Aldona Meilutytė : Testas kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

Testas kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus

„Durnių laivas“,- kitaip nepasakysi. Valdžia nusprendė Sigitą Rudėnaitę padaryti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Šitą reikalą buvo būtina įforminti – Prezidentas turi kreiptis į Seimą, kad Seimas patvirtintų kandidatūrą. Konstitucijoje taip nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

Prezidentas nusiuntė nemokšiškai, visai kvailai surašytą dekretą Seimui, kad Seimas atleistų S.Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir paskirtų ją šio teismo pirmininke. Atsiprašau už išsireiškimą, bet kaip sakoma ir arkliui aišku, kad pirmiau žmogų reikia paskirti į naujas pareigas, ir tik po to atsiranda pagrindas jį atleisti iš užimamų pareigų. Taip ir Konstitucijoje parašyta, ir pakartota Teismų įstatyme. Tačiau mūsų Prezidentas su visais patarėjais ir prezidentūroje dirbančių aukštos kvalifikacijos teisininkų pulku nepajėgė to suprasti. Seimas iškrėtė pokštą – nubalsavo S.Rudėnaitę iš civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų atleisti, bet atsisakė ją paskirti Aukščiausiojo Teismo pirmininke.

Dabar Seimo nariai tarsi praregėjo, - ar jų protas pašviesėjo, o gal pagaliau perskaitė Konstituciją, ir nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad tas ištirtų, ar jų priimtas nutarimas atleisti S.Rudėnaitę neprieštarauja Konstitucijai. Surašė ilgiausią devynių lapų nutarimą, įrodinėdami, kad teisėjai mūsų teisinėje valstybėje yra nepriklausomi, kad pažeistas teisėjų nepriklausomumas, jeigu jie taip kaip S.Rudėnaitė atleidžiami iš užimamų pareigų.

Nelabai aišku, kuo čia dėtas teisėjų nepriklausomumas, jeigu kvailai surašytą dekretą Prezidentas nusiuntė Seimui, o Seimo nariai pagal jį balsavo. Tačiau nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą pasirašė net ir tie Seimo nariai, kurie balsavo „už“ S.Rudėnaitės atleidimą. Patys nutarė S.Rudėnaitę iš užimamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų atleisti, ir patys prašo tokį jų priimtą nutarimą panaikinti – pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai .Kaip vertinti tokius Seimo narių veiksmus? Ir ar Seimo nariai nėra atsakingi už tokį elgesį?

Konstitucinis Teismas, žinoma, nuodugniai tirs šį sudėtingą „konstitucinės teisės“ klausimą,  gal net į pagalbą pasikvies konstitucines dvasias... Surašys, ko gero, net ne devynių, o gal net devyniolikos lapų nutarimą, kuriame paskelbs gilią konstitucinę išmintį, kad visgi nėra teisėto pagrindo atleisti asmenį iš užimamų pareigų, kol jis nepaskirtas į kitas pareigas. Kuo ne durnių laivas?

Beje, Seimas balsavo ir dėl trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo, ir visas kandidatūras atmetė. Bet dėl šito Seimo nutarimo, regis, nesiruošiama kreiptis į Konstitucinį Teismą...

Seniai esu tos nuomonės, kad tokio Konstitucinio Teismo, koks veikia mūsų valstybėje, tikrai nereikia. Konstitucinio Teismo funkcijas turėtų vykdyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinė teisė negali būti abstraktus Konstitucijos aiškinimas, atsietas nuo teismų praktikos. Juk Konstitucija remtis privalo kiekvienas teisėjas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas joje teismo sprendimą. Teismo sprendimas ar nuosprendis negali prieštarauti Konstitucijai – pagrindiniam valstybės įstatymui.

Nors Konstitucinis Teismas viename savo nutarimų ir pasiskelbė esąs tikras teismas, bet bandymas šio teismo darbą padaryti nors kiek panašų į teismo darbą – visiškai žlugo: tai įrodo faktas, kad Konstitucinis Teismas dabar tą ir veikia, kad priima nutarimus atsisakyti nagrinėti piliečių pateiktus skundus.

Jeigu nors kiek pasigilinsime į mūsų Konstitucinio Teismo veiklą, pamatysime, kiek absurdiškų nutarimų šis teismas yra priėmęs. Aš pateiksiu tik vieną pavyzdį: 2008 m. gegužės 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Šiuo nutarimu iki šiol remiasi teismai, nagrinėdami bylas dėl negrąžintos žemės. Faktiškai Konstitucinio Teismo nutarime buvo svarstomas klausimas, ar teisingai savininkų žemė buvo negrąžinta, paimant ją naudotis Lietuvos veterinarijos akademijai ir už žemę neatlyginant pagal jos tikrąją vertę. Nerašysiu čia, kiek įstatymų buvo pažeista negrąžinant savininkams jų žemės. 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės atkūrimo akte aiškiai pasakyta, kad „Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nustojo veikę svetimos valstybės primesti įstatymai, kuriais okupacinė valdžia iš Lietuvos Respublikos piliečių neteisėtai atėmė jų turėtą turtą; Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą“. Teiginys, kad „įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą“ įrodo, kad žemės savininkai nuosavybės teisių į žemę neprarado, tik iš jų žemė neteisėtai buvo atimta. Nepriklausomybės atkūrimo aktu jie pripažinti turėtos žemės savininkais. Savininkams žemė privalo būti grąžinta, savininkų nuosavybės teises gina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, nustatantis, kad „Nuosavybė neliečiama“. Tačiau mūsų įstatymais, pažeidžiant tiek Konstituciją, tiek Nepriklausomybės atkūrimo aktą, valdininkams buvo suteikta teisė  iš naujo jų pačių nuožiūra „atstatinėti“ bei „atkūrinėti“ nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas čia, deja, neįžiūri nieko blogo, „nemato“ pažeidimų.

Minėtame 2008 m. gegužės 20 d. nutarime daug akivaizdaus melo, kuriuo siekiama pateisinti žemės užgrobimą. Tvirtinama, pvz., kad „...Neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių sąrašas Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Nr. 1026 (2001 m. kovo 8 d. redakcija) buvo įvardytas kaip valstybės išperkamų objektų sąrašas...“ Tik pagalvokime: tvirtinama, kad neprivatizuotinų įmonių sąrašą galima įvardinti kaip valstybės išperkamų objektų sąrašą! Tai jau tikrai: melui ir įžūlumui ribų nėra.

Į neprivatizuotinų žemės ūkio įmonių sąrašą yra įtraukta ir Lietuvos veterinarijos akademija, tai reiškia, kad vyriausybė neleido veterinarijos akademijos privatizuoti, nustatė, kad ši mokslo įstaiga turi likti valstybinė, kokia ji visą laiką ir buvo. Bet Konstitucinis Teismas tvirtina, kad veterinarijos akademija yra valstybės išperkamas objektas. Iš ko gi valstybė turėjo išpirkti Lietuvos veterinarijos akademiją, jeigu ji negalėjo būti ir nebuvo privatizuota? Konstitucinis Teismas tvirtina nesąmonę.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas, mano nuomone, yra nusikalstamas apgaulės aktas, kuriuo remdamiesi teismai įteisina žemės užgrobimą. Todėl skirdamas naujus Konstitucinio Teismo narius, Seimas, manau, privalėtų jų paklausti, kaip jie vertina tokią konstitucinės teisės kūrybą?

Aldona Meilutytė

 

 

 

Peržiūros: 798

Komentarai   

+1 # Zenonas 2020-05-15 21:17
Ponia Aldona, iš pradžių rašote apie valstybės išperkamą žemę, o pabaigoje apie objektus (pastatus). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme aiškiai parašyta kas yra valstybės išperkama žemė. Kaip galima grąžinti žemę kuri yra po pastatais ir kurie priklauso valstybei? Niekaip. Todėl pagal teisės aktus žmogus galėjo atsiimti žemę rengiamo projekto metu kitoje laisvoje vietoje, parengus prieš tai išvadą žemės persikėlimui-grąžinimui.
Atsakyti | Atsakyti su citata | Cituoti

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti