Teisėja A.Survilienė, suklastojusi dokumentus, ir pasiuntusi į kalėjimą nekaltą žmogų, įsižeidė dėl „nepagarbos teismui“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 3.94 (9 Votes)

 

Teisėja A.Survilienė, suklastojusi dokumentus, ir pasiuntusi į kalėjimą nekaltą žmogų, įsižeidė dėl „nepagarbos teismui“

Aurimas Drižius

 

Gavau eilinį policijos įtarimą – šį kartą už tai, kad „viešai pažeminau teisingumą vykdančią teisėją A.Survilienę“, išvadinęs ją pesudoteisėja, nuolat klastojančia dokumentus.

Šiaip aš esu kultūringas ir mandagus su ta gauja juodomis paklodėmis apsigaubusių žmogystų, kurie mane teisia jau daugiau nei dešimt metų, teisėjų neįžeidinėju ir kalbu mandagiai. Net tada, kad ši gauja mane nuteisdavo vien todėl, kad aš dirbau savo darbą – rašiau straipsnius, o teismas man buvo uždraudęs tai daryti, t.y. įvedęs cenzūrą. Nors ją draudžia Konstitucija ir įstatymai, tačiau tiems žmogystoms, vadinančiais save „teisėjais“ ir reikalaujančiais, kad aš juos  gerbčiau vien už tai, kad jie sąmoningai siunčia nekaltus žmonės į kalėjimus, jokie įstatymai negalioja.

Žodžiu, istorija tokia, kad minėta A.Survilienė kartu su savo sėbrais Pakalnyte – Tamošiūnaite ir A.Šumsku nuteisė mane už tariamą piliečio Alvydo Sądecko šmeižtą. Mat buvau parašęs, kad šis veikėjas, kuris mėgsta prisistatyti kriminalinės policijos biuro krikštatėviu, yra paprastas melagis.

Teismui buvo pateikti įrodymai, kad A.Sadeckas, būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, reikalavo jį uždrausti sieti su minima įmone, o taip pat teismo prašė, kad būtų kriminalizuoti bet kokie „Laisvo laikraščio“ straipsniai apie A.Sadecko įtaką „Mažeikių naftos“ privatizavimui. Nors tas pats A.Sadeckas ir vadovavo minėtam privatizavimui, asmeniškai keisdamas privatizavimo įstatymus ir spręsdamas, kam ir kokiomis sąlygomis parduoti valstybės valdomą „Mažeikių naftos“ privatizavimą. Tuo pat metu į Sadecko valdomą „Eksomisarų biurą“ buvo pumpuojami „Mažeikių naftos“ milijonai už paslaugas, tokias, kaip pvz., „konsultavimo“. 

Vienoje iš tų milijono bylų, kuriuos Sadeckas buvo man iškėlęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Baltušytė neišlaikė įtampos ir mano pateikiamų įrodymų gausos, ir persiuntė šią bylą į prokuratūrą, nurodžiusi, kad „Sadeckas galimai duoda melagingus parodymus“, kad „mano teiginiai, kad visas Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai yra korumpuoti ir užvaldyti Sadecko“, yra pagrįsti, turi visuomeninę reikšmę, todėl prokuratūra turi juos ištirti.

A.Sadeckas tokią nutartį, žinoma, apskundė Vilniaus apygardos teismui, ir šio teismo teisėja A.Survilienė, žinoma, ją panaikino. Paskui dar mane nuteisė už tai, kad aš neva šmeižiu A.Sadecką, vadindamas jį melagiu. Teisėja Survilienė nusprendė, kad tai „nepagrįsti teiginiai“, tačiau kodėl jie nepagrįsti, ji nenurodė, nors turėjo daugiau nei dešimt dokumentų, įrodančių, kad Sadeckas buvo kertinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime.

Todėl ir išvadinau teisėją Survilienę nusikaltėle, nes ji nuolat klastoja savo nutartis, o pateikiamų įrodymų tiesiog nevertina, nieko apie juos nepasako ir juos ignoruoja.

Tada Vilniaus apygardos teismo teisėja A.Survilienė kreipėsi į prokuratūrą dėl mano pareiškime paminėtų teiginių  "Vakar gavau pranešimą, kad mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rašytinio proceso tvarka nagrinės nuolat dokumentus šiame teisme klastojanti teisėja A. Survilienė. Prašau nušalinti šią pseudoteisėją nuo mano skundo nagrinėjimo, kadangi ji nuolat atlieka nusikalstamą veiką - klastoja dokumentus, t.y. savo nutartis.", "... šį ikiteisminį tyrimą nutraukti nurodė, žinoma, ta pati Survilienė, kuri jau seniai aptarnauja nusikaltėlius, padėdama jiems išvengti baudžiamosios atsakomybės.", "nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako, ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas "Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi" ir dokumentų klastojimas.", "Žodžiu, prašau daugiau niekada neprileisti ponios Survilienės prie mano skundų nagrinėjimo, nes aš puikiai žinau, kad ji dirba nusikaltėliams, ir pati yra nusikaltėlė".

Pilietė A.Survilienė nusprendė, kad tokiais savo veiksmais aš neva pažeminau teisingumą vykdančią Aivą Survilienę ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui.

 

Niekas taip nežemina teisingumo, kaip teisėjai, kurie klastoja savo nutartis, sąmoningai nuteisia nekaltus žmones, ignoruoja įrodymus ir kitaip pažeidžia įstatymus.

Teisėjai kažkodėl galvoja, kad jie yra aukščiau įstatymo, įstatymas jiems negalioja, jie patys gali kaip nori tuos įstatymus iškreipti ar juos ignoruoti.

 

Visi mano pareiškime nurodyti teiginiai yra mano nuomonė, kuri remiasi faktais – teisėjos A.Survilienės priimtomis nutartimis.

Pirmą kartą su teisėja Surviliene susidūriau, kai ji panaikino Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Baltušytės priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. PK-1599-754/2015 pradėti ikiteisminį tyrimą dėl masinės korupcijos Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismuose. 

Teisėja Baltušytė nagrinėjo Sadecko skundą, aš padaviau priešpriešinį skundą,  ir teisėja  nutarė, kad „Iš Alvydo Sadecko ir Aurimo Drižiaus skundų ir paaiškinimų taikinamuosiuose posėdžiuose matyti, kad jų nurodytos ir prašomos kvalifikuoti pagal LR BK 154 str. 2 d. bei 235 str. veikos yra tarpusavyje susiję, todėl turi būti nagrinėjamos vienoje byloje. Alvydo Sadecko skunde nurodytos veikos, dėl kurių prašoma Aurimą Drižių traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 2 d., turi visuomeninę reikšmę, nes veikų aprašyme nurodyta, kad internetinio tinklapio www.laisvaslaikrastis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis" 2015-02-02 - 2015-03-05 publikacijose rašoma: „Kaip A. Sadeckas valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą", „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. Sadecko naudai", „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą"", todėl yra pagrindas prokurorui pradėti baudžiamąjį procesą pagal LR BPK 409 str. 1 d..

Minėtuose straipsniuose aprašiau, kad Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismai yra visiškai užvaldyti mafijos, ir savo sprendimais nuolat patvirtina, kad tai nusikalstamas susivienijimas.

Po to, kai Vilniaus apygardos teismo teisėja Norkūnaitė nurodė pradėti A.Sadecko persekiojimą dėl jo galimai melagingų parodymų Drižiaus bylose, pastarojo automobilį taraanavo vilkikas, A.Drižius per stebūklą liko gyvas

Nurodžiau, kad jau daugiau nei dešimt metų aš, Aurimas Drižius, savaitraščio „Laisvas laikraštis“ žurnalistas ir leidėjas, esu persekiojamas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Sadecko, kuris melagingu prevenciniu ieškiniu kreipėsi į teismą ir paprašė įvesti cenzūrą, t.y.  uždrausti rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių naftą“ ir jos privatizavimu. Nors pats tuo metu buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas ir asmeniškai vadovavo visam šios įmonės privatizavimo procesui, o Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra buvo iškėlusi bylą dėl įtariamo „Mažeikių naftos“ milijonų vagystės per A.Sadecko privačią firmą „Ekskomisarų biuras“.

Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia,  daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros. Visi šie minėti pareigūnai niekaip nevertino galimai melagingų A.sadecko parodymų, kad jis niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu.

T.y. pilietis Alvydas Sadeckas, būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, dar 2008-01-21 kreipėsi į teismą, kad man, Aurimui Drižiui, būtų uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ skelbti straipsnius, kuriuose pilietis A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu bei Gedemino Kiesaus nužudymu. Teismas patenkino šį piliečio A. Sadecko skundą ir uždraudė man savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ spausdinti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.

T.y. Vilniaus apylinkės teismo teisėja R.Vancevičienė, patenkinusi piliečio A. Sadecko skundą, šioje civilinėje byloje jo prašymu įvedė spaudos cenzūrą, ką draudžia tiek Konstitucijos 44 str., tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas. Vien už tai, kad nepaisiau šios cenzūros, ir toliau rašiau straipsnius ir pateikiau dokumentus apie piliečio A.Sadecko ir jo privačios firmos dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime bei valdyme, ir pateikiau įrodymus, buvau nuteistas net septynis kartus, ir šiuo metu esu teisiamas dar trijose bylose. Visuose šiose bylose pilietis A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis niekaip nesusijęs ir niekaip nedalyvavo „Mažeikių naftos“ privatizavime. Galiausiai teismui buvo pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra : “Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio”. 

Prevencinis draudimas ateityje rašyti tam tikromis temomis yra neteisėtas.

Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako : „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama.  Cenzūra-tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos.

Buvau nuteistas už cenzūra septynis kartus, kol galiausiai Išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos 2015 10 01 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 nutartimi buvau išteisintas, nurodžius, kad negalima teisti žmonių už savaime teisėtą veiklą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatyta, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti, žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Vilniaus apygardos teismo teisėjai jau daugiau nei dešimt metų nagrinėja bylas, kuriuose buvęs Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas A.sadeckas kaltina mane šmeižtu, teismo sprendimo nevykdymu, kitais nusikaltimais. Beveik visais atvejais minėtas „teismas“ priėmė A.sadeckui palankius sprendimus, ignoruodamas įstatymus ir klastodamas dokumentus. Tai tik parodo, kokioje apgailėtinoje būklėje yra visa taip vadinama „teisinė sistema“. 

Galiausiai Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dzedulionis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-369-365/2016, ir atmetęs mano skundą,  2016 m. birželio 9 d. man žodžiu išaiškino, kodėl aš šiame teisme visada esu nuteisiamas – tik todėl, kad kritikuoju „teisėsaugą“.

Gavau teisėjo Gintaro Dzedulionio man teisme perskaityto moralo garso įrašą. Šis teisėjas kartu su savo kolegomis Jolanta Čepukėniene ir Alenu Piesliaku mane nuteisė birželio 9 d. nutartimi už tariamą buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko šmeižtą. Vien už tai, kad parašiau savo straipsniuose, kad buvau daug kartų nuteistas pagal melagingus A.sadecko parodymus, o minėtas teismas nusprendė, kad tai šmeižtas dėl vienintelės priežasties – nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kad A.Sadeckas davė melagingus parodymus. Tačiau prokuratūra ir teismai jau daugiau nei aštuoni metai klastoja savo nutartis A.sadecko naudai, todėl pasiekti, kad jis būtų nuteistas dėl melagingų parodymų – neįmanoma misija. „Visa teismų sistema klastoja savo nutartis A.Sadecko naudai“, - pripažino mano nuomonę kaip pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas G.Rainys kitoje byloje, kurioje A.Sadeckas taip pat kaltino mane šmeižtu. Tačiau šioje byloje svarbu kas kita – teisėjas G.Dzedulionis man nepatingėjo paskaityti moralo, iš kurio aš supratau, kad vienintelė priežastis, kodėl aš esu nuteistas – kad „per aštriai kritikuoju teisėsaugos institucijų darbą“. „Gal jums reikėtų truputį pakeisti savo poziciją“, - tiesiai šviesiai man pasakė teisėjas G.Dzedulionis.

Sėdėjau ir netikėjau savo ausimis – teisėjas man tiesiai šviesiai pasakė, kad jam nerūpi jokie įstatymai, nors įstatyme parašyta, kad „teisėjas klauso tik įstatymo, niekas negali jam daryti įtakos“. Nors Konstitucija sako, kad „draudžiama persekioti už kritiką“, teisėjas Dzedulionis tai daro, ir tai atvirai deklaruoja.

Čia pirmą parką Dzedulionis man teisinosi, kad „teisėjai irgi žmonės“, jie bandė žiūrėti į mano situaciją per „įvairias prizmes, tačiau kolegija vis dėlto nutarusi, kad turi mane nuteisti. Beje, įdomu, kad apie mano argumentus, kodėl aš manau, kad esu nuteistas pagal melagingus A.Sadecko parodymus, minėta „kolegija“ nepasisakė nė žodžio. 

Beje, tai pačiai teisėjų kolegijai buvo pateikti įrodymai, kad A.sadeckas asmeniškai taisė „Mažeikių naftos“ reorganizavimo įstatymą, po kurio iš jo dingo „Nacionalinio saugumo pagrindų“ įstatymo nuostata, kad strateginės Lietuvos įmonės gali būti parduodamos tik NATO šalyse registruotoms įmonėms, be to, daug kartų svarstė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo pakeitimus, pats juos asmeniškai taisė, tačiau teisėjo D.Dzedulionio nutartyje aiškinama, kad A.sadeckas niekaip nesusijęs su minėtu „Mažeikių naftos“ privatizavimu.

Galima būtų pagalvoti, kad teisėjai nemoka lietuvių kalbos ir nesupranta, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“, tačiau net ir čia teisėjams buvo suteikta pagalba. Teisme apklausta Lietuvių kalbos instituto profesorė Kalėdienė terminą „dalyvauti privatizavime“ paaiškino taip – „atlikti veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. Nors A.sadeckas atliko esminius „Mažeikių naftos“ privatizavimo veiksmus, t.y. keitė privatizavimo įstatymus ir sprendė, kam ir kokiomis sąlygoms gali būti parduotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, tačiau teismai iki šiol galvoja, kad A.sadeckas niekaip nėra susijęs su minėtu privatizavimu. 

Įstatymas labai aiškiai apibrėžia, kad  yra faktai, o kas nuomonė – faktus galima lengvai patikrinti, ar jie buvo, ar ne.  Šiuo atveju lieka tik patikrinti, kokius veiksmus A.Sadeckas atliko „Mažeikių naftos“ privatizavimo procese – keitė įstatymus dėl privatizavimo, gavo už tai neteisėtą milijoninį atlygį iš ‚mažeikių naftą“ privatizavusios „Willliams“, veikė panaudodamas visą savo, kaip Seimo NSG komiteto pirmininko įtaką, kad tie įstatymai būtų pakeisti, ir kad „Mažeikių nafta“ pereitų Rusijos bendrovei. Apie ką viešai prisipažino teismo posėdyje, sakydamas, kad „minėtas projektas mano pačio taisytas“.

Tačiau vėliau padavė melagingą skundą, kad jis niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimo procesu, ir jame nedalyvavo, t.y. davė melagingus parodymus, ką aš ir įvardinau.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas, kaip visada, spjauna ant įstatymų, ir sugalvoja, kad kol nėra „įsiteisėjusio teismo sprendimo“, tol A.Sadecko melagiu vadinti negalima. Visi, kurie galvoja, kad A.sadeckas melagis, yra šmeižikai.  Tiesa, Dzedulionis mane paguodė, kad „mano situacija keičiasi Po Aukščiausio teismo nutarties“.

Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad „Mažeikių naftą“ privatizavusios „Williams“ atstovė buvo registruota Tradenio gatvėje, patalpose, kurios priklausė A.sadecko privačiai įmonei „Ekskomisarų biuras“, ir kad per minėtą atstovę A.sadecko įmonei iš „Mažeikių naftos“ plaukė milijonai už paslaugas, kurias Mažeikių prokuratūra įvertino kaip „butaforines“.

Jau penkis kartus kreipiausi, kad būtų panaikinta cenzūra, kurią draudžia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau visus penkis kartus mano skundus atmetė Vilniaus apygardos teismo teisėjai, klastodami dokumentus, į savo nutartis įrašydami žinomai melagingus duomenis.

Nuo 2009 m. jau penkis kartus kreipiausi į Vilniaus apylinkės teismą, kad ši civilinė byla būtų atnaujinta ir cenzūra panaikinta. Tačiau visi Vilniaus apylinkės teismo teisėjai, nagrinėję šią bylą, atmetė mano prašymus neteisėtais ir absurdiškais motyvais. Pvz., pirmą kartą mano prašymą atnaujinti bylą nagrinėjęs teisėjas Zaluba atmetė mano prašymą nustatęs, kad tai, kad A.Sadeckas buvo susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, yra „viešai žinomos aplinkybės“, todėl viešai žinomų aplinkybių skelbimas yra nusikaltimas. 

Kai teismui pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo autorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią bylą, nes „leidėjas turėjo pareigą ypatingai atsakingai domėtis tiek Seimo archyve esančia medžiaga, teismuose nagrinėtomis bylomis bei kitais, viešais priimamais duomenimis“. Nors tie įrodymai tik neseniai buvo patekę man į rankas, ir aš niekaip negalėjau žinoti apie juos anksčiau, teisėja F.Vitkienė man nurodė, kad aš turėjau pareigą juos žinoti anksčiau, o jeigu nežinojau, tai jau nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Galiausiai, kai net Vilniaus apylinkės prokuratūra ir teismas pripažino, kad „faktas, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, visada buvo žinomas, niekada nebuvo kvestionuojamas nei A.Sadecko, nei prokuratūros“, kreipiausi dar kartą, kad šis draudimas – rašyti tiesą apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime – būtų panaikintas. Tačiau net tada Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė atmetė mano prašymą atnaujinti šią civilinę bylą, nes neva tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad minėtos tiek teismo ir prokuratūros nutartys, kuriose pripažįstama, kad A.Sadeckas dalyvavo sprendžiant klausimus dėl privatizavimo, „teismų nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikoma paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu“. T.y. teisėja J.Vėgelienė nurodė, kad aš 2009 m., nagrinėjant šį A.Sadecko skundą, turėjau žinoti, ką 2013 m. nuspręs Vilniaus apylinkės teismas ir prokuratūra. Tokią pat nutartį surašė ir Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Janovičienė 2013 m. kovo 14 d. nutartimi.

Visais atvejais teismas nepasisakė dėl mano pagrindinio motyvo – teismas įvedė cenzūrą, kas yra draudžiama tiek Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Taip pat teismai nevertino ir melagingų A.Sadecko parodymų, kad jie niekaip nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu, nors buvo šios įmonės akcininkas, ir privatizavimo įstatymų autorius, tačiau teisme sakė, kad niekaip nedalyvavo šiame privatizavime. Nors į teismą iškviesta Lietuvių kalbos profesorė Kalėdienė paaiškino, ką reiškia terminas „dalyvauti privatizavime“ – „atlikti tam tikrus veiksmus, kai buvo vykdomas privatizavimas“. O Sadeckas asmeniškai atliko visus „Mažeikių naftos“ privatizavimo sandorius ir per savo įmonę „Ekskomisarų biuras“ valdė „Mažeikių naftą“, t.y. teikė valdymo paslaugas. 

 

Dėl Survilienės 

Kai Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Baltušytė nurodė prokuratūrai pradėti tyrimą dėl masinės korupcijos šiame teisme, Vilniaus apygardos teismo teisėja Survilienė panaikino teisėjo Baltušytės nutartį, nurodžiusi, kad „visi šie išdėstyti motyvai ir teismo argumentai bei išvada, kad Sadecko ir Drižiaus skunduose nurodytos veikos yra tarpusavyje susijusios, yra deklaratyvi ir nepagrįsta“.

 Viena iš Vilniaus apygardos teismo teisėjų Survilienė daug kartų įprasmino stalininį teisingumą ir apskritai atsisakė vertinti bent kokius mano pateiktus įrodymus baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-851/2017. Posėdžio metu Survilienė asmeniškai klausė, kodėl Sadecko dalyvavimas privatizacijoje neteisėtas - gavo atsakymą, nes Konstitucinis teismas pripažino visą "Mažeikių naftos" privatizavimą neteisėtu. 

"Laisvo laikraščio" redaktorius Aurimas Drižius buvo nuteistas jau bene 10-ą kartą už savo profesinę veiklą. Anksčiau buvo teisiamas dėl cenzūros, dabar - dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto. Vilniaus apygardos teismo kolegija (A.Survilienė, A.Šumskas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė) nuteisė A.Drižių už tariamą A.Sadecko šmeižtą. Nors A.Drižius pateikė bent 10 įrodymų, kokius esminius "Mažeikių naftos" privatizavimo veiksmus atliko A.Sadeckas, o teisme sakė, kad jis niekaip su tuo privatizavimu nesusijęs, tačiau Vilniaus apygardos teismas nė vieno iš šių įrodymų nevertino ir taip dar kartą patvirtino A.Drižiaus teiginį, kad šis teismas yra "nusikalstamas susivienijimas".   Nors Vilniaus apylinkės teismo teisėjas Rainys dėl minėtų teiginių jau buvo išteisinęs A.Drižių. 

Teisėja Survilienė nuteisė ir savo nuosprendyje nurodė, kad „Dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto laikymo A. Drižiaus teiginius jo (A. Drižiaus) nuomone. Apeliantas nurodo, kad A. Drižiaus paskleisti teiginiai, jog tariamai jis, A. Sadeckas, teismuose yra davęs melagingus parodymus; tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui; tariamai jo naudai teisėjai priiminėja neteisėtus sprendimus; tariamai yra korupciniais ryšiais susijęs su teisėjais, kurie priiminėja neteisėtus sprendimus jo atžvilgiu; tariamai jis dalyvavo neteisėtame privatizavime; tariamai įvykdė kitus nusikaltimus, negali būti laikomi A. Drižiaus nuomone, nes tai niekaip nesuderinama su A. Drižiaus pareiga ir prievole teiginius skleisti nešališkai, sąžiningai, etiškai ir neiškreipiant teisingos informacijos. Apelianto vertinimu, kadangi straipsnyje nurodyti A. Drižiaus teiginiai nurodyti kaip tikri faktai, jų paskleidimas sudarė aiškiai neigiamą įsitikinimą apie jį, A. Sadecką, kas, jo nuomone, laikytina įrodyta, kad tokiais veiksmais A. Drižius įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.

 

Iš teismui pateiktos privataus kaltinimo bylos medžiagos matyti, kad A. Drižius visų pirma, buvo kaltinamas tuo, jog jis per visuomenės informavimo priemonę, t. y. jo redaguojamą savaitraštį „Laisvas laikraštis“, 2012-08- 18 (2012 rugpjūčio 18-24 Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“; 2013-02-02 (2013 vasario 2-8 Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“; 2015-05-30 (2015 gegužės - birželio 5 Nr. 21 (526)) straipsnyje „„Laisvo laikraščio“ redaktorius A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“; 2015-06-27 (2015 birželio 27 - liepos 3 Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“; 2015-07-04 (2015 liepos 4-10 Nr. 26 (531)) straipsnyje ..Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“; 2015-08-29 (2015 rugpjūčio 29 - rugsėjo 4 Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančią ir šmeižiančią informaciją apie A. Sadecką, kuri žemina A. Sadecką, jo garbę ir orumą. 

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad straipsniuose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją, yra nepagrista“. 

Survilienė nurodė, kad „Šiuo atveju minėtame savaitraštyje išsakomą informaciją A. Drižius pateikė kaip faktus, sukurdamas jų tikrumo ir objektyvumo iliuziją, tekste nenaudojo jokių nuorodų, kurios atskleistų, jog pateikiama informacija yra tik jo asmeninė ir subjektyvi nuomone (nenaudojo vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį atskleidžiančių įterpinių, tokių kaip: mano manymu, mano supratimu, aš manau, man atrodo, aš galvoju ir 1.1.), kas leidžia daryti išvadą, kad A. Drižiaus straipsniuose buvo konstatuojami faktai, o ne skleidžiama asmeninė subjektyvi nuomonė. A. Drižiaus samprotavimai dėl A. Sadecko neva melagingų parodymų neturi jokio faktinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima laikyti, kad A. Drižius, rašydamas apie A.Sadecką, sąmoningai neiškreipia jo turimų duomenų“.

Nors minėtai teisėjų kolegijai buvo pateikti visi mano įrodymai, kad Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos“ akcininkas, tačiau neigė savo bet kokias sąsajas su šia įmone, kad vadovavo „Mažeikių naftos“ privatizacijai, asmeniškai keisdamas privatizavimo įstatymus, tačiau neigė savo bet kokias sąsajas su minėtu privatizavimu. Todėl tokius Sadecko veiksmus ir skundus aš įvertinau kaip melagingus.

Teisėja Survilienė privalėjo juos įvertinti, nes Teismų įstatymas aiškiai sako, kad „teismai priima nutartis remdamiesi įrodymais“, tačiau to nepadarė, mano įrodymus ignoravo, negana to, dar įsižeidė, pavadinta aferiste ir nusikaltėle.

Po šio Survilienės nuosprendžio prašiau jai iškelti baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau teisėjai, žinoma, pridengė savo nusikalstamos gaujos narę, ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

 Savo nuosprendyje Survilienė nurodė, kad „faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas“. Jai tereikėjo įvertinti mano įvardintus faktus ir palyginti su Sadecko parodymais, tačiau minėta teisėjų kolegija visų minėtų faktų ir tiesos nebandė tikrinti ir vertinti. Nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako, ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, ir dokumentų klastojimas.

 Vilniaus apygardos prokuratūra taip pat niekaip nepasisakė dėl mano pateiktų įrodymų, nors labai tiksliai nurodė šio nusikaltimo kvalifikavimą ir kriterijus, kurie puikiai tinka minėtiems teisėjams:

 BK 229 str. numato numato atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko :: dėl to valstybė. ES. tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė dideles žales. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl objektyvioji nusikaltimo pusė šio nusikaltimo Įstatyme įtvirtinta išsamiai: 1) priešinga valstybės tarnyba veika - neatlikimas valstybės tarnautojo ar valstybės pareigūno pareigų arba jų atlikimas netinkamai: 2) pasekmės - valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Neatlikimai savo pareigų - tai kaltininko neteisėtas neveikimas tarnyboje. Asmuo nevykdo tų pareigų, funkcijų, kurios priklauso jo, kaip valstybės tarnybos tarnautojo ar pareigūno kompetencijai, ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti. Netinkamas atlikimas savo pareigų - tai situacija, kai kaltininkas atlieka savo tarnybines pareigas, vykdo pavestus įgaliojimus, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nevisiškai, paviršutiniškai, nepakankamai aktyviai, neatidžiai, nekokybiškai, bet kaip, formaliai atmestinai, neefektyviai.

 Būtent taip ir elgėsi Vilniaus apygardos teismo teisėjai A.Survilienė, A.Šumskas, V.Pakalnytė-Tamošiūnaitė. Jie atsisakė vertinti mano pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos įvertinti. Žinodami, kad negali jų paneigti, jie tiesiog juos ignoravo, ir mane nuteisė, taip padarydami man didelę žalą.

Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą Vilniaus apygardos teismo teisėjos A.Survilienės atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų pagal BK 229 straipsnį (Tarnybos pareigų neatlikimas. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

 Minėti teisėjai neatliko savo tarnybos pareigų, nes Teismų įstatymo 34 str. numato, kad „Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą, operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam, rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principų“. Be to, baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“.

 Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą Survilienės atžvilgiu ir dėl melagingo skundo pagal BK 235 str. – puikiai žinodama, kad ji ne kartą klastojo savo nutartis, ignoravo įrodymus, ji dar ir pateikė melagingą skundą, mane apkaltindama nepagarba teismui.

Taip pat jai buvo pateikti įrodymai, kad Sadeckas, reikalaudamas uždrausti jį sieti su Mažeikių nafta, buvo šios įmonės akcininkas, ką pats ir deklaravo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Pamatęs, kad įkliuvo meluodamas, Sadeckas teismui nurodė, kad minėtas „Mažeikių naftos“ akcijas jis yra pardavęs dar 2004 m., nors savo deklaracijoje, gautoje 2007 m., yra įrašytos jos vis dar turimos „Mažeikių naftos“ akcijos. Ne veltui Sadeckas prašė, kad minėta VTEK, kad joje esanti Sadecko deklaracija būtų sunaikinta – tai man paliudijo patys VTEk darbuotojai.

Teisėja Survilienė, žinoma, kad visų šių įrodymų nevertino, apie juos nieko nepasisakė, ir taip suklastojo savo nutartis.

Negana to, jau po to, kai kreipiausi į teismą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Sadecko atžvilgiu, gavau pranešimą, kad mano skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo „rašytinio proceso“ tvarka nagrinės nuolat dokumentus šiame teisme klastojanti teisėja A.Survilienė. Prašiau nušalinti šią pseudoteisėją nuo mano skundo nagrinėjimo, kadangi ji nuolat atlieka nusikalstamą veiklą – klastoja dokumentus, t.y. savo nutartis. Dabar ta pati Survilienė, dėl kurios nusikalstamų veiklų aš kreipiausi į prokuratūrą dėl tyrimo pradėjimo, toliau nagrinėja mano skundus, ir juos atmetinėja „rašytinio proceso“ tvarka.  

Savo nuosprendyje Survilienė nurodė, kad „Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas“, tačiau visų minėtų faktų ir tiesos nebandė tikrinti ir vertinti. Nors įstatymas įpareigoja teisėjus vertinti pateikiamus įrodymus ir dėl jų pasisakyti, Survilienė tai daryti atsisako, ir taip nuolat daro nusikaltimą, kuris įvardijamas kaip „piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi“, ir dokumentų klastojimas.

Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos Survilienės melagingo skundo, piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo.

Priedai:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Baltušytės nutartis

2. A.Sadecko deklaracijos VTEK

3. Survilienės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1022-851/2015

4. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartis – joje įvardinti visi Sadecko melagingi parodymai

 

 

Aurimas Drižius

 

Peržiūros: 2260

Komentarai   

+14 # Klastotės 2018-01-16 14:14
Melas ir klastotės yra sudėtinė Lietuvos teisėsaugos dalis. Ar Jus matėte nors 1 teisėją, kuris atlikęs didelę žalą Valstybei ir Žmogui būtų nuteistas? Jei visi nekalti ir šventieji. Didžiausia jų kaltė yra tada, kai kas nors pagauna girtą darbe. Tada jau kaltas ir atleidžiamas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+11 # jeronimas 2018-01-16 14:32
Lietuvos teismai tarnauja ne teisingumui,bet nusikaltusiu asmenu nusikaltimams nuslepti ir nusikalteliams mundurus isskalbti.Ir tu nusikalteliu su juodom paklodem apsisukusiu ir ordinus pasikabiniu ne vienas ir ne du.O budami nusikalteliai valstybes valdovai,pridesiu zodeli GALIMAI,ir turedami galimybe tokiems teisejams skirti kreslus po uzpakaliais,kartu sudaro galimybes buti neatskleistiems ir nebaudziamiems.Todel ir priejome iki tokios lietuviskos teises ir teismo kurjeriu,kai vienas teisejas veda posedzius ir atlieka teismini tyryma,o kitas priima sprendima ir deda parasus,nors posedyje nedalyvavo.Ar girdejot ,kad uz toki dokumentu valstybes vardu klastojima,kad ir Siauliuose,teisejai butu nubausti???
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+5 # Teisingumas LT 2018-01-16 23:20
Nebuvo ir nebus jokio teisingumo kol ši grupuotė valdys Lietuvą. Grupuotei toks teisingumas reikalingas, kad ginti grupuotės interesus. Už klastotes jie neatsakys, kaip ir prokurorai. Visi jie juodom sutanom, kurios nuo inkvizicijos laikų simbolizuoja jų veiklą kuri skirta, kad ginti sistemą :-?
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Magnolija 2018-01-17 23:58
Turi juos dar gerbti už tai, netgi būtina ir privalu, nes jie vykdo tokį teisingumą
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
0 # medalinskas 2018-02-08 03:11
Galimai šizofrenija +didybės manija
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti