Smogikai. Ko turėtų bijoti Kauno apskrities policijos vadas Darius Žukauskas?

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 4.25 (4 Votes)

Smogikai. Ko turėtų bijoti Kauno apskrities policijos vadas Darius Žukauskas

2016-ųjų sausio 18-ąją portale „Laisvas laikraštis“ publikavo mano tekstą „Represijos dėl prašymo patraukti Seimo narį A. Paulauską baudžiamojon atsakomybėn?“

 

http://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1402:prekyba-poveikiu-skundas-lr-generaliniam-prokurorui-del-arturo-paulausko-algimanto-valantino-viliaus-paulausko-dianos-vilytes-ramucio-janceviciaus-jolantos-bagdonienes-veiklos&catid=31&Itemid=101

 

Publikacijoje buvo pateiktas mano 2016-01-16 pareiškimas Generalinei prokuratūrai dėl prekybos poveikiu - nusikalstamos veikos, kurią galimai padarė Lietuvos Respublikos Seimo narys,  Darbo partijos narys Artūras Paulauskas, Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktorė Diana Vilytė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė,  

teisėjai Algimantas Valantinas, Stasys Lemežis, teisėja Jolanta Bagdonienė, teisėjai Alfredas Juknevičius, Saulius Jakaitis, Renata Volodko, Vaida Sinkevičienė, Dalia Zeniauskaitė, teisėjo padėjėjas Rolandas Bužinskas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Čaplikas, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausieji prokurorai Vilius Paulauskas ir  Jolita Kančauskienė, prokurorai Vida Bracevičienė, Ieva Danylienė ir Ričardas Kubilius, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Stanislav Barsul, advokatai Vaida Genaitytė ir Valdemaras Bužinskas.

            Sulaukiau skubių atsakomųjų priemonių. 2016-ųjų sausio 22-ąją 11.30 val. Kauno policijos patruliai Vidas Vabuolas ir Tomas Petraška atvyko į mano laikiną butą Kaune Šarkubos g. ir be ilgų diskusijų pristatė mane į Kauno miesto Dainavos policijos nuovadą. Iš karto buvau užrakintas nuovados kameroje ir ten neteisėtai laikomas daugiau kaip 2 valandas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja paknpostom sufabrikavo standartinę baudžiamąją bylą „dėl smurto artimoje aplinkoje“ ir mano asmens laisvę suvaržė 48 valandas įkalinant mane Kauno apskrities VPK areštinėje. Baudžiamoji byla buvo nutraukta 2016-ųjų vasario 12-ąją. Dėl neteisėtų policijos veiksmų padaviau skundus prokuratūrai, Kauno apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui.

            Prašau pastarąjį skundą paskelbti portale „Laisvas laikraštis“

 

Zigmantas Šegžda

 

Kauno apygardos teismui

A. Mickevičiaus g. 18, Kaunas

 

APELIANTAS pareiškėjas Zigmantas Šegžda, gyvenantis ...Vilniuje

 

Institucija, priėmusi nutartį:

Kauno apylinkės teismas, Laisvės al. 103, Kaunas

 

APELIACINIS SKUNDAS

                 dėl 2016-08-12 Kauno apylinkės teismo nutarties ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-1-01-05395-16

2016-08-22, Vilnius

 

1. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

 

2016-01-25 skundu LR generalinei prokuratūrai nurodžiau, kad trijų asmenų bendrininkų grupė, susidedanti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojų, save vadinančių „postiniais“, siekdami turtinės ar kitos naudos, naktį iš 2016-01-22 į 2016-01-23 viešosios tvarkos valdybos areštinės, esančios adresu Vytauto pr. 91, Kaune, karceryje mane kankino ir grasino atimti man gyvybę, tuo padarydami nusikaltimą žmogaus sveikatai bei nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, numatytus LR BK 24 str., 138 str, 1d. 6 p., 145 str. 1 dalyje.

            Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėja Sandra Matusevičiūtė išnagrinėjo mano 2016-01-25 skundą ir 2016-02-12 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-05395-16) nurodytų areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojų atžvilgiu. Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Meilutis 2016-07-26 nutarimu Nr. 1.1-145474 atmetė mano 2016-07-12 skundą ir nepanaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėjos 2016-02-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-05395-16).

   Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė (toliau - Pirmosios instancijos teismas) 2016-08-12 nutartimi  atmetė mano 2016-08-03 skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Audriaus Meilučio 2016-07-26 nutarimo Nr. 1.1-145474 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje pareiškėjas buvo sužalotas, kankinamas ar jam grasinta atimti gyvybę. Su šia Pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinku, kaip nepagrįsta ir naikintina, ir toliau pateikiu savo argumentus.

 

2. Apeliacinio skundo argumentai

 

            Iš Kauno apylinkės teismo teisėjos Linos Lesinskienės  2016-08-12 nutarties tekste esančių tendencingų interpretacijų matyti, kad teisėja išnagrinėjo pareiškėjo Zigmanto Šegždos  skundą galbūt jo net neskaičiusi. Be to, pareiškėjas mano, kad teisėja nutartyje konstatuodama, kad  pareiškėjas „melavo gydytojui“, paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti jo asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pastaroji veikla gali būti vertinama kaip turinti nusikalstamos veikos požymių pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį – šmeižimas.  Pažymėtina, kad Zigmanto Šegždos skunde neegzistuoja teiginys apie tai, kad jis „melavo gydytojui“. Neatitinka tikrovės ir teisėjos teiginiai, kad nuo į veidą purškiamo graužiančio skysčio pareiškėjui „griaužė“ nosį, gerklę ir akis. Švelniai pasakyta. Priešingai, dėl nosies, gerklės ir akių „griaužimo“ pareiškėjas nesiskundė, bet skunde nurodė, kad dėl skysčio srovės neteko regėjimo, jį ėmė dusinti, jis krito ant žemės ir negalėjo kvėpuoti.

Teisėja Lina Lesinskienė skundžiamoje nutartyje ne melavo, o tik 2 kartus pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją esą, pasak pareiškėjo, jam į veidą buvo papurkšta skysčio. Deja, bet Zigmanto Šegždos  skunde buvo nurodyta, kad areštinės postinis „per langelį paleido srovę skysčio i mano akis ir burną“.  Nebent areštinės darbuotojas prisipažino, kad jis nusitaikė ir nuodingą skystį purškė į pareiškėjo veidą. Teisėja Lina Lesinskienė nutartyje ne melavo, o tik pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad, pasak pareiškėjo, po įvykio prie pareiškėjo namų Kaune tykojo policijos pareigūnai. Tačiau pareiškėjas skunde  nurodė, jog gavo informaciją apie tai, kad ne prie jo namų, bet jo laikiname bute Kaune tykojo policijos pareigūnai. Teisėja Lina Lesinskienė nutartyje ne melavo, bet pateikė tik dalinai tikrovę atitinkančią informaciją apie tai, kad, pasak pareiškėjo, „jam buvo spirta į nugarą ir sėdmenis“. Manau, kad teisėja, savo pasisakymu norėjo sukurti įspūdį, kad areštinės pareigūnas galimai spyrė pareiškėjui tik du kartus.

             Teisėja Lina Lesinskienė skundžiamoje nutartyje pasisako dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėjos Sandros Matusevičienės 2016-02-12 nutarimo, nors skundą išnagrinėjo ir pastarąjį nutarimą priėmė tyrėja Sandra Matusevičiūtė. Apmaudžios klaidos, nedarančios garbės teisėjai.

            Iš Pirmosios instancijos teismo teisėjos Linos Lesinskienės  2016-08-12 nutarties teksto matyti, kad teisėja mėgaujasi neatremiama logika, esą „sulaikytas“ Zigmantas Šegžda areštinėje sužalotas nebuvo, nes smurtas neužfiksuotas areštinės vaizdo įrašuose, be to, ir pats „sulaikytasis“ išvykdamas iš areštinės sveikata nesiskundė. Tačiau nei policijos tyrėja Sandra Matusevičiūtė, nei teisėja Lina Lesinskienė negali paneigti aplinkybės, jog areštinės vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjui palikus karcerį, ten įėjo areštinės pareigūnas su plovimo priemonėmis ir patalpoje  užtruko ilgiau nei įprasta tam, kad nuo sienų ir grindų nuplautų pareiškėjo paliktą kruvinų išskyrų gausą. Be to, kažin, ar policijos tyrėja ir teisėja mano, kad Zigmantas Šegžda, dar neišėjęs iš areštinės, turėjo galimiems užsakymo vykdytojams skųstis, kad pastarieji padarė nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei? Priešingai, iš karto po egzekucijos pareiškėjas parodė sužalojimus ant kūno toje pačioje kameroje patalpintam asmeniui D. Č. 

            Manau, kad teisėja Lina Lesinskienė nutartyje neslepia džiaugsmo atradusi, kad Kauno klinikinės ligoninės traumatologijos punkto chirurgas pareiškėjui nenustatė kraujavimo iš nosies ar gerklės. Tačiau atradimo džiaugsmas turėtų atslūgti, žinant, kad ne chirurgo pareiga tikrinti paciento nosies ar gerklės pažeidimus. Šią aplinkybę atskleidžia chirurgo įrašas medicinos pažymoje, kad dėl dujų poveikio chirurgas rekomenduoja pareiškėjui kreiptis į nosies-gerklės ligų specialistą ir okulistą.

            Jei teisėja būtų išsamiau nagrinėjusi tyrimo medžiagą, ji būtų atradusi keistą aplinkybę, kad 2016-01-22 vidurdienį policijos patruliai pareiškėją Z.Šegždą iš namų Šarkuvos gatvėje pristatė „pas savus“ - ne į Šilainių policijos nuovadą (pagal gyvenamąją vietą), bet į Dainavos policijos nuovadą, esančią kitame miesto gale.

            Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Pirmosios instancijos teismo teisėjos Linos Lesinskienės  2016-08-12 nutarties išvados yra paviršutiniškos, nes neparemtos objektyviu aplinkybių įvertinimu. Nepatikrinus Z.Šegždos skunde pirmosios instancijos teisėjai nurodytų aplinkybių, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog Z.Šegždos nurodytos aplinkybės apie  nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingos ar kad yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Prieš priimant procesinį sprendimą visos Z.Šegždos skunde nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, neapsiribojant vien tik jų formaliu vertinimu.

Policijos tyrėja Sandra Matusevičiūtė savo 2016-02-12 nutarime atskleidė, kokios sudėties policijos pareigūnų komanda tuo metu darbavosi  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriuje. Tai areštinės specialistas Aidas Labanauskas, vyriausiasis postinis Remigijus Lažauninkas, vyriausioji postinė Jurgita Eizaitienė, vyriausieji postiniai budėtojai  O. Borkertienė, R. Vaiciukevičius, M. Kazėnas, D. Klimašauskas, R. Šimkevičiūtė, V. Gaurilčikas, D. Vasiliauskas, A. Trukšinas. Du pastarieji patalpino pareiškėją į „pastovaus stebėjimo kamerą“, t.y. karcerį be baldų.

            Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Audriaus Meilučio argumentas, kad pareiškėjas Z.Šegžda skunde nepateikė jokių naujų faktų, neatitinka tikrovės. Pirma. Z.Šegžda skunde papildomai nurodė aplinkybę, kad imuniteto skyriaus policijos tyrėja Sandra Matusevičiūtė neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nurodžiusi, kad nenustatė nusikalstamos veikos požymių pagal BK 228 str. – piktnaudžiavimas, kas leidžia spręsti arba apie pareigūnės netinkamą teisinę kvalifikaciją, arba jos akivaizdų šališkumą tiriant įvykį. Antra. Skunde Z.Šegžda papildomai nurodė policijos nevertintą aplinkybę, kad į areštinės ir konvojaus skyriaus 309 kamerą Zigmantas Šegžda buvo pristatytas nesumuštas, neturintis ant krūtinės ir nugaros kraujosruvų ir sumušimų dėl spardymo batais, įrodo faktas, kad 2016-01-22  dieną 15-16 valandą Zigmantas Šegžda buvo tiriamas Kauno miesto priklausomybės ligų centre Žaliakalnyje, ten jis buvo nurengtas beveik nuogai, ir jokių kraujosruvų ant Zigmanto Šegždos  krūtinės ir nugaros  jį apžiūrėjusios dvi medikės ir 2 policijos pareigūnai nenustatė,  priklausomybės ligų gydytojos surašytame protokole taip pat nekonstatuota, kad ant Zigmanto Šegždos  kūno buvo aptikti kokie nors sumušimai, ar pastarasis būtų nusiskundęs gerklės ar akių sužalojimais.

Kad 2016-01-22 dieną  į Kauno policijos areštinės ir konvojaus skyrių pristatytas Zigmantas Šegžda neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikdymo, įrodo Sandros Matusevičiūtės 2016-02-12 nutarime nurodyta aplinkybė, kad Zigmantas Šegžda su prie 309 kameros priėjusia slaugytoja bendrauti atsisakė, neatsakinėjo į jos klausimus ir jos atsineštame žurnale nepasirašė.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Audriaus Meilučio argumentas, kad papildomų proceso veiksmų atlikimas praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams neturi reikšmės sprendimo teisėtumui, kaip tik ir įrodo, kad nei policija, nei prokuratūra nėra suinteresuoti tai pačiai policijai priklausančių areštinės pareigūnų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris užkirstų galimybę kitų žmonių sistemingam kankinimui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Galime daryti aiškias ir nedviprasmiškas išvadas dėl areštinėje dirbančių pareigūnų, policijos tyrėjos Sandros Matusevičiūtės ir prokuroro Audriaus Meilučio teisinės sąmonės. Gi, Zigmantas Šegžda turi pakankamai įrodymų dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, įskaitant fotografijas su kraujosruvomis, atsiradusiomis ant jo kūno dėl spardymo areštinės pareigūno batais.

Prokuroras Audrius Meilutis negali logiškai paaiškinti, kodėl Zigmantas Šegžda į areštinę buvo pristatytas nesužalotas, o po 2 parų išėjęs iš areštinės Zigmantas Šegžda iš karto gavo Kauno klinikinės ligoninės traumatologijos punkto pažymą, kurioje konstatuotas akivaizdus sveikatos sutrikdymas.

Be to, prokuroras Audrius Meilutis negali logiškai paaiškinti, kokiu būdu Zigmantas Šegžda galėjo padaryti muštines žaizdas pats sau spirdamas į menties ir raktikaulio sritį. Prokuroras nerado  protingo paaiškinimo, kodėl Zigmantas Šegžda turėtų būti motyvuotas nepagrįstai kaltinti padarytais nusikaltimais būtent policijos pareigūnus.

Prokurorui Audriui Meilučiui nesukėlė abejonių nepašalintas prieštaravimas dėl Kauno klinikinės ligoninės  traumatologijos punkto išraše konstatuotos įvykio datos ir tyrėjos Sandros Matusevičiūtės 2016-02-12 nutarime konstatuotos įvykio datos. Manau, kad prokuroras neatliko savo pareigos, nes nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų, surašytų Kauno klinikinės ligoninės  traumatologijos punkte, suklastojimo. Policijai yra naudingiau, kad nusikalstamas įvykis būtų įvykęs 2016-01-24 naktį. Tačiau ir ši aplinkybė  neužkerta kelio pagrįstam vertinimui, kad Zigmantas Šegžda buvo kankinamas Kauno policijos areštinėje.

Atkreiptina, kad Kauno miesto įspūdingo skaičiaus policijos pareigūnų nusiskundimai,  teigiant neva Zigmantas Šegžda trukdė policininkų darbui ar jiems kėlė daug problemų, neatitinka tikrovės. Manau, kad šie hipotetinio pobūdžio argumentai bei išsamus su nusikaltimu nesusijusių aplinkybių nutarime dėstymas tik įrodo policijos tyrėjos Sandros Matusevičiūtės gynybinę poziciją ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkų pastangas ginantis, kad nusikalstama veika jų pašonėje esančioje areštinėje nebuvo padaryta.

            Policijos tyrėjos Sandros Matusevičiūtės 2016-02-12 nutarime nurodytas argumentas, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės  traumatologijos punkto išraše iš Z.Šegždos medicininių duomenų nurodoma, kad esą Zigmantas Šegžda traumatologui nurodė, kad jis buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamų asmenų 2016-01-24  apie 4 valandą ryte (t.y. prieš 6 valandas iki jį paleidžiant iš areštinės), neatitinka tikrovės. Zigmantas Šegžda chirurgui-traumatologui nurodė, kad jis buvo sužalotas ne  2016-01-24, bet  2016 m sausio 23-sios  apie 4 valandą ryte, ir šis faktas yra neginčijamai užfiksuotas  Kauno klinikinės ligoninės traumatologijos punkto medicininiuose dokumentuose.

            Išaiškinu, kad 2016-01-24 dieną Kauno klinikinės ligoninės  traumatologijos punkto registratūroje, o  paskui ir chirurgui bijojau pranešti, kad mane mušė ir kankino visai šalia, Vytauto pr.91, esančioje areštinėje, nes buvau tiek įbaugintas, kad tuo metu nuogąstavau, kad, jei policija gaus informaciją apie tai, kad pasiskundžiau medikams, mane gali pakartotinai sulaikyti dar man esant  pačioje klinikinėje ligoninėje, kad paskui įvykdytų grasinimą atimti man gyvybę. Iš Kauno klinikinės ligoninės  skubėjau tiesiai į geležinkelio stotį ir pirmuoju traukiniu pabėgau į Vilnių. Manau, kad pasielgiau teisingai, nes maždaug 2016-01-24 dieną apie 15 val., kai buvau jau Vilniuje, man kažkas skambino iš nepažįstamo telefono, bet į skambutį neatsiliepiau. Giminės Kaune vėliau mane informavo, kad 2016-01-24 dieną Kaune, mano laikinoje gyvenamojoje vietoje Šarkuvos gatvėje manęs tykojo du Kauno miesto policijos pareigūnai iki 15 valandos.       Pažymėtina, kad tyrėjos Sandros Matusevičiūtės 2016-02-12 nutarime nurodytas argumentas, kad Zigmantas Šegžda išvykdamas iš areštinės asmens apžiūros ir kratos protokole pasirašė, kad pretenzijų neturi, neįrodo, kad Zigmantas Šegžda tuo paneigė, kad buvo kankinamas, kaip ir nepaneigia aplinkybės, kad areštinėje buvo  padarytas nusikaltimas. Zigmantas Šegžda protokole pasirašė, kad pretenzijų neturi todėl, kad jam buvo sugrąžinti 2016-01-22 dieną 12 valandą Kauno miesto PK Dainavos policijos nuovadoje iš jo brutaliausiu būdu atimti visi daiktai, įskaitant rašiklius, dienoraštį ir rašomąjį popierių. Matyt, turėta pagrindo bijoti, kad brutaliai besielgusių policijos nuovados pareigūnų, Z.Šegždą į priklausomybės ligų centrą ir areštinę pristačiusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Piliutienės (ji taip prisistatė) bei areštinės darbuotojų pavardės nebūtų užfiksuotos ir paskelbtos internete.

            Atkreiptina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nedėjo jokių pastangų, kad tinkamu laiku pasiųstų Zigmantą Šegždą pas teismo medicinos ekspertą, kuris konstatuotų tikslų kankinimo ir muštinių žaizdų padarymo laiką bei konstatuotų aplinkybę, kad Zigmantas Šegžda susižaloti konkrečių kūno vietų pats negalėjo. Pastarasis faktas įrodo aplinkybę, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Sandros Matusevičiūtės 2016-02-12 nutarime nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos paviršutiniškai, o padaryta išvada - akivaizdžiai šališka.

Skunduose Generalinei prokuratūrai ir Kauno apygardos prokuratūrai nurodžiau, kad:

naktį iš 2016-01-22 į 2016-01-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės, esančios adresu Vytauto pr. 91, Kaune,  karceryje buvau kankinamas aštuonių valandų laikotarpyje;

2015-01-22 pradedant maždaug 22 valandą mane kankino trys areštinės pareigūnai; pirmasis uniformuotas areštinės darbuotojas (liesas, aukšto ūgio) mane užrakino į karcerį ir per langelį paleido srovę skysčio i mano akis ir burną;

aš netekau regėjimo ir mane ėmė dusinti; nepakeliamai skaudėjo akis ir gerklę, plaštakas ir veidą; aš kritau ant žemės ir negalėjau kvėpuoti, iš burnos ir nosies ėmė veržtis kruvinos gleivės, kurias turėjau išspjaudyti ant sienų, nes iš manęs buvo atimti batai;

patyriau didžiulį fizinį skausmą ir baimę dėl negalėjimo kvėpuoti;

šaukiausi medicininės pagalbos; mano kančios truko 2 valandas;

visos karcerio sienos ir durys nuo grindų iki pat lubų buvo padengtos iš mano nosies ir gerklės plūstančiu krauju ir kruvinomis gleivėmis;

            medikų pagalba nebuvo suteikta; prašiausi į tualetą, kad galėčiau nuplauti veidą, akis, išskalauti gerklę;

šaukiau prašydamas iškviesti policiją; mano prašymai truko dvi valandas, bet jie nebuvo tenkinti;

visą kančios laiką iš manęs buvo tyčiojamasi, buvau vadinamas nepadoriais žodžiais ir keiksmažodžiais;

man buvo liepta šlapintis į kelnes arba karceryje ant grindų;

paskui apie keturias valandas man neleido užmigti, nes karceryje buvo įjungtos visos šviesos; kita uniformuota areštinės darbuotoja kas 15 minučių atrakindavo, atidarydavo ir vėl užrakindavo karcerio duris, tam, kad negalėčiau užmigti ir dar labiau būčiau nuvargintas; mano prašymai nutraukti durų varstymą nebuvo patenkinti;

            apie ketvirtą valandą ryto į karcerį užėjo kitas (trečiasis) uniformuotas areštinės darbuotojas (aukšto ūgio ir stambaus sudėjimo) ir pradėjo mane plūsti necenzūriniais žodžiais; šis pareigūnas spyrė man į sėdmenis ir pradėjo grasinti, kad mane nužudys; po to spyrė į nugarą mane vadindamas „pederastu“, „išgama“ ir kitais mano orumą žeminančiais žodžiais; jis gyrėsi, kad yra pagamintas Sovietų Sąjungoje.

po dar vieno spyrio į nugarą jis vėl plūdo mane ir pareiškė grasinimą, kad aš būsiu užmuštas; dar po vieno spyrio į nugarą pareigūnas vėl mane plūdo, kaltino ir vėl grasino, kad aš turiu būti užmuštas;

kadangi durys buvo atviros, aš visą laiką šaukiausi pagalbos rėkdamas, kad mane kankina, spardo mane, prašiau iškviesti policiją;

dar po keleto spyrių į nugarą smurtautojas pasišalino iš karcerio; po geros valandos pirmasis areštinės darbuotojas palydėjo mane atgal į 309 kamerą.

            2016-01-24 iškarto po paleidimo iš areštinės kelios minutės po 10 valandos patekau tiesiai į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės  traumatologijos punktą, esantį visai šalia areštinės, čia mane ištyrė chirurgas ir gavau pažymą apie sužalojimą dėl smurtinio įvykio. Konsultavęs chirurgas man patarė kreiptis į specialistus dėl akių ir gerklės pažeidimų. Vilniuje kitą dieną kreipiausi į poliklinikos medikus - įvairių organų ligų specialistus, kurie konstatavo sužalojimą, buvo paskirtas gydymas.

Ar Kaune atsiras bent vienas teisėjas, galintis mesti iššūkį organizuotai smogikų grupei?

 

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65, 407, 408, 439, 440, 441 ir 442 straipsniais, LR BK 24 str., 138 str, 1 d. 6 p., 145 str. 1 d.:

 

T E I S M O  P R A Š A U:

 

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, kuria netenkintas Zigmanto Šegždos skundas ir priimti naują sprendimą:

1. Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro Audriaus Meilučio 2016 m. liepos 26 d.  nutarimą Nr. 1.1-145474 (ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-05395-16), kuriuo  buvo atmestas Zigmanto Šegždos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėjos Sandros Matusevičiūtės 2016 m. vasario 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

2. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato imuniteto skyriaus tyrėjos Sandros Matusevičiūtės 2016 m. vasario 12 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą M-1-01-05395-16 pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str., 138 str, 1 d. 6 p. ir  145 str. 1 dalyje.

 

Apeliantas Zigmantas Šegžda

 

Peržiūros: 3961

Komentarai   

+13 # ten 2016-08-26 09:15
policijoj ir teismuose-dirbarobotai-panasiai kaip budavo automatai-imetei piniga ir gavai sugedusi daikta
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+7 # senelis 2016-08-27 11:37
isidarbina kaimo bernas policininku, gauna pistoleta, ir darbuojasi patenkintas puse metu, sutika karta kasininke, kuri klausia , kodel neateini atsiimti atlyginimo, o ka pas jus dar ir atlyginimus moka.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+4 # zigmas 2016-08-28 16:56
Aš taip pat buvau 2 paras, tai gryniausi policininkai stribai.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti
+1 # Patiko 2016-08-31 09:47
aš netekau regėjimo ir mane ėmė dusinti; nepakeliamai skaudėjo akis ir gerklę, plaštakas ir veidą; aš kritau ant žemės ir negalėjau kvėpuoti, iš burnos ir nosies ėmė veržtis kruvinos gleivės, kurias turėjau išspjaudyti ant sienų, nes iš manęs buvo atimti batai;
patyriau didžiulį fizinį skausmą ir baimę dėl negalėjimo kvėpuoti;
visos karcerio sienos ir durys nuo grindų iki pat lubų buvo padengtos iš mano nosies ir gerklės plūstančiu krauju ir kruvinomis gleivėmis;
---------------------------------------------
Labiausiai man patiko teiginys: Ant sienu turejau spjaudyti, nes man buvo atimti batai.
O jei butu atimtos kojines, turbut reiktu spjaudyti ant lubu?
Idomu, keliolika litru krajo isspjaude pacientas, kad nudazytu visa kamera. Siaip, normalus zmogus teturi keleta litru ir prarades bent pora - pamirsta.
Kaip matosi, pacientas daznas kameru lankytojas. Jis net zino kiek laiko paprastai uztrunka karceriu valymas.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti