Monstrų puota. Prezidentūra mąsto apie smurtą mokykloje, o jos pašonėje kalbos apie vaikų darželio sudeginimą

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

Monstrų puota. Prezidentūra mąsto apie smurtą mokykloje, o jos pašonėje – kalbos apie vaikų darželio sudeginimą

 

Mada be standartų, karas – be taisyklių. Panašu, kad teisinė sistema sukasi ir apie Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės asmeninių interesų ašį. Pastaroji buvo teisi, dar pernai vasarą viešai pareiškusi, kad „šioje situacijoje vienas žmogus terorizuoja <...> jau ne tik mane, o visą teisinę sistemą, kuri nieko negali padaryti...“ Valdininkė, ko gero, savyje įžvelgė turinti ypatingų galių daryti poveikį Lietuvos teisinei sistemai. Ir ne vien dėl jos glaudžių saitų su Vilniaus apygardos prokuroru Viliumi Paulausku, Darbo partijos vedlio, Seimo nario, Seimo nacionalinio saugumo vado Artūro Paulausko sūnumi.

Sigitos Jurgelevičienės juodoji advokatė Viktorija Čivilytė pernai sukėlė teisėtvarkos skandalą, Vilniaus apygardos teismo nutartį viešai apibūdinusi kaip „padarytą procesinį bardaką“. Pagal advokatės loginę žodžių seką ir prasmę pastarosios išsakyto žodžio „bardakas“ galimas lietuviškas atitikmuo - tai pigus viešnamis, jovalas – pašaras kiaulėms. Advokatės akibrokštas buvo tinkamai įvertintas Vilniaus apygardos teisme ir Lietuvos advokatūroje.

Dabar, gi, radikalioji advokatė vėl stos prieš advokatūros teismą dėl to, kad praleido gerą progą patylėti. 2016-05-11 dieną Advokatų taryba gavo Zigmanto Šegždos pareiškimą dėl terorizmo ir viešo neapykantos vaikams galimo kurstymo. Ši veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 129 str. 2 d. 13 p., 145 str. 1 d. ir BK 2501straipsnius. Pareiškimo esmė yra ta, kad, gindama Lietuvos viešųjų pirkimų tarnybos vairininkės Sigitos Jurgelevičienės asmeninius reikaliukus, 2016-ųjų balandžio 26-ąją Trakų rajono apylinkės teismo posėdžio metu teisėjai Česlavai Malinovskai nagrinėjant bylą Nr. 2-91-231/2016, advokatė Viktorija Čivilytė galimai išsakė grasinimą:

 

 „Kol nėra pasirašyta ugdymo sutartis ikimokyklinio, teigti, kad šimtu procentų bus, aš negaliu. Nes gali nutikti toks dalykas, kad darželis gali sudegti, ir  tas raštas taps niekinis dėl force majoure sąlygų.“

 

Žinant, kad frazė „force majoure“ reiškia nenugalimos jėgos panaudojimą, o kadangi advokatė nurodė, kad vaikų darželis gali sudegti, advokatės išsakyta mintis galėtų reikšti, kad kažkokia nenugalima jėga gali sunaikinti vaikų darželį.

Nenormalu, kad viešojoje erdvėje išsprūsta žodžiai apie tai, kad visuomenei opią vaikų darželių trūkumo problemą galimai derėtų spręsti ... juos  sudeginant. Kažin, ar yra normalu, kad tuo metu, kai LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė mąsto apie smurto pažabojimą mokykloje, jos artimoje aplinkoje sklinda kalbos apie vaikų darželio sudeginimą. Manau, kad advokatės Viktorijos Čivilytės galimai išsakytas grasinimas vaikų darželio sudeginimu, t.y. galimas neapykantos vaikams ir terorizmo kurstymas, teismo posėdžio salėje esant teisėjai ir vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei, yra ypač keistas, neadekvatus ir pavojingas visuomenės saugumui. Dėl to, kad pati advokatė turi keturis nepilnamečius vaikus, kyla pagrįstas klausimas, ar advokatė savo agresijos kada nors nenukreips į savo pačios vaikus.

Ne pirmą kartą išlenda yla iš maišo. Manau, kad advokatė Viktorija Čivilytė galimai turi asmeninių sveikatos problemų, kurios, kažin, ar jai leidžia tinkamai ir etiškai atlikti savo profesinę pareigą. Šią nuomonę patvirtina ir kitos aplinkybės. Dar 2016-ųjų vasario 21 d. advokatė Viktorija Čivilytė Trakų rajono apylinkės teismui pateikė viešojoje erdvėje ypač prieštaringai vertinamą prašymą skirti teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę Sigitos Jurgelevičienės ketverių metukų dukrai. Radikaliai nusistačiusios advokatės prašymą 2016-03-22 dieną teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė net nedvejodama patenkino. Tokiu teisėjos sprendimu itin patenkinta atrodė pasmerktosios mažametės motina, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė. Tik, vargu bau, ar save gerbianti motina turėtų didžiuotis tuo, kad dukros asmens sveikatos istorijoje atsiras kompromituojantis įrašas apie tai, kad vaikas pagal motinos užsakymą buvo kamantinėjamas teismo psichologijos ekspertų.

2016-03-22 dienos teisėjos Astos Adamonytės-Šipkauskienės sprendimą pasiųsti mažametę valstybinės teismo psichiatrijos įstaigos verdiktui ieškovas Zigmantas Šegžda apskundė Vilniaus apygardos teismui. Bet panašu, kad šuns balsas į dangų neina. 2016-05-10 dieną ieškovo Zigmanto Šegždos apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė atmetė, nutartyje pateikusi šį galimai grasinančio pobūdžio tekstą:

 

 „Jei ieškovas nuspręstų nedalyvauti ekspertizėje, jo dalyvavimo būtinumą taip pat įvertins ekspertas. Byloje, ypač šeimos bylose, turi būti dedamos visos pastangos objektyviai tiesai nustatyti ir įvertinti.“

 

Ar tikrai bus griebtasi neproporcingos prievartos, jei vertinimą dėl „dalyvavimo būtinumo“ pateiktų teismo ekspertas? Manau, kad nuogąstavimai dėl neteisėto teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertų panaudojimo šeimos byloje turi realų pagrindą. Kuris iš mūsų gali būti garantuotas, kad nebus pateiktas kaip gardus patiekalas ant monstrų puotos stalo? Esant poreikiui ar užsakymui, visada galima dirbtinai sukurti „dalyvavimo teismo ekspertizėje būtinumą“, dėl kurio būtų galima panaudoti prievartą prieš represiniam režimui neparankius asmenis, jei tokį būtinumą „įvertintų“ teismo ekspertas.

Gaila, kad teisėja Jūra Marija Strumskienė priėmė, mano manymu, žmogaus teises ir pagrindines laisves pažeidžiantį sprendimą, nes turėjo galimybę susipažinti su mano teisiniais argumentais, pagrindžiančiais aplinkybę, kad Sigitos Jurgelevičienės vaikui paskirta ekspertizė neteisėtai.

Ieškovas  Zigmantas Šegžda teismo ekspertizėje dalyvauti sutikimo nedavė, o priverstinis ieškovo dalyvavimas tokio pobūdžio ambulatorinėje pirminėje teismo psichologijos ekspertizėje nei LR civilinio proceso kodekse, nei kituose normatyviniuose aktuose nėra numatytas. Be kita ko, minėtos ekspertizės neturi teisės atlikti ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, nes remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintų „Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų“ 4.9 punkte tarnybos ekspertas – psichologas turi teisę įvertinti vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei įvaikinimo bylose. Nagrinėjamu atveju ekspertizė paskirta byloje dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad nuostatų 29 punkte įtvirtinta, kad asmenims ekspertizė gali būti daroma tik jiems sutikus, priverstinai daryti ekspertizę jiems negalima.

Kodėl tuomet grasinama? Ar veikiama pagal iš anksto suplanuotą, nuo visuomenės slepiamą scenarijų? Ar siunčiant mažamečius vaikus į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą ir ten sulaukus nepalankaus teismo eksperto įvertinimo, gali kilti reali grėsmė žmonių saugumui?

Manau, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė praleido vieną svarbią aplinkybę. LR baudžiamojo kodekso 148 straipsnis skelbia, kad tas, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą  panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.



El. laiškas iš advokatūros, patvirtinantis, kad advokatės byla nagrinėjama:

Milda Česonytė <Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.>

 

05-17 (prieš 7 dienas)

 

 

 

  

 

 

 

 

 

Laba diena, Gerb. Zigmantai Šėgžda,

Informuojame, kad Jūsų pareiškimas dėl advokatės Viktorijos Čivilytės profesinės veiklos yra gautas. Šio pareiškimo pagrindu pradėjome tyrimą dėl advokatės veiklos.

 Apie pradėto tyrimo eigą Jus informuosime atskirais pranešimais.

 Gražios Jums dienos.

 

 

 

Milda Česonytė 
Teisininkė

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Lietuvos Advokatūra 
Tilto g. 17, 01101 Vilnius, Lietuva 
Tel.: +370 5 26 24 546 / Faks.: +370 5 21 21 859 
http://www.advokatura.lt/

 

 


Prašau portalo „Laisvas laikraštis“ redakciją paskelbti Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jūros Marijos Strumskienės 2016-05-10 dienos nutartį, kurią vykdant, mano nuomone, žeminamas ir kompromituojamas nepilnametis 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 40/1. LT-01501 Vilnius, tel. (8 5) 268 8001, faksas (8 5) 262 5645, elektroninis paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 193312970. Atsiskaitomoji sąskaita LT907400051786423810 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, kodas 74000.

2016-05-11 c. b. Nr. 2S-1330-580/2016

Teksto laukas: </Ieškovui Zigmantui Šegždai F      ., Vilnius

Atsakovės Sigitos Jurgelevičienės atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei Advokatų E. Būdvyčio, J.Civilio ir partnerių kontora Rožių al.4, Vilnius

Išvadą teikianti institucija

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos

Vaiko teisių apsaugos skyriui

Rinktinės g. 50, Vilnius

DĖL NUTARTIES IŠSIUNTIMO

Siunčiame Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. gegužės 10 d. nutartį žiniai.

PRIDEDAMA. Nutarties kopija (2 lapai).

Civilinių bylų raštinės vyr.specialist£i'^~ K.Jačnik

Civilinė byla Nr. 2S-1330-580/2016 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00688-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2016 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Zigmo Šėgždos atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Zigmanto Šegždos ieškinį atsakovei Sigitai Jurgelevičienei dėl nuostolių atlyginimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės Sigitos Jurgelevičienės priešieškinį ieškovui Zigmantui Šegždai dėl patirtų išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Zigmantas Šegžda kreipėsi J teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašydamas nustatyti vaiko                                   egždaitės bendravimo tvarką su tėvu

Zigmantu Šegžda sudarant sąlygas Zigmantui Šegždai bendrauti su      te

kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 10.00 iki 14.00 val.

Atsižvelgiant į byloje kilusį ginčą, atsakovė paprašė teismo paskirti byloje psichologinę- psichiatrinę ekspertizę nepilnamečiam vaikui    _                                     daitei.

Ieškovas su prašymu nesutiko, nurodė, kad vaikas Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams tiesiogiai nurodė, kad nori bendrauti su tėvu.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius manė, jog ekspertizė turi būti paskirta.

II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tarkų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovės Sigitos Jurgelevičienės prašymą skirti ambulatorinę pirminę teismo psichologinę ekspertizę nepilnamečiui vaikui -      v ;gždaitei, tenkino. Ekspertizę pavedė atlikti Valstybinei teismo

psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui. Įpareigojo Sigitą Jurgelevičienę per 7 dienas, nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, į Trakų rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą sumokėti 176,78 Eur ekspertizės išlaidoms padengti. Civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.

Teismas pažymėjo, kad CPK 212 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę skirti ekspertizę. Pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką nagrinėjant bylas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ypač jei tarp tėvų santykiai yra konfliktiški, teismas turėtų išsiaiškinti, ar vaikui kenkia tiesioginis bendravimas su tėvu, jei taip - kuo ir dėl kokių priežasčių, kas šias priežastis lemia, ar vaikui kenkia bendravimas su tėvu per psichologą, jei taip - kuo ir dėl kokių priežasčių. Nustatant šias aplinkybes negalima apsiriboti vieno byloje dalyvaujančių asmenų, vaiko ir vaiko bendravime su tėvu jau dalyvavusios psichologės ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais.

Atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, konfliktiškus santykius tarp tėvų ir vaiko amžių, bei siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą, ekspertizė yra būtina.

III.  Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Zigmantas Šegžda prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti.

Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė jau perėjus į teismo posėdį. Laiko, kad nutartyje neteisėtai nurodyta, jog dalis nutarties neskundžiama. Ieškovo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, todėl nebuvo reikalo skirti ekspertizės. Mano, kad skundžiama nutartis užkerta kelią bylos eigai, nes ekspertizė negali būti atlikta, jei kuris nors asmuo nesutinka dalyvauti ekspertizėje. Atsakovė prašė paskirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, o teismas paskyrė pirminę teismo psichologinę ekspertizę, todėl ekspertas negalės atsakyti į užduotus klausimus. Nutartimi pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsniu užtikrinta teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. . Teismas piktnaudžiauja ir vilkina bylos išnagrinėjimą bei padeda ieškovei vilkinti bylą. Užtęsus bylos išnagrinėjimą kenčia vaiko psichologinė būklė. Teismas nutarties motyvus nurašė nuo kitos bylos, kuri skiriasi faktinėmis aplinkybėmis.

Pažymėjo, kad jo dukra puikiai kalba lietuviškai ir išreiškė savo nuomonę, kad nori bendrauti su tėvu. Ieškovas prašo nustatyti tik minimalų bendravimą su vaiku, todėl ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Kad bendravimas su tėvu atitinka vaiko interesus, nurodyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų šeimos lankymo aktuose. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas daro žalą vaikui. Pažymi, jog dėl netinkamo atsakovės elgesio jis privalėjo kreiptis į policiją.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Sigita Jurgelevičienė prašo jį atmesti. Pažymi, kad atskirasis skundas gali būti teikiamas tik dėl bylos sustabdymo. Pažymi, kad ekspertizė buvo paskirta parengiamajame teismo posėdyje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Atskirasis skundas atmestinas, kitoje dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta ekspertizė dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti atskiruoju skundu apskųsta tik tam tikrais įstatyme nurodytais atvejais. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienu atveju, nutarties apskundimo galimybė turi būti numatyta Civilinio proceso kodekse, antru atveju, galimybė skųsti nutartį atsiranda, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartyje nurodyta, kad ji atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik dalyje dėl jos sustabdymo. CPK 164 straipsnio 2 punktas numato fakultatyvinį bylos sustabdymo pagrindą, kai teismas paskiria ekspertizę. Byloje paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichologinė ekspertizė. Panašių ekspertizių vykdymas užtrunka tam tikrą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byla turi būti sustabdyta ekspertizės atlikimo laikui. Nutartis dėl sustabdymo byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų iš esmės nepažeidžia, nes byloje atliekami svarbūs procesiniai veiksmai. Iš karto po to, kai ekspertizė bus atlikta, teismas privalės bylos nagrinėjimą atnaujinti (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl kitos nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, turi būti nutrauktas, kadangi ieškovas skundžia procesinį veiksmą, kuris yra

neskundžiamas. Nutartis, kuria skiriama ekspertizė, užtikrina įrodymų rinkimą byloje, todėl negali būti laikoma, kad ji užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Taip pat Civilinio proceso septintajame skirsnyje, kuris reglamentuoja, eksperto išvados teikimo teisme tvarką, tiesiogiai nėra nurodyta, jog teismo sprendimas dėl eksperto išvados gavimo gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Tokiu atveju, jei ekspertizės vykdymo eigoje ekspertas pamato, jog jam pateikta medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba, kad jam pateiktas klausimas viršija jo kvalifikaciją arba kompetenciją, jis gali atsisakyti duoti išvadą (CPK 214 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde keliami klausimai dėl galimumo ekspertui atsakyti į klausimus bus sprendžiami laikant šios procesinės normos. Ekspertas pats turės galimybę įvertinti, ar jam pakanka duomenų ir kvalifikacijos išvadai pateikti. Jei ieškovas nuspręstų nedalyvauti ekspertizėje, jo dalyvavimo būtinumą taip pat įvertins ekspertas. Vien ekspertizės paskyrimas nėra proceso vilkinimas, kadangi bylas nagrinėjančių teismų pagrindinis uždavinys yra teisingumo vykdymas. Byloje, ypač šeimos bylose, turi būti dedamos visos pastangos objektyviai tiesai nustatyti ir įvertinti.

Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę ir sustabdydamas bylos nagrinėjimą, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir teisingai pasielgė sustabdydamas bylos nagrinėjimą. Kitoje dalyje dėl ekspertizės paskyrimo Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis neskundžiama, todėl apeliacinis procesas nutraukiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą, o dalyje dėl ambulatorinės pirminės teismo psichologinės ekspertizės skyrimo apeliacinį procesą nutraukti.

Teiž^ja    W                                                                                     Jūra Marija Strumskienė

t> ' / 'V

//

y

 

KOPIJA TIKRA Vi/niaus iipvvnrtįn Teismo tn