Seimas ėmėsi LRT - ji buvo virtusi "Siauro" uabu

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.50 (1 Vote)

Seimas svarstys parlamentinio tyrimo išvadas dėl LRT veiklos

Seimas pradėjo svarstyti Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvadas, kurias pristatė Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius.

„Pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai“, – teigė darbą baigusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos vadovas A. Nekrošius.

„Europos praktikoje vyrauja valdymo modelių ir struktūrų įvairovė, tačiau akivaizdu, kad LRT įstatymas LRT tarybai suteikia pernelyg daug funkcijų, kurias kitose šalyse yra perėmusi valdyba, nustato netinkamą audito tarnybos vietą įmonės struktūroje ir taip neužtikrina jos veiklos savarankiškumo. Toks valdymo modelis, koks yra taikomas LRT, koncentruojant galias į vieną subjektą, neatspinti europinės patirties ir yra sunkiai suderinamas su ETS transliuotojų valdymo principais“, – teigiama išvadose.

Kaip pažymima išvadose, LRT įstatyme bei LRT vidaus teisės aktuose nustatyta nepakankamai organizacinių ir kitokių priemonių, kurios galėtų užtikrinti LRT tinkamą veiklos viešumą ir atskaitingumą. „LRT valdymo struktūra, kai sprendimo priėmimo galios yra koncentruojamos vieno subjekto rankose, neužtikrina pakankamo procedūrų ar priimtų sprendimų viešumo ir atskaitingumo. LRT taryba, kaip aukščiausias LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams, 2013–2017 m. laikotarpiu tinkamai neatliko šios savo funkcijos ir nesiėmė priemonių, didinančių viešumą bei visuomeninio transliuotojo atskaitomybę visuomenei“, – rašoma dokumente.

 

Laikinoji tyrimo komisija konstatavo, kad 2013–2017 metais nebuvo tinkamai įgyvendinami esami LRT įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo reikalavimai, kurie nustato priemones, užtikrinančias tinkamą kontrolę ir atskaitingumą, viešumą (viešųjų pirkimų atveju), nors Europos transliuotojų sąjunga reikalauja išskirtino visuomeninio transliuotojo skaidrumo.

Laikinoji tyrimo komisija pasiūlė Seimo Kultūros komitetui parengti ir Seimui iki 2018 m. gruodžio 1 d. pateikti LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriame atsispindėtų pasiūlymai dėl LRT valdymo gerinimo (LRT tarybos funkcijų išgryninimo, tarybos narių skyrimo tvarkos pakeitimo, LRT valdybos įsteigimo ir kt.), dėl LRT priežiūros ir reguliavimo gerinimo (dvigubos LRT veiklos priežiūros užtikrinimo), dėl skaidrumo, viešumo ir atskaitingumo visuomenei (savo veiklos atskaitos teikimo visuomenei ir Seimui, ombudsmeno pareigybės įsteigimo ir kt.).

Komisija taip pat pasiūlė Seimo Kultūros komitetui parengti LRT įstatymo pataisas, kuriomis būtų apibrėžta kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos sąvoka bei aiškūs kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos ir reklamos atribojimo kriterijai, taip pat įvertinti, ar ši, o ypač už atlygį skleidžiama, informacija neturėtų būti atpažįstama ir (ar) atskirta programų turinyje. Komisijos nuomone būtina papildyti LRT įstatymą ir apibrėžti LRT portalo statusą bei išspręsti reklamos skelbimo LRT portale klausimą.

Laikinoji tyrimo komisija pritarė STT antikorupcinio vertinimo išvadai, kurioje konstatuota, kad LRT atliekami viešieji pirkimai pagal Paslaugų pirkimo aprašą būtų atsparesni korupcijai, jeigu būtų skiriama daugiau dėmesio pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui, būtų taikomos konkurencingesnės procedūros atrenkant paslaugų teikėjus, būtų daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose ir užtikrinta pirkimų kontrolė. Komisija pasiūlė Valstybės kontrolei įvertinti LRT 2013–2017 metais vykdytus pirkimus ir nustatyti, ar LRT valstybės biudžeto lėšų naudojimas atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus.

LRT generaliniam direktoriui Seimo komisija pasiūlė parengti vidinius teisės aktus, kurie užtikrintų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų bei programų pirkimų procedūrų nuolatinę stebėseną ir kontrolę bei paskirti LRT darbuotojus, kurie būtų atsakingi už laiku atliekamą stebėsenos ir kontrolės procedūrų taikymą, užtikrinti, kad atsakingi už stebėseną ir kontrolę LRT darbuotojai rotuotų ir deklaruotų savo interesus.

„Daugiau kaip pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 m. laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų (17) buvo įvykdyta 2017 m. Vieno Tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų Tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės“, – pabrėžė darbą baigusios Seimo laikinosios tyrimo komisijos vadovas A. Nekrošius.

Seimo laikinosios tyrimo komisija įvertinus tai, kad 2013–2017 m. laikotarpiu LRT nuolat nesilaikė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, pasiūlė komisijos pirmininkui Arvydui Nekrošiui kreiptis į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar neturėtų būti taikomos viešojo intereso gynimo priemonės, nes LRT Administracinės komisijos neveikimas galėjo padaryti didelę žalą valstybės biudžetui. Valstybės kontrolei siūloma atlikti LRT tarybos priimtų sprendimų dėl didesnių kaip 29 000 eurų vertės investicijų auditą.

Po pristatymo už šį Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIIP-2656) balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 8 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomais – Žmogaus teisių, Biudžeto ir finansų, Kultūros ir Audito komitetuose.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: RIMAS RUDAITIS, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
Peržiūros: 1345

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti