Įrengus Klaipėdos Atgimimo aikštėje požeminę automobilių stovėjimo aikštele daugiau nei 16 mln. Eurų, per pirmą Dangės upės potvynį ji bus apsemta

Peržiūros: 765
1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 5.00 (1 Vote)

 

 ATGIMIMO AIKŠTĖS PROJEKTAVIMO IR ĮRENGIMO AUDITAS

 

  1. Klaipėdos savivaldybė paskelbė, kad Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto su vieno aukšto požemine aikštele (nuo 157 iki 184 stovėjimo vietų, priklausomai nuo jų išdėstymo) išlaidos padidėjo per 11 mln. eurų. Požeminės aikštelės statybos vertė – daugiau nei 10,6 mln. eurų (vienos stovėjimo vietos įrengimo kaina – nuo 60 iki 70 tūkst. eurų), dar pusę milijono kainuotų archeologiniai tyrimai, 138,350 tūkst. eurų – inžinerinės paslaugos, apie 5 mln. eurų – antžeminės dalies sutvarkymas. Taigi, bendra projekto vertė – daugiau nei 16 mln. eurų.
  2. Klaipėdos savivaldybė taip pat paskelbė, kad techninio projekto (konkrečiai – požeminės dalies) auditas atsieis iki 12 tūkst. Eurų

 

ATGIMIMO AIKŠTĖS TECHNINIO PROJEKTO (REKONSTRUKCIJOS VARIANTO SU POŽEMINE AUTOMOBILIŲ AIKŠTELE) AUDITAS

  1. Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projekto su vieno aukšto požemine aikštele vizualinis sprendimas yra nukopijuotas (pasivogtas) iš Irano sostinės Teherano Islamo šiitų pagrindinės susirinkimų aikštės Islamo tikybos Mėnulio simbolio. Ar neatsitiks taip, kad aršieji Islamo šiitai Klaipėdos aikštės projektą priims kaip jų religijos išniekinimą ir kas gali paneigti, kad vieną dieną požeminis garažas su dalimi Klaipėdos senamiesčio neišlėks į orą?..

  1. Lietuvoje kai kurių susireikšminusių šių dienių projektuotojų galvelėse yra įstrigę pasisavinimo momentėliai: būtent taip iš JAV Vašingtono karių kapinių buvo pasivogtas Vilniaus Lukiškių aikštės monumentas „Laisvės kalva“. Projektuotojas tikina, kad tai yra partizanų bunkerio atvaizdas. Bukose projektuotojo ir jo sekėjų galvelėse nesukirba mintis, kad Lietuvos partizanai savo slėptuves mokėjo taip įsirengti, kad NKVD jų nerasdavo. Miškuose ant įrengtų slėptuvių viršaus užsodindavo eglaites, kitus medžius... Dabartinis „Laisvės kalvos“ projektas primena daržinę, tvartą, šiaip statinį prie kurio būdavo guldomi nužudyti ir išniekinti Lietuvos partizanai...

 

  1. Viso pasaulio mokslininkus gąsdina netikėti vaizdai iš Antarktidos - pakrantėje nutirpo sniegas. Nuo pietinės Čilės pakrantės užfiksuoti vaizdai į Antarktidą, kelia nerimą dėl kylančios temperatūros padarinių. Antarktidoje esančios Čilės bazės tyrėjai teigia, kad sniego trūkumas yra neįtikėtinas. Temperatūra čia buvo perkopusi 13 laipsnių šilumos. Kaip neįprastai aukštos temperatūros priežastį, mokslininkai įvardina klimato atšilimą. Pasaulio Meteorologinės Organizacijos komitetas tikrina, ar tai gali būti naujas aukščiausios temperatūros žemyne rekordas.
  2. Jūros lygio kilimo priežastimi dažnai įvardijamas tik ledynų tirpsmas. Kita reikšminga priežastis – terminis vandens plėtimasis; tai fizikos dėsnis, teigiantis, jog šildamas skystis plečiasi. Meteorologai ramina, kad ateinantį šimtmetį jūros lygis tikrai nekils 20 metrų – tikėtinas 2 metrų kilimas.
  3. Su palengva kylančiu vandens lygiu galima būtų susitvarkyti – statyti dambas, perkraustyti žmones. Tačiau tai – tik vienas iš įmanomų scenarijų. Neatmestinas ir kitas – pasaulio vandenyno vandens lygis pakils itin staigiai, ir žmonija paprasčiausiai nespės tam pasirengti. Jei tokia klimatinė apokalipsė nutiktų, ji veikiausiai prasidėtų būtent nuo Antarktikos ledynų.
  4. Kaip tai gali nutikti, kokios pasekmės laukia ir kodėl taip ilgai nuvertintą Antarktidos grėsmę, rašo žurnalas „RollingStone“. Amerikiečių klimatologų Dave'o Pollardo ir Robo DeConto modelio prognozės neguodžia. Išlikus dabartiniam anglies dvideginio emisijos į atmosferą lygiui, Vakarų Antarktidos ledynų tirpimas okeanų lygį gali pakelti 1 metru. Pridėjus Grenlandijos ledų tirpimą ir bendrą pasaulio okeano plėtimąsi, vanduo gali pakilti per 2 metrus. Šiuo atveju skirtumas tarp vieno ir dviejų metrų – tai skirtumas tarp kontroliuojamos viso pasaulio pajūrio zonų evakuacijos ir ištisų miestų, kurių daugelis yra neturtingose, tačiau itin tankiai apgyvendintose šalyse, užtvindymo.
  5. Tirpstantys, jūros lygį keliantys Grenlandijos ledo masyvai 2013 metais nyko keturis kartus sparčiau nei 2003-aisiais, ir tai yra pastebima visoje Arkties vandenyno saloje, ne vien jos ledynuose, perspėjo mokslininkai.
  6. „2003 metais per metus dingo 111 kubinių kilometrų ledo, o po 10 metų šis (metinis) skaičius išaugo beveik keturis kartus – iki 428 kubinių kilometrų“, – sakoma Danijos technikos universiteto (DTU) kosminių tyrimų laboratorijos pranešime.
  7. Laboratorijos mokslininkai prisidėjo prie Grenlandijos ledo dangos pokyčių tyrimo, kurio rezultatai skelbiami JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
  8. „Ledynų tirpime pastebima aiškių ir stebinamų pokyčių“, – sakė DTU profesorius Shfaqatas Abbasas Khanas.
  9. Iki šiol Grenlandijos ledo skydo tirpsmas labiausiai pasireikšdavo salos šiaurės vakarinėje ir pietrytinėje dalyje esančiuose ledynuose. Tačiau 2003–2013 metais didžiausia dalis ledo buvo prarasta Grenlandijos pietvakariniame regione, kur beveik nėra didelių ledynų.