Kaip saugosime komercines paslaptis nuo birželio 1 dienos?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Kaip saugosime komercines paslaptis nuo birželio 1 dienos?

 

Birželio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos Įstatymas, kuriuo į Lietuvos nacionalinę teisę perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva[i] dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. 

Naujasis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas detalizuos teisėto ir neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo ir atskleidimo atvejus. Nustatomi nebaigtiniai tokių atvejų sąrašai, kuriuos gali pildyti ir kiti įstatymai, taip pat paminėta šių dienų aktualija - teisėtai įsigyto produkto atgrąžos inžinerija (angl. reverse engineering)  kaip teisėtas informacijos gavimo būdas. 

 

Perkėlus ES direktyvos nuostatas, pagrindiniai komercinės paslapties sampratos požymiai išliks nepakitę, tačiau atsisakoma termino „gamybinė paslaptis“. Pasikeitus reglamentavimui, bendrovėms rekomenduotina atitinkamai pakoreguoti savo dokumentus. 

 

Kas yra laikoma komercinėmis paslaptimis? 

 

Civilinis kodeksas nustato, kad informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. 

 

Akcinių bendrovių įstatymas įtvirtina, jog tai, kokia informacija yra laikoma bendrovės komercine paslaptimi, nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nėra sudaroma – bendrovės vadovas). 

 

Ir Civiliniame kodekse, ir Akcinių bendrovių įstatyme  nurodoma, jog vieša informacija negali būti laikoma komercine paslaptimi. Skirtingi įstatymai reglamentuoja skirtingų subjektų teisę gauti komercinę paslaptį sudarančią informaciją bei nustato tokios informacijos teisinę apsaugą. 

 

Akcininko teisė gauti konfidencialią informaciją

 

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, bendrovė gali atsisakyti akcininkui teikti informaciją, kuri yra bendrovės komercinė paslaptis, nebent akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą ir ši informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. Akcininko turimų akcijų skaičius tiesiogiai neturi įtakos bendrovės teisei atsisakyti teikti konfidencialią informaciją akcininkui. Jei egzistuoja minėti pagrindai bendrovei atskleisti konfidencialią informaciją akcininkui, konfidencialumas užtikrinamas pasirašant susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo. 

 

Teismų praktikos, kokie atvejai galėtų pagrįsti akcininko būtinybę gauti bendrovės konfidencialią informaciją, kol kas nėra. Manytina, kad pagrindu privalomai atskleisti konfidencialią informaciją galėtų būti, pavyzdžiui, bankų vykdomos vadinamosios „KYC“ (liet. „Pažink savo klientą“) procedūros, kai akcininkas įpareigojamas pateikti bankui informaciją apie savo turimus verslus ir jų veiklą. 

 

Konfidencialios informacijos apsauga pagal naująjį Darbo kodeksą 

 

Darbdavys su darbuotoju gali susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos tiek darbo santykių metu, tiek ir nutraukus darbo sutartį. Toks susitarimas galios vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, nebent šalys susitars dėl ilgesnio termino.

 

Tačiau darbuotojams, net ir nepasirašiusiems konfidencialumo įsipareigojimo, draudimas atskleisti konfidencialią informaciją galioja remiantis Konkurencijos įstatymu, kurį aptarsime vėliau. Taip pat teisę gauti komercinę paslaptį turi darbo tarybos, pateikusios rašytinį įsipareigojimą tokios paslapties neatskleisti ir įrodžiusios, kad ši informacija būtina jų pareigoms atlikti. Esant šiai sąlygai, darbdavys gali atsisakyti teikti tokią informaciją tik jei ji dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei ar jos veiklai. Toks darbdavio sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

 

Konfidencialios informacijos apsauga pagal Konkurencijos įstatymą 

 

Konkurencijos įstatymas įtvirtina draudimą naudoti, perduoti, skelbti kito subjekto komercines paslaptis be šių subjektų sutikimo, taip pat draudžiama tokią informaciją gauti iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą komercinės paslapties savininkui. 

 

Darbuotojai, kurie sužinojo komercinę paslaptį dirbdami, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po darbo santykių nutraukimo, nebent sutartis nustatytų ilgesnį terminą. Analogiška nuostata taikoma ir ūkio subjektams (bendrovėms), kuriems tam tikra kito subjekto komercinė paslaptis tapo žinoma dėl tarpusavio sutartinių santykių. 

 

Lietuvos teismų formuojama praktika dėl konfidencialios informacijos apsaugos 

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog slaptumas ir vertingumas yra aiškinami kartu, nes informacija turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. 

 

Remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 

 

Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys). Tokia informacija gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.

Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, derybų vedimo būdai ir kt.).

Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Už šios informacijos atskleidimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.

Komercinės paslaptys.

Pasak teismo, konfidencialią informaciją, kuri tapo neatsiejama darbuotojų gebėjimų dalimi, darbuotojai privalo saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Toks naudojimas nebus pripažintas konfidencialios informacijos įsipareigojimo pažeidimu ir teisinė atsakomybė nekils.

 

[i] 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: DAIVA SELICKAITĖ, GLIMSTEDT

Peržiūros: 567

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti