Ar valstybės pirkimus prižiūrinti Prezidentės D.Grybauskaitės favoritė apsimeta esanti daržovės būsenoje?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (2 Votes)

Ar valstybės pirkimus prižiūrinti Prezidentės D.Grybauskaitės favoritė apsimeta esanti daržovės būsenoje?

 

Panašu, kad kai kurių valstybės pareigūnų eksponuojamas vagies mentalitetas Prezidentei Daliai Grybauskaitei akių nebado. Ne paslaptis, kad didžiausi valstybės biudžeto grobstymai yra susiję su viešaisiais pirkimais. Taigi nuo to, kokie asmenys vadovauja Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kaip sąžiningai jie atlieka savo pareigas, priklauso valstybės finansinės galimybės bei Lietuvos piliečių gerovė.

            Belieka tik spėlioti, ar į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį yra patekusios Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė ir jos pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė. Įdomu, už kokias paslaugėles direktorė Diana Vilytė savo 2016-12-08 ir 2017-01-11 atsakymuose Seimo nariui Sauliui Skverneliui ir LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei mūru stojo už valstybės tarnautoją S. Jurgelevičienę, 2014-2016 metais darbo metu asmeniniais reikalais be saiko ir atvangos nardžiusią po policiją, prokuratūrą ir psichikos sveikatos įstaigas? Visgi STT turėtų iš naujo įvertinti panašių į Sigitą Jurgelevičienę pilkųjų kardinolų vaidmenį prižiūrint (pražiūrint?) žiniasklaidoje linksniuojamus korupcinius sandorius, susijusius su Valdovų rūmų statyba, „Škoda“ markės 252  vienetų policijos automobilių nuoma, „Lietuvos geležinkelių“ 400 mln. Eur vertės vidiniais sandoriais ar suskystintų dujų tanklaivio „Independence“ išperkamąja nuoma.

            Taip jau atsitiko, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vedlė Sigita Jurgelevičienė ištraukė dar vieną triušį iš fokusininko juodojo cilindro. Dar 2014 metais nepagrįstai apkaltinusi savo buvusį meilužį ir jam suorganizavusi baudžiamąją bylą už nebūtą fizinio skausmo sukėlimą ir nebūtą bauginimą naudojant psichinę prievartą, apsukri valstybės tarnautoja dabar iš jo turtą „išmušinėja“, sau ir mažametei dukrai neva padarytą moralinę žalą atlyginti iš jo reikalauja. Po 15 tūkstančių Eur kiekvienai. Manau, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, 2016-jųjų rugsėjo 23 d. priėmęs iš Sigitos Jurgelevičienės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prarijo jauką net nemirktelėjęs. Rankų miklumas ir jokios suktybės?

            Mikliųjų rankelių savininkė savo ieškinyje remiasi „kasacinio teismo praktika“ (LAT nutartis byloje Nr. 2K -225-895/2016) ir, pasak jos, (Dėmesio! Pasiruoškite juodųjų  technologijų dozei. Cituoju ieškinio tekstą): „Tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo patiria smurtą ir tai mato, jaučia, patiria su juo emociškai labai glaudžiai susijęs asmuo, pvz., vaikas, tas vaikas taip pat patiria neturtinę žalą (... ) Mano ir dukters ryšys yra labai glaudus, be to tokio amžiaus vaikai (dukrytei 1.5-2 m.) yra itin stipriai prisirišę prie mamos, jie jaučia ir išgyvena tai, ką išgyvena mama, kadangi dar nėra atsiskyrę nuo suaugusiojo, nejaučia autonomiškumo. Tuo tarpu dėl patirtų išgyvenimų dukrytės atsiskyrimas nuo manęs vyko žymiai vėliau ir labai sunkiai. Tai, jog Zigmanto Šegždos galimai nusikalstami veiksmai tiek mano, o tiek ir jos pačios atžvilgiu, sąlygojo dukrytės psichinę traumą, patvirtino net aukščiausios klasės medikai. Mano dukra ne tik išgyveno, jautėsi sukrėsta, patyrė neigiamas pasekmes – dėl stiprių dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertinu 15 000 Eur ir būtent šią sumą prašau priteisti mūsų dukrytės naudai iš Zigmanto Šegždos.“

            Privalau sustabdyti akių dūmimą. Pirmoji tiesa yra ta, kad nei nuo S.Jurgelevičienės, nei nuo dukrytės galvos nė vienas  plaukas nenukrito. Antra. Jokie „aukščiausios klasės medikai“ nenustatė priežastinio ryšio tarp jos buvusio meilužio tariamų veiksmų ir  S.Jurgelevičienės galimai simuliuojamų ligų. Trečia. 2016-04-05 specialisto išvadoje Nr.104MS-66/2016  nurodyta, kad S.Jurgelevičienės dukrytei nustatytas atsiskyrimo nerimo sutrikimas vaikystėje atitinka vaiko raidos tarpsnį; įvertinus pateiktą medžiagą mažametei atlikti teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizę netikslinga. Prokuratūra padarė išvadą, kad mergytei nebuvo sutrikdyta sveikata. Ketvirta. S.Jurgelevičienę gelbėjusios „aukščiausios klasės“ psichiatrės dabar turi rimtų problemų su policija, prokuratūra ir Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiomis tarnybomis. Penkta. Mano turimais duomenimis S.Jurgelevičienė dviejose bylose (civilinėje ir baudžiamojoje) siekė suorganizuoti savo mažametei dukrai teismo psichiatrijos- psichologijos ekspertizę, todėl manau, kad toks motinos elgesys su dukra pažeidžia žmogiškumo normas.

            Dabar pažvelkime į dalyko esmę iš teisinės pusės. S.Jurgelevičienės minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K -225-895/2016 negali būti precedentas bylai, kurią savo meilužiui inicijavo mikliųjų rankelių savininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiajai R. L. sunkų sveikatos sutrikdymą. Itin sunkūs negrįžtami padariniai nukentėjusiosios sveikatai (ilgalaikė vegetacinė būklė) iš esmės gali būti prilyginti jos mirčiai, t.y. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytiems padariniams, ir kad šie padariniai sunkesni tuo, kad nukentėjusioji R. L., būdama jauno amžiaus, jau trejus metus ir tikėtina negrįžtamai prarado sąmoningo gyvenimo galimybę, o jos tėvų dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas lankant ir slaugant sąmonės neturinčią dukrą laikui bėgant nesiliauja. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes J. M., nelėtindama automobilio greičio įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią R. L., be to, sukėlusi eismo įvykį, pagalbos sužalotai nukentėjusiajai, kurios gyvybei grėsė pavojus, nesuteikė, o iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie nuteistosios J. M. veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiškumo normas. Be to, pažymėtina, kad, kaip minėta, šie nuteistosios J. M. veiksmai sukėlė itin sunkius iš esmės negrįžtamus padarinius nukentėjusiosios R. L. sveikatai (ilgalaikė vegetacinė būklė). Todėl, pasak Lietuvos Aukščiausiojo teismo, tėvai turi teisę į neturtinės žalos dėl dukters sveikatos sutrikdymo atlyginimą ir jis teisingai priteistas iš nusikaltimą padariusios nuteistosios J. M. Iš J. M. priteista tėvams po 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

            1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimtoje rezoliucijoje Nr. (75)7 numatyta, kad tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo fiziniu sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas). Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tuo tarpu 2014-05-06 dieną Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, apžiūrėjęs S.Jurgelevičienę nustatė, kad „Nurodytoje vietoje pakaušio srityje aiškių išrautų plaukų plotų nematyti. Nurodytoje vietoje dilbyje išorinių sužalojimų nematyti. Išvada: S.Jurgelevičienei po įvykio 2014-05-04 d. objektyvių sužalojimų nekonstatuota.“

            Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties ir Sigitos Jurgelevičienės ieškinio teisinę argumentaciją, galima daryti išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės numylėtinė, siekdama nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, norėdama to ar ne, galimai prilygino save asmeniui, patekusiam į ilgalaikę vegetacinę būklę ir tikėtina negrįžtamai praradusiam sąmoningo gyvenimo galimybę.

            Rusų liaudies išmintis byloja: „Jei žmogus meluoja, vadinasi, jis ir vagia“.

           

Zigmantas Šegžda

Peržiūros: 1363

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti