HIBRIDINĖS ATAKOS PRIEŠ LIETUVOS VERSLĄ IR KAIP MINISTRAS PRARADO ATMINTĮ

Kiek Lietuvoje saugu investuoti, ar valstybė gerbia ir gina nuosavybės teises, kodėl pasitikėjimas kai kuriais ministrais yra labai žemas. Dar viena nesuvokiama aštuonerių metų ilgumo istorija neatsako į šiuos klausimus, bet patvirtina, kad valdžios rūmuose yra kažkas negerai.

Asmuo nuosavybės teise valdo pastatų kompleksą. Nuo 2014 metų valstybės institucijos piktybiškai neleidžia naudotis statiniais, nes žemė, ant kurios stovi pastatai, yra valstybės. Jau 8 metus dėl valstybės kaltės savininkas negali nieko su savo turtu daryti – nebent galima po juos pasivaikščioti.

Pradžia: bylų karuselės ir teisminė mediacija

2014 metais prasidėjo bylos su valstybe dėl pastatų kompleksu užstatyto valstybinio sklypo nuomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-11-22 nutartimi konstatavo valstybės institucijų kaltę, teismas aiškiai nurodė, ką reikia padaryti prieš sudarant užstatyto sklypo nuomos sutartį. Tačiau net po teismo verdikto ir valstybės kaltės nustatymo biurokratai toliau mėgavosi savo galiomis ir net piršto nepajudino, kad problema būtų išspręsta, todėl 2019 metais statinių savininkas inicijavo bylą prieš Lietuvos Respubliką dėl trukdymo disponuoti privačia nuosavybe. Byloje premjero potvarkiu įgalioti atstovai pasiūlė pereiti į teisminę mediaciją. Mediacijos metu buvo pasiūlyta pirkti valstybinį sklypą, ant kurio stovi statiniai, ir tokiu būdu taikiai baigti įsisenėjusį ginčą. Vyriausybės atstovai užsakė žemės sklypo vertinimą, nustatė parduodamo sklypo kainą. Turto vertintojai neatsižvelgė į sklypo užstatymo faktą, todėl nustatė ženkliai didesnę kainą nei kitais analogiškais atvejais. Procese dalyvavo ir žemės ūkio ministras, kuris žinodamas apie atliktą vertinimą bei nustatytą sklypo 7,345 mln. eurų kainą palinkėjo sėkmės sudarant taikos sutartį.

Statinių savininkas turėjo sutikti su Vyriausybės atstovų iškeltomis sąlygomis, nes kitaip atgauti atimtas nuosavybės teises nebuvo galimybės. 2021-12-17 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią valstybei įsipareigota sumokėti Vyriausybės atstovų nustatytą sklypo kainą – 7,345 mln. eurų, padengti kitas išlaidas bei nutraukti visas bylas teismuose. Čia, po 8 metų teismų karuselių, buvo galima dėti tašką. Tačiau pasirodo, kad jei neturi įtakingų globėjų ministerijose, gali sulaukti keisčiausių siurprizų. Neįtikėtina, bet ministras gali, jei labai nori, ministerijos padaliniuose organizuoti pseudo tyrimus, tada tikrovės neatitinkančius duomenis teikti STT ar Prokuratūrai; o įsismaginęs gali net pradėti kištis į teismų veiklą. Tai ne koks Afrikos ar kaimynų iš Rytų ministras – tai Lietuvos Respublikos ministras.

Neįtikėtini sutapimai ir kaip ministras prarado atmintį

Kai taikos sutartį patvirtino teismas ir apie ją sužinojo platus asmenų ratas, prasidėjo nerealūs dalykai – ministras, kuris žinojo apie mediaciją ir linkėjo sėkmės, staiga „susirgo“ amnezija. Atmintį praradęs ministras pareiškė, neva Žemės ūkio ministerija nebuvo informuota ir kad sklypo pardavimo procese galima įžiūrėti pažeidimų. Nors šios Vyriausybės programoje parašyta apie mediacijos visapusį skatinimą, ministras sugebėjo viešai ištransliuoti, jog mediacija yra blogis, kurio reikia vengti. Ministro ir jo komandos didelių bei nekorektiškų pastangų dėka STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mediacijos metu teisme sudarytos taikos sutarties. Apie tyrimo baigtį – kiek vėliau, dabar – kodėl ministras galėjo prarasti atmintį.

Didelis sutapimas, kad ministras K. Navickas, kuris asmeniškai dalyvavo susitikimuose dėl mediacijos, apie tai pamiršo būtent tada, kai apie taikos sutartį sužinojo tam tikra suinteresuotų asmenų grupė, kurių priešakyje jau ne kartą už aferas su valstybine žeme teisti, plačiai skambėję piliečiai. Šie ir su jais susiję veikėjai su palankių politikų pagalba uoliai siekia savo schemos realizavimo – prisidengiant viešųjų interesų lozungu iš valstybės neatlygintinai gauti po pastatais esantį žemės sklypą, už kurį „SKR Baltic“ pasirengusi į biudžetą sumokėti solidžią, valstybės nustatytą 7,345 mln. eurų sumą.

Minėti veikėjai sugalvojo įžūlią kombinaciją: aukšti valstybės pareigūnai už mokesčių mokėtojų pinigus suorganizuoja pastatų komplekso išpirkimą, tada valstybė nupirktus statinius biudžeto lėšomis nugriauna. Sekančiu ėjimu nuo pastatų atlaisvintas valstybinės žemės sklypas už žemės atkūrimo išvadas neatlygintinai atiduodamas ne kartą teistiems kombinatoriams bei jų kontroliuojamiems asmenims. Realizavus tokią schemą, teisėsaugai gerai žinomi veikėjai ir jų sąjungininkai valstybės sąskaita savo kišenes eilinį kartą pripildytų milijonais. Ir labai panašu, kad tik „SKR Baltic“ nepritaria tokiai garsių kombinatorių numatytai aferai su valstybine žeme.

Antras sutapimas, kad suinteresuotiems asmenims, kurie siekia apmulkinti valstybę bei neatlygintinai gauti užstatytą valstybinį sklypą, atstovauja buvęs Aplinkos ministerijos kancleris, kuris dirbo kancleriu, kai tai ministerijai vadovavo dabartinis, atmintį staiga praradęs žemės ūkio ministras.

Dar vienas sutapimas, jog buvusio kanclerio medžioklės draugas, dabar jau žemės ūkio viceministras, kuruoja valstybinės žemės klausimus. Tai ne tik medžioklės draugai – viceministras turėtų būti dėkingas advokatui, nes jį buvęs kancleris paskyrė į aukštas ministerijos departamento vadovo pareigas.

Galime tik spėlioti, kiek šie neįtikėtini sutapimai turėjo įtakos ministro atminčiai ir nurodymams „kovoti iki galo“ trukdant įgyvendinti nuosavybės teises.

Nei lašo iš dirbtinai sukurto didelio debesies

Dabar sugrįžkime prie pagarsėjusio ministro pastangomis inicijuotų tyrimų.

STT, ištyrusi suinteresuotų asmenų bei Žemės ūkio ministerijos padalinių sukurtus „nusikalstamus“ ir faktinius duomenis, 2022-05-18 priėmė sprendimą tyrimą nutraukti.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad „SKR Baltic“ teisėtai valdo pastatų kompleksą, esantį Oslo g. 1, Vilniuje. Pastatais yra pilnai užstatytas 8,2699 ha valstybinės žemės sklypas, todėl „SKR Baltic“ turi įstatyminę teisę ne aukciono tvarka pirkti po pastatais esantį žemės sklypą. Prieš sudarant taikos sutartį, Vyriausybės atstovų pasirinkti atestuoti vertintojai atliko valstybinio sklypo vertinimą ir nustatė 7,345 mln. eurų vertę. Taip pat nustatyta, jog apie derybų eigą dėl taikos sutarties – sklypo pardavimo žinojo Žemės ūkio ministerijos vadovai ir tam neprieštaravo, priešingai – 2021-07-05 rašte, adresuotame „SKR Baltic“, ministerija nurodė: „civilinėje byloje šiuo metu vyksta teisminė mediacija, t. y. teismo paskirtas mediatorius padės Jums taikiai išspręsti šį ginčą“.

STT konstatavo, kad sudarant 2021-12-17 taikos sutartį, kuria valstybė už 7,345 mln. eurų perleidžia „SKR Baltic“ 8,2699 ha žemės sklypą, neteisėtų veikų padaryta nebuvo.

Be to, STT pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad sudarant taikos sutartį, kuri kartu yra ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, valstybė ar kiti asmenys patyrė turtinę žalą.

Ar po tokių STT ir Prokuratūros išvadų Žemės ūkio ministerija sugebės pripažinti klydusi šnekėdama apie kažkokią didesnę sklypo kainą ir tuo pačiu daromą turtinę žalą valstybei.

Dėl 2021-12-17 taikos sutarties, sudarytos tarp Nacionalinės žemės tarnybos bei „SKR Baltic“, atitikties viešajam interesui pasisakė ir situaciją gerai žinanti, bet šiame tyrime nedalyvavusi Generalinė prokuratūra, kuri nurodė, kad taikos sutarties teisėtumo klausimai yra tik teismų kontrolės objektas. Iš Generalinės prokuratūros rašto aišku, jog priešingai nei Žemės ūkio ministerija dirbtinai kištis į teisminės valdžios veiklą ir pažeidinėti teismų nepriklausomumo bei valdžių padalijimo imperatyvų prokuratūra neketina.

Epilogas, bet dar ne pabaiga

Teisėsaugos institucijoms atmetus visus nepagrįstus kaltinimus netrukus bus galima stebėti, kiek toli ir aukštai siekia neskaidrūs interesai, nes būtent nuo to priklausys, kaip ilgai dar bus trukdoma naudotis privačia nuosavybe.

Jau tapo aišku, kad iš ministerijos rūmų bus trukdoma įvairiomis atakomis, nes po to, kai Žemės ūkio ministerijos vadovams nepavyko įtikinti nei STT, nei Prokuratūros, kad yra kažkokie pažeidimai, pagarsėjusio ministro užspausta Nacionalinė žemės tarnyba staiga pradėjo šalintis praktiškai baigto taikaus ginčo sprendimo. Generalinei prokuratūrai ir STT reikėtų atidžiai panagrinėti, kodėl pagarsėjusiam ministrui taip nesinori, kad būtų sudarytas skaidrus sandoris, kuris nutrauktų valstybės institucijų diskreditavimą ir didelę žalą darantį ilgalaikį nuosavybės teisių pažeidinėjimą.

Ministerijos koridoriuose jau garsiai kalbama, kad tai ne tik kažkokių neaiškių interesų gynimas, bet visų pirmą pelkių ministras savo „kovomis“ nori pridengti savo nekompetenciją.

Matysime, kiek dar bus keistų sutapimų, politikų pataikavimo norintiems be pagrindo kitų sąskaita praturtėti asmenims, kurie siekia, kad biudžetas negautų milijoninių pajamų, atitinkančių užstatyto valstybinio sklypo vertę.

Šioje istorijoje blogiausia yra tai, kad prisidengiant viešųjų interesų ir kitais lozungais yra ne tik dirbtinai kuriami trukdžiai investicijoms ir teisėtai veikiančiam verslui, bet kartu bandoma apmulkinti valstybę bei visus mokesčių mokėtojus.