kad O. būdavo kaip auklė mergaitei, kai V. ar K. namuose nebūdavo. Į teisėjo klausinius: O., mano, su mergaite bendravo dėl to, kad V. nusiimtų nuo savęs atsakomybę, nes ji dirbo teisėja. Girdėjo kalbant, kad O. labai moka bendrauti su vaiku. Dukra jai pasakojo 2012 m. viduryje, kai ji ją susigrąžino, kad jai liepdavo sakyti, jog jos motina yra pedofilė, šlykštynė, kad jos nuo savęs ji stumtų. Suprato, kad tai buvo sakoma jai ne vienerius metus. Teisėjai ir prokurorai stebėjosi, kad vaikas su kiekviena apklausa vis daugiau atsimena. Negali patvirtinti, nes nežino, ar O. filmavo mergaitę“.

291. Liudytojas V. K. parodė:

30„Pažįstu kaltinamąją kaip mažametės D. K. auklę, ji mums taip buvo pristatinėjama ( - )g. Mums ją kaip auklę pristatė N. V. ir A. S.. Tai buvo 2010 m. turbūt, daug laiko praėjo. Domėjausi įvykiais ( - )g. Aš apie metus laiko praleidau ( - ), nuo 2010 m. gegužės mėn. Tuo metu ėjo pedofilijos byla, tikėjomės apsaugoti mergaitę, nes tuo momentu didelė Lietuvos dalis buvo apgulta, žmonės tikėjo ta visa pedofilijos istorija, buvo rezonansas. O. G. dažnai žaisdavo su mergaite, labai dažnai būdavo tokių įvykių, kas mus labai glumindavo, kad ji ar tai po striuke, ar kažkokiu audeklu, ar užklotu, pledu palįsdavo abi su mergaite, kažką šnabždėdavo. Taip yra buvę ir lauke, ir pas V. namuose, pas K. namuose, K. lauko terasoje. Kai išlįsdavo iš po audeklo, prasidėdavo kalbėjimai apie „sysalus“, „pimpalus“. Mergaitė kartais sakydavo „sysalas“, kartais – „pimpalas“, O. G. tai filmuodavo savo mobiliuoju telefonu, ne kartą yra žiniasklaidos atstovų užfiksuota, kad ji su savo telefonu filmuoja. Mokindavo rašyti mergaitę, tik iš po tų parašymų „mama“, „tete“ atsirasdavo rašteliai, kad „mama nekenčiu“, „tete myliu“ ir t. t. Neaišku, kas toliau rašydavo ar ten būdavo darašyta. Tiek pas V., tiek pas K. namuose, tiek K. terasoje būdavo daug tokių raštelių. Mačiau pats savo akimis, kad D. K. rašydavo „mama“, „tete“, „dėdukas“, bet atsirasdavo paskui iš kažkur, kurie būdavo pateikiami visuomenei, atsirasdavo prierašas, tarkim prie mamos – „nekenčiu“, „dėdukas“ – „myliu“ ir pan. Dėdukas – senelis V. K.. T. S. - A. sūnus. K. žodžius „sysalas“, „pimpalas“ sakydavo, išlindusi iš po pledo. Kai mergaitė D. K. stengdavosi pajuokauti kažką, O. G. sudrausmindavo mergaitę ir sakydavo „sakyk taip, kaip mes kalbėjom“ ir viską fiksuodavo savo telefonu. Aš pats girdėjau žodžius „sakyk taip, kaip mes kalbėjom“. Apie „susalus“, „pimpalus“ girdėjo ir Garliavos nuovados viršininkas turbūt, kai buvo skirta valstybės apsauga D. K.. Kai vyko ketvirtadieniais susitikimai su L. S., aš laisvai pro apsaugą praeidavau pas N. V. į namus, paprašė tas nuovados viršininkas, kad aš jį palydėčiau ir atidarius duris mes girdėjome žodžius „sysalas“, „pimpalas“. Tuo momentu virtuvėje buvo N. V., abu K. ir O. G. su mažamete D. K.. Tai buvo 2010 m. ar 2011 m., sunku pasakyti. Aš labai dažnai būdavau prie namo ar name. Būdavo, kad iš ( - )g. aš išvykdavau darbo reikalais į Vilnių, į Druskininkus. Mums susidarė toks įspūdis, kad O. G. daro poveikį mergaitei. Mums būdavo labai keista, kad tokių veiksmų nenutraukdavo nei A. S., nei N. V., nei seneliai K.. Teko girdėti, kad O. G. pasakė mergaitei „tu ne taip pasakoji, atsimeni, man sakei kitaip“. Ji labai daug ką fiksuodavo į savo mobilų telefoną ir „pasakok, kaip šnekėjome“, „pasakok ne taip, kaip pasakoji“ ir t. t. Tokių žodžių būdavo dažnai. Visas filmavimas vykdavo po išlindimo iš po antklodės ar iš po striukės, tada O. filmuodavo, ką sakydavo K.. Paprastai tai būdavo daroma po tų palindimų. Ne vien O. G., jie siųsdavo mergaitę „eik tu į lauką, pasirodyk prieš žmones“, „eik tu ten atsisėsk“, „eik tu tą padaryk“. Filmavimai vykdavo ir lauke, ir namuose. Filmavimai vykdavo labai dažnai. Nežinau, kur paskui eidavo visa ta filmuota medžiaga, jos turėjo susidaryti labai daug. Tuo momentu aš tikėjau, kad mergaitė sako tiesą. Dabar nebetikiu, nes pradėjau normaliai mąstyti, pradėjau žiūrėti kitaip, o ne taip, kaip mums buvo peršama. Kad rašyti, kažką kalbėti mergaite daugiausiai užsiimdavo O. G. ir seneliai K.. Aš beveik metus laiko prabuvau ( - ) nuo įvykių pradžios iki 2011-05-14, kai buvo nutarta, kad visi judėjimai pasitrauktų iš ( - ), bet galiu ir klysti, nes laiko tarpas praėjo. Ne tik G., bet ir artimųjų elgesys buvo labai keistas. Mes tarpusavyje pasikalbėdavome, kodėl nėra nutraukiami, kodėl nesistengiama, kad mergaitė pamirštų, o kad, neva, vis naujus faktus ištraukia. Aš pats negirdėjau nurodytų žodžių iš kaltinamosios, sakomų mergaitei. Negirdėjau, ką jos kalbėdavo pakuždomis po antklode. Mes supratome, kad iš O. G. vyksta visas tas pasakojimas, nes kai išlįsdavo iš po antklodės, mes įtariame, kad apie tai galėjo būti šneka, nes tik išlendant iš po antklodės ar iš po kaldros, ar ką jos buvo užsigaubusios, pasišnibždėdavo, po to iš karto prasidėdavo mergaitės pasakojimai apie „sysalus“, „pimpalus“, O. G. savo telefonu „Nokia“ viską filmuodavo. Ir dar mergaitę pataisydavo arba kai mergaitė kažką pajuokaudavo „davai, davai, pasakok taip, kaip kalbėjom“. Sudrausmindavo, kad ramesnė būtų, kad atkreiptų dėmesį, kad ją filmuoja, kad viską pasakotų apie „pimpalus“, „susalus“. Mes tuo momentu irgi tikėjome visa pedofilijos istorija, bet mums buvo keista, kad nesistengiama, kad mergaitė viską pamirštų, o kaip tik viskas jai būdavo gaivinama ir net išlįsdavo naujos istorijos apie „pimpalus“, „sysalus“. Mano nuomonė būtų tokia, kad O. G. taip elgdavosi, nes buvo stengiamasi įpiršti mergaitei, kad ji pasakotų viešai, kad būtų įmanoma kažkur, kažką paviešinti, kad kuo didesnį rezonansą sukeltų ši byla, kad, neva, tikrai pedofilija buvo. M. K. aš pažįstu. Man atvykus į ( - ), jis jau buvo toje gatvėje. Mūsų visų vaidmuo pačioje pradžioje buvo apsaugoti mergaitę nuo vadinamų pedofilų. Paskui pasikeitė, aš saugojau ir pačią N. V., ir su mergaite žaisdavome kieme. Manau, kad toks mergaitės kalbėjimas buvo daugiau skiriamas bendrai, kad paveikti publiką, susirinkusią į ( - ), parodyti jiems, kaip mergaitė pasakoja. Mes nežinome, kur ta didelė dalis filmuotos medžiagos, nes O. G. viską fiksuodavo savo mobiliuoju telefonu. Ji ne kartą yra žiniasklaidos atstovų užfiksuota, kaip ji filmuoja telefonu ar fotografuoja. Aš keletą kartų mačiau tokį pridengimą, nors gal ir ne visada matydavau, kas vyksta N. V. ar K. namuose. Labai dažnai būdavau mergaitės regėjimo lauke. Tų pasišnabždėjimų buvo daug kartų, tiksliai įvardinti negaliu, pačioje pradžioje mes nekreipdavome į tai dėmesio. Tas, neva, mergaitė mokinasi rašyti, dėlioja žodžius „mama“, „tete“, o paskui iš kažkur atsirasdavo prie mamos „nekenčiu“ ir t. t. Tai susiečiau su O. G. veikla. Vieną kartą ji mokino mergaitę rašyti ( - ), K. namų lauko terasoje, ten visada stovėdavo staliukas, kėdės ir ant staliuko dažnai būdavo padėti flomasteriai, popieriaus lapeliai. Aš dažnai būdavau tame kieme, o žurnalistai, atvažiavę, kreipdavosi į mane, kad aš praneščiau ar K., ar V., kad atvyko žurnalistai. Tų lapelių su užrašais buvo pilnas kiemas ir ant to stalo, ir K. namuose, virtuvėje. Būdavo pateikiama visuomenei tai, kad mergaitė nekenčia mamos. Pačioje pradžioje iki keleto tūkstančių susirinko žmonių, paskui jų ėmė mažėti. Galų gale tų žmonių liko gal 50, gal 100, kurie vienu ar kitu laiku vis pasirodydavo ( - )g. Raštelius turėjo matyti ir kiti žmonės, rašteliai būdavo išnešami mums į pačią ( - )g. ir pateikiami į pavėsinę, ant stalo padėdavo, neva, mergaitės rašyta. Tiek O. G., tiek K., tiek S. mokindavo ją rašyti. Visi žodžiai buvo „mama“, „tete“, „dėdukas“, „močiute“. Bet visą laiką atsirasdavo prie žodžio „mama“ arba „L.“ žodis „nekenčiu“, bet ne mergaitės rašyta. Arba buvo sakoma: „Prašau parašyti tą.“ Nemačiu, kad G. ką nors parašytų prieš motiną. Aš pats bendraudavau labai dažnai su mergaite K.. Nuo pat pradžių mergaitės nematydavome, ji buvo parodyta susirinkusiems žmonėms gal po 2-3 sav., tiksliai negaliu pasakyti. Paskui jau bendravau su mergaite tol, kol buvau ( - )g. Būdavo, kad mergaitė į gatvę išnešdavo laikraščius ar dar ką nors. Asmeniškai man mergaitė apie pedofiliją nieko nesakė ir aš stengiausi jos apie tai neklausti. Mums buvo labai keista, kad mergaitei vis buvo bandoma įpiršti ta pedofilija, o ne tai, kad stengiamasi, kad ji pamirštų visa tai, vis būdavo jai ta informacija kišama ir atnaujinama, kad ji viską atsimintų. Aš asmeniškai susidariau tokią nuomonę, kad mergaitei buvo bandoma įpiršti, kad ji nepamirštų. Racionalus mąstymas, susijusios su šia istorija, visos kitos bylos pakeitė mano nuomonę. Manau, kad pačioje pradžioje dauguma Lietuvos piliečių buvo apgauti ir įtikinti, kad, neva, buvo pedofilijos byla, o po to pradėjo „yla lįsti iš maišo“. Neinformavau jokių teisėsaugos įstaigų apie O. G. elgesį, nes tuo momentu tikėjome pedofilijos byla, pačioje pradžioje galvojome, kad gal tas yra reikalinga ir gal tas padės išaiškinti tariamus pedofilus, bet paskui ėmėme nesuprasti, kodėl tai yra visą laiką daroma. Šioje byloje į pirmą apklausą atvykau teismo šaukimu. Pirmą kartą apie visa tai papasakojau ikiteisminio tyrimo byloje, kuri yra susijusi su vadinamąja pedofilijos byla ir pedofilijos byloje aš viešai teismo metu papasakojau, būdamas iškviestas į teismą, liudyti A. Ū. byloje, Vilniaus teisme, Laisvės pr. Neatsimenu, kada vyko teismas Vilniaus apylinkės teisme. Buvo, kad aš užeidavau su policininku į virtuvę ir tada mes išgirdome apie „sysalus“, „pimpalus“. Šito pareigūno yra duoti parodymai kitose bylose ir jis girdėjo. Virtuvėje kaltinamoji filmavo mergaitę telefonu. Tada mergaitė dar pajuokavo, tada ją sudrausmino ir „pasakok, ką kalbėjome“. Aš visada buvau apsaugininkas. Aš dirbau pagal darbo sutartį „Eurocash“, Kaune, ir Vilniuje, „Artsauga Security“, Būdavo, kad „Eurocash“ aš nelabai ilgą laiką dirbau, dirbdavau naktimis ir ne kiekvieną parą. Kada dirbau „Eurocash“, iš Garliavos važiuodavau mikro autobusu, link Kazlų Rūdos važiuojant, yra užsisukimas už geležinkelio viaduko, buvo „Kauno tiltų“ aikštelė, kur saugodavome „Kauno tiltų“ transporto priemones. „Artsauga Security“ buvo renginių apsauga Vilniuje ir Kaune, ir savaitgaliais Druskininkuose klube dirbau. Užteko laiko ir darbui, ir ( - ) būti. Pačioje istorijos pabaigoje dar dirbau „Trikampis žiedas“, saugojome „Vilniaus energija“. G. labai dažnai būdavo su mergaite. Jos žaisdavo įvairius žaidimus, vaikiški žaidimai, būdavo, kad mergaitė aplink kaltinamąją lakstydavo. Aš nuo, neva, pedofilų saugojau mergaitę, nuo to, kad jos nepagrobtų, kad neatiduotų mamai, kad neatiduotų pedofilams. Mums visada buvo teigiama, kad, neva, mergaitė gali būti nužudyta, jeigu ją atiduos. Aš bendravau su K. ir su N. V., todėl buvau namo viduje. Negirdėjau, ką kalbėjo O. G. su mergaite po pledu, jos kalbėdavo pašnibždom, būdavo tokia žaidimo forma, o paskui prasidėdavo pasakojimai apie „pimpalus“, „sysalus“. 2010-2011 m. aš dirbau saugos tarnyboje dvejose įmonėse. Mes galvojome, kai tikėjome pedofilijos istorija, kad gal tie visi pasakojimai, G. bendravimas su mergaite palengvins išsiaiškinti tą pedofilijos istoriją, išsiaiškinti pedofilus. Aš buvau aktyvus saugotojas. Aš išėjau gegužės mėn., nebesaugojau mergaitės, nes buvo nuspęsta, kad pasibaigė budėjimai, traukiamės visi, jei reikės, susiriksime ( - ) Taip buvo nuspręsta S. ir visų kitų. Nei gegužės 17 d., kai buvo mergaitės paėmimas, nei kovo mėn. aš nebuvau, nes aš jau nebetikėjau visa ta istorija, aš jau turėjau konkrečius faktus, kurie susiję su kitomis bylomis. Kai aš būdavau, labai dažnai mergaitė būdavo pas senelius K., dažnai ateidavo tiek pas V., tiek pas K. O. G.. Esu matęs, kaip pas K. prie mergaitės O. G. su K. gėrė brendį. Ten sakykim vos ne bendras kiemas, sujungtas varteliais tarp K. ir V. kiemų, sakykim, 1,20 m nuo namo iki namo. Mergaitė būdavo ir pas V., ir pas K.. Labai dažnai seneliai lydėdavo į susitikimus su mama, veždavo į darželį. Dienos metu mergaitė dažniausiai būdavo pas senelius K.. Naktimis būdavo pas senelius, bet dažniau nakvodavo V. namuose. G. ateidavo ir dieną, ir vakare, ji dažnai būdavo. Manau, kad O. G. tikėjo ir iki šiol tiki ta pedofilija“.

312. Liudytoja L. K. parodė:

32„Kaltinamosios aš asmeniškai nepažįstu, vieną kartą per televiziją esu ją mačiusi. Su D. K. esu dabar bendravusi. Su L. S. aš bendravau nuo 2009 m., kai pirmą kartą įstojau į pedofilijos bylą, t. y. 2009-06-09 buvau sudariusi susitarimą su A. Ū., o po visų šaudimų spalio 5 d. sudariau sutartį su S. ir ją atstovavau dėl mergaitės globos, dėl jos paėmimo. Visų pirma aš sudariau su Ū. gynybos sutartį, o su S. – dėl atstovavimo civilinėje byloje dėl vaiko grąžinimo. Dalyvavau procese, kai teisėjas V. priėmė nutartį. Nepasakysiu, kada buvo priimta nutartis, nes esu po ligos, kai kurie dalykai išsitrynę ir stengiuosi juos ištrinti, nes yra labai nemalonūs. Po to, ką dabar pasakoju ir sužinojau, aš nebebuvau S. advokatė, su ja bendravau kaip su privačiu asmeniu, kadangi iš tos garsios bylos dėl didelio spaudimo šeimai, dėl mano pačios vaikų terorizavimo aš buvau priversta išeiti iš tos bylos. Tai buvo berods 2010 m. rugpjūčio mėn. Aš su pačia D. pradėjau bendrauti, kai ji jau buvo grąžinta, iki tol nebendravau. Tuo metu aš jau nebeturėjau jokios atstovavimo sutarties su S.. Su mergaite bendravau gyvenamojoje patalpoje, prie normalių sąlygų. Susitikdavome tada, kada L. galėdavo su apsauga suderinti ir kai apsauga turėdavo galimybę sudaryti mums susitikimą ir tikrai bent į mėnesį kartą būdavo tas susitikimas. Pradžioje mergaitė, kai pirmą kartą atvyko, buvo išgąsdinta, labai įtariai į viską žiūrėjo, visus vadino pavardėmis, kas man buvo labai keista. Atvyks jau po mėnesio sekantį kartą, ji pradėjo pasakoti, kaip ji gyvena pas senelius. Mano dukra jai padavė ledų maišą ir pasakė išsirinkti. D. įtariai pasižiūrėjo į mamą, į ledus ir paklausė: „O kas čia yra?“ Mano dukra pasakė, kad tai ledai, kad juos valgome. Ji vėl įtariai pasižiūrėjo. Tada aš įsikišau ir pasakiau, kad tai yra valgomi ledai. Tada ji pradėjo pasakoti, kad ji pas senelius ledų nevalgydavo, tai ji nežino, kas yra tie ledai. Man ir mano vaikams tai buvo labai keista. Tada pati D. pradėjo pasakoti, kad ji turėjo auklę, ją vadino O. ir kad ta auklė ją labai mokindavo visokių dalykų. Ji pati asmeniškai man sakė: „O. man liepė sakyti apie pedofilus, pimpalus, sysalus ir sakė, kad mama labai bloga, prostitutė.“ D. sakė, kad jeigu ji bus bloga, kai ji gyveno pas V., tada ją atiduos mamai, o mama ją išveš arba nužudys. Aš pati tai girdėjau. Priėjusi prie mano viduriniosios dukters, ji net paklausė: „Ar tavo mama rūko?“ Mano dukra pasakė „ne“. „O mano mama rūko.“ Mano dukra pasakė: „Tikrai nerūko, nes nemačiau.“ Mes supratome, kad toks įvaizdis būdavo sudarytas, nes mergaitei tokie klausimai kildavo. Sakydavo, kad teta O. jai liepė pasakoti apie „pimpalus“, „sysalus“ visiems, kad jos paklaustų. Mergaitė sakė, kad jeigu ji ne taip pasakydavo, teta O. ją pataisydavo. Mergaitė visa tai papasakojo bendraujant, bekalbant, kai prisimindavo kokią istoriją, kad teta O. taip sakydavo. Aš kaip supratau, kad mergaitė pasakojo apie laikotarpį, kai ji buvo V. namuose, bet aš supratau, kad tai nebuvo vienkartinis pasakymas, tai buvo kaip sistema, buvo gudrauta ir mergaitė buvo sistemingai mokama ir auklėjama, kaip sakyti. Mačiau vieną kartą per televiziją vaizdą vienoje filmuotoje medžiagoje, čia buvo iki mergaitės grąžinimo, kaip mergaitė buvo traukiama kaltinamosios už rankos į kiemą. Iki pat paimant mergaitę galėjo vykti tie veiksmai. Ką aš girdėjau, tai yra iš jos lūpų išgirsta, o ne mano sugalvota. Man su dukromis buvo keista, kad mergaitei taip pasakojama, buvo žiauru klausyti. Manau, kad tai buvo sistema, kadangi dalyvavau toje byloje ir mačiau, kaip mergaitė buvo filmuojama puse metų ir mergaitė pasakoja apie „pimpalus“, „sysalus“, tą visą kišimą ir kai mergaitė pasakojo, kad jai teta O. liepdavo tą sakyti, tai aš suprantu, kad per visą tą laikotarpį, nes tie žodžiai „pimpalas“, „sysalas“ buvo ir toje filmuotoje medžiagoje, o ji pasakojo tai, ką jai O. liepdavo sakyti. Ne vieną kartą D. kalbėjo tuos žodžius. Vieną kartą pasakiau D., kad dabar apie „pimpalus“ ir „sysalus“ nekalbame, nes man buvo nemalonu kalbėti ir juo labiau, kad mano nepilnametė dukra ir man tų žodžių tikrai nereikėjo. Tikrai ne vienas kartas būdavo, kad O. liepdavo mergaitei sakyti tuos žodžius, nes kaip ji sakė, ji net gaudavo barti, jei ne taip pasakydavo, kaip liepdavo teta O.. Su S. susitarimą nutraukėme bendru sutarimu, nes buvau puolama aš ir mano šeimos nariai. Su S. išskyrėme gražiuoju, konfliktų nekilo, aš norėjau pasitraukti iš bylos, nes buvo daromas didelis spaudimas ne tik man, bet ir mano vaikams. Neturėjau ir su Ū. konfliktų. Esu pripažinta nukentėjusiąja trijose bylose, susijusiose su ( - ) įvykiais. Vienoje byloje mes priėjome susitaikymą. Antroje byloje yra ( - ) kaimynas, kuris po šiai dienai imasi iniciatyvos, buvo paprašyta simbolinė neturtinė žala 1 000 Lt, kad žmogus apsiramintų, bet toje byloje nukentėjusioji buvau ne aš viena, bet ir kiti asmenys. Trečioji byla dar net teismo nepasiekusi, ikiteisminio tyrimo metu esu pripažinta nukentėjusiąja. Byloje dėl teismo sprendimo nevykdymo perduoti mergaitę nesu pripažinta nukentėjusiąja. Trečia byla yra dėl sekimo, nes aš buvau sekama, įtariamieji toje byloje ne K., įtariamieji yra kiti asmenys. Aš esu toje byloje pareiškusi ieškinį, bet tai ne su šiais asmenimis susijusi byla. Į šią bylą buvau iškviesta teismo šaukimu. Aš nei prieš ponią O., nei prieš D. nieko prieš neturiu, sakau tik tai, ką mergaitė pasakojo. Su mergaite pirmą kartą susitikau maždaug 2 sav. po jos grąžinimo motinai. Dėl savo asmens saugumo, dėl savo gyvybės, dėl savo šeimos narių aš nenorėjau į visa tai kištis, todėl neperdaviau jokių duomenų teisėsaugos institucijoms. Mačiau per televiziją, kad kaltinamoji tempė už rankos mergaitę, bet aš nežinau to tempimo priežasties“.

333. Liudytoja A. K. parodė:

34„Kaltinamąją pažįstu kaip V. kaimynę. Aš pati gyvenu Vilniuje, bet buvau atvažiavusi apie septynis kartus į ( - ) straipsnio rašyti, aš tuo metu dirbau Vilniuje. Ne visus septynis kartus mačiau kaltinamąją, vienu metu ji buvo išvažiavusi į Rusiją pas giminaičius. Aš ją mačiau 2010 m. liepos viduryje, 2010 m. rugsėjo pabaigoje ir 2011-02-17 ar 19 d. per K. gimtadienį. Gal ir daugiau kartų mačiau kaltinamąją, bet man tie trys kartai labiausiai užsifiksavę. Pirmą kartą kai atvažiavau, G. nebuvo. Mes susitikome su V., K., S., mes kalbėjomės. Po to kitą dieną buvo vaikiškas baseinas, atėjo G. ir man ją pristatė kaip K. auklę, jų kaimynė, kad mergaitė ją labai myli. Aš tuo metu į ją dėmesio nekreipiau, ji liko su tuo vaiku, aš pirmą kartą buvau Garliavoje, man buvo įdomiau straipsniui susirinkti medžiagą, nei kad į kažkokią auklę dėmesį kreipti. Tik vakare aš atkreipiau dėmesį, kad K. buvo paėmusi mano fotoaparatą, pamačiau, kad K. fotografuoja žmones, o G. savo fotoaparatu fotografuoja mergaitę. Po to atvažiavau 2010 m. rugsėjo pabaigoje, buvo ketvirtadienis, mums reikėjo straipsnio spalio 5 d. žudynių metinėms. Mano tikslas buvo pakalbinti K.. Su V. susitariau, kad aš ketvirtadienį vakare atvažiuoju, penktadienį vakare išvažiuoju. Ketvirtadienį vakare aš atvažiavau, mes kalbėjomės K. virtuvėje, buvo G., buvo S. atvažiavusi, apkirpo visus ir išvažiavo. G. man visą laiką gyrėsi, kad mergaitė jai pirmai pradėjo pasakoti apie tai, kad ją Ū. prievartavo. Tada K. įsikišo, kad ne jai pirmai pasisakė, jos vos nesusiginčijo. Ten virtuvė yra sujungta su salonu ir viename kampe pamačiau, kad G. pasistačiusi K. šone, mobiliu telefonu filmuoja ir liepia pasakoti, ką su ja darė trys pedofilai. Vaikas pasakoja, suklysta, G. pataiso, - ne, čia ne taip D., įsidėmėk, tu turi taip sakyti. Aš pasižiūrėjau į N. V., o ji numojo ranka „nekreipk čia dėmesio, jos taip dažnai daro“. Paskui vienu metu jos dingo iš to kambario, gal V. joms kažkaip parodė, kad jos išeitų ar dar kažką. 2011-02-18 ar 19 d. atvažiavome su dukra į gimtadienį, G. buvo atėjusi ir niekur nuo vaiko nesitraukė. Visi vaikai žaidžia, suaugusieji visi atskirai, o G. su vaikais. Ji ją persekiojo, ištisai buvo filmuojamas ir fotografuojamas tas vaikas. Buvo pab. pasakota, kad buvo liepiama kartoti, kas tuose filmukuose ir kadangi vaikas vis suklysta, ji vis pataiso mergaitę „ne taip pasakei“. Buvo kartojama tai, kas buvo K. filmukuose. Tie filmukai buvo pasirodę turbūt 2009 m. rugpjūčio pabaigoje, kur pats K. filmavo vaiką ir kai gerai įsiklausai, mergaitė buvo mokama pasakoti apie tuos pedofilus, kur klausė, ar skaudėjo, kad kremas išbėgo. Pas K. supratau, kad mokama mergaitė kalbėti, kad nepamirštų, buvo sakoma, - tu prisimink, tu ne taip pasakei, turi prisiminti, ir kartoja, ką turi prisiminti. Man atrodo, kad išgirdusi, pastabos V. nepadariau, nes jos kažkur dingo, aplinkui buvo vaikai, man reikėjo iš K. ištraukti informaciją, o kitą dieną anksti ryte aš grįžau į Vilnių rašyti straipsnio. Tuo metu aš buvau K., V. pusėje ir tuose pačiuose namuose pamačiau, kas vyksta ir „išėjau į kitą pusę“. Po to aš jau negalėjau rašyti gerų straipsnių apie juos, nes pamačiau, kaip vaikas yra filmuojamas ir mokamas kalbėti nesąmones. Kai G. kalbėdavo su mergaite, kalba ėjo apie „sysalus“, buvo kalba apie tai, kad A. ir F. ją prievartavo. Aš pati savo ausimis girdėjau tuos žodžius 2010 m. rugsėjo pab. Man atrodė, kad vaiką tiesiog dresiruoja, kai vaiką moko, kaip kokį šuniuką, ką jis turi sakyti, ką jis turi daryti ir kaip jis turi elgtis prie žmonių. Aš pasižiūrėjau į V. nustebusi, ji numojo ranka, kad nekreipti dėmesio. Mergaitės gimimo dienos proga buvau atvykusi, tada buvo ištisinis persekiojimas to vaiko. Vaikai eina į viršų, G. eina į viršų, vaikai eina į lauką, G. į lauką, ji niekur nepaleisdavo to vaiko, fotografavo jį, tiesiog persekiojo. Neatsimenu, kad 2011 m. vasario mėn. G. būtų sakiusi K. kokius nors žodžius, ką mergaitė turi sakyti. Vėliau man dukra pasakojo, kad vaikai buvo užėję į kambarį, G. viename iš kambarių buvo pasistačiusi K., ją fotografavo, su ja kažką kalbėjosi ir kai vaikai atėjo, ji liepė duris uždaryti ir jų į kambarį neįleido. Visa tai vyko per gimtadienį 2011 m. vasario mėn. Aš pradėjau abejoti visa ta pedofilija kažkur 2010 m. liepos pabaigoje, kai aš V. paklausiau, ar tikrai juostoje girdisi jos sūnaus balsas. Ji man pasakė, kad taip, girdisi ir kas čia tokio, nes K. patinka žiūrėti, kaip D. filmuoja. Ir man tai, kad vienas vaikas pasakoja, kaip jį prievartauja, o kitam vaikui leidžiama tai žiūrėti, tada jau man pradėjo kirbėti abejonės, ar tikrai taip yra, jeigu visiškai nesaugo nei vieno, nei kito vaiko. K. – V. sūnus. Gimtadienis buvo paskutinis mano vizitas, daugiau nebendravau su V., su K.. Liepos mėn. pradėjau bejoti, bet gimtadienyje dar buvau. Paskutinis pokalbis dar buvo, kai man dar kažko reikėjo, paskambinau S., ji mane išvadino necenzūriniais žodžiais ir liepė daugiau neskambinti. Mergaitė kalbėjo tai, kas buvo K. filmukuose. K. filmukuose mergaitė pasakojo, kaip ją prievartavo trys pedofilai, kaip jai kišo, kur jai kišo, „sysalai“, kremas bėgo. 2009 m. vasarą filmukai buvo sukurti ir pradėti platinti rugpjūčio mėn., o spalio 5 d. buvo žmogžudystės. Nežinau apie O. G. elgesį su mergaite 2009 m., kai ji pradėjo duoti parodymus apie pedofilus. Pradžioje buvau V. ir K. pusėje, nes tikėjau ta pedofilija. Mergaitė pasakodama, suklysdavo, nukrypdavo nuo temos, o G. iš karto ją pataisė, kad ne taip kalbėjo. Mergaitė kartojo kaip papūga tą, ką kaltinamoji pasakė ir ką senai tėvas išmokęs. G. taisė detales, nes mergaitė nukrypdavo nuo to, kas visuomenei buvo paskleista. Aš tuo metu dariau interviu su K., negirdėjau, ką kalbėjo, ir jei būtų pasitraukusi į kitą kambarį, aš iš viso nebūčiau viso to mačiusi. Aš tuo metu nepagalvojau, kad reikia informuoti teisėsaugą dėl O. G. elgesio, juo labiau, kad mano tikslas nebuvo sekti tos šeimos. Po to, kai G. eilinį kartą melavo, pateikinėjo savo versijas mūsų teisme, po to jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Aš pažįstu prokurorą E. M., aš jam pasakiau, kad aš galiu paliudyti šioje byloje, nes aš mačiau, kaip mergaitė buvo dresiruojama. Kai po Ū. nuosprendžio, G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl poveikio mergaitei, dėl poveikio nukentėjusiajai, kai prokuroras manęs paklausė, ar aš galėsiu paliudyti apie tuos K. triūsikus, tada aš pasakiau, kad aš žinau ir apie G. ir galiu paliudyti kaip ji elgėsi su mergaite. Tuo metu aš jau nebuvau nei V., nei K. pusėje. Aš ir dabar nesu nei vieno pusėje, aš nebendrauju nei su S., nei su F., nei su vienu. Aš nesu pripažinta nukentėjusiąja nei vienoje byloje, susijusioje su ( - ) įvykiais. Aš apie šią istoriją esu parašiusi labai daug straipsnių, esu rašiusi, ką pasakė V., ką pasakė K., ką pasakė K., ką pasakė G., ką pasakė S.. Aš savo nuomonės straipsniuose niekada nedėstau, aš galiu aprašyti. Pvz., buvo vienas straipsnis, kai išėjom su mergaite į lauką, ji man pradėjo pasakoti, klausė, ar aš noriu, kad papasakotų apie bitutes. Man kilo klausimas, kad pas tas bitutes buvo „jis“ ir „ji“. Aš dar nebuvau mačiusi pirmojo K. filmuko, kur mergaitė pasakojo, kaip ji šokinėjo su Ū., gimnastiką darė, ant vienos kojos šokinėjo. Jeigu aš jau būčiau tai pamačiusi, irgi nebūčiau patikėjusi. Aš su mergaite nebuvau bendravusi iki 2010-07-15 ar 16 d., kai pirmą kartą atvažiavau pas K., tik tada aš ją pirmą kartą pamačiau. Iki tol tik filmukus mačiau. Tuo metu jau buvo praėję septyni mėn. ar daugiau po žmogžudysčių. 2010 m. gegužę buvo sprendimas atiduoti vaiką, net po to sprendimo aš iš karto nevažiavau pas juos. Aš pirmą kartą atvažiavau tik liepos mėn. G. filmavo mergaitę savo telefonu ir man tai pasirodė keista, nes kažkokia svetima moteris persekioja svetimą vaiką ir jį filmuoja. G. pati man iš viso neprisistatė. Man V. pasakė, kad čia yra auklė, kad mergaitė ją labai myli, kad čia mūsų kaimynė G.“.

354. Liudytojas M. K. parodė:

36O. G. pažįstu iš matymo, ji man buvo pristatyta 2010 m. gegužę kaip D. K. auklė. Man G. kaip auklę pristatė A. S. – D. K. tėvo krikšto mama ir B. – K. sesuo. O. G. ( - ) matydavau kas dieną. Aš ten buvau nuo 2010-05-14 iki 2010-05-22 gyvenau ir matydavau G. kiekvieną dieną. Jos namas ( - ) yra priešais K. namą, kur dažnai būdavo D. K.. Aš ( - ) buvau truputį daugiau nei savaitę. Sužinojau, kad teisėjo B. V. sprendimu D. K. turėtų būti grąžinta mamai nedelsiant, aš iš Vilniaus mašina gegužės 14 d. atvykau, kad prisidėti prie pilietinės akcijos, pasipriešinimo teismo sprendimo vykdymui. Taip atsitiko, kad aš tapau lyderiu viso pasipriešinimo ir buvau pakviestas gyventi į K. namus, į D. K. kambarį. Aš visą didžiąją dalį to laikotarpio nakvodavau ir būdavau namuose, kuriuose vyko visas veiksmas. Bendravau su visais betarpiškai: su D. K. seneliais, su V., su jų giminėmis ir su gatvėje susirinkusiais žmonėmis. Girdėjau tarpusavio pokalbius tarp O. ir D. Gegužės 16-17 d. pradėjau matyti, kad O. G., vadinama auklė, visą laiką prieina prie D. ir su ja kalba, visą laiką būna kartu, bando kažką pasakyti, nors ten buvo daug vaikų, ji visą laiką stengėsi nepalikti iš savo akiračio D. Vieną kartą pamačiau, kad jos pokalbių temos yra apie pedofilus, kurie mergaitę prievartavo, visą laiką įtaigiai minima, ką su tavimi J. F., ką su tavimi darė A. Ū.. Buvo kalbama lyg klausiama forma, lyg bandoma įteigti tai. Pirmą kartą nesupratau, o antrą kartą pastebėjęs tas pačias kalbas, pradėjau nebesuprasti, kodėl taip daroma. Kadangi esu pagal išsilavinimą pedagogas, tikėjau, kad vaikas patyrė seksualinę prievartą ir man atrodė keista, kad vaikas, kuris patyrė seksualinę prievartą, nuolatos turi klausytis apie jos prievartautojus. Dar gal ketvirtą kartą pamačiau, kad užmetus antklodę vaikui ant galvos, būnant kieme, pati O. G. pakišusi savo galvą ir kažką, neva, žaidžia. Priėjęs arčiau prie jų, klausiau, vėl tos pačios kalbos „papasakok, ką darė pedofilai su tavimi, J. kišo ten, A. kišo ten“. Gal 4-5 kartus stebėjau tokius veiksmus ir savo ausimis girdėjau apie pedofilus. Dar man pasirodė keista, kad apie tą trečią pedofilą negirdėjau. Girdėjau, kaip įtaigiai, kokius penkis kartus gal dviejų dienų laikotarpyje buvo vaikas visą laiką klausinėjamas, kai buvo su antklode, tai net pagalvojau, kad vaikui daroma kažkokia parapsichologinė hipnozė, kad tuos pedofilus įsimintų. Net paprašiau kitų, gatvėje buvusių, žmonių, kad neprileistų tos auklės prie vaiko, kadangi buvau ten užsiėmęs koordinaciniu darbu., negalėjau vaiko tuo pačiu prižiūrėti, kad nuvedinėtų tą O., nes ji daro nesveikus veiksmus, nukreiptus prieš vaiką. Niekas į tai nekreipė dėmesio iš šeimos narių, tai buvo norma, ji turėjo kažkokias teises, ji buvo kaip auklė, kuri galėdavo vaikščioti ir po namo vidų K. ir galėdavo prie D. prieiti betarpiškai, visą laiką su ja bendraudavo, galėdavo su ja likti viena. Visam vidiniame kieme buvome įdiegę kameras, kur buvo filmuojamas vidinis kiemas, bendra kamera filmuojama gatvė. Neabejoju, kad vizualiai visa tai turėjo būti fiksuota. Aš nuomonės neturėjau apie šią istoriją, iš pradžių vadovavausi įvairiomis faktinėmis aplinkybėmis. 2010-05-14 aš bendravau su A. S., su B., buvau susitikęs su K., iki tol bendravau akcijose ir B. su A. – K. seserys man pastoviai pasakodavo įvairias aplinkybes, kurių žiniasklaida neskelbdavo. Aš tikėjau tais žmonėmis, kurie man viską pasakodavo. Po to, gegužės 14 d., kai man buvo suteikta galimybė gyventi su jais, galėjau su jais bendrauti iš arti, pamačiau, kad jie absoliučiai viską, ką kalba per televiziją, daro atvirkščiai, jų veiksmai buvo visiškai priešingi, nei buvo pateikinėjami visuomenei. Dėliodamas detales, 2010 m. gegužės mėn. išvykęs, aš jau nebetikėjau jais, tačiau pats dar ilgai ieškojau atsakymų, kodėl viskas taip rutuliojasi, susipažinau su apšmeižtų žmonių giminėm ir artimaisiais, sužinojau kitų bylų detales, padėjau ikiteisminiam tyrimui ir pusės metų laikotarpyje aš sužinojau visą tą melą. Tai ne nuomonė, o faktų vertinimas buvo. Kad vaikas yra apdirbinėjamas, aš iš karto pasakiau viešai ne kartą ir žiniasklaidai jau po 2010 m. gegužės, tik ilgą laiko tarpą teisėsauga nereagavo. Išgirdo iš pradžių tik Vaiko teisių kontrolierė Ž.. Vėliau aš, liudydamas Milinio nužudymo byloje, tai fiksavau, tačiau vėl ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl šių veiksmų. Tada aš vėl privataus kaltinimo byloje bylinėjausi su žurnalistu, paviešinau tą informaciją, Vilniaus apylinkės teismo teisėjas C. pakvietė mane į pedofilijos bylą, aš ten viską patvirtinau. Tik po pedofilijos bylos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Visas šias aplinkybes aš nuosekliai tvirtinau nuo pat 2010 m., tik manęs niekas iš pradžių negirdėjo. Mano vertinimas iš pradžių buvo gal kitoks, matydamas, kad vaikui kišamas Ū. ir J., neva, pedofilai, aš galvojau, kad bandoma įkišti tuos du pedofilus, tuo pačius slepiant, aš iš pradžių tikrai pagalvojau, kad gal jie slepia trečią pedofilą, kuris galvojau yra A. V.. Kad tie du, neva, pedofilai buvo tendencingai kišami iš O. G., tą jau mačiau 2010 m. ir tą tvirtinu 5 m. Pačiuose namuose aš gyvenau apie 5-6 dienas, po to sukonfliktavome su S., nes kai pamačiau, kad meluoja, aš paklausiau, ką ji daro ir manęs buvo paprašyta palikti K. namą. Aš dar porą dienų pagyvenau automobilyje, kol buvo pakeistas teismo sprendimas ir buvo sustabdytas vykdymas, tada išvažiavau ir toliau ieškojau atsakymų. Aš esu sporto pedagogas, į ką įeina ir vaikų psichologija, ir dalykų dėstymas. Aš galiu būti ir kūno kultūros mokytojas, ir dziudo treneris, mano išsilavinimas - aukštasis. Kai aš pamačiau, kad buvo užmestas pledas, ta reiškia, kad pokalbis jau buvo prasidėjęs, aš ne nuo pat pradžių priėjau. Kiti gal galvojo, kad tai žaidimas, nes tai, jei negirdi pokalbio, gali atrodyti kaip žaidimo forma, bet tas žaidimas buvo nevaikiškas. Kai pamačiau, kad užsidengusios pledu, priėjau ir nuo to momento jau girdėjau visą pokalbį. Jos manęs nematė, nes buvo užsidengusios ir aš pokalbį iš esmės girdėjau. Tai buvo prieš 5 m., pažodžiui to pokalbio pasakyti negalėčiau, bet jis buvo konkrečiai apie pedofilus, kurie vaiką tvirkino, prievartavo. Po pledu pokalbį aš mačiau vieną kartą, ikiteisminio tyrimo metu tą pokalbį atkartojau. Iš esmės palaikau savo parodymus, duotus tyrėjui. Iš pradžių man buvo labai sunku vertinti visus matytus faktus, nes O. turėjo tokias teises, ji buvo vos ne kaip šeimos narys, man iškilo daug klausimų. Aš kokiose trijose televizijos laidose tą papasakojau ir Vaiko teisių pasaugos kontrolierė Ž. paklausė, kodėl manęs niekas negirdi. Dvejuose ar trijuose ikiteisminiuose tyrimuose, nesusijusiuose su šiuo, aš bandžiau fiksuoti, kad pareigūnai, išgirdę, pradėtų imtis veiksmų. Aš filmukų, kuriuose mergaitė apibūdina pedofiliją, nežiūrėjau, tik žinojau, kad jie yra, gal kartais per televizijos anonsus mačiau, bet kad atsisėsti ir žiūrėti, nežiūrėjau, nes man jie atrodo nesveiki. Man atrodo, mačiau televizijos laidose G. iki mano patyrimų, irgi kalbėdavo apie vaiką. Gal prieš tai buvau pastebėjęs pikete iki gegužės 14 d. ir laidotuvės buvo, bet G. nefiksavau. Nežinau, ar iki mano pasakojamų įvykių mergaitė jau buvo davusi parodymus psichologams, pareigūnams. Nukentėjusiuoju aš esu pripažintas keliose privataus kalinimo bylose prieš kitus asmenis dėl šmeižto, dėl įžeidinėjimų, kur mane kaltina, kad aš esu saugumo agentas, dėl internetinių komentarų, kur žurnalistai pateikė melagingą informaciją. Pasakotu laikotarpiu aš nedirbau, prieš tai buvau pedagogas, pavaduotojas Veliučionių vaikų socializacijos centre. Gal ir buvau po tos savaitės ( - ), bet neatsimenu, kada. Žodžiu kelis kartus kaltinamąją atitraukdavau nuo vaiko. Prašydavau leisi mergaitei žaisti su vaikais, prie jos neiti. Kaltinamoji dėl to pykdavo. Aš vaiką nuvesdavau nuo kaltinamosios. Man pasirodė tokie šamaniški veiksmai, kai užmeti ant vaiko ir pradėti šnibždėti apie pedofilus. Bendraujant O. G. su mergaite, žodžio „meluok“ nebuvo. Tai buvo pastovus priminimas apie pedofilus, kaip bandymas įdiegti vaikui, kad tai, ką pasakoja, jis jokiu būdu nepamirštų, kad vaikas visą laiką atsimintų atskiras detales, kurias kalbėjo G.. Mergaitė bendravimo su O. metu visą laiką iš esmės klausėsi, ką jai sako O., nebuvo tarp jų diskusijos, tai buvo O. monologas, kuris man priminė įtaigą vaikui. Sakydavo „prisimink“, neva, tai mergaitės išgyvenimai, nes iš vaiko konkrečių atsakymų negirdėjau. Tai buvo klausimas savo auklės. Mergaitė iš esmės visą laiką tylėjo. Gal kokie bendro pobūdžio žodžiai ir buvo iš mergaitės, bet iš esmės mergaitė nekalbėjo nei apie dėdes, nei apie „sysalus“. Mergaitė didžiausią pokalbio dalį klausėsi. Mergaitė nesakė: „Ne, O., nemeluok, nedaryk man įtaigos“.

375. Liudytoja E. T. parodė, kad asmeniškai kaltinamosios nepažįsta, bet žino, kas tai per žmogus. Tuose namuose daug ko būdavo, konkrečiai šiai dienai nepasakysiu, bet kalbos visada būdavo apie pedofiliją, apie S., apie draugus pedofilus. Neatsakysiu, ar konkrečiai iš kaltinamosios esu girdėjusi tokias kalbas. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str., pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 139-140 – 2013-08-02 liudytoja parodė:

38„Dirbu Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialiste. Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. pradėjau dirbti, tai yra vykdžiau K. globos priežiūrą ir atstovavau skyrių teismuose. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. po teismo sprendimo buvo sudarytas savaitgalio pasimatymo grafikas su S. ir K., tačiau tie pasimatymai kurį laiką nevyko, nes K. globėja V. atsisakė mergaitę vežti į neutralią pasimatymų vietą, t. y. Chemijos g., Kaune. Po ilgų derybų buvo sutarta, kad pasimatymai vyks globėjos V. namuose. Pagal grafiką į pasimatymą vykti turėjo psichologijos specialistas ir Vaiko teisių apsaugos specialistas, todėl vieną kartą vykdavo rajono Vaiko teisių apsaugos specialistas, kitą kartą – miesto. Tiksliai negaliu pasakyti, kiek buvo pasimatymų, bet galėjo būti nuo penkių iki dešimt. Kai su psichologe atvykdavome į pasimatymą, psichologė su mergaite kildavo į mergaitės kambarį ir laukdavo S., o aš likdavau artimųjų aplinkoje. Be artimųjų pasimatymų metu namuose būdavo ir daugiau žmonių, tai ir tetos, ir kaimynės, tačiau tų žmonių aš nepažįstu. Pamenu vieną tokį atvejį, kai jau po įvykusio pasimatymo, kai S. jau buvo išvykusi, pas mergaitę į kambarį buvo užėjusi psichologė U. V. ir kalbėjosi su K.. Tuo pat metu pas mergaitę į kambarį atėjo S., kuri apkaltino psichologę, jog pastaroji mergaitės atžvilgiu naudoja hipnozę, nes tuo metu mergaitė gulėjo lovoje. Tą kartą namuose prasidėjo chaosas, tačiau netrukus į namus grįžusi pati globėja V. visus apramino. Kiti vykę pasimatymai taip pat nebūdavo labai ramūs. Dažnai būdavo tokių atvejų, kad K. šeimos artimieji ir visi kiti, kurie būdavo namuose pasimatymų metu, eidavo prie mergaitės kambario, kur vykdavo pasimatymas, garsiai kalbėdavo. Pati mergaitė dažnai išeidavo iš kambario, eidavo į tualetą, persimesdavo keliais žodžiais su šeimos nariais. Tačiau aš konkrečių pokalbio detalių negaliu pasakyti, nes ne viską girdėdavau. Kiek pamenu, pasimatymų metu dalyvaudavo tokia kaimynė su akiniais, berods vardu O.. Manau, kad šią moterį galėčiau atpažinti. Ji gana garsiai kalbėdavo apie pedofiliją, tai yra apie visus, neva, įvykusius mergaitės prievartavimo atvejus. Man ji pati sakydavo, kad mes mergaitę verčiame pasimatyti su mama, kad pati mergaitė nenori mamos matyti. Kad neaštrinti situacijos, aš tiesiog tokias replikas praleisdavau pro ausis. Prie manęs ši moteris į mergaitės kambarį pasimatymų metu neidavo. Kad ši moteris pasimatymų metu turėdavo telefoną, tai tikrai, tačiau ar su juo darydavo kokius nors įrašus, to pasakyti negaliu. Daugiau kažkokių tokių išskirtinių atvejų, kurie būtų įvykę pasimatymų metu, pasakyti negaliu“. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu.

396. Liudytoja G. D. parodė, kad asmeniškai O. G. nepažįsta, yra ją mačiusi, atlikdama savo tarnybines pareigas. Ji yra Kauno m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Tikrai ne kartą yra mačiusi O. G., bet kiek, negali įvardinti. Yra mačiusi kartu O. G. ir D. K.. Tarp jų pokalbiai daugiausiai būdavo buitiniai, kai būnant joms ar vaikui bendraujant su mama, G. klausdavo vaiko, ar jai kažko netrūksta, ar jai kažko neriekia arba būdavo komentarai, jeigu vaikas judėdavo po namus ir ji eidavo su ja.

40Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str., pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas II, b. l. 2-3 – 2015-01-30 liudytojos G. D. apklausos protokolas). Liudytoja parodė:

41„Lankydavausi namuose, kuriuose gyveno D. K.. Susitikimai vykavo kartais už uždarų vaiko kambario durų, kartais durys būdavo atidarytos. Kad susitikimas vyktų prie atvirų durų, reikalaudavo K. ir S., jos motyvuodavo tuo, kad mergaitei gali būti daromas poveikis, likus vienai su motina. S. pageidaudavo, kad durys būtų uždarytos. Pastebėjau, kad emocijos D. skirdavosi nuo to, ar durys atviros, ar uždarytos. Prie atvirų durų mergaitė buvo sukaustyta, formaliai bendraudavo su mama ir su susitikime dalyvaujančia psichologe. Jeigu susitikimas vykdavo prie uždarų durų, iš kambario girdėdavosi, kad D. klega, juokiasi, vaiko elgesys būdavo kitoks. Atvažiavus į V. namus, lauke laukdavo minia žmonių, filmuodavo. Dažnai virtuvėje sėdėdavo „palaikymo komanda“, tarp kurių, kiek atsimenu, būdavo labai dažnai ir moteris vardu O., kuri atrodė lyg būtų tų namų gyventoja. Ji visur vaikščiodavo laisvai, jausdavosi kaip šeimininkė, visur jos būdavo pilna. Taip pat noriu paminėti, kad bendraujant su D., kol į susitikimą atvažiuodavo jos mama, ji pakankamai dažnai minėdavo O. ir iš bendro konteksto aš supratau, kad ta O. pakankamai daug laiko praleisdavo su D., buvo artimas šeimai žmogus. Ką konkrečiai D. sakydavo apie O., aš neatsimenu“. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu.

427. Liudytoja D. V. parodė:

43D. (K.) S. aš pažįstu, nes buvau jos mokytoja, pusę metų buvau jos mokytoja mokykloje, o pusę metų du kartus į savaitę lankiau ją namuose. D. buvo pirmoje klasėje, prieš keturis metus, 2011 metais. Kai ji mokėsi mokykloje buvo 2011 metai, o kai namuose lankėsi, jau po Naujų metų 2012 metų beveik iki mokslo metų pabaigos, iki gegužės 17 d., kai mergaitė buvo paimta iš namų. Paskutinį kartą buvau gegužės 16 dieną. Mergaitė buvo paimta iš tų namų, adreso tikslaus nežinau, ( - )gatvėj. Ten gyveno mergaitės seneliai ir teta su dėde. Tie abu namai vienas kiemas. Mergaitės teta V.. Aš lankiausi namuose du kartus per savaitę maždaug po porą valandų. O. G. teko matyti porą kartų. D. močiutė pristatė, kad yra artimiausia kaimynė, mačiau bendraujant su močiute, su seneliu. Dėl to, ar bendravo O. G. su K., tai aš matydavau, kad seneliai ir kaimynė sėdėdavo, bendraudavo, o, kai aš ateidavau, išeidavau į kitą kambarį. Mačiau G. du, tris, keturis kartus. Mergaitė dėl G. ar dėl kitų asmenų nusiskundimų neturėjo. Aš vykdžiau savo darbą, norėjau, kad ji viską išmoktų. Ji didelę pagalbą gaudavo iš senelės. Kada baigė pirmą klasę, jos žinios buvo įvertintos labai gerai. Didelė pagalba buvo teikiama namuose. Jai padėdavo ruošti pamokas ir močiutė, ir senelis, daugiau močiutė, ir teta ir pusbrolis padėdavo, ypač pasaulio pažinimo dalykus, jis buvo vyresnis. Mano pedagoginis stažas 30 metų. Aš esu pradinių klasių mokytoja, yra tekę dirbti ir su vyresniais mokiniais. Retkarčiais, kai būdavo kieme daug žmonių, mergaitė būdavo liūdnesnė, susimąsčiusi. Pagal savo metus subrendusi, protinga, išmintinga, gal jai būdavo nejauku dėl to, kas vyksta kieme. Bet namuose ji būdavo gyvybinga, linksma, visą laiką pasitikdavo mane su nuotaika. Tie visi įvykiai, kai saugojo tuos namus, jų kieme. Būdavo kartais daug žmonių. Jie prie tvoros būdavo, prie namo ribos. Bet ugdymo procesui niekada niekas netrukdė, nes mes turėjom atskirą kambarį. Triukšmo nebūdavo, bet mergaitė į kiemą išeidavo, matydavo. Mergaitė labai komunikabili. Kiekvienam vaikui smagiau mokytis su draugais, negu namuose, galbūt retkarčiais ji būdavo dėl to susimąsčiusi. Aišku mokykloje geriau buvo mokytis. Po to, kai mergaitė buvo paimta iš tų namų, neteko daugiau su ja bendrauti. O O. G. gal esu mačiusi rinkiminėse apylinkėse, rinkimuose. Kodėl mergaitė buvo mokoma namuose, o ne mokykloje su visais vaikais, man nežinoma, tik gavau raštą, kad nuo to laiko keliausiu į jos namus, tik nuspėt tas priežastis galima“.

44Aprašęs šios liudytojos, teisiamajame posėdyje apklaustos kaltinamosios ir jos gynėjo prašymu, parodymus teismas konstatuoja, kad liudytoja matė kaltinamąją O. G. tik porą kartų (du, tris, keturis kartus – pagal jos pačios parodymus, duotus tuo pačiu metu) jie nėra nuoseklūs ir informatyvūs, todėl nelaikytini duomenimis, kuriais būtų galima pagrįsti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį.

458. Liudytojas S. S. parodė:

46Su O. nebendravau, pažinties neturėjau. Susitikimuose su anūke D. S. (K.) nedalyvavau, kai juos organizuodavo Vaiko teisių apsaugos skyrius. Anūkės elgesys prieš žudynes buvo vienoks, o grįžus pas dukrą po nuosprendžio viskas buvo kitaip. Tokių mergaitė išsireiškimų nežinojo iki tol, mergaitė grįžo užsidarius, laisvai elgėsi prieš paėmimą į V. globą. D. sakė, kad ją mokino kalbėti ne tiesą, o mes sakėm, kad reikia sakyti tik tiesą. Mergaitė sakė, kad gąsdino jai ir grasino, liepė savo mamą vadinti pedofile, šlykštyne, o visa tai daryti mokė O., mergaitė pavardės jos neminėdavo. Kad šita moteris turėjo įtakos mergaite, tai aiškia matėsi. Kaip būdavo pasimatymai kaltinamoji dalyvaudavo juose, reikėdavo palaukti kol ji baigs instrukcijas anūkei ir pokalbį, buvo keista, kad svetimas žmogus su anūke užsiiminėja prieš susitikimus. Iš D. nesu gavęs laiško, man padavė dukra (L. S.) šį laišką, seneliai K. prašė parašyti laišką, man dukra pasakė, kad aš jį turėčiau, o ji nesiunčia jo dėl išvykimo savo. Dukra sakė, kad K. prašė laiško ir mergaitė jį parašė laišką. Man dukra jį padavė prieš išvažiuodama iš Lietuvos, vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, metų neatsimenu, gal buvo 2013 m. Prieš vaikui papuolant pas V. dažnai bendravau su anūke. Dažnai ją matydavau, tiksliai nepasakysiu kiek ten tų kartų buvo prieš 7 metus. Bendravau per metus 10-20 kartų, mes pas jas eidavom, gyveno kitoje gatvės pusėje. Aš ir žmona anūkei sakėm, kad ji turi sakyti tiesą, nes žmonės, kurie meluoja, susipainioja. Mes nieko neklausinėjome anūkės, ji pati pasakė, ką jei liepta sakyti, bet mes tik pasakėme, kad ji turi sakyti tiesą. Laišką perdaviau mergaitės atstovui šiais metais, o kada tiksliai, neatsimenu“.

47Teismui pateikto ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinto nukentėjusiosios D. S. laiško, jos rašyto ir per kitus asmenis perduoto jos seneliui liudytojui S. S., teismas nevertina duomeniu, kurį būtų galima laikyti įrodymu: teismui kyla abejonių dėl šio laiško perdavimo S. S. aplinkybių ir laiško parašymo vietos ir datos.

48Kitą liudytojo parodymų dalį teismas kartu su kitais įrodymais vertina kaip įrodymą, leidžiantį teismui pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamosios atžvilgiu: liudytojas parodė, kad <....> Anūkės elgesys prieš žudynes buvo vienoks, o grįžus pas dukrą (L. S.) po nuosprendžio viskas buvo kitaip. Tokių mergaitė išsireiškimų nežinojo iki tol, mergaitė grįžo užsidarius, laisvai elgėsi prieš paėmimą į V. globą. D. sakė, kad ją mokino kalbėti ne tiesą, o mes sakėm, kad reikia sakyti tik tiesą. Mergaitė sakė, kad gąsdino jai ir grasino, liepė savo mamą vadinti pedofile, šlykštyne, o visa tai daryti mokė O., mergaitė pavardės jos neminėdavo. Kad šita moteris turėjo įtakos mergaite, tai aiškiai matėsi <....>.

499. Liudytoja T. S. parodė:

50„Iki teismų nepažinojau O. G. ir nebendravau su ja, ir vėliau nebendravau. Mergaitės elgesys pasikeitė po grįžimo iš V.. Pirmą kartą kai ją pamačiau po paėmimo, didelių pasikeitimų nemačiau. Mes su vaiku paprastai bendraudavom, viskas gerai būdavo, o tik kai tą temą palietus, kas vyko K. namuose, ji susikaustydavo ir užsidarydavo savyje. Vaikas nenorėjo nieko kalbėti. D. sakė, kad ja mokino sakyti mamą vadinti šlykštyne, kad parduos pedofilams, kai dukra atvykdavo į namus O. sugebėdavo kuo daugiau su ja bendrauti. D. skundėsi, kad ją nuteikinėjo prieš mamą, mergaitė sakė, kad O. mokino sakyti, kad ja tvirkino, Ū. laižė, į kūną pabučiavo, tai man sakė pati mergaitė, kai su ja bendravau po jos pasiėmimo ir tų namų. Nesakiau niekam apie tai, ką man sakė anūkė, nesu ta kuri vaikšto ir apie tai visiems pasakoja“.

51Iš 2013-06-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad pasiūlius D. S. pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pareiškė, kad atpažįsta asmenį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2 kaip asmenį vardu O., ją atpažįsta iš plaukų, akinių formos ir bendrų veido bruožų (t. I, b.l. 93-96).

52Iš 2013-08-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti užfiksuota, kad E. T. atpažįsta O. G., kaip O., kuri dažnai būdavo mergaitės pasimatymų su mama metu ( t. 1, b.l. 141-144).

53Iš 2014-09-29 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Lietuvos žinių tyrimas 2012/02/14“, kuriame M. K. ir V. K. pasakoja apie O. G. darytą poveikį D. S.. Įrašo stenograma: „M. K.: .. (nesuprantami žodžiai).. pristato ją visuomenei kaip auklę.. jinai gyvena priešais ..jos namas..O. jos vardas. Jinai yra auklė. Nu keista kam reikia vaikui auklės, kuris gyvena pas senelius, kuris turi... Vaikšto į darželį ir visur kitur.. bet čia auklė. Auklė, paėmusi vaiką ji visą laiką burba jai ir liepia prisiminti ką su tavimi darė J., ką su tavimi darė A.. Pasakoja, pasakoja žaidimo forma užsimeta audeklą ant galvos burba toliau visokius savo burbėjimus. Aš net gi (nesuprantami žodžai) ir kai kurie žmonės būdami gatvėje matydamas, kad čia jau visai nebesveika, ką ta moteriškė daro senyvo amžiaus. Jinai jau nebesveika. Aš atvirai pasakysiu, man tai kaip hipnotizavimas vaiko, liepiant jam kartoti, liepiant jam pasakoti. Žinot. Aš liepdavau žmonėms nustūminėti tą auklę nuo jos, kad ji nelįstų prie to vaiko ir netrukdytų jai žaisti, nes aš mačiau, kad jinai daro tikrai nesveikus dalykus (nesuprantami žodžiai)...kai baigėsi tie įvykiai, aš bandžiau aiškintis, kad kas ta auklė ir kodėl ji taip viską daro, ir sužinojau, kad čia ne tik tada tą gegužę buvo tie burbėjimai, bet tie bumbėjimai yra pastovūs, nes pas visus ką aš mačiau, vaikas yra veikiamas ir tai daroma pastoviai reikia prisiminti visus Ū., J., vyksta pastoviai. Jeigu žmonės norėtų vaikui padėti, kada jis patyrė prievartą, jie stengiasi, kad vaikas pamirštų ta, o dabar yra daroma priešingai. Visa laiką burbama, burbama, burbama vaikui. ( nesuprantami žodžiai ) aš nežinau, aš pilnai esu, drąsiai galiu pasakyti atvirai pasakysiu, vaikui yra daroma hipnozė ( nesuprantami žodžiai). V. K.: Įvardinkim taip, gera psichologė, išmananti psichologiją, jinai spaudimą mergaitei gerą daro. Tai yra pašnibždėjimai į ausį, pasakojimai apie Ū., apie pedofiliją, pasakojimai apie pimpalus, apie sysalus. Mergaitė vieną kartą įvardina pimpalą, kitą kartą sysalą. Palindimai po kažkokia striukę, antklodę, pasišnekėjimai, paskui mergaitės filmavimas, kada mergaitė pasakoja apie kažkokius pimpalus arba sysalus. Ir kada pabando pajuokauti, o auklės būna sudrausminama ir pasakoma ramiau pasakok, ką mes šnekėjom po striuke ar dar kažką tais. Jinai savo mobiliu telefonu visada viską filmuoja. Kur tą filmuotą medžiagą jinai deda, neįsivaizduoju. M. K.: aš matau... (nesuprantami žodžiai), jinai net ne šeimos narė, o neva auklė. Nu kam tų auklių? Nors senelis pensininkas, bobutė pensininkė, N. būna nuo pietų, vaikas darželį, nu kam dar auklių? Mačiau, mačiau ir sakau, atvirai pasakysiu ten hipnozė, hipnozė, burbėjimai visokie (nesuprantami žodžiai) nu vaikui reikia kažkas įkišti į galvą arba blokuoti, kad nepasakytų, kas yra trečias A., arba tam, kad tą pedofiliją pagamintų pasąmonė (t. 1, b.l. 121-122)“.

54Teismas šiuos duomenis laiko įrodymais, kurie patvirtina liudytojų M. K. ir V. K. parodymų nuoseklumą bei jais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamosios atžvilgiu.

552009-11-25 VTPT prie LR SAM specialisto išvadoje Nr. 92TPK-1, iš baudžiamosios bylos Nr. 23-1-00834-08, nurodoma, kad atsižvelgiant į apklausų metu pateiktus klausimus bei į mergaitei būdingus amžiaus tarpsnio ypatumus (uždarų klausimų kartojimas mažina atsakymų tikslumą - vaikas pateikia tokį atsakymą, kokio iš jo tikimasi; pašnekovo autoritetas turi įtakos vaiko atsakymams - norėdamas įtikti vaikas linkęs pateikti pageidaujamą atsakymą; vaikai yra labiau įtaigūs, kai atsakymą menančius klausimus užduoda suaugęs asmuo, kuriuo vaikas pasitiki, ypač tėvai; vaikai linkę pateikti atsakymą į klausimą net ir tais atvejais, kai nesupranta klausimo ar nežino atsakymo; jei įtaigiuose klausimuose pateikiama informacija yra artima vaiko turimai, realistiška, tai vaikas gali ją priimti kaip realiai buvusią ir patvirtinti; taip pat vaikas gali paviršutiniškai atsakinėti, patvirtinti pageidaujamą atsakymą todėl, kad tik greičiau baigtųsi jam nemaloni apklausos procedūra), galima teigti, jog netinkamai organizuotos ir atliktos apklausos, užduodant direktyvius, įtaigius, atsakymą menančius klausimus bei nuolat juos kartojant galėjo turėti įtakos mergaitės parodymų turiniui. Mergaitės parodymams įtakos gali turėti iš suaugusiųjų gauta informacija, suaugusiųjų pokalbiai šia tema, jų samprotavimai ir vertinimai vaikui girdint įtakoja vaiko supratimą apie įvykius. Tiek reali mergaitės gyvenamoji aplinka (tai neišvengiamai tiesiogiai ar netiesiogiai daro poveikį tiriamajai, jos elgesiui, jos pasisakymams, vertinimams), tiek netinkamai organizuotos mergaitės apklausos (mergaitės tėvo D.K. filmuotos apklausos), tiek mergaitei būdingi amžiaus tarpsnio bei individualūs psichologiniai ypatumai (pažintinių funkcijų ypatybės, suaugusiųjų dėmesio bei pripažinimo poreikis, polinkis lengvai pasiduoti emociškai reikšmingų, autoritetingų asmenų įtakai, nevalingas įvykių detalių supainiojimas ar jų papildymas kitų įvykių detalėmis, iš aplinkinių girdėtų samprotavimų, vertinimų, frazių įterpimas ir kt.), tačiau šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kuris veiksnys ir kokiu laipsniu paveikė jos parodymus (t. III, b.l.131-156).

56Psichologo 2009-08-12 išvadoje, iš baudžiamosios bylos Nr. 23-1-00834-08, nurodoma, kad yra faktų, liudijančių D. K. išgyvenimų realumą, tačiau šių išgyvenimų realumą šaltinio, remiantis psichologine parodymų turinio analize, nustatyti nebėra galimybės, nes mergaitė nuolat buvo klausinėjama kitų asmenų, užduodant atsakymą menančius klausimus. Yra požymių, kad D.K. parodymų turinį įtakojo kiti asmenys (t. III, b.l. 126-130).

57Įsiteisėjusiajame 2009-12-01 S. L. vaikų ir paauglių psichiatrės, VU medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos, vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centro docentės ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08 atliktos mažametės liudytojos D. K. parodymų turinio analizėje konstatuoja, jog daugybė klausinėjimų galėjo įtakoti mergaitės pasakojimų detalių pobūdį arba gausesnį jų atsiradimą tolimesnėse apklausose (t. 3, b.l. 115-116).

58Įsiteisėjusiajame 2012-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje (1 t., b.l. 54-68) baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-369/2012 (ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00834-08) ir 2009-08-12 psichologo išvadoje (3 t., b.l. 126-130) ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00834-08 nurodoma, jog mergaitei (D. K.) akivaizdžiai daroma įtaiga, mergaitė apklausiama keletą kartų užduodant atsakymą menančius klausimus, mergaitei rodant galimai patirtus veiksmus su lėlėmis nuolat kartojant atitinkamus veiksmus galima teigti, kad mergaitė buvo išmokinta ką ir kaip reikia rodyti, sakyti. Specialistas pažymi, jog kuo daugiau maži vaikai klausinėjami, tuo įvairesnių ir tiesos neatitinkančių faktų galima išgirsti, be to, neteisingi vaiko apklausos metodai inspiruoja vaikus pateikti visiškai nieko bendrą neturinčius su tikrovę parodymus (1 t., b.l. 61, 6 t., b.l. 26).

59Šiame įsiteisėjusiajame nuosprendyje taip pat konstatuojama, jog „Jau įrodyta, kad išskyrus vaiko parodymus, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. Ū. pateiktame kaltinime nurodytas vaiko tvirkinimo aplinkybes“. „Neginčytinai nustatyta, kad vienintelis vaiko parodymų šaltinis tai ta reali netiesioginė patirtis, kurią ji įgijo tėvo namuose, įkyraus, nekvalifikuoto klausinėjimo apie tariamą tvirkinimą metu...“. Teismas nurodo, jog „liudytoja O. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad daugybę kartų aptarinėjo su nukentėjusiąja jos seksualinio prievartavimo detales, kalbėjo apie tai su D. K. ir jo šeimos narius, net patarė D. K. pasakojimus filmuoti. Analogiškai ir kiti šeimos nariai- L. K. ir V. K. liudija, kad tariamo vaiko seksualinio prievartavimo tema namuose buvo aptariama nuolat, vaikas klausinėjamas, filmuojamas siekiant tokiu būdu „įtvirtinti“ jo pasakojimą. Tokia masyvi įtaiga vaikui jos tėvo namuose be jokios abejonės yra vienintelis jos parodymų apie patirtą seksualinę prievartą šaltinis ir vienintelė reali seksualinio pobūdžio patirtis“, ką papildomai patvirtina psichologė I. Č. 2009-08-12 išvadoje, 2009-11-25 specialisto išvada Nr. 92TPK-1. (1 t., b.l. 63, 6 t., b.l. 31)

60Įsiteisėjusiajame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-000073-09 (6 t. 46-75) dėl galimo L. S. poveikio nukentėjusiajai D. K., kuriame 2009-12-23 nutarimu D. K. pripažinta nukentėjusiąja, konstatuota, jog D. K. parodymus apie L. S. vertimą meluoti, liepimą užmiršti Ū., iš esmės atkartoja tik jos atstovė N. V., ir jos aplinkos žmonės (L. K., A.V. K., O. G.). Nutarime nurodoma, jog remiantis psichologės išvadą – mergaitei būdingas aplinkinių girdėtų samprotavimų, vertinimų ir frazių įterpimas parodymuose. Mergaitė tiesiogiai ar netiesiogiai patiria tam tikrą poveikį iš aplinkinių, ji linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus (norėdama įtikti gali priderinti atsakymus, atsakyti kaip pageidaujama), o tai savo ruožtu turi įtakos jos pasisakymams. D. K. nuolat gyvendama aplinkoje su žmonėmis, kurie yra iš esmės priešiškuose santykiuose su jos mama, ir turėdama galimybę girdėti ją supančių aplinkinių pokalbius, galimai ir neigiamus atsiliepimus apie L. S., savo parodymuose būtent minėjo ją supančios aplinkos poveikio pasėkoje, o ne dėl to, kad iš tikrųjų taip buvo, galėjo neteisingai ir iš esmės neigiamai parodyti apie savo mamą, nurodydama, kad ji ją vertė meluoti, kad liepė užmiršti Ū., ir galiausiai, kad nusivedusi į tualetą norėjo primušti (6 t., b. l. 72).

61Prokurorė pateikė slapto sekimo duomenis, surašytų pokalbių duomenis, kuriuose kalba kaltinamoji O. G., tai yra lydraščius dėl susirašinėjimo, lydraštį su nutarimu perduoti informaciją, lydraštį su prašymu priimti nutarimą, specialisto išvadą, užduotį atlikti tyrimą, slapto sekimo protokolą.

62Teisiamojo posėdžio metu perklausyti garso įrašai, dalyje, kurie perkelti į bylą – kompaktinis diskas 11 tome, b.l. 128;

63garso įrašas 11 tome, b.l. 113-114, aprašymas: 2010-03-28 pokalbis Nr. 232, 07:38 - 08:24, 12:15-14:06;

64garso įrašas 11 tome, b.l. 115-120, aprašymas: 2010-04-04 pokalbis Nr. 563, 07:13-10:34, 11:39-13:23, 15:04-19:55;

65garso įrašas 11 tome, b.l. 120-124, aprašymas: 2010-04-04 pokalbis Nr. 564, 01:02-13:00, 14:20-14:54;

66garso įrašas 11 tome, b.l. 125-126, aprašymas: 2010-04-20 pokalbis Nr. 005, 20:39, 08:56-10:00.

67Iš šių įrašų matyti, kad O. G. išgirdusi, kad D. K. norėtų gyventi pas mamą, pasako jai, kad tada ją pas Ū. vėl ištremsO. G. kalbėjo apie „sysalus“; prašė D. K. pasakyti, kur A., kur J.; ištisai klausinėja D. K. apie Ū., liepė piešti A., J., pasakydama, kad visi su pimpalais tegul būna; akcentuoja pimpalus ne vieną kartą.

68Teisiamajame posėdyje kaltinamoji neigė kalbėjusi apie pimpalus ir „sysalus“, pasakydama, kad tokių žodžių net nežino.

69Iš specialisto išvados 11 t. 101-110 b.l. matyti, kad kompaktinėse plokštelėse užfiksuotas ne kieno nors kito, o O. G. balsas.

70Aprašytų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji O. G. siekė padaryti poveikį nukentėjusiajai D. S. aptartų baudžiamųjų procesų metu. Kaltinamosios parodymus teismas atmeta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2) p., - anksčiau aprašytų, aptartų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu.

71Teismas pastebi, kad iš kaltinamosios parodymų ir jos pateiktų publikacijų, paskelbtų laikraščiuose kopijų, liudytojų parodymų matyti, kad Lietuvos Respublikoje buvo daug diskutuojama apie įvykius ( - ) 2009 – 2010 metais. Kartu teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuri gali turėti įtakos, sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą: pačios kaltinamosios veiksmai turėjo įtakos apie tuos įvykius susiformuojant visuomenės nuomonei.

72Kaltinamoji kalta dėl šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašyto nusikaltimo padarymu ir baustina.

73Dėl veikos kvalifikavimo.

74Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., - nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji siekė paveikti, daryti poveikį nukentėjusiajai D. S. (buvusi pavardė – K.), jai duodant parodymus baudžiamuosiuose procesuose.

75Dėl bausmės.

76Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamosios atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui asmeniui (LR BK 60 str. 1 d. 5 p.).

77Kaltinamoji nėra teista, nusikalto pirmą kartą. Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji yra pensinio amžiaus, gauna mažas pajamas. Jai skirtina bausmė- laisvės apribojimas, bausmės trukmę parenkant, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes. Kaltinamoji yra pensininkė, pagal jos pačios parodymus jos sveikata yra bloga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtinas įpareigojimas tam tikru metu būti namuose (LR BK 48 str. 6 d. 1 p.) ir pareigos, numatytos LR BK 48 str. 3 d.

78Dėl civilinio ieškinio.

79Nukentėjusiosios D. S. (buvusi pavardė – K.) atstovė pagal įstatymą L. S. prieš įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje D. S., gimusios ( - ) pareiškė 30000 € dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu D. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad dėl kaltinamosios jos dukrai D. S. padaryto poveikio iki šiol dukra jaučia stresą, jai tenka gyventi saugomai pareigūnams ir tai turi didelės įtakos jos gyvenimui ir gyvenimo laisvės pasirinkimui.

80Įvertindamas tai, kad: neturtinė žala atsirado dėl tyčinių, tačiau nesmurtinių kaltinamosios veiksmų; atsižvelgdamas į D. S. ir jos atstovės L. S. argumentus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusios ir kaltinamosios skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiajai kaltinamosios padarytus nepatogumus bus pasiekta, neturtinės žalos dydį įvertinus 5000 € (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str., neturtinės žalos dydį pinigais įvertina teismas).

81Dėl nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų.

82Nukentėjusiosios D. S. atstovai advokatai Gintaras Černiauskas, E. J. Grigaravičius prašo priteisti iš kaltinamosios O. G. 3527 € 68 ct nukentėjusiosios D. S. atstovavimo išlaidas – nukentėjusiosios atstovei L. S..

83Prašymas tenkintinas.

84Baudžiamojoje byloje procesas buvo pakankamai ilgas. Procesas užtruko, tenkinant kaltinamosios ir jos gynėjo prašymus, taip pat ir dėl kaltinamosios ligos arba jos gynėjo negalėjimo dalyvauti iš anksto numatytuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Iš kaltinamosios O. G. priteistina 3527 € 68 ct nukentėjusiosios D. S. atstovavimo išlaidų jos atstovei L. S. nurodant, kad pinigai turi būti pervesti į banko Danske Bank Lietuvos filialo a. s. ( - ), pervedimo paskirtis – nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos baudžiamojoje byloje.

85Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai paliktinos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

86Dėl daiktinių įrodymų.

87CD su L. S. apklausos vaizdo įrašu, - 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. CD su D. S. apklausos vaizdo įrašu, - 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. CD su O. G. apklausos vaizdo įrašu, - 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. CD su D. S. pasakojimais iš baudžiamosios bylos Nr. 01-14-497/2012, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. CD su „Lietuvos žinių tyrimo“ 2012/02/14 vaizdo įrašu prie 2014-09-29 daiktų apžiūros protokolo, - 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. CD su priedais prie 2014-10-08 apžiūros protokolo, - 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje. CD su slapto sekimo garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

88Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

Nutarė

89O. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. ir skirti jai vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose (LR BK 48 str. 6 d. 1 p.).

90Išaiškinti kaltinamajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

911) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

922) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

933) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

94Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

95Patenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės nusikaltimu padarytos neturtinės žalos iš dalies.

96Priteisti iš kaltinamosios O. G., a.k. ( - ) nukentėjusiajai D. S. 5000 € (penkis tūkstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

97Priteisti iš kaltinamosios O. G., a.k. ( - ) L. S., nukentėjusiosios D. S. atstovei pagal įstatymą, advokatų atstovavimo išlaidas - 3527 € 68 ct (tris tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 68 ct). Nurodyti, kad pinigai turi būti pervesti į banko Danske Bank Lietuvos filialo a. s. ( - ), banko kodas 74000, pervedimo paskirtis – nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos baudžiamojoje byloje.

98Daiktinius įrodymus: CD su L. S. apklausos vaizdo įrašu; CD su D. S. apklausos vaizdo įrašu; CD su O. G. apklausos vaizdo įrašu; CD su D. S. pasakojimais iš baudžiamosios bylos Nr. 01-14-497/2012; CD su „Lietuvos žinių tyrimo“ 2012/02/14 vaizdo įrašu prie 2014-09-29 daiktų apžiūros protokolo; CD su priedais prie 2014-10-08 apžiūros protokolo; CD su slapto sekimo garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

99Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Leonas Merkevičius. Teismų naujienos

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 14 d. 22:4

 

 

Leonas Merkevičius. Teismų naujienos

Šįryt teko pabuvoti Vilniaus apygardos teisme, kur vyko Laimutės Kedienės ir jos kaimynės Olgos Girdauskienės teismo posėdis dėl Deimantės „tvirkinimo“. Sunku rašyti be riebių epitetų, bet pasistengsiu.

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė (pran.), Alenas Piesliakas, Jurgita Mačionytė.

Kaltinimas sulipdytas iš „žurnalisčių“ L. Lavastės ir A. Kuznecovaitės, etatinių liudytojų M.Kuprevičiaus bei V.Keršio „prisiminimų“ ir, svarbiausia, iš stebuklingų slapto pasiklausymo įrašų. Šie „viską įrodantys“ garso įrašai Kedžių namuose, daryti 2009–2010 metais nužudymo byloje, neaptikus juose nusikaltimo požymių, „tyrėjos“ A.Gecevičienės dėka nebuvo sunaikinti (bent jau taip veidaknygėje rašė vienas iš minėtų etatinių liudytojų): įrašuose pradėta ieškoti, kuo dar galima būtų apkaltinti teisėsaugos terorizuojamus žmones.

Kaip tai dera su kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis dėl slaptų įrašų tvarkymo, žino tik prokurorai, jei žino. Praėjus beveik 6 metams, persijojus įrašus, išrinkus visus pasakytus sakinius, kuriuose pavartotas žodis, prasidedantis ped-, pyd-, ar sys-, (net ir pasakytus nedalyvaujant vaikui, o tokie – beveik visi), buvo aptikti reikiami „tvirkinimo“ ar „poveikio“ požymiai.

Vasario 15 d. paskelbtas pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis buvo tikras Tautos pasveikinimas Valstybės atkūrimo šimtmečio proga (sveikintojai teismų sistemos vardu: Alvydas Rimkevičius (pirm.), Liuba Kymantienė (pran.), Aušra Vingilė).

Vis dėlto 2 mln Lt ieškinys už „tvirkinimu“ padarytą žalą Deimantei („vaiko raidos sulėtėjimas“, ir pan.) teismo buvo patenkintas tik maža dalimi, sumažintas iki 10 tūkst. eurų – teismas negalėjo be jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (psichiatrų pažymų, etc.), priteisti tokių sumų.

Pasinaudojęs šia dingstimi, iš bylos „pabėgo“ garsusis advokatas G. Černiauskas. Apygardos teisme jį pakeitė advokatė Neringa Grubliauskienė. Prokuroras taip pat kitas: A. Valiukevičius.

Posėdis uždaras, tad teisėja mandagiai paprašė „žiūrovus“ palikti salę. Kitas posėdis numatytas kitą antradienį, 19 d., 13 val.

O jau rytoj, tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, 9 val. – kita Laimutės Kedienės byla: bus nagrinėjamas buvusio prokuroro, dabar – advokato, K.Betingio apeliacinis skundas dėl kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo teisėjas Ugnius Trumpulis išteisino Laimutę Kedienę pagal visus tris kaltinimo punktus, ir nepriteisė iš Laimutės Kedienės sumokėti K.Betingiui 7 tūkst. eurų kompensacijos už pakirstą jo reputaciją ir tuo pakirtimu sukeltus išgyvenimus. Kolegiją sudaro garsūs teisėjai: Arūnas Kisielius (pran.), Gintaras Dzedulionis ir Laureta Ulbienė. Posėdis atviras, verta sudalyvauti.

 

Redakcijos komentaras - toks teisėjas Alenas Pesliakas, priėmęs šį nuosprendį, tipiškas šių dienų herojus. Nes iš paprasto policininko staiga tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju. Žinoma, kad tėvas Vytautas Pesliakas, ilgametis Aukščiausiojo teismo teisėjas, niekaip savo sūnelio neprotegavo, o jaunasis Alenas pats pademonstavo savo superinius sugebėjimus, kaip ir šioje byloje, kad "teisėjų bendruomenė" nusprendė, kad jis verčiausias.

Beje, Vilniaus apygardos teisme dirba ir toks pedofilijos ekspertas Audrius Cininas, kuris vienu brūkštelėjimu - " nenustatyta", nusprendė, kad jokios pedofilijos nebuvo. Nors net keturios ekspertizės nustatė, kad Deimantė Kedytė sakė tiesą ir nėra linkuis meluoti, kai pasakojo, kai Andrius Ūsas jai į burną grūdo savo organą. Prokuratūra nusprendė, kad lyties organo grūdimas į burną tėra tik "seksualinis priekabiavimas", tačiau nepamiršo sunaikinti visų bylos įrodymų - sunaikino daugelį tomų visų bylos įtariamųjų pokalbių telefonais, o duomenis apie tai, kad A.Ūso mobiliojo telefono būvimo vieta sutapo su aukos pasakojimu, taip pat neįdėjo į bylą. Kita prievartauta mergaitė, Deimantės pusseserė, buvo vyresnė, ir iškrypėlių buvo prievartauta per užpakalį taip, kad net praėjus metams po prievartavimo, medicinos ekspertai nustatė, kad jos storoji anga išsiplėtusi, nes "galimai buvo veikiama kietu buku daiktu". Tiesa, prieš tai Dalia Grybauskaitė pasirūpino, kad nuo Deimantės teisių atstovavimo tame "teisme" būtų nušalinta Neringa Venckienė.

 

Visus šiuos įrodymus Aydrius Cininas nubraukė vienu žodžiu : "nenustatyta". Kaip jis to nenustatė, žino vienas Cininas, tačiau tikime karma.

Reikia suprasti vieną dalyką - visa ši teismų sistema jau seniai nevykdo jokio teisingumo. Ji vykdo sunkią ir organizuotą nusikalstamą veiklą, ir kuo greičiau bus patraukta atsakomybėn, tuo geriau.

Tikimės, kad tiems cininams ir pesliakams laukti teisingumo jau nedaug beliko.

 

 

Teisėjų karjeros – tik per protekcijas, korupciją ir padlaižiavimą D.Grybauskaitei?

 

Apie tai LL jau rašė:

Teisėjų karjeros – tik per protekcijas ir korupciją?

 

Aurimas Drižius

 

Tapti teisėju ir toliau daryti karjerą Lietuvoje įmanoma tiktai visiems Dalios Grybauskaitės parankiniams, kurie uoliai vykdo jos valią ir neteisėtus nurodymus, arba įtakingų teisėjų atžaloms.

Nori nenori tokia išvada peršasi pažiūrėjus, kokie žmonės per kelis pastaruosius metus tapo Vilniaus apygardos ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjais.

 

Pvz., Vilniaus apygardos teismo teisėju pernai prezidentės įsaku paskirtas toks buvęs policininkas Alenas Piesliakas, kurio tėvas – Aukščiausiojo teismo teisėjas Vytautas Piesliakas.

Kitas 2016 m. Vilniaus apygardos teismo teisėju tapęs pilietis – iki tol teisėju niekada nedirbęs buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais, advokatas Ernestas Rimšelis.

Nors į šias dvi vietas Vilniaus apygardos teisme pretendavo bent 28 kandidatai, tačiau teisėjais tapo jau minėti A.Piesliakas ir E.Rimšelis.

• Beje, tas pats A.Piesliako tėvas V.Piesliakas ne taip seniai buvo ir  Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos narys. Todėl visai nekeista, kad A.Piesliakas per kelis metu padarė tokią stulbinančią karjerą 

 

 

Alenas Piesliakas

Vilniaus apygardos teismas

Pareigos: Teisėjas

Bendras teismo telefonas: (8 5) 268 8037

Elektroninis paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Biografija

• Gimimo metai ir vieta: 1975 m. Vilniaus m.

• Išsilavinimas: 1996 m. Lietuvos policijos akademija (M. Romerio universitetas). Teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis

1998 m. Lietuvos teisės akademija (M. Romerio universitetas). Teisės magistro kvalifikacinis laipsnis

• Teisinio darbo patirtis: 1998-01–2004-06 Specialiųjų tyrimų tarnyba, tardytojo padėjėjas, tardytojas, vyr. tardytojas, YSB tardytojas, vyr. specialistas 

2004-09–iki šiol M. Romerio universitetas, Teisės fakultetas, Baudžiamosios teisės katedra, lektorius

2004-06–2012-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, teisėjas

2013-01–2016-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisėjas, šio teismo pirmininko pavaduotojas

2016-01–iki šiol Vilniaus apygardos teismas, teisėjas

 

Beje, į tas dvi teisėjų vietas Vilniaus apygardos teisme pretendavo net 28 teisėjai, nemažai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų – šio teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas, teisėjai: Rima Bražinskienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Miroslavas Gvozdovičius, VisvaldasKazakiūnas, Virginija Liudvinavičienė, Ramunė Mikonienė, Valerijus Paškevičius, Ovidijus Ramanauskas, Irma Randakevičienė, Inga Staknienė, Mindaugas Striaukas, Inga Štuopienė, LilijaTarčevskaja, Aušra Valinskienė, Audrius Žiedelis, Nijolė Žimkienė. 

 

Vilniaus apygardos teismo teisėju taip pat norėjo tapti buvęs prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis, ir juo nesunkiai tapo. Taip pat - buvęs Seimo narys Mantas Varaška, teisėjai iš Kauno, Pasvalio.

 Nacionalinė teismų administracija skelbiamoje informacijoje apie numatomą paskelbtų atrankų į teisėjų, teismų vadovų pareigas vykdymo eigą buvo rašoma, kad Vilniaus apygardos teisme atsilaisvinančių etatų skaičius – trys.

 

Dėl korupcijos teisėjų skyrime

 

Šį straipsnį spausdino Laisvas laikraštis dar  2012 m. vasario 8 d.

 

Nuo 2011 metų rugpjūčio 1 die­nos atsilaisvino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirminin­ko vieta. Iki šiol, t.y. jau praėjus daugiau nei pusei metų, į šią pareigybę tėra vienas kandidatas – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas (g. 1975 m.). 

Atrankoje į šią pareigybę ketinančių dalyvauti asmenų sąrašas buvo sudarytas skubiai, jau 2011 metų rugpjūčio 19 dieną, o medžiaga pretendentų į teisėjus atrankos komisijai buvo pateikta 2011 metų rugsėjo 27 dieną. Kadangi iki šiol tik vienas kandidatas, tai ir sąrašas nebuvo atnaujintas, ir kita medžiaga nepateikta (nors matyti, kad, pvz., į laisvas teismų pirmininkų pavaduotojų vietas Vilniaus miesto 1-ajame ir 3-iajame apylinkės teismuose kandidatuoja po 7 pretendentus). Lieka mažai laiko, kadangi jau yra planuojama pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio data.

Eiliniam teisėjui Alenui Piesliakui, net nedirbusiam teismo pirmininko pavaduotoju, kandidatuojant iškart į teismo pirmininko pareigybę, ir būnant išskirtinai vieninteliu pretendentu, kyla įtarimas, kad yra sudaryta dirbtinė „baimės“ situacija pateikti savo paraiškas kitiems galimiems kandidatams, kadangi šio teisėjo tėvas Vytautas Piesliakas (g. 1953) dirba teisėju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriuje. 

Vytautas Piesliakas ir sūnus Alenas Piesliakas - teisėjai, sūnus Artūras Piesliakas - teisėjo padėjėjas

Kiti įmanomi (ir galbūt daug profesionalesni) pretendentai tiesiog nesiryžta to daryti, suvokdami, kad minėtasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas panaudos savo įtaką ir jiems laimėti tiesiog nebus jokių šansų (minėtasis teisėjas Vytautas Piesliakas teisininkų bendruomenėje būtent ir žinomas savo „įtakingumu“, „paveikumu“), tačiau šioje situacijoje būtina paminėti tam tikrus faktus – 2011 metų sausio mėnesį šis teisėjas, tada dar dirbdamas Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros profesoriumi, sukėlė dirbtinį skandalą dėl vieno studento magistrinio darbo gynimo – pscihologiškai paveikęs magistrinių darbų gynimo komisiją ir neleidęs tam studentui apsiginti savo normalaus bei atitinkančio visus metologinius reikalavimus darbo. 

Po to jis apkaltino kai kuriuos solidžius katedros dėstytojus išsigalvota korupcija (visa tai kilo dėl to, kad pradirbęs Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėju net dvidešimt metų, jis 2010 metų vasarą buvo nebeperrinktas, todėl nutarė atsiradus bent menkiausioms progoms kenkti ir keršyti naujajam vedėjui, kurį skųsdavo įvairiausiais pretekstais jau nuo pat 2010 metų vasaros, o palankiausią progą „rado“ minėtoje 2011 metų sausį), kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau visose įmanomose procesinėse instancijose jo „tiesos paieškos“ (besitęsusios iki pat 2011 m. lapkričio mėnesio) buvo atmestos kaip neatitinkančios tikrovės. 2011 metų birželį jis buvo priverstas išeiti iš darbo Mykolo Romerio universitete, o pats prašęsis įdarbinamas į Vilniaus universiteto teisės fakultetą, ten taip pat buvo nepriimtas.

 

Teisėjas V. Piesliakas akademinėje bendruomenėje kartais minimas kaip „itin teisingas“, „nepaperkamas“, tačiau pamirštama, kad tam tikrose bylose (pvz., pedofilijos) jis kartu su kitais dviem teisėjais trijų teisėjų kolegijoje priima itin neadekvačius ir pavojingus visuomenei sprendimus, kurie yra ne tik kad nepriklausomi, kaip teisėjo savarankiški veiksmai, bet Lietuvos Respublikoje ir nebeginčijami, nes tai nekvestionuojami Aukščiausiojo teismo sprendimai, - pvz., paminėtinas vienos bylos 2007 m. nuosprendis, sukėlęs rezonansą, kada šis teisėjas kartu su teisėjais Aldona Rakauskiene ir Vytautu Baumilu itin palankiai sušvelnino bausmę pavojingam pedofilui iš Suvalkijos, kuris tris metus prievartavo mažametę mergaitę (kai jai buvo 3 – 6 metai), - jam buvo paskirta absoliučiai neadekvati, minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė, nors už seksualinį vaikų prievartavimą Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato nuo 3 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Nekalbant apie kitas jo spręstas bylas, o tuo labiau jo turto deklaracijas, kada kas metus jo piniginės lėšos pasipildo maždaug 70 000 – 80 000 Lt.

Jo sūnus Alenas Piesliakas Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo teisėju buvo paskirtas 2004 metų birželį, prieš tai 1995 metais jis buvo dirbęs eiliniu policininku, o 1995 – 2004 metais – tardytoju. 

Dabar, nors jau praėjo daug metų, šis jo paskyrimas teisėju taip pat kelia abejonių, bet tai nebesugrąžinama. Jo kaip teisėjo darbas pastaraisiais metais taipogi labai priekaištingas, tačiau netgi toje byloje, kur savo veiksmais šis teisėjas akivaizdžiai pakenkė profesoriui Vytautui Landsbergiui, jis (teisėjas) buvo apsaugotas nuo neigiamo poveikio savo tarnybinei padėčiai ir išsaugojo darbo vietą. 

Tai žinoma ir rezonansinė byla tarp profesoriaus Vytauto Landsbergio ir Vytauto Petkevičiaus, kada minėtasis eilinis apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas ir kiti teisėjai išteisino įtariamąjį šmeižiką Petkevičių vien dėl baudžiamojo kodekso straipsnių numerių neatitikimo, o kai profesorius Landsbergis parašė skundą dėl šių teisėjų nusikalstamų veiksmų, viena iš tų teisėjų gindamasi teigė, kad „teisėjo karjerai gali neigiamai atsiliepti vien klausimo apie drausminės bylos iškėlimą nagrinėjimas“, taip pat pabrėžė, kad teisėjų sprendimai absoliučiai nepriklausomi ir žemesnės instancijos teisėjų sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesnės instancijos teismas, remdamasis teisės aktais. 

Viskas teisėta ir pagrįsta, niekaip neįmanoma tų teisėjų priversti prisiimti bent kažkokią atsakomybę, bet ar toje situacijoje nematomas akivaizdus nesąžiningumas, galbūt vėlgi minėtojo tėvo Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo Vytauto Piesliako įtaka, ryšiai, siekiant apsaugoti savo jauną sūnų ir jo teisėjo karjerą, pasipriešinant net tokiam autoritetui kaip profesorius Vytautas Landsbergis?

Kaip jau minėta, dabartinėje situacijoje Aleno Piesliako kandidatavimas į galbūt būtent jam numatytą ir parūpintą vietą, neprileidžiant kitų kandidatų, kelia itin rimtų ir pagrįstų įtarimų, juolab kad ir jo tėvas vis dar dirba Lietuvos aukščiausiajame teisme (nors jo elgesys tiek darbe, neadekvačiai sprendžiant tam tikras bylas, tiek išorėje (minėtoji istorija su universitetu) niekad nebuvo svarstomas ir sprendžiamas etiška linkme). 

Tai turėtų būti išsiaiškinta ir tam užkirstas kelias – tam asmeniui neturėtų būti leista kandidatuoti į minėtąsias Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo pirmininko pareigas, nes, net jeigu ir kandidatuotų dar kokie nors asmenys (nors akivaizdu, kad bijoma tą daryti), yra tikimybė, kad vis tiek tas asmuo neišvengiamai laimėtų su savo tėvo pagalba, o tai neleistina kaip akivaizdus korupcijos požymis. 

Paminėtina, kad ir kitas Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo Vytauto Piesliako sūnus Artūras Piesliakas (g. 1981 m.) dirba Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, tiesa, tik teisėjo padėjėju, tačiau akivaizdus vienos šeimos klanas, akivaizdūs korupciniai kenkėjiški ryšiai, kurių normalioje europietiškoje valstybėje apskritai negali būti. 

Pabrėžiu – europietiškoje, nes teisėjas Vytautas Piesliakas yra nomenklatūrinis, tarybinis rusiškas teisininkas, savo pirmąją disertaciją apsigynęs 1980 metais Charkovo Felikso Dzeržinskio teisės institute rusų kalba, o po to net nesugebantis jos taisyklingai išversti į lietuvių kalbą - „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, ryšium su patraukimu administracinėn atsakomybėn“, – ir toks asmuo dar 1997 metais buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju (iškart į tokias pareigas, nors iki tol nė dienos nebuvo dirbęs praktinio teisinio darbo, o tik pedagoginį-akademinį). 

Jei tokie asmenys dirba Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjais, o dabar ir proteguoja savo atžalas, kurios jau taip pat „pasižymėjo“ realia antivalstybine veikla (nes neigiamas sprendimas Vytauto Landsbergio (ir jo amžinatilsį  tėvo) atžvilgiu parodo akivaizdų palankumą buvusiai okupacinei sistemai, o galbūt ir dabartinei Rusijai), tai kaip tada gali keistis pati valstybė, kaip joje gali kas nors gerėti, jei teisingumas tokioje būklėje, o jį valdo ir padėtį nežabotai kontroliuoja štai tokie įtakų ir šeimų klanai? Prašau imtis visų įmanomų priemonių tam sustabdyti.

 

"Nepagarba teismui"

BK net yra specialiai sugalvotas straipsnis – „nepagarba teismui“. Tai reiškia, kad bet kuri teisėjų kritika iš karto prilyginama nusikalstamai veiklai, už kurią persekioja visa „teisinė sistema“.

Konstituciniame teisme dirba itin pavojingas nusikaltėlis V.Greičius

Itin charakteringas yra Konstitucinio teismo teisėjo, buvusio Aukščiausiojo teismo pirmininko Vytauto Greičio pavyzdys. Šis pilietis daugelį metų darė karjerą, nuslėpęs, kad buvo teistas ir nuteistas už korupciją ir kyšio davimą dar sovietmečiu. Mat Mat dar 1978 m. tuomet jaunas teisininkas Vytautas Greičius, Molėtų rajone girtas važiuodamas automobiliu, apsivertė, ir sužalojo kartu važiavusias merginas.  Kad nuslėpti įkalčius, avariją patyręs automobilis buvo įstumtas į vieną iš ežerų Molėtų rajone, o V.Greičius pranešė milicijai, kad jo automobilis neva pavogtas. Tačiau tą automobilį skaidriame ežero vandenyje iš oro pamatė vienas sklandytuvu skridęs pilotas, ir pranešė milicijai.

Automobilis buvo ištrauktas, o vienas šalia ežero gyvenęs žmogus milicijai papasakojo matęs, kaip viskas vyko, ir kaip V.Greičius skandino savo apdaužytą automobilį, o sužeistas merginas išvežė į Vilnių gydyti. Kai prasidėjo tyrimas, V.Greičius atvažiavo į Molėtus pas tyrimą atliekantį milicininką Danielių Klezą, ir atvežė jam kyšį – tūkstantį rublių. Tačiau milicija jau laukė V.Greičiaus, nes jis prieš tai skambino D.Klezai, ir pasakė, kad atvažiuos pas jį ir gal pavyks susitarti. Tas pranešė savo viršininkams ir milicija Molėtuose jau laukė įtariamojo – jie padarė garso įrašą, kai pinigai buvo perduoti, ir sulaikė būsimą Aukščiausiojo teismo pirmininką, nors tas pasiutusiai priešinosi sulaikymui. Visai operacijai vadovavo tuometinis Molėtų rajono milicijos viršininkas Juozas Leščiukaitis. Baudžiamoji byla, kurioje įtariamasis buvo V.Greičius, įtariamas padaręs nusikaltimus pagal 5 Baudžiamojo kodekso straipsnius, buvo perduota į teismą. Tačiau kažkodėl V.Greičiaus byla buvo perduota ne Molėtų teismui, bet į Vilnių – matyt, kažkas jau pradėjo rūpintis pastarojo karjera, nes V.Greičius vietoj penkių jam inkriminuojamų BK straipsnių buvo nuteistas tik pagal vieną – kyšio davimą. Ir bausmė labai švelni – pataisos darbai, išskaitant iš atlyginimo 15 proc.

„Būtent tuomet ponai X, gavęs V.Greičiaus bylą, paėmė V.Greičių „už šiknos“ ir laikė jį ant trumpo pavadžio visą gyvenimą, o ponai X  teismuose visada buvo šeimininkas, nes jiems tarnavo V.Greičius, paskirdamas byloms nagrinėti reikiamus teisėjus, ir todėl greitai buvo stumiamas į viršų karjeros laiptais, - pasakoja LL šaltiniai, - ir net po to, kai Prezidento V.Adamkaus patarėjai jam pranešė apie tą įvykį ir jis norėjo nepratęsti V.Greičiaus kadencijos Aukščiausiame teisme, Seimas du metus išlaikė V.Greičių jo poste, balsuodamas prieš jo atleidimą, nes tam smarkiai priešinosi ponai X, panaudoję visą savo įtaką“.

 

 

 

„Tačiau vis dar bijome viešai pasakyti tai, ką galvojame apie teismus, - rašo straipsnyje internete www.lietuviais.lt vienas komentatorius, - neišsisklaido nuojauta, kad apie teismus galima kalbėti tik arba gerai, arba nieko – kitaip gresia neišvengiamas teisėjų klano susidorojimas.

Tačiau reikia kartą pasiryžti ir pradėti atvirai sakyti tai, ką daugiau ar mažiau jaučia visa tauta. Kadangi maždaug prieš metus, po įžymiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo pateisinti tyčiojimąsi iš gėjų, nesusilaikiau viešai nepareiškęs , kad atėjo laikas iškrypėliais ir išsigimėliais vadinti teisėjus, man priklauso ir parodyti pavyzdį. 

Nereikia specialaus pasirengimo, kad suprastum, jog Konstituciją ar/ir įstatymus pažeidinėjantys teisėjai kur kas pavojingesni visuomenei už besibučiuojančius be valdžios leidimo žmones. Todėl šiaip jau norėtųsi teisėjus pavadinti kokiu nors griežtesniu žodžiu.  Vis dėlto, mano nuomone, pradžiai turėtų užtekti „iškrypėlių“ ar beveik analogišką reikšmę turinčių „išsigimėlių“.

Vytautas Greičius – tipiškas teisėjas 

Negali nesugluminti seimūnų ketinimai paskirti į Konstitucinį Teismą Vytautą Greičių – Konstituciją ypač įžūliai išniekinusį teisėją. Vytautas Greičius – tipiškas pavyzdys.

 Konstitucijos niekintojas ko gero taps Konstitucinio Teismo teisėju!

Siekiant panaikinti galimybę įtakoti Seimą iš šalies, Konstitucijos 66 straipsniu neseimūnams kategoriškai uždrausta vadovauti Seimo posėdžiams. Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys.

Tačiau Greičius spjovė į Konstituciją ir Rolando Pakso apkaltos metu šaltakraujiškai vadovavo Seimo posėdžiams. Dar daugiau, tuo metu jis buvo Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kas daro jo poelgį ypač pasišlykštėtinu. Konstitucijos 66 straipsnis yra KATEGORIŠKAS, nepaliekantis vietos interpretacijoms, kaip daugeliu kitų atvejų, kai, pasikonsultavęs su Konstitucijos Dvasia, Konstitucinis Teismas nustebina savo įžvalgomis. Todėl Konstitucijos niekintoją Greičių galime su ramia sąžine vadinti iškrypėliu arba išsigimėliu – kaip kam labiau patinka.

Išniekindamas Konstituciją, Greičius akivaizdžiai sulaužė ir savo teisėjo priesaiką. Pagal garsiąją Paksui pritaikytą Konstitucinio Teismo interpretaciją, jis akivaizdžiai nebegali užimti jokių pareigų, kurioms eiti reikalinga priesaika. Kodėl vis dėlto ruošiamasi skirti Greičių Konstitucinio teismo teisėju? – panašu, jog BŪTENT todėl, kad jis jau įrodė, jog, seimūnams pareikalavus, yra pasiruošęs spjauti į visas savo priesaikas!

Gintaras Kryževičius – tipiškas karjeristas

Kitas akis badantis LR teismų išsigimimo pavyzdys – Gintaras Kryževičius, savo idiotiškais pasisakymais pagarsėjęs Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos ir pan. pirmininkas.

Į Kryževičiaus „kompetenciją“ visuomenė pirmąkart atkreipė dėmesį „Preilos botelių“ byloje, kai LAT pirmininkas staiga užėmė viešą poziciją, kad teismo sprendimas nugriauti Preilos botelius neturi būti vykdomas. Po to Kryževičius išvadino Neringą Venckienę valstybės „bėda ir pūliniu“ – begėdiškai peržengdamas bet kokios teisėjų etikos ribas.

Kryževičiui pradėjus politikuoti, paaiškėjo, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas eina teisės pagrindų nesuprantantis veikėjas.  2013 m. rugpjūčio mėnesį Kryževičius nuskambėjo savo pareiškimu, kad teismai turi įsiklausyti į „visuomenės lūkesčius“. Vėlgi, iš teisėjo lūpų tai skambėjo ypač idiotiškai. Nori nenori teko prisiminti Boriso Dekanidzės sušaudymą, pataikaujant žiniaspaudos sukurstytai masinei isterijai – remiantis faktiškai vien tik samdomo žudiko liudijimu. Nuo tada paskui LR teismus vis dar velkasi kruvinas gėdos šleifas.

Ne ką prasčiau skambėjo kita LAT pirmininko frazė: „Mes turime nustoti drabstytis kaltinimais, sustoti ir imti galvoti apie konstruktyvų dialogą, atsisakyti kaltinimų teisėjams konkrečiose bylose.“ Dar ne taip seniai išsityčiojęs iš Venckienės, Kryževičius blevyzgojo apie „nustojimą drabstytis kaltinimais“, žinoma, „teisėjams“.

Pagaliau visas įmanomas ribas Kryževičius peržengė skandalo dėl pabėgusio gruzinų tautybės recidyvisto metu. 2013 m. vasaros viduryje teisėjas Gediminas Viederis skyrė tik užstatą ir namų areštą ligotam vyresnio amžiaus žmogui, nors prokuratūra prašė jį suimti. Kaip vėliau paaiškėjo, įtariamasis buvo ieškomas Interpolo ir suspėjo pabėgti.

Kilus skandalui, atpirkimo ožiu buvo pasirinktas Viederis. Nors prokuratūra jam kažkodėl nepateikė vėliau atsiradusių įrodymų, ištikima genproko Valio gerbėja Grybauskaitė supyko ne ant prokurorų, o būtent ant pagal turėtą informaciją visiškai normalų sprendimą priėmusio žemesniojo teismo teisėjo. Kryževičius nedvejodamas puolė pataikauti Grybauskaitės kaprizui.

Kaip galima spręsti pagal 15min.lt reportažą, Kryževičius, praktiškai šantažuodamas Viederį, privertė jį parašyti atsistatydinimo savo noru pareiškimą. Dar daugiau, Kryževičius apkaltino Viederį, kad šis nelaikė įtariamojo suimto, kol prokuratūra surinks įrodymus: „Pasak jo, G.Viederis turėjo pats rodyti daugiau iniciatyvos ir, jei prokuratūros pateikti įrodymai pasirodė per menki, prašyti juos papildyti.“

Lietuvio vaiko netektį LR teismai prilygina žalai, padaromai pagaunant upėje keliolika žuvyčių, ar daliai kompensacijos, tenkančios statistiniam žydui vien dėl jo tautybės.

Kadangi 15min.lt reportažo niekas neginčijo, yra pagrindo manyti, kad jis teisingai nušviečia Kryževičiaus veiksmus – taigi kad Kryževičius pasielgė kaip paskutinis niekšas. Visų pirma, jis šantažavo ir baugino savo pareigas atlikusį teisėją – tuo pažeisdamas visą eilę Konstitucijos straipsnių. Antra, Kryževičius faktiškai pareiškė, kad įtariamąjį reikėjo laikyti suimtą, kol prokuratūra pateiks papildomus įrodymus – tuo pademonstruodamas savo visišką nekompetenciją baudžiamojo proceso teisėje ir begėdišką nepagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms.

Taigi akivaizdu, kad Kryževičius – visiškas analfabetas pačiuose teisės pagrinduose. Kaip toks beviltiškas teisinis žmogėnas iš viso išlaikė teisėjo egzaminus? Kokiu būdu gavo aukštojo teisės išsilavinimo diplomą?

Akivaizdu, kad bet kurioje civilizuotoje šalyje taip begėdiškai ir idiotiškai politikuojantis teisėjas (ypač Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ) jau seniai būtų pašalintas iš teisėjų, kaip sulaužęs priesaiką ir pažeminęs teisėjo vardą.

Išsigimę teismai

Kaip galėjo atsitikti, kad LAT pirmininkais tampa akivaizdūs teisėjai-išsigimėliai? Gal tiesiog Lietuvoje iš viso nėra neiškrypėlių teisėjų? Greičius su Kryževičiumi mažiausiai degeneravę iš visų LR teisėjų? Nesinori tikėti, kad nusileidome taip žemai.

Aš susidariau nuomonę, kad dėl LR teismų išsigimimo kalčiausi netgi ne atskiri žmonės. Juk teismai – viso labo integrali jau seniai mūsų tautą naikinančia mėšlo krūva pavirtusios vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ dalis. Kiek suprantu, LR teismuose nusistovėjo teisėjų-kekšių kultas. Teisėjus skiria politikai, o šie aukščiausiuose postuose nori matyti sau ištikimus kekšius, savo šeimininkų labui žaginančius Konstituciją ir įstatymus. Todėl sąžiningi teisėjai pasmerkti likti žemiausiose pareigose, o seimūnams, ministrams ar ir kitiems vagims pataikaujantieji iškrypėliai daro žaibiškas karjeras.

Nors neabejoju, kad pasitaiko ir sąžiningų teisėjų, tačiau akivaizdu, kad juos visiškai nustelbia aukščiausiuosius postus užimantys greičiai ir kryževičiai, begėdiškai pakeičiantys pagal įstatymus ar Konstituciją priimtas į žemiausias pareigas nustumiamų naivuolių nutartis.

Juk ir Greičius išniekino Konstituciją būtent Pakso versti susiruošusių seimūnų įsakymu. Ko gero, tų pačių, paskyrusiųjų jį LAT pirmininku bei greičiausiai prastumsiančiųjų jį į Konstitucinį teismą.

Iš kitos pusės, Viederio atveju Kryževičius elgėsi tiesiog kaip Grybauskaitės kišeninis šunelis. Vos šiai švilptelėjus, puolė gąsdinti teisėją ir liepė jam rašyti atsistatydinimo savo noru pareiškimą.

Panašu, kad visa LR teismų sistema organizuota nuolankaus subinlaižiavimo politikams principu. Kuo teisėjas didesnis begėdis, kuo įžūliau niekina Konstituciją ir įstatymus, tuo labiau jį vertina politikai, skiria į vis aukštesnius postus – teismo pirmininku, į aukštesnįjį teismą ir t.t. Susidaro įspūdis, kad patys didžiausieji iškrypėliai skiriami LAT pirmininkais, o ciniškiausi Konstitucijos niekintojai – Konstitucinio teismo teisėjais. Ir, žinoma, už kiekvieną paskyrimą turi atidirbti – išniekindami Konstituciją, įstatymus, žmogaus teises ir pan.

Teisingumo parodija

Taigi ne veltui dauguma lietuvių šlykštisi LR teismais. Man asmeniškai neteko sutikti nė vieno sąlytyje su teismais pabuvojusio neteisininko, kuris nedemonstruotų gilaus pasišlykštėjimo jais – spėju, kad absoliuti dauguma „nepasitikinčiųjų“ teismais jais giliai bjaurisi.

Metus pabendravęs su vadinamąja LR „teisėsauga“, pilnai suprantu savo tautiečius. Visų pirma, man susidarė įspūdis, kad daugumos teisėjų išsilavinimas labai apgailėtinas – kai kurių jų nusiblevyzgojimus netgi bandžiau (be jokio rezultato) skųsti   Grybauskaitei bei teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Antra, susidariau įspūdį, kad teismai vadovaujasi tik procedūriniais įstatymais – nagrinėdami bylas iš esmės, teisėjai SPJAUNA tiek į Konstituciją, tiek į įstatymus, tiek į visą kitą teisę, priiminėdami nutartis pagal kažkokius savo asmeninius motyvus – įtikti teismo pirmininkui, Prezidentei, Seimui, klebonui, rėmėjui ar dar kam nors.

Legendos pasakojamos apie tai, kaip begėdiškai teisėjai gina vienas kitą. Faktiškai teisėjams įstatymai negalioja; jie gali ramiai sau vairuoti girti – net ir kažkelintą kartą pagavus policijai, nuo teisių atėmimo vis tiek išgelbės lojalus sėbras. Praktiškai daugiausia, kas gresia teisėjui-nusikaltėliui – prarasti savo postą.

Iš kitos pusės, nekatalikų lietuvių laukia negailestingas susidorojimas kiekviena pasitaikiusia proga. Visoms pilnavertėmis „Lietuvos Respublikoje“ laikomoms tautoms pripažįstamos teisės į valstybės apmokamą advokatą netekusius lietuvius iškrypėliai teisėjai begėdiškai nuteisinėja už tai, kas kitiems laikoma tiesiog normaliu dalyku.

Vilčių nedaug

Akivaizdu, kad vis naujos ir naujos mus pasiekiančios žinios apie teisėjų išsigimimą nėra eilė atsitiktinių sutapimų. Tai – tik ratilai pūvančios LR teismų kloakos paviršiuje. Per 20 metų teismuose susiklostė akivaizdžiai iškrypėliškos antikonstitucinės praktikos, nusistovėjo gilios paniekos žmonėms, visų pirma lietuviams, tradicijos.

Neturtingas (bet ne visiškas elgeta) lietuvis suvokiamas kaip šiukšlė, lengva auka bet kaip surašytam baudžiamajam įsakymui, kaip beteisis gyvulys, kuriam negalioja nei įstatymai, nei netgi pagrindinės Konstitucijos formaliai garantuotos žmogaus teisės. Lietuvio vaiko netektį LR teismai prilygina žalai, padaromai pagaunant upėje keliolika žuvyčių ar daliai kompensacijos, tenkančios statistiniam žydui vien dėl jo tautybės.

Teismai ir toliau lieka viena kruviniausiųjų mūsų tautą vis ciniškiau naikinančios „Lietuvos Respublikos“ metastazių, atviroje antilietuviškoje niekšybėje skandinančių net ir pačią viltį išlikti.

Nors neabejoju, kad pasitaiko ir sąžiningų teisėjų, tačiau akivaizdu, kad juos visiškai nustelbia aukščiausiuosius postus užimantys greičiai ir kryževičiai, begėdiškai pakeičiantys pagal įstatymus ar Konstituciją priimtas į žemiausias pareigas nustumiamų naivuolių nutartis.

Kažkada atrodė, kad Tarybų Sąjungoje teismai buvo labai neteisingi, tačiau dabar, patyrus begėdišką vadinamosios „Lietuvos Respublikos“ teisėjų savivalę, tarybiniai teismai atrodo tiesiog kaip teisingumo įsikūnijimas. Dabar pats žodis „teisėjas“ praktiškai virto keiksmažodžiu, korupcijos, paniekos lietuviams ir įžūlaus nemokšiškumo simboliu.

Mano nuomone, gana tipiškas LR teisėjų teisinės argumentacijos pavyzdėlis (tekstas netaisytas):

«Taigi, pareiškėjo kritikuojamuose CK straipsniuose išties nevartojamos sąvokos „homoseksualai“, „homoseksualūs asmenys“ ir pan. Interneto portalas „Vikipedija“, o ir kiti šaltiniai homoseksualumą apibūdina kaip lytinę orientaciją, pasižyminčią potraukiu tos pačios lyties asmenims. Taigi, iš esmės, kadangi žmonių visuomenėje egzistuoja dvi lytis (vyrų ir moterų), sąvokos „tos pačios lyties asmenys“ ir „homoseksualūs asmenys“ yra tapačios, reiškiančios tą patį, galimos vartoti alternatyviai, todėl laidoje paskleista informacija, kad jis prašė įteisinti homoseksualių asmenų santuokas nėra nei pareiškėjo šmeižimas, nei dezinformacijos apie jį paskelbimas.»

Perliukas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-3715-121/2013. Sprendimą priėmė teisėjų kolegija: Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas ir (pirm.) Nijolė Žalnieriūnienė.

Komentarų turbūt nereikia – o čia juk toli gražu ne pats pačiausias LR teismų   deimančiukas.

O svarbiausia – mažai vilčių, kad LR teismai nors kiek pasikeis artimiausiu metu. Dabar jau matosi, kad didžiosios Grybauskaitės reformos baigsis tik vieno kito jos numylėtinio prastūmimu į aukščiausiuosius teismus bei virtine teismus ir teisėjus, greičius ir kryževičius liaupsinančių užsakomųjų straipsnių.

Teismai ir toliau lieka viena kruviniausiųjų mūsų tautą vis ciniškiau naikinančios „Lietuvos Respublikos“ metastazių, atviroje antilietuviškoje niekšybėje skandinančių net ir pačią viltį išlikti.

 

 

Peržiūros: 3264

Komentarai   

+33 # jeronimas 2018-11-09 23:43
Nejau teisejai taip negerbia teismu ,savo darbo namu,kad taip atvirai patys is tu teismu tyciojasi.Paziurekit kiek buvo bylu teismuose,ir kaip teisejai elgesi,tiksliau varto tuos nusamdytus du "profesionalius" liudininkus??? palyginimui tiktu zodis kandonas,kuris maunamas ant vienos rusies koto kai bijoma apsikresti "meiles" liga.Tai tie liudytojai kaip tas uztempiamas dalykas,kartais jupaliudyjimai ivertinami "potencialiais melagiais",o va kartais jais remiantis trypiami zmoniu likimai.Kodel tokie ryskus dvygubi standartai???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+37 # jeronimas 2018-11-09 23:47
tesin.. Ir visdelto Siauliu teiseju virsininkas ,gerdamas su savo giminaiciu,kalbejo tiesa,kad visi Garliavos tyrymo veikejai bus nubausti?? Matytteiseju pasitarime tikrai buvo aptarti sie reikalai??? Idomu,o kas uzsake,kas mokejo uz tokia veikla,toki verdikta?? Ar cia tas Siauliu teismo virsininkas turejo ekstrasenso gabumu matyti toli i ateiti???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+40 # Valdiški banditai 2018-11-10 01:01
Prokurorai oficialūs nepakaltinami nusikaltėliai. Aš prisimenu, kodėl esame laisvi :-*
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+47 # Angelė iš Toronto 2018-11-10 03:15
Juodi tironai mano Žemėj viešpatauja. Švenčiausią ima be išpažinties. Jie čiulpia mūsų prakaitą ir kraują, dar čia vidurnaktis tamsios nakties...Kaip teisingumą čia surasti bėdžiui, kai varnas varnui nekerta akies? O vergvaldžiai mūs braunas tik prie ėdžių, kiekvienas tyko didesnės dalies....
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+25 # chi chi chi 2018-11-10 09:08
Durneliai strateguoja,Dievas juokiasi.
Kaltiesiems ATPILDAS ateis per DNR spiralę į pačią skaudžiausią vietą.
Laukime Dievo verdikto.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+24 # zenonas priekuliškis 2018-11-10 09:58
Klaipėdoje juodai dirba korumpuota teisėja V.Olcvikienė (Jakštienė), jos vieta ne teisti kitus, o būti pačiai teisiamai. Mano tel. 8 662 33770.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+28 # Nepriklausomas 2018-11-10 09:58
Pagaliau teismas paskelbė TIKRAJĮ PEDOFILŲ LIZDĄ, beliko paskelbti jų KLANO sarašą. Dar nepamiršo įdėti nešamos mergaitės nuotrauką- kur ji šaukia VALIO !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+23 # Nuodinga musmirė 2018-11-10 10:06
Kad nuodinga musmirė užvaldžiusi Lietuvą ne naujiena, dar ji gavo apdovanojimą už SAVŲ TEISĖJŲ pastatymus į naudingus postus, todėl kol ta Leningrado prostitutė bus valdžioje, tol taip ir bus
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Liuba Kymantienė 2018-11-10 10:24
Liuba Kymantienė su teisėju Dmitrijum Korsakovu sugebėjo nubausti už "pasipreišininimą" kai mušamas žmogus "priešinosi", tačiau EŽTT Yusiv prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55894/13) nustatyti analogiški KANKINIMO IR ŽIAURAUS ELGESIO pažeidimai, atlikta didelė 16 872 EUR žala. Lietuvos "teisėsauga" paskyrė Marian Yusiv 43 EUR baudą už „pasipriešinimą“ ir "nematė" jokių pažeidimų http://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-166940
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+23 # agi 2018-11-10 11:12
ar nors vienas kandidatas i prezidentus kalba,kaip naikinam,i Lietuvois vaikai ir visa tauta.Girdejau tik is Puteikio-kiti nutyli isskyrus Nekvedaviciu,kuris nori desovietyizuoti tarybine lietuva
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+18 # Arvydas Brunius 2018-11-10 13:01
Irasiau pusiau nauja CD diska is 14 dainu nusiunciau Prezidentei Vilniaus Administraciniam teismui siusiu prokurorams.radijo stotim pagal galimybes galiu atsiusti ir norimtiems paskambinkit 867603225 Disco pavadinimas-Jegu sudini teisejai sudini ir ju teismai sudina ir Lietuvele su tokiais valdzios tarnais!
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # Dekui 2018-11-10 21:18
Arvydai,uz greita atsakyma,linkejimai Neringai ir visiems nenuleidziantiems galvos komunistams
tegu ten amerikonai prabunda-Lietuvos gi nera laisvos-ar jie dar nesupranta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+16 # Nukentėjusioji 2018-11-10 21:28
O kur teisė PATEIKTI KLAUSIMUS NUKETĖJUSIAJAI?
Europos Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvecijos 6 straipsnio 3 dalies "d" punktas: d) pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad
tie liudytojai būtų apklausti, ir, kad gynybos liudytojai būtų
iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos
kaltinimo liudytojams.
Vėl Lietuva apsišyko? :-*
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+20 # Velnio advokatas 2018-11-11 01:37
Velnio advokatas Černius sakė, kad jis NENEŠĖ Deimantės, nors foto matosi, kad neša. Be to siekiant visiškai sunaikinti Kedį Deimantė jau pasidarė D.S. (Deimantė Stankūnaitė). :eek: Padirbėjo klanininiai-sisteminiai banditai
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+14 # nuomonė 2018-11-11 17:57
o DIEVE - k o ki a g ė d a...MANAU PIRMUČIAUSIA REIKIA ,KAD czv KALĖJIMAI NUSTATYTŲ NUSIKALTĖLIUS,TADA TIK KELI ŽINKSNIAI IKI "PEDOFILIJOS " BYLOS (BYLOS ŽUDIMKĖS)...IR IKI kaprin,Pociūnoo nužūdymo.. .kur JIE AKIS D Ė S ,AR NE GĖDA BUS....JŲ VAIKAMS ANUKAMS,...NIERKO PALAUKSIM.....BE TŲ BYLŪ IŠTYRIMO ,NIEKADA LIETUVA NEBUS "TEISINĖ " VALSTYBĖ....MAN GĖDA,BAIUSIA GĖDA ,KAD TOKIOJE "UŽVALDYTOJE" VALSTYBĖJE GYVENAM...kuo ne ru s i j a
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+10 # Pilietis 2018-11-12 14:28
Kad ir kiek beprikurtų klanas,kiek beišgalvotų liūdijimų,bet Deimantė metė didžiulį kozirį, Ūso mėlyną dėmę ant sysalo ! Va šito ,,ją mokinę nešvankybių'' tikrai negalėjo žinoti,tikrai nemanau kad Ūsas buvo rodęs senelei Kedienei ar tai kaimynei savo sysaką ? Kaip kad bandoma visus apkvailinti,kad visko Deimantę primokino Kedžių šeima su kaimyne . Tas Deimantės koziris ,Ūso sysalas su dėme,nubraukia,muša visus byloje sukurbtus išgalvojimus prieš kedžius.Tai tvirtas įrodymas kad pedofilijos klanas galings ir jame sukasi labai įtakingi valdžios vyrai. Antraip niekas nekurbtų tokių bylų ,su tokiomis nesamonėmis ,kur vienintelis įrodyms kad vaikui realiai Ūsas kišo savo sysalą,už kurį ir buvo nužudytas,bet įla vis vien išlindo iš maišo,ir jos jau nebepaslėpsi .
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # nuomonė 2018-11-19 02:59
SVIETO PABAIGA...GAL IR BREŽEVO LAIKAIS TOKIŲ DALYKŲ NEPRIGALVOTŲ.......manau-VIENINTELIS REIKALAVCIMAS ,PREZIDENTAS MNESURIŠTAS SU SOVIETMEČIU - N N E P R I KL A U S O MA TEISĖSAUGA,KITAIP LIETUVOS VALSTYBĖ NETURI ATEITIES....JAUNIMAS TEBEIŠVAŽIUOJA MASIŠKAI,KAS NORĖS BETEISĖJE VALSTYBĖJE GYVENTI...MANAU- L AZ D A T U R I DU GALUS........"tikriausiai artimiesiems gėda?"
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti