Kodėl tūlas prokuroras, pasirinkęs pūdyto kelmo vaidmenį, kelia mums daug pavojų

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (3 Votes)

Kodėl tūlas prokuroras, pasirinkęs pūdyto kelmo vaidmenį, kelia mums daug pavojų

 

Zigmantas Šegžda

 

 

Nėra normalu, kad įstatymų leidėjas bei generalinis prokuroras nesukuria sistemos, kuri skatintų prokurorus teismo posėdžio metu ne varnas gaudyti, ne kinkuoti į unisoną kartu su gan dažnai ant įstatymo pažeidimo ribos plaukiojančiu teisėju,  bet efektyviai atlikti valstybės jam deleguotą funkciją – valstybinį kaltinimą.

 

Valstybinis kaltinimas apibrėžiamas kaip atsakinga prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas. Tačiau tai nereiškia, kad prokuroras turi bet kokia kaina ir bet kokiomis priemonėmis siekti žmogaus pripažinimo kaltu. Prokuroras turi visada ginti kaltinamojo asmens teisę į nešališką teismą. Be to prokuroras privalo gerai išmanyti visą bylos medžiagą, skrupulingai susipažinti su visomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, jas išanalizuoti ir įvertinti.

 

Deja, iš savo praktikos patyriau, kad tūlas prokuroras, kaip taisyklė, neatlieka savo pareigos, bet plaukia pasroviui,  nes nėra motyvuotas laikytis įstatymų, pagrindinių profesinių bei etikos nuostatų ir savo veikla anaiptol nepadeda teismui vykdyti teisingumą. 

 

2018-02-10 dieną padaviau skundą generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, reikalaudamas patraukti drausminėn atsakomybėn prokurorus Julių Gelumbauską ir Liudą Žuklį, įskaitant jų atleidimą iš darbo, dėl jau minėtų principų sistemingo pažeidimo bei pareigų tinkamo neatlikimo. 

 

Generalinės prokuratūros vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas  2018-02-20 dienos raštu mane informavo, kad generalinis  prokuroras priėmė sprendimą nepradėti vidaus tyrimo dėl skundžiamų prokurorų veiksmų. Tai įrodo generalinės prokuratūros tęsiamą  ydingą tradiciją „ne mano daržas, ne mano pupos“, esą už apylinkės teismo destruktyvius procesinius sprendimus prokurorai neatsako, nors patys aktyviai dalyvauja pritardami arba siūlydami teismui šiuos sprendimus priimti.

 

Skunde generaliniam prokurorui nurodžiau, kad Ukmergėje dirbančio žmonių teisėjo Rinaldo Adamonio nagrinėjamoje byloje neteisingai įformintas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai Julius Gelumbauskas ir Liudas Žuklys iš bylos medžiagos gerai žino, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai -  BPK 166 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Minėti prokurorai pažeidė Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimų nuostatas numatančias, kad  nesant nukentėjusio asmens skundo ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės prokuroras net neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso.  

 

Maža to, prokurorai Julius Gelumbauskas ir Liudas Žuklys šiuo atveju pažeidė procesinės teisės normas -  BPK 10 str., 20 str. 1 d,. 44 str. 5 d. bei pažeidė BPK 271-292 str. nustatytą įrodymų tikrinimo tvarką bei įrodymų leistinumo principą. Tokius pažeidimus  Europos Žmogaus teisių Teismas pavadino pačia sunkiausia  procesinio delsimo forma.

 

Taigi, prokurorai Julius Gelumbauskas ir Liudas Žuklys supranta, kad dalyvauja neteisėtame teisiamajame procese: byla buvo perduota teismui neteisėtai, o teismas, manau, nepagrįstai priėmė šią bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai žinodami, minėti prokurorai sąmoningai dalyvavo (dalyvauja) neteisėtame baudžiamajame procese. 

 

Įstatyme numatyta, kad palaikydamas valstybinį kaltinimą prokuroras turi būti objektyvus, negali būti asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi, nes privalo vienodai atstovauti visų piliečių, kuriuos gina valstybė, interesams. Kaltinti jis turi tik tuo atveju, jeigu yra 100 procentų įsitikinęs, kad žmogus padarė nusikalstamą veiką. Taigi, jeigu byloje nepakanka neginčijamųjų kaltės įrodymų, prokuroras ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti kaltinimo bei nurodyti atsisakymo kaltinti motyvus.

 

Iš prokurorų Juliaus Gelumbausko ir Liudo Žuklio veiksmų galima spręsti, kad jie gali būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi. „Pūdyto kelmo“ vaidmens pasirinkimas leidžia manyti, kad  prokuratūra vis dar negali atsisveikinti su raudonųjų prokurorų sovietiniu mentalitetu ir uoliai vykdo „objektyvaus stebėtojo“ politinį užsakymą žūtbūt susidoroti su jam neparankiu žmogaus teisių aktyvistu.

 

Zigmantas Šegžda

Peržiūros: 837

Komentarai   

+2 # pro kur oras 2018-02-28 20:29
Prokur oras - jis nepakaltinamas bylų klastotojas. Atsargiai su nepakaltinamais :o
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti