Kur švęsite Lietuvos šimtmetį arba Lietuvos identiteto paieškos Vilniaus mažajame teatre

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Kur švęsite Lietuvos šimtmetį arba Lietuvos identiteto paieškos Vilniaus mažajame teatre

Kur švęsite Lietuvos šimtmetį? Galbūt Vilniaus mažajame teatre, kur vasario 13-18 dienomis vyks Lietuvos šimtmečiui skirta savaitė? Jos metu žiūrovai kviečiami į Lietuvos dramaturgų ir režisierių spektaklius: Paulinos Pukytės „Bedalis ir labdarys“ (režisierė Gabrielė Tuminaitė), Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir „Mistras“ (režisierius Rimas Tuminas).

Istoriją ir išmonę supinančių Vilniaus mažojo teatro spektaklių „Madagaskaras“ ir „Mistras“ veikėjai – realiai gyvenę žmonės. Šie spektakliai siūlo savo versiją, kaip atrodė šios žinomos asmenybės, leidžia žiūrovui pamąstyti, ar jos galėjo gyvenime susitikti. „Madagaskare“ išvysime žinomą Lietuvos diplomatą ir pasaulinio garso poetą Oskarą Milašių (Oskarą), Salomėją Nėrį (Salę), Emiliją Kvedaraitę (Milę), Eleną Vilčinskaitę (Helę) ir pagrindinį spektaklio veikėją – Kazimierą Pakštą (Pokštą), kuris Lietuvos istorijoje įsiamžino kaip žmogus, siekęs išplėsti mažos šalies ribas, padidinti jos teritoriją nuperkant papildomų žemių, kad karo atveju būtų galima išsaugoti šalies genofondą, aukso valiutos atsargas, meno, bibliotekų vertybes. Įdomiausia, kad ši jo idėja nebuvo utopinė – pasaulyje tuomet buvo daug laisvų žemių, kurias išties buvo galima nupirkti ir K. Pakštas buvo beveik įtikinęs to meto politikus savo idėjų realumu.

 

Rimo Tumino spektaklyje „Mistras“ siūloma netradiciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, nešabloniškai pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. „Mistro“ centre – lietuvių kilmės Antašventės dvaro valdytojas Andžejus Tovianskis, taip pat Adomo Mickevičiaus likimas, „tikro“ herojaus, kurio galbūt nesąmoningai ilgimės šiandien, paieškos.

 

Lietuvos šimtmečiui skirtoje savaitėje bus ir šiuolaikinės dramaturgijos: daugybę apdovanojimų pelnęs Paulinos Pukytės ir režisierės Gabrielės Tuminaitės spektaklis „Bedalis ir labdarys“ apie emigracijos paženklintus žmones. Spektaklio bedaliai labiausiai panašūs į šiandienos Lietuvą, jie gyvena dabarties džiaugsmais ir skausmais. Aktorė Elžbieta Latėnaitė, sukūrusi įtaigų britės Jordan vaidmenį ir nuskynusi laurus dviejuose festivaliuose, atvira: „Jordan vaidmuo „Bedalyje ir labdaryje“ yra vienas mėgstamiausių mano vaidmenų, kur kalbu trimis kalbomis, atlieku savo kūrybos dainą „London, London“ ir groju visiems iki širdies gelmių pažįstamą Juozo Naujalio (Giedriaus Puskunigio pritaikytą) „Lietuva brangi“. Po įvairių kūrybinių ieškojimų pavyko vientisas vaidmuo, kuris porai mano šeimos narių atrodo geriausias, kokį jie yra matę mano karjeroje“.

 

Elžbieta Latėnaitė pusmetį yra gyvenusi Londone, į kurį vyko ne uždarbiauti, o pamatyti pasaulio, pakeisti aplinką, patirti nuotykių. Tokio Londono ir tokios Anglijos, kokią aprašo Paulina Pukytė, ji nepažino: „Buvau visai kitame Londone: spalvingame, gražiame, daugiakultūriniame, nejaučiau emigrantų problemų. Ten dirbau padavėja, ėjau į spektaklius, dalyvavau atrankose, su didžiausiu malonumu kino teatre žiūrėjau filmus, kurie Lietuvą pasiekdavo vėliau arba visai nepasiekdavo. Gyvenau arčiau centro, tad laisvą laiką leisdavau pačioje Londono širdyje. Su lietuviais esu bendravusi gal tik kelis kartus, nes mano draugai buvo kitataučiai. Kadangi nebuvau įsigilinusi į išeivių problemas ir negalėjau pritaikyti tos patirties, su didžiausiu pasimėgavimu spektaklyje „Bedalis ir labdarys“ vaidinu britę Jordan, vartodama Londone girdėtą ir savo „patobulintą“ anglų kalbą su britišku akcentu. Tačiau jau nuo pat spektaklio repeticijų pradžios supratau, kad mano asmeninė patirtis kiek kitokia nei lietuvių herojų. Net sunku priimti Paulinos Pukytės kūrinį kaip realybę, norėčiau, kad viskas ten būtų išgalvota“, – sako aktorė.

 

Šis spektaklis – puiki proga permąstyti emigraciją kaip skaudų reiškinį, apie kurį sunku kalbėti ir aktorei Elžbietai Latėnaitei. „Liūdna, kad prieš devyniasdešimt metų išsakyta profesoriaus Kazio Pakšto mintis apie tai, kad „Lietuvos valdžia ir visuomenė dar neišmoko branginti žmonių...“, yra vis dar aktuali. Man irgi atrodo, kad dar neišmokome vertinti savo tautiečių. Tikiuosi, kad tai keisis ir kuo greičiau, nes kitaip mūsų kaip tautos likimas yra liūdnas. Yra labai daug gerų talentingų darbščių tautiečių, tikiuosi, kad šviesa nusvers tamsą“, – sako Elžbieta Latėnaitė ir kviečia į spektaklius „Bedalis ir labdarys“, „Mistras“ bei „Madagaskaras“ vasario 13-18 dienomis.

 

Vilniaus mažasis teatras – puiki vieta apsilankyti minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. XX a. pradžioje tai buvo vienas didžiausių pastatų sostinėje ir pati svarbiausia lietuvių susibūrimo vieta. Čia veikė „Rūtos“ draugija, kurios veikloje dalyvavo: dr. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Liudas Gira, Jurgis Šlapelis, Antanas Žmuidzinavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Sofija Kymantaitė ir daugelis kitų. Lietuva rengiasi prisiminti visų jų vardus ir darbus, švęsdama įspūdingą jubiliejų. O Jūs ar jau žinote, kur ir kaip jį švęsite?

 

Vilniaus mažasis teatras laukia Jūsų.

 

Rūtos Jakimauskienės tekstas, Lauros Vansevičienės nuotraukos

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : RŪTA JAKIMAUSKIENĖ, VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS

Peržiūros: 1251

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti