Centralizuoto pirkimo machinacijos schema Vilniaus darželiuose sviesto kilogramas 0,24 euro, bet vaikų nepasiekė

Peržiūros: 1937
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Centralizuoto pirkimo machinacijos schema Vilniaus darželiuose – sviesto kilogramas už 0,24 euro, bet vaikų nepasiekė

Vilniaus darželinukai maitinami ir menkaverčiu maistu, tėvai už jį priversti mokėti kosmines sumas, tačiau savivaldybė neseniai sutiko su tiekėjų prašymu kainas dar labiau padidinti. Lietuvos tėvų forumas (LTF) kreipėsi į savivaldybę, viešųjų pirkimų tarnybą ragindama ištirti sutarties su bendrovėmis pažeidimus, ir į visuomenę, ragindama netylėti ir kovoti dėl savo vaikų gerovės.

 

Šokiravo kainos

„Praeitų metų pabaigoje pasirašytos papildomos sutartys su neįtikėtinomis kainoms atima žadą. Taip pat nesuprantama, kodėl savivaldybė sutiko brangiau pirkti produktus, vietoj to, kad siūlytų nutraukti akivaizdžiai nesąžiningą sutartį. Beje, tiekiamų maisto produktų kokybė taip pat apgailėtina. Dėl pastarųjų akibrokštų taip pat reaguosime“, - po oficialaus kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybę bei viešųjų pirkimų tarnybą dėl maisto produktų įsigijimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoms teigė LTF vadovas Audrius Murauskas.

 

Nacionalionio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) l.e.p. prezidentė Rasa Žemaitė nevyniojo į vatą: tėvų mokamus pinigus už vaikų maistą darželyje savivaldybė, anot jos, panaudoja nesąžiningai, piktinosi, kad tėvai neturi galimybės pasirinkti įsigyti maisto produktus už adekvačią kokybei kainą.

 

Pernai metų pabaigoje UAB „Pontem“ paprašė indeksuoti 2015 m. sutartyje numatytas kainas beveik 4 proc., o darželiai paraginti pasirašyti naujas sutartis, pagal kurias, pavyzdžiui, 200 g. sviesto kainuoja 2,54 Eur, nors pagal 2015 m. sutartį darželiai jį galėtų pirkti už 1,20 Eur. „Piemenėlio“ grietinės (200 g.) kaina - 0,87 vietoje 0,50 euro, saulėgrąžų aliejus - 2,19 vietoje buvusio 1,63 euro.

 

A.Murauskas sakė nesuprantąs, kodėl sutartis su „Pontem“ nebuvo nutraukta, kodėl nebuvo paskelbtas naujas konkursas dėl maisto produktų tiekimo. LTF stebisi, kodėl buvo sudarytos papildomos sutartys be konkurso tiems patiems maisto produktams įsigyti, tik dvigubai didesnėmis kainomis. Kodėl Vilniau m. savivaldybė rekomendavo darželiams tokias sutartis sudaryti ir nekontroliavo sutartyse surašytų maisto produktų ir kainų?

 

Prašo įvertinti pažeidimus

 

„Dar prieš 2015 metų konkursą buvo kuriamas fonas, kad reikės branginti maitinimą, suprask, kad ir maisto produktų pirkimo kainos bus didesnės. Bet po to, kai tėvai ėmė atidžiai stebėti procesus, kainos nekilo. Vadinasi, yra kainose rezervų. Ir tam net nereikia centralizuotų pirkimų. Tame pačiame Vilniuje yra 10 darželių, kurie viešuosius pirkimus vykdo savarankiškai ir nėra įtakojami savivaldybės sudarytos centralizuotos sutarties. Ten tokių nesusipratimų net nebūna, o ir maisto produktai tiekiami kokybiški“, - lygino A.Murauskas.

 

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nesuteikia galimybės LTF bei NAMS skųsti sutarties pažeidimus, tokia teisė yra numatyta tik tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms.

 

LTF bei NAMS neturi tiesioginės galimybės įtakoti Konkurso sutarties keitimo ar nutraukimo, todėl savivaldybės prašo atkreipti dėmesį į grubius sutarties, sudarytos su atvirą konkursą „Maisto produktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkimas“ laimėjusiomis UAB „Pontem“ ir UAB „Sanitex“, pažeidimus, ginti viešąjį interesą ir užtikrinti viešųjų pirkimų sutarčių priežiūrą.

 

„Bendrovės randa įstatymų spragų ir būdų kaip jomis pasinaudoti“, - teigė A.Murauskas, panagrinėjęs dokumentus.

 

Jis pateikė iškalbingą pavyzdį. „Centralizuotos sutarties dėl Pieno produktų pirkimo, pasirašytos su UAB „Pontem“, bendra galutinė vertė sudaro 6,2 mln. eurų. Pagal sutartį tiekėjas įsipareigoja tiekti prekes, numatytas pirkimo pasiūlyme. Kai kurių prekių įkainiai, nurodyti pirkimo pasiūlyme, neatitinka protingos kainos kriterijų, t.y. akivaizdžiai per maži. Kur gudrybė? Pasirodo, perkančiai organizacijai pareikalavus pristatyti šias prekės yra teigiama, jog tokių prekių tiekėjas neturi ir tiekiamos alternatyvios prekės, kurios yra net keliasdešimt kartų brangesnės pagal pasiūlymą“, - aiškino LTF vadovas ir pridūrė: iš to galima spėti, kad tiekėjas parengė pasiūlymą taip, jog matematiškai jo pasiūlyto pasiūlymo kaina būtų mažiausia, jis laimės konkursą, tačiau dalies asortimento už itin mažą kainą niekada ir netieks, tad nuostolių nepatirs. 

 

Pvz., ar jūs nenorėtumėte nusipirkti sviesto gaminio (73,5 proc.) po 0,24 eur/kg. , grietinės (15 proc.) po 0,12 eur /kg, fermentinio sūrio (25 proc. riebumo) po 2,78 eur/kg, kefyro (3,2 proc.) po 0,36 eur /l?

 

Tokios kainos yra nurodytos viešojo pirkimo konkurse, kurios tik matematiškai neproporcingai pagerino pirkimą ir leido jį laimėti, bet tokie pigūs maisto produktai realiai į darželius nebuvo tiekiami, o tiekiami alternatyvūs brangesni maisto produktai, pvz., 2,5 proc. riebumo kefyras beveik dvigubai brangesnis už 3,2 riebumo kefyrą – 0,59 eur /l.; grietinė (30 proc.) – 2,41 eur/kg, fermentinis sūris (82 proc. riebumo) – 4,38 eur/kg. Panašių kainų skirtumų šiame pirkime yra ir daugiau.

 

Svarstys decentralizaciją

 

Švietimo sritį kuruojanti Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė teigė, kad ši miesto valdžia minimo viešojo pirkimo pasekmes paveldėjo iš buvusios valdžios.

 

„Atrodytų logiška, kad geresnį kainos ir kokybės santykį galima pasiekti perkant didesniais, o ne mažesniais kiekiais, tad centralizuotas maisto produktų įsigijimas atrodė kaip geriausia išeitis. Tačiau matome, kad pirkimų centralizavimas nesugeba garantuoti žemiausios kainos ir kartu geros kokybės. Įvertinsime pateiktas pastabas ir imsimės priemonių, kad tiekėjai kokybiškus maisto produktus ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms vežtų žemiausiomis kainomis. Atsižvelgiant į Vilniaus 10 darželių bei Kauno m. savivaldybės patirtį, vienas variantų to pasiekti – pirkimų decentralizacija, kai darželio bendruomenė pati organizuoja viešuosius pirkimus“, - kalbėjo E.Tamošiūnaitė.

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti