Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas:„Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.“

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas:„Proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas.“

 

2016-ųjų balandžio 7-ąją nuo Vilniaus apygardos teismo konvejerio nuėjo net dvi teisėjo Audriaus Cinino nutartys, susijusios Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės asmeniniais reikaliukais. Viešojoje erdvėje rašoma, kad minėtos valdininkės interesus gina ir Vilniaus apygardos prokuroras Vilius Paulauskas, Seimo nario, nuteistojo V.Uspaskich įsteigtos Darbo partijos vedlio Artūro Paulausko sūnus. Pastaruoju metu Sigita Jurgelevičienė šiurpina Lietuvos visuomenę, nutarusi atiduoti mažametę dukrą teismo ekspertizei į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą.

Akimirkos karaliai kaukėmis nebesidangsto. Sklaidant pastarąsias Vilniaus apygardos teismo teisėjo Audriaus Cinino nutartis, stebimas teisėjo troškimas lygiuotis į baudžiamojo persekiojimo maestro – Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Algimantą Valantiną. Pasak internetinės žiniasklaidos, teisėjas Algimantas Valantinas, norėdamas to, ar ne, buvo ne kartą priėmęs teismo nutartis, palankias valstybės viešųjų pirkimų sergėtojai Sigitai Jurgelevičienei, dar nuo 2014 metų įsivėlusiai į nesibaigiančių baudžiamųjų bylų raizgalynę.

Teisėjas Audrius Cininas pirmąja teismo nutartimi atmetė Zigmanto Šegždos prašymą inicijuoti informacinių technologijų teismo ekspertizę. Prašyme pastarasis nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Sigita Jurgelevičienė daugiau kaip devynis mėnesius paslapčia įrašinėjo jo privačius pokalbius ir nešiojo policijai garso įrašus. Teisėjas Audrius Cininas dėl valdininkės garso įrašų darymo problemų neįžvelgia, manydamas, kad „garso įrašų darymo abejonių (...) nėra“. Pagrįsdamas savo sprendimą, teisėjas rėmėsi „teismų praktikos pozicija“, esą buitinio diktofono naudojimas rinkti informacijai apie privatų asmens gyvenimą „nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumą“.

Manau, kad teisėjo argumentas yra abejotinas, nes Visuomenės informavimo įstatymas bei baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog duomenų apie privatų asmens gyvenimą rinkimas yra teisėtas tik tuomet, kai teismas duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnui rašytinį sutikimą slaptam asmens sekimui. Be kita ko, baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas yra nusikalstama veika.

Iš teisėjo Audriaus Cinino pasisakymo nutartyje  matyti, kad pats teisėjas informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą linkęs vertinti kaip „pateisintiną“, o asmens privatumą vertina kaip „negintiną“, kadangi, anot teisėjo, vertinimas, ar garso įrašas yra teisėtas, ar ne, galbūt priklauso ne nuo teismo leidimo rinkti informaciją, bet „nuo užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo“.

Teisėjas Audrius Cininas antrąja teismo nutartimi pritarė Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Vaidos Sinkevičienės išvadai, esą „aukštesnysis prokuroras Vilius Paulauskas, išnagrinėjęs žodžiu (telefonu) gautą Sigitos Jurgelevičienės skundą, panaikino prokuroro Ričardo Kubiliaus sprendimą dėl kardomosios priemonės  - rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygų pakeitimo, nustačius, kad (...) prokuroro (Ričardo Kubiliaus) sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.“  

Įdomu, nuo kada prokurorams žodinius nurodymus duoda ne generalinis prokuroras, o Viešųjų pirkimų tarnybos tarnautoja  Sigita Jurgelevičienė?

Manau, jog galimai prisidedant ir teisėjui Audriui Cininui, buvo išrūpinta, kad Sigita Jurgelevičienė galėtų bent laikinai pakrykštauti buvusio sugyventinio suręstame 325 kvadratinių metrų ploto rūme ant Vilnojos ežero kranto. Čia apsukrioji tarnautoja gyvena viena nuo to laiko, kai, pasitelkusi „teisines priemones“, 2014 metais ištrėmė tikrąjį rūmo savininką. Dabar teisėjas Audrius Cininas nutartyje pergalingai trimituoja, jog Lietuvos viešųjų pirkimų sargės Sigitos Jurgelevičienės sugyventinio „teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo“, ir konstatuoja, jog „toks Zigmanto Šegždos teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas“.

Taigi, esamą padėtį gan tiksliai galėtų apibendrinti nauja sparnuota frazė: „proporcingas žmogaus teisių suvaržymas šiuo metu represinę valstybę ir puošia, ir pateisina.“

Manau, jog tam, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas A.Cininas būtų priimtas į teisėjo Algimanto Valantino lygą, teisėjo A.Cinino sprendimų tekstuose privalėtų vyrauti vienas gan paprastas sėkmę nešantis komponentas, apie kurį žino tik LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės išrinktieji asmenys bei portalo „Laisvas laikraštis“ skaitytojai.

 

 

Zigmantas Šegžda

 

 

Toliau pateikiamas tekstas skundo, kurį 2016-04-07 nutartimi atmetė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas. Skundo argumentuose atsispindi prokuroro Viliaus Paulausko pavaldinių – prokurorų Vidos Bracevičienės, Ievos Danylienės ir Ričardo Kubiliaus radikalios pastangos ginant Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės asmeninius reikaliukus.

 

 

Vilniaus apygardos teismui,

Gedimino pr. 40/1, 01501 Vilnius

 

Apeliantas: Zigmantas Šegžda, laikinas adresas ... Kaunas

 

APELIACINIS SKUNDAS

               dėl 2016 m. sausio 26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties dėl informacinių technologijų teismo ekspertizės paskyrimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.57-1-00699-14

 

2016 m. vasario 13 diena, Kaunas

  

Dar 2015-08-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus ikiteisminiam tyrimui Nr. 57-1-699-14 vadovaujančiam prokurorui Ričardui Kubiliui Zigmantas Šegžda pateikė prašymą paskirti informacinių technologijų teismo ekspertizę, dėl tos aplinkybės, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-699-14 metu surinktos medžiagos kyla pagrįsti įtarimai, kad neaiškiomis aplinkybėmis užfiksuoti garso įrašai galėjo būti įkelti į Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės telefoną LG E 460.

2016-01-16  Zigmantas Šegžda gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės 2016-01-12 nutarimą Nr. 2.S.-(208711)-1892, kuriuo atmestas jo 2015-08-26 prašymas inicijuoti informacinių technologijų teismo ekspertizės skyrimą. 2016- 01-26 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė (toliau – Pirmos instancijos teismas) nutartimi Nr. 1TS-39-834/2016) atmetė Zigmanto Šegždos skundą dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės I.Danylienės 2016-01-12 priimto nutarimo. Su 2016- 01-26 Pirmos instancijos teismo nutartimi apeliantas Zigmantas Šegžda nesutinka, nes ji yra nepagrįsta ir naikintina dėl toliau pateiktų aplinkybių.

 

Apeliacinio skundo argumentai

 

1. Iš skundžiamoje teismo nutartyje nurodomų motyvų matyti, kad  Pirmos instancijos teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, kuri neturi specialių teismo informacinių technologijų žinių, padarė paviršutinišką išvadą, kad teismo informacinių technologijų ekspertai negali nustatyti, ar proceso metu surinkti duomenys, esantys diktofone ir kitose informacinės technikos laikmenose, yra patikimi. Padarydama tokią išvadą, teisėja lemiamą reikšmę suteikė prokurorės išsakytai subjektyviai, teisiniais argumentais  nepagrįstai nuomonei, jog visos (?) reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės jau nustatytos.  

2. Manau, kad  Pirmos instancijos teismo teisėja Vaida Sinkevičienė neorganizuodama teismo posėdžio skundui nagrinėti, išnagrinėjusi skundą rašytinio proceso tvarka ir atmetusi Zigmanto Šegždos prašymą inicijuoti teismo ekspertizę:

a. pažeidė apelianto teisę į gynybą - užtikrinti galimybę apeliantui įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų (BPK 10 str.);

b. pažeidė rungimosi principą – kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus (BPK 7 str.).

c. pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį – teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

3. Manau, kad Pirmos instancijos teismo teisėjos Vaidos Sinkevičienės motyvai nėra teisiškai pagrįsti ir yra prieštaringi. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kilus pagrįstoms abejonėms dėl duomenų patikimumo, tokius duomenis būtina ištirti ir įvertinti, tam pasitelkiant specialių žinių turinčius kvalifikuotus ekspertus. 

4. Itin prieštaringa  teisėjos Vaidos Sinkevičienės išvada,  kad garso įrašų patikimumą savo parodymais patvirtino palankia bylos baigtimi suinteresuota  -  Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sigita Jurgelevičienė. Tokia teisėjos Vaidos Sinkevičienės išvada reiškia ne ką kita, o tai, kad pastaroji neturi specialių teismo informacinių technologijų žinių, kurios gaunamos tik įgyjant specifinį informatikos išsilavinimą ir dirbant praktinį  – ekspertinį darbą. Todėl teisėja negali savo empirinės patirties lygmenyje spręsti apie patikimumą duomenų, fiksuojamų ir laikomų kompiuterinės technikos priemonėse ar laikmenose.

 Vien tik paviršutiniškas ir abstraktus Pirmos instancijos teismo konstatavimas, kad garso įrašai, užfiksuoti buitiniu diktofonu yra geros kokybės, nedaro išvados, kad garso įrašai yra autentiški, o buitinis telefonas turi patikimą garso įrašų datos, vietos ir laiko žymos fiksavimo kompiuterinę įrangą.

5. BPK 20 straipsnis nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame BPK numatytais proceso veiksmais.

Nagrinėjamu atveju  duomenų – garso įrašų, užfiksuotų ir laikomų informacinių technologijų įrangoje, patikimumą galima patikrinti proceso veiksmais – tik ir tiktai atliekant teismo informacinių technologijų ekspertizę.

6. Aplinkybę, kad  Pirmos instancijos teismo teisėja Vaida Sinkevičienė galimai nesuprato apelianto skundo esmės, įrodo su apelianto prašymu dėl duomenų patikimumo nustatymo logiškai nesusiję teisėjos Vaidos Sinkevičienės teiginiai, išsamūs teoriniai paaiškinimai  - apie garso įrašų, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą civiliame procese, be priežastinio ryšio pateikiant su baudžiamojo proceso praktika nesusijusį civilinio proceso precedentą – pateikiamą civilinę bylą Nr.3K-3-1406/2002.

7. Aplinkybę, nulėmusią  Pirmos instancijos teismo išvados  prieštaringumą, pagrindžia faktas, kad teisėja Vaida Sinkevičienė galimai nebuvo susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik vadovavosi  prokurorės pasiūlytomis hipotetinio pobūdžio prielaidomis, nes teisėja nutartyje nurodo neegzistuojančias Zigmantui Šegždai inkriminuojamas veikas, esą pastarasis prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimu  įtariamas padaręs nusikalstamas veikas (galbūt įžeidinėjo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoją Sigitą Jurgelevičienę, galbūt apšmeižė policijos viršininką Eriką Jalovik, galbūt įžeidė  Vilniaus rajono policijos pareigūnus:  Eriką Jalovik, tyrėjus Valdą Kazlauską, Jevgenijų Danilčenko, Laimą Stonienę), kurios buvo paneigtos dar 2016-01-07 Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo R.Kovalevskio pranešimu apie įtarimą Zigmantui Šegždai.

            8. Prokurorė Ieva Danylienė nevadovauja ikiteisminiam tyrimui  Nr. 57-1-699-14, todėl prokurorės nutarimas atsisakyti inicijuoti teismo ekspertizę  tyrime Nr. 57-1-699-14 yra  neteisėtas.

 9. 2016-01-12 prokurorės Ievos Danylienės nutarimas dėl Z.Šegždos  2015-08-26 prašymo neginčijamai įrodo aplinkybę, kad ikiteisminiam tyrimui  Nr. 57-1-699-14 vadovaujantis prokuroras Ričardas Kubilius padarė šiuos procesinius pažeidimus:

- praleido nutarimo dėl Z.Šegždos prašymo paskirti ekspertizę priėmimo terminus;

- nuo prokuroro R.Kubiliaus paskyrimo vadovauti nurodytam tyrimui dienos, t.y. 2015-08-26 iki 2016-01-12 prokuroras nesusipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tiesiogine tyčia neinicijavo informacinių technologijų teismo ekspertizės skyrimą;

- savo neveikimu prokuroras tiesiogine tyčia vilkina ikiteisminį tyrimą.

 10. Iš prokurorės Ievos Danylienės nutarimo akivaizdu, kad prokuratūra vengia skirti informacinių technologijų teismo ekspertizę, bijodama, kad nepriklausomi ekspertai nenustatytų, kad Sigitos Jurgelevičienės pateikti duomenys – garso įrašai gali būti suklastoti prokuratūros arba valstybės spectarnybų, ko pasekoje pačiai Sigitai Jurgelevičienei arba kai kuriems teisėsaugos pareigūnams grėstų reali baudžiamoji atsakomybė.

 11. Iš prokurorės  Ievos Danylienės nutarimo aišku, kad, perkeltine prasme, nutarime prokurorė kalba apie supuvusius obuolius, nors Z.Šegžda savo skunde kalba apie ką tik nuraškytus kvepiančius apelsinus. Žmonės turi teisę pasirinkti mąstyti logiškai, nelogiškai arba pusiau logiškai, pusiau nelogiškai. Nieko smerktina, jei gaunama algelė mažoka, lyginant su augančiais, riebiomis seilėmis aptekusiais, apetitais.

Prokurorė, lyg kokia  fonoskopinės ekspertizės teismo ekspertė „nustatė“, kad „garso įrašai yra išlikę geros kokybės“, todėl informacinių technologijų teismo ekspertizės paskyrimas netikslingas. Toks prokurorės pareiškimas tik patvirtina, kad prokurorė yra nekompetentinga, nes neturi  (ir neprivalo turėti) eksperto specialių žinių tam, kad galėtų nustatyti, ar įrodymai – garso įrašai yra suklastoti.

Pažymėtina, kad priešingai Z.Šegždos pateiktiems klausimams teismo ekspertams, Z.Šegžda savo prašyme neteikė klausimo apie garso įrašų kokybę. Akivaizdu, kad prokurorė pati sau pateikė su Z.Šegždos prašymu nesusijusį klausimą, pati į jį ir atsakė.

  12. Prokurorė Ieva Danylienė, priimdama nutarimą, vadovavosi suinteresuotos šalies pasiūlytomis hipotetinio pobūdžio prielaidomis ir pasirėmė tik suinteresuotos šalies – Sigitos Jurgelevičienės – nepatikimais parodymais, bet nepateikė jokios teisinės argumentacijos, kuri pagrįstų prokurorės padarytą akivaizdžiai klaidingą išvadą, jog nusikaltimo sudėčiai nustatyti pakanka nurodyti vien tik galimai atliktų veikų datą ir vietą, kurias nurodė nukentėjusioji, suinteresuota jai palankia bylos baigtimi..

 13. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 pateikti Sigitos Jurgelevičienės skaitmeniniai duomenys – garso rašai, galimai padaryti nuo 2013-10-06 iki 2015-06-15, įrodo galimo slapto sekimo mastą. Garso įrašai buvo daromi galimai Sigitos Jurgelevičinės telefone esančiu skaitmeniniu diktofonu. Sigitos Jurgelevičienės telefono modelis LG E 460. Šiame telefone instaliuota programinė kompiuterinė įranga, įgalinanti laikyti, kaupti skaitmeninius garso įrašus telefono vidinėje atmintyje, įgalinanti šiuos duomenis eksportuoti į kompiuterio ar kito telefono vidinę atmintį. Taip pat iš išorinių laikmenų, kompiuterio, kito telefono ar skaitmeninio diktofono garso įrašus galima įkelti į telefoną LG E 460. Dėl šių savybių telefonas LG E 460 prilygsta mažajam kompiuteriui.

             14. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje saugomi skaitmeniniai garso įrašai kelia rimtų abejonių, nes jie gali būti neoriginalūs, originalus diktofonas gali būti nuslėptas, todėl tokie įrašai kaip įrodymai negali būti laikomi patikimais. Pagrįstas abejones kelia didelė garso įrašų apimtis ir slapto sekimo mastas, nes įrašai galimai buvo daromi 10 mėnesių laikotarpyje galimai įstatymo uždraustu būdu - be Zigmanto Šegždos sutikimo jam nežinant galimai jo namų valdoje. Pažeidžiant LR operatyvinės veiklos įstatymą, dalis garso įrašų  buvo padaryti  po 2014-05-04, t.y. jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, be teismo rašytinio leidimo.

 15. Iškilo neaiškumai, ar visi ikiteisminio tyrimo medžiagoje saugomi garso įrašai laikomi telefono atmintyje, nes toks didelis duomenų kiekis kažin ar gali tilpti telefono vidinėje atmintyje. Jei dalis garso įrašų patalpinti ne telefono atmintyje, kyla abejonių, ar šie garso įrašai originalūs, kas įrodo aplinkybę, kad tokie duomenys nėra patikimi. 

 16. Taip pat kelia abejones, ar telefone ar kitose duomenų skaitmeninėse laikmenose laikomi garso įrašai gali būti patikimas įrodymas, ta aplinkybė, kad telefono buitinis naudotojas turi galimybę pats įkelti garso įrašus į telefoną iš kompiuterio, kito telefono ar kitokios išorinės duomenų laikmenos. Be to, buitinis telefono naudotojas turi galimybę bet kuriuo metu pats keisti telefono nustatymuose datą ir laiką, kurie atsispindės garso įrašo duomenyse – „Properties“ skyriuje.

Todėl kyla pagrįstų abejonių, kada ir kokiomis aplinkybėmis diktofone yra užfiksuoti garso įrašai, neįmanoma nustatyti tikrosios įrašo užfiksavimo datos ir laiko, nes datos ir laiko žymą buitinis telefono naudotojas gali keisti savo nuožiūra. Manau, kad telefono diktofone yra galimybė nustatyti norimą laiką ir datą dar prieš tai, kai pradedamas fiksuoti (įrašinėti) garso įrašas.

Dėl pastarųjų aplinkybių tikroji garso įrašo fiksavimo data ir laikas gali iš esmės skirtis nuo garso įraše nurodytos kompiuterinės datos ir laiko žymos.

 17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  BPK 209 str., prašau ikiteisminiame tyrime Nr. 57-1-699-14:

A. paskirti informacinių technologijų teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, adresas: Lvovo g.19A, Vilnius;

B. Informacinių technologijų teismo ekspertui pateiktini klausimai:

1. Ar galima nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 saugomo telefono LG E 460 vidinėje atmintyje yra saugomi ne originalūs, t.y. ne šio telefono diktofonu padaryti, garso įrašai?

2. Ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 saugomo telefono LG E 460 naudotojas turi galimybę bet kada nustatyti telefone datą ir laiką taip, kad garso įrašas turėtų naudotojo nustatytą laiko ir datos žymą?

3. Ar galima duomenis kitu diktofonu padarytais garso įrašais perkelti (eksportuoti) į ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 saugomo telefono LG E 460 vidinės atminties garso įrašų skyrių iš kompiuterio ar kito specialaus įrenginio, panaudojant tam skirtą specialią programinę įrangą?

4. Kokioje įrangoje ar kokiose kompiuterinėse duomenų laikmenose yra laikoma likusi dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-699-14 garso įrašų, t.y. ne telefono LG E 460 vidinėje atmintyje? Ar galėjo būti pakeistos ne telefone saugomų garso įrašų datos ir laiko žymos, panaudojant tam skirtą specialią programinę įrangą?

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei remiantis LR baudžiamojo proceso kodekso 65 str., 208, 209, 439, 440, 442 straipsniais, P R A Š A U:

 

1.      panaikinti 2016-01-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjos Vaidos Sinkevičienės nutartį Nr. ITS-39-834/2016), kuria atmesti apelianto Zigmanto Šegždos 2016-01-18, 2016-01-21 pareiškimai dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės 2016-01-12  priimto nutarimo Nr. 2.S.-(208711)-1892 panaikinimo.

 

2.      priimti naują sprendimą – patenkinti Zigmanto Šegždos 2015-08-26  prašymą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-699-14 atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus - inicijuoti informacinių technologijų teismo ekspertizės skyrimą, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, adresas: Lvovo g. 19A, Vilnius.

 

  

Apeliantas                                                                           Zigmantas Šegžda

 

Peržiūros: 1623

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti