Gitano Nausėdos laukia galvosūkis – ką daryti su Garliavos pedofilijos ir nužudymų byla

 Gitano Nausėdos laukia galvosūkis – ką daryti su Garliavos pedofilijos ir nužudymų byla 

 

‘Laisvo laikraščio” redaktorius kreipėsi laišku į Prezidentą Gitaną Nausėą, nurodydamas begalę jam žinomų prokuratūtos ir teismų nusikalstamų veiksmų, tiriant vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą.

Kaip žinia, prezidentas G.Nausėda prieš rinkimus žadėjo „atstatyti teisingumą”,  ir kol kas savo žodžio laikosi – visa ši mafijinę sistema, kuri save įvardina kaip „teisinė sistema”, nors ir lėtai, tačiau valosi. Akivaizdu, kad atskleidus tikruosius šių nusikaltimų užsakovus, gali tekti  atsakyti ir daugeliui vadinamojo „elito” atstovų.  

 

 

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Pareiškėjas Aurimas Drižius, ak. 

 

Konstitucijos per. 23b, Vilnius

 

Pranešimas apie masinį dokumentų klastojimą, slepiant labai sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymus ir mažamečių seksualinį prievartavimą vadinamojoje Garliavos pedofilijos byloje

2009 m. spalio mėnesį buvo nužudyti Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, po kiek laiko – dar du žmonės – Drąsius Kedys ir Andrius Ūsas.

Visi šie nužudymai iki šiol nėra išaiškinti, o už šiuos nusikaltimus nuteisti asmenys yra nekalti, prokuratūrai ir teismams masiškai klastojant bylas ir įrodymus.

Kaip žinia, Kauno gyventojas Drąsius Kedys kreipėsi į prokuratūrą dėl savo mažametės dukros Deimantės Kedytės seksualinio prievartavimo. Ne karta apklausta mažametė parodė, kad ji ir jos pusseserė Orinta buvo prievartaujamos tai oraliniu, tai analiniu būdu, dalyvaujant abiejų motinoms, kurios už šiuos „seansus“ imdavo pinigus iš pedofilų.

Minėtoje pedofilijos byloje prokuratūra sąmoningai klastojo bylos įrodymus, norėdama padėti išvengi atsakomybės sunkius nusikaltimus – mažamečių seksualinį prievartavimą – padariusiems asmenims.  „Laisvo laikraščio“ redakcijos turimi dokumentai patvirtina, kad generalinės prokuratūros prokurorai tyčia ir sąmoningai klastojo vadinamosios pedofilijos bylos įrodymus. Lygiai tą patį darė ir visų pakopų teismai – sąmoningai rašė į savo nutartis žinomai melagingus duomenis. Tai prokurorų ir teisėjų piktnaudžiavimas, slepiant labai sunkius nusikaltimus – žmonių nužudymus ir mažamečių prievartavimą.  Mažamečių vaikų seksualinį prievartavimą rodo, kad tiek teismuose ir prokuratūroje dirba labai galinga nusikalstama grupuotė, kurios nusikaltimus iki šiol dengia vadinamoji „teisėsauga“.

Todėl pateikiu faktus, kurie rodo, kaip prokuratūra ir teismai sąmoningai klastojo šios bylos įrodymus, siekdami paslėpti labai sunkius nusikaltimus įvykdžiusius asmenis:

1. Šios bylos tyrimui vadovavęs toks prokuroras R.Šileika savo nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dviejų mažamečių – Deimantės Kedytės ir Orintos Naruševičiūtės prievartavimo nurodo, kad neva „ekspertizė parodė, kad O.Naruševičiūtės storoji žarna buvo išplatėjusi dėl to, kad mergaitė sirgo liga“. Tačiau iš tikrųjų pedofilų auką apžiūrėjusio profesoriaus Bagzevičiaus išvadoje buvo parašyta, kad „storosios žarnos išplatėjimą galėjo sąlygoti veikimas kietu buku daiktu“. Tačiau prokuroras nurodė, kad auka pati sirgo kažkokia liga, todėl nelaikė išmatų, ir sulaukusi dešimties metų mergaitė vis dar vaikščiojo su pamperus. Tokia prokuroro išvada prieštaravo visiems bylos įrodymams, tačiau teismas ją priėmė kaip įrodymą, kad „jokios pedofilijos nebuvo“.
2. Apklausiant liudytoja N.Venckienę, ji atsakė, kad tikrai Deimantė pasakojo, kad jos pusseserę Orintą prievartavo. „Jai dažniausiai kišdavo „sysalą“ į užpakalį. Dar Venckienė atsiminė, kad Deimantė pasakojo, kad ir Jonas jai kišdavo, Orinta verkdavo, o Laima Stankūnaitė ir Violeta Naruševičienė viską matydavo.  Tai aiškus mažamečių vaikų prievartavimas, tačiau prokuratūra net nepateikė kaltinimų Violetai Naruševičienei, o vienintelę nukentėjusios Orintos Naruševičiūtės apklausą vykdė kartu su jos motina, kuri matyt ir pelnėsi ir savo dukros pardavinėjimo pedofilams. Tai aiškus BPK pažeidimas, kai nukentėjęs vaikas apklausiamas kartu su galimai ją pardavinėjusią motina, ir tada vaikas paneigia, kad buvo prievartaujamas. Prokuratūra specialiai netyrė O.Naruševičiūtės prievartavimo bylos, nes suprato, kad su tokiais įrodymais – medicinos ekspertai net praėjus metams po prievartavimo nurodė, kad mergaitės storoji žarna galėjo būti veikiama „kietu buku daiktu“, ir todėl nelaikė išmatų – nepavyks numarinti šios bylos.
3. Panevėžio apygardos teismo kolegija (teisėjai Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis), pirminkaujama šiuo metu Aukščiausiame teisme dirbančio teisėjo E.Gladučio, 2010 m. nutraukė vadinamąją Garliavos pedofilijos bylą ir nurodė, kad „kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus“. Tačiau tokių pokalbių išklotinių minėtoje byloje apskritai nebuvo, todėl teismo kolegija negalėjo analizuoti to, ko nebuvo byloje.

tai, kad jos koloegos taip grubiai klastos savo nutartį, Neringa Venckienė išgyveno itin skausmingai. Interviu „Laisvam laikraščiui“ ji sakė : „Tiesą sakant, pačias didžiausias savo viltis siejau su apygardos teismo teisėjais. Maniau, kad jie kvalifikuoti, protingi, įsigilins į mūsų skundus ir juos patenkins. Tikėjausi, kad L. Stankūnaitei bus pareikšti įtarimai, ji bus nuteista, o mažametė mano brolio dukrelė augs saugi. Bet de ja!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis yra pasityčiojimas iš teisingumo ir visiškas ignoravimas mažametės atstovų prašymų bei motyvų. Aš, pavyzdžiui, taip galvoju: net jeigu tu jauti baimę dėl pedofilų klano galių, jeigu tau, kaip teisėjui, kažkas daro įtaką, nebūk teisėju arba bent jau nusišalink. O taip, kaip dabar – spręsti bylą ir iš esmės pasakyti, kad toms dviem mergaitėms niekada nieko nebuvo daroma, manau, tai yra pats didžiausias nusikaltimas!.. Gal ir negalima linkėti kitiems blogo, bet aš norėčiau, kad šie trys teisėjai: Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė ir Arnoldas Šukaitis išgyventų tai, ką išgyveno mano brolis Drąsius, mano tėvai ir aš. Kad šių teisėjų vaikai ar anūkai išgyventų tai, ką išgyveno mano brolio dukrelė!.. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodyta, kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu gautus A Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių duomenis, nebuvo nė vieno tiesioginio ar per kitus asmenis kontakto telefonu, kuris leistų teigti buvus ryšį tarp nurodytų asmenų ir J. Furmanavičiaus. Tačiau ką šie teisėjai išanalizavo ir ką jie tyrė, jeigu byloje nėra galimų prievartautojų telefoninių pokalbių duomenų? Nesuprantu, kaip galima apygardos teismo teisėjui rašyti tokį melą?!.. Į nagrinėjamą bylą A. Ūso, V. Naruševičienės, L Stankūnaitės ir J. Furmanavičiaus telefoninių pokalbių išklotinės neįdėtos. Kaip teismo posėdžio metu Panevėžio apygardos teisme prokuroras R.Šileika pasakė – telefoninių pokalbių išklotinių buvo šeši tomai, todėl jis, neva nenorėdamas apkrauti bylos, jų neįdėjo“.

 

4. Vilniaus apygardos teismo kolegija, pirmininkaujama Audriaus Cinino, visiškai išteisino pedofilijos bylos įtariamąjį Audrių Ūsą, net neapklaususi nukentėjusios Deimantės Kedytės, o A.Cininas, pats sugalvojo, kad „mergaitės atmintis ištrinta“. Tai šiurkštūs BPK pažeidimai, padaryti specialiai tam, kad numarinti pedofilijos bylos tyrimą. Po šio sprendimo teisėjas A.Cininas taip pat prezidentės rūpesčiu buvo paskirtas į Vilniaus apygardos teismą.
5. Kėdainių rajono teismo teisėjas Bronius Varsackis viešai aiškindamas tokios nutarties (skubiai gražinti Deimantę jos motinai, kuri tuo metu buvo įtariama savadavimu) priėmimo motyvus. sakė, kad jis įrodymus tyrė keletą kartu, kai kuriuos – dešimt kartu. Taip pat sakė, kad perskaičius psichologo išvadas, jam pasidarė aišku, kad vaikas turi augti su motina. Tačiau B. Varsackio 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodyta, kad nutraukdamas civilinę byla, teismas netiria ir nenagrinėja įrodymu. Nutartyje iš viso nieko nėra pasisakyta apie psichologų, socialinių darbuotojų išvadas. Taigi teisėjas, neištyręs įrodymų, parengiamajame teismo posėdyje nutraukęs bylą, neturėjo teisės vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Stankūnaite.

 

6. Lygiai taip pat prokurorai žinomai melagingai nurodė, kad Orinta Naruševičiūtė nebuvo prievartaujama analiniu būdu, nors tai paliudijo kita auka – Deimantė Kedytė. Nors medicinos ekspertizė nurodė, kad O.Naruševičiūtės „sveikatos sutrikimai, susiję su išmatų nelaikymu, susiję su tuo, kad jos storoji žarna galėjo būti veikiama kietu buku daiktu“. Tačiau prokuratūra, užuot ištirusi šį sunkų nusikaltimą prieš vaiką, suklastoja savo nutartį, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodo, kad neva O.Naruševičiūtės sveikatos problemos kilo dėl jos ligos. Tačiau byloje jokių duomenų apie tai, kad mergaitė iki prievartavimo sirgtų kokiomis nors ligomis nėra, todėl prokuratūra, sąmoningai suklastodama nutartį, pati tampa nusikaltimo bendrininke.
7. Pedofilijos bylą pradėjęs tirti prokuroras Nerijus Bieliauskas gerai pasidarbavo – kai tyrimas buvo perduotas iš Kauno į Vilniaus apygardos prokuratūrą, byla per kelis mėnesius išsipūtė iki 7 tomų. Buvo surinkti sunkiai nuginčijami buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninio padėjėjo A.Ūso kaltės įrodymai: jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis, tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Netiesiogiai A.Ūso kaltę gali patvirtinti ir buvusios D.Kedžio sugyventinės sesers Violetos Naruševičienės, nušautos spalio 5 d., nepilnametė dukra.

 

Tačiau N.Bieliausko entuziazmą greitai atšaldė jo bosas Ramutis Jancevičius – po eilinio poklabio su savo viršininku. N.Bielauskas pareiškė išeinas iš darbo prokuratūroje ir pridūrė, kad „jeigu jam kas nors atsitiks, jis netylės”.

R.Jancevičius vaidmuo slepiant šiuos nusikaltimus buvo dar svarbesnis – prokuratūra nuslėpė tyrimo metu surinktus duomenis apie tai, kad prievartautos mergaitės papasakotos aplinkybės sutapo su A.Ūso mobilaus telefono buvimo vieta. prokuratūra taip pat sunaikino 9 tomus įtariamųjų pokalbių mobiliais telefonais – tai būtų atskleidę visą pedofilų tinklą politikoje ir teisėsaugoje.

Šiame interviu ‘Lietuvos ryte” R.Jancevičius prišnekėjo tiek  nesąmonių, kad dabar matyt net pats gailisi, nes šie žodžiai visiškai priešingi jo ankstesniems teiginiams. Čia R.Jancevičius pripažįsta, kad prokuratūra neva visai be pagrindo persekiojo A.ūsą: „Ūso šeimai pasakiau, kad byloje yra tam tikrų niuansų, nes A.Ūsas su mumis buvo ne visai atviras, tad mes perduosime bylą į teismą. Tačiau jei niekas nepasikeis, mes nueisime ir paprašysime išteisinti. A.Ūso šeima mane suprato ir dėl to niekada nepriekaištavo”.

 

 Pedofilijos bylą pradžioje tyręs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Nerijus Bieliauskas interviu LL prisipažino, kad po to, kai pats savo akimis pamatė, kaip prokuratūros vadovai žlugdo garsiąją pedofilijos bylą, jis suprato, kad nebegali dirbti šioje struktūroje. Jis taip pat sakė netikintis atsitiktinumais šioje byloje ir kaip nužudyti net keturi žmonės (Jonas Furmanavičius, Violeta Naruševičienė, Jonas Ūsas, Drąsius Kedys), o prokuratūra pastarųjų dviejų žmonių mirtį vadina nelaimingais atsitikimais.

 

„Kai aš paprašiau sudaryti tyrimo grupę tirti pedofilijos bylai, tai R. Jancevičius (Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras)  man atsakė: „ai, nebūk formalistas“, – pasakojo N.Bieliauskas. 

 

 

 

7. Neringa Venckienė nurodė tokias aplinkybes apie tai, kaip prokuratūra klastojo pedofilijos bylą : „Gal būtent toks prokurorų NEVEIKIMAS turėtų būti siejamas su taip dažnai minimu jų įsitikinimu, kad mergaitės prisiminimai ilgainiui turi silpti, tai yra stokoti tikslumo bei nuoseklumo?

Gal būtent dėl šios priežasties buvo tiek laiko vilkinama atlikti nurodytą procesinį veiksmą, viliantis, kad mažametė užmirš ją seksualiai išnaudojusius asmenis. Ikiteisminį tyrimą atlikusių prokurorų elgesys šioje situacijoje logiškai nepaaiškinamas, kadangi, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos – krūvos formalių atsakymų į D. Kedžio prašymus atlikti galimų įtariamųjų atpažinimą, beveik metus laiko buvo teigiama, kad atlikti įtariamojo A. Ūso atpažinimą nesą jokio pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo duomenys neginčijamai patvirtina, kad mažametė su juo yra pažįstama, kadangi jis yra jos krikšto tėvas.

Kodėl ši aplinkybė pasikeitė beveik po metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tai yra 2009-10-23 ir kodėl nurodytą dieną prokurorui R. Šileikai atsirado būtinybė parodyti nukentėjusiajai atpažinti įtariamąjį A. Ūsą, parodant jo fotonuotrauką su ūsais? Nors prieš tai R. Šileika ne vieną kartą teigė, kad tokio procesinio veiksmo atlikti nereikia (iš skundžiamų nutarimų tai visiškai neaišku). Tai leidžia daryti pagrįstas išvadas apie ikiteisminio tyrimo šališkumą, neišsamumą, nenuoseklumą bei netinkamą jo atlikimą ir organizavimą.

Nutarimuose tiek prokuroras R. Šileika, tiek ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie galimą antros mergaitės seksualinę prievartą ir V.Naruševičienės bendrininkavimą tvirkinant bei seksualiai prievartaujant mažametes. Tai, jų manymu, leidžia abejoti ir pirmosios nukentėjusios mergaitės parodymų išsamumu.

Akivaizdu, jog tokios skundžiamų procesinių sprendimų išvados aiškiai nepagrįstos, kadangi, darant tokias išvadas, visiškai nebuvo vadovautasi mažametės nukentėjusios D.Kedžio dukrelės parodymais, o taip pat liudytojų L. Kedienės, D. Kedžio, N. Venckienės, V. A. Kedžio, O. Girdauskienės parodymais bei duomenimis, gautais atliekant L. Stankūnaitės ir A. Ūso tyrimą poligrafu. Būtent šio tyrimo metu užfiksuota abiejų nurodytų asmenų reakcija neigiant iš esmės tas pačias aplinkybes, susijusias su kitos mergaitės tvirkinimu bei galimu seksualiniu prievartavimu ir V. Naruševičienės dalyvavimą tame procese.

Gauti duomenys nebuvo palyginti su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis (mergaitės apklausų ir jos pasakojimų metu užfiksuotomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais ir kt.), o ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų kitos mažametės atžvilgiu atliktas neišsamiai ir netinkamai, o tai, be abejo, sudarė sąlygas priimti aiškiai neteisėtus ir nepagrįstus nutarimus.

Kaip matyti iš byloje esančios antrosios mergaitės 2009 m. balandžio 22 d. apklausos, atliktos Kauno apskrities VPK Vaiko apklausos kambaryje, šios apklausos metu, patalpoje, kurioje psichologė S. Dirvelytė kalbėjosi su Rita (vardas pakeistas), betarpiškai dalyvavo ir mergaitės motina V. Naruševičienė, nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių ją įtarti bendrininkavus tvirkinant ir seksualiai prievartaujant dvi mergaites (171., b.l. 1-15).

Kieno nurodymu V. Naruševičienė buvo vaiko apklausos patalpoje, atliekant antrosios mergaitės apklausą? Tai visiškai neaišku, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo tiesioginės įtakos antrosios nukentėjusiosios parodymų išsamumui. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu, penkis kartus apklausiant mažametę D.Kedytę, nei vienoje iš jos apklausų nebuvo leista dalyvauti jos įstatyminiams atstovams? Tai irgi visiškai neaišku.

Priimant skundžiamus nutarimus, prokurorai R. Šileika ir B. Maculevičius besąlygiškai vadovavosi vienintelės apklausos metu duotais antrosios mergaitės parodymais, laikydami, kad jie yra nuoseklūs ir nekeliantys jokių abejonių, nors tai akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių!..

Antrosios mergaitės išgyvenimai

Susipažinus su minimos apklausos stenograma akivaizdu, kad jos metu antroji mergaitė liudijo, kad Andrių (Ūsą) matė tik vieną kartą (17, b.1.9), ką, beje, savo apklausoje nurodo ir L. Stankūnaitė. Toliau mergaitė pasakoja: „Andrius mergaitei (Drąsiaus Kedžio dukrai) nupirkdavo žaisliukų, vienąkart nupirko tokį namelį, nupirko baldus Barbei. Nu jisai vis pirkdavo jai visko. Kartais abiem po čiulpinuką: vieną – man, kitą-jai (Drąsiaus Kedžio dukrelei) “.

Į psichologės klausimą, ar Andrius (Ūsas) kada nors svečiuose būdavo pas Laimutę (Stankūnaitę), kada jos būdavo kartu su pussesere, Rita atsakė: „Kartais. Nu, jisai daugiausia kaip būna… nu vieną kartą mačiau per krikštynas juos, jį vien, jį mačiau. Diena tada buvo, krikštynos tada buvo. Jisai, kai baigėsi tos, tie krikštynai, tada jisai išvažiavo. Nu nuvežė tada Laimutę, ją (D. Kedžio dukrelę) “.

Vėliau mergaitė, kalbėdama apie Andrių Ūsą, pasakė: .Andrius nebuvo likęs miegot pas Laimutę, fui, man tai iis nelabai toks geras“. Jai jisai nepatinka, tiktai nebent jisai jos (D. Kedžio dukrelės) draugas, o Linas (L. Stankūnaitės draugas) yra jos draugas, Andrius negražus, baisus labai, storas (17 t., b.1.10). Akivaizdu, kad toks A. Ūso apibūdinimas sutampa su D. Kedžio dukrelės išdėstytu jo apibūdinimu.

Mergaitė pasakoja, kur Andrius pirkdavo čiulpinukus, nežino: „Jis atvažiuodavo ir tada duodavo. Jisai, kai atvažiuodavo, vaišindavo kažkuo. Bet kartais, kai atvažiuodavo, tai nieko neduodavo“.

Psichologės klausiama, kiek kartų matė A. Ūsą, Rita atsakė: ..Du tik“ (17 t., b.l. 11). Vėliau mergaitė pasakoja: „Atėjęs Andrius pašneka su Laimute, pašneka su ja (D. Kedžio dukrele). Su ja. Rita, jis nekalbėdavo. Jai jis – ne draugas. Jis tik su ja (D. Kedžio dukrele) kalba, o su ja visai ne“ (17 t., b.l. 12).

Į psichologės klausimą, ar Andrius nėra ką nors kada nors padaręs, kad jai būtų nemalonu, mergaitė atsako: ..Ne. to nebuvo ir nebus“ (17 t., b.l. 13). Kalbėdama apie A. Ūsą, Rita pasakė, kad ,jisai elgėsi, kaip nepažįstama aš jam“ (17 t., b.l. 14). Vertinant šiuos mažametės paaiškinimus, akivaizdu, kad antroji mergaitė savo pasakojimuose, kalbėdama apie Andriu Ūsą, neretai vartoja būtąjį dažninį laiką. Tai leidžia pagristai manyti, kad antroji mergaitė yra mačiusi Andriu Ūsą daug kartų, tačiau bando tai slėpti, veikiama kažkieno įtakos. Nors vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis yra pagrindo įtarti, kad ši mergaitė galėjo būti tvirkinama ir seksualiai prievartaujama, deja, ikiteisminio tyrimo metu nė karto nebuvo kreiptasi Į specialistus su prašymu įvertinti jos 2009 m. balandžio 22 d. apklausos metu duotų parodymų turinį bei atsakyti į klausimus: kokią įtaką vaiko parodymams turėjo tiesioginis mamos dalyvavimas apklausos kambaryje? Kodėl antroji mergaitė, kalbėdama apie A. Ūsą, vartoja būtąjį dažninį laiką?.. Nors tuo tarpu Drąsiaus Kedžio dukros parodymų patikimumas buvo vertinamas net keletą kartų!..

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai duomenų įtarti, kad ši mergaitė galėjo būti tvirkinama ir seksualiai prievartaujama A. Ūso ir J. Furmanavičiaus, tačiau, skirtingai nei D. Kedžio dukrai, nė vienas iš nurodytų asmenų jai nebuvo parodytas atpažinti nei gyvai, nei iš fotonuotraukų. Kodėl tokie procesiniai veiksmai neatlikti – taip ir lieka visiškai neaišku.

Skundžiamame nutarime prokuroras B. Maculevičius teigia, jog 186 straipsnio 5 dalis suteikia teisę jaunesnio kaip aštuoniolikos metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauti jo atstovui. Esą dėl to V. Naruševičienei ir buvo leista dalyvauti minėtoje jos dukros apklausoje. TAČIAU B. Maculevičius net neužsimena apie tai, kodėl, vadovaujantis ta pačia LR BPK 186 str. 5 d., nė vienoje nukentėjusios mažametės mano brolio dukros apklausoje nebuvo leista dalyvauti jokiam jos atstovui? Kodėl tame pačiame ikiteisminiame tyrime, atliekant tuos pačius procesinius veiksmus, tos pačios procesinės teisės normos buvo taikomos kardinaliai priešingai? Teisinėje praktikoje, vadovaujantis bešališkumo principu, jokiu būdu tai netoleruotina!.. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir i tai, kad vienintelės apklausos metu, kuri vvko tik apie valandą laiko (17 t. b.l.Ik nuo 9. 45 vai, iki 11 vai., antrajai mergaitei reikėjo eiti pasikeisti kelnes. Iš motinos V. Naruševičienės kalbos (17 t., b.1.151. kad ..na patikrinsim, kas tenai, kokie reikalai“. ..sakau, iai kelnytes reikia dar man patikrinti. Mes prie to nacio, vis tiek norėsiu kelnytes susitikrint“. akivaizdu, kad mergaitė ir apklausos metu turėjo sveikatos problemų, susijusiu su išmatų ir / ar šlapimo nelaikymu. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, antrosios mergaitės sveikatos problemos, susijusios su išmatų nelaikymu, atsirado būtent laikotarpiu nuo 2006 m. pradžios iki 2008 m. pabaigos. Tai sutampa su A. Ūsui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laiku!..

Kaip matyti iš liudytojo gydytojo G. Čereškevičiaus apklausos protokolo (17 t., b.l. 145-146), pastarasis parodė, kad būtent 2008 m. sausio mėnesį sulaukė nusiskundimų dėl to, kad mergaitė nelaiko išmatų. O kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2009-10- 16 liudytojos N. Naruševičienės (močiutės) apklausos protokolo (17 t., b.l. 57-58), pastaroji, priešingai V. Naruševičienės ir D. Naruševičiaus parodymams, teigia, kad mergaitė sveikatos problemų, susijusių su išmatų nelaikymu, turėjo nuo 2-3 metų. Nors tai akivaizdžiai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu apklaustų pedagogų (mokytojų, darželio auklėtojų) parodymams!..

Apklausos metu liudytojas G. Cereškevičius liudijo, kad esant funkciškai padidėjusiai mergaitės tiesiajai žarnai, kaip viena iš tokio sutrikimo alternatyvų gali būti sąlygota lytinių santykių su mergaite per tiesiosios žarnos išeinamąją angą. Iš esmės tą patį patvirtino ir liudytojas R. Bagdzevičius 2009-10-23 jo apklausos metu (171., b.l. 148-149). Sis liudytojas taip pat patvirtino, jog pirmas mergaitės vizitas pas jį dėl tuštinimosi problemų buvo 2008 m. gruodžio 8 d. Tai yra jau pradėjus šį ikiteisminį tyrimą ir esant pagrįstai rizikai, kad mažamečių tvirkinimo bei seksualinio prievartavimo faktai gali būti išaiškinti. Šios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog mergaitei buvo diagnozuotas lėtinis tiesiosios žarnos funkcijos sutrikimas – tiesioji žarna buvo išsiplėtusi virš amžiaus normos ribų. Kaip vieną iš tokio funkcijos sutrikimo priežasčių liudytojas R. Bagdzevičius įvardijo išorinį poveikį mergaitės išangei, bet čia pat paaiškino, kad nustatyti lytinio išnaudojimo požymius medicininiais tyrimais yra ganėtinai sunku.

Minėtieji medikai, mano nuomone, išreiškė savo požiūri, tačiau gan aptakiai, galbūt bijodami neteisėtų pasekmių ir pan. Tačiau nepriklausomi medicinos konsultantai – ginekologai, proktologai tvirtina, jog tokie negalavimai, jei jų nebuvo anksčiau, atsiranda tik dėl seksualinės prievartos analiniu būdu.

Kaip matyti iš byloje esančios 2009-11 -03 SPECIALISTO IŠ VADOS Nr. G4534/09(01), joje teigiama, jog mergaitės išmatų nelaikymas gali būti (teoriškai) susijęs su vidurių užkietėjimu ar neuropsichiniais faktoriais, kurie nedetalizuojami. Nurodoma, jog medicininių požymių, kurie leistų šlapimo ir išmatų sulaikymą susieti su seksualiniais veiksmais (varpos įvedimu Į tiesiąją žarną ar mergaitės išorinių lytinių organų lytine varpa arba ranka lietimu), nenustatyta.

Reikia pripažinti, jog sunku suprasti, kokie medicininiai požymiai gali patvirtinti lytinių organų lietimą ranka.

Akivaizdu, kad duodant šią specialisto išvadą visiškai nebuvo įvertinti liudytoių (gydytoju) G. Cereškevičiaus ir R. Bagdzevičiaus parodymai apie tai, kad viena iš mergaitei diagnozuotu sveikatos sutrikdymo, susijusios su išmatų nelaikymu, priežasčių gali būti lytiniai santykiai su ia per tiesiąją žarną.

Klausimas, ar tokio fizinio sąlyčio požymiai gali išlikti daugiau kaip metus po galimai patirtos seksualinės prievartos, nei šią specialisto išvadą surašiusiam „specialistui“, nei kitiems specialistams ar liudytojams (gydytojams) net nebuvo užduotas. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2009-08-27 specialisto išvados Nr. G3416/09 (01), antrosios mergaitės medicininis tyrimas buvo atliktas, praėjus beveik devyniems mėnesiams po galimos seksualinės prievartos pabaigos. Šioje specialisto išvadoje konstatuojama, jog mergaitės mergystės plėvė nepažeista (nors ikiteisminio tyrimo metu niekada nebuvo jokių duomenų, kad mergaitė būtų seksualiai prievartaujama atliekant natūralų lytinį aktą). Apžiūrėjus ją išorinių sužalojimų žymių (taip jų – lytinių organų, išangės, tarpvietės srityje) nematyti. Medicininių požymių, nurodančių į tai, kad su mergaite buvo lytiškai santykiauta, nėra. Deja, šiam „specialistui“ net nebuvo užduotas klausimas, ar praėjus tiek laiko nuo galimo vaiko seksualinio prievartavimo pabaigos (9 mėn.), yra galimybių surasti tokio nusikaltimo pėdsakus?!.. Pabaigus ikiteisminį tyrimą buvo pateiktas prašymas jį papildyti – atlikti papildomą antrosios mergaitės apklausą, nedalyvaujant jos artimiesiems (tai būtų leidę įvertinti vienintelės apklausos patikimumą, atsižvelgiant į šiame skunde nurodytas jų detales, keliančias pagrįstų abejonių jų teisingumu), ir papildomą teismo eksperto J. M. Paliulio, atlikusio mergaitės teismo medicininę ekspertizę, apklausą, tačiau visi šie prašymai buvo atmesti. 

Nepaisant nurodytų aplinkybių, skundžiamus nutarimus priėmę prokurorai minėtus liudytojų parodymus ir specialisto išvadą laikė besąlygiškai patvirtinančiais, jog antroji mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, nors jai diagnozuotas funkcinis storosios žarnos išsiplėtimas būtent galimos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu. Toks nutarimas, mano įsitikinimu, akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių medicininių dokumentų, juose konstatuota, kad mergaitės išmatų nelaikymas yra susijęs su vidurių užkietėjimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma išsiaiškinti, ar tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys medicininiai duomenys. Atvirkščiai, kaip matyti iš tyrimui pateiktų mergaitės medicininių dokumentų, iš esmės nei viename iš jų neužfiksuoti jokie nusiskundimai, susiję su vidurių užkietėjimu. Priešingai, mergaitės motina V. Naruševičienė teigė, kad mergaitė tuštinasi normaliai, po vieną kartą kiekvieną dieną. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad jokių mergaitės tuštinimosi sutrikimų medicininiuose dokumentuose neužfiksuota.

Net ir neturint specialių medicinos žinių, galima teigti, jog tam, kad nuo vidurių užkietėjimo išsivystytų funkciniai storosios žarnos pakitimai, šiuo atveju, jos padidėjimas, tai turėtų tęstis gan ilgą laiką. Tačiau, kaip jau ir nurodžiau šiame skunde, tokių duomenų ikiteisminio tyrimo dokumentuose nėra.

Kaip vienas iš tokio susirgimo, tai yra funkcinio storosios žarnos padidėjimo dėl užkietėjusių vidurių, diagnozavimo požymių, medicininėje literatūroje yra nurodomas kartu atsirandantis ir storosios žarnos pailgėjimas, kuris išsivysto ilgą laiką storojoje žarnoje kaupiantis išmatoms. Nieko panašaus aptariamu atveju mergaitei nebuvo diagnozuota. Atliekant ikiteisminį tyrimą, visiškai nebuvo aiškinamasi ir tai, kodėl iki tam tikro laiko sveikai, jaunai, jokių nusiskundimų neturėjusiai mergaitei pradeda atsirasti gan dažnas šlapimo pūslės uždegimas, kurio priežastis, kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, yra „E coli“ bakterija – medicinoje vadinama žarnyno arba išmatų bakterija. Niekam ikiteisminio tyrimo metu net nekilo klausimas: kaip nurodyta bakterija galėjo patekti į mažametės mergaitės pūslę, jeigu ji turėtų būti žarnyne, o vėliau pasišalinti iš jo kartu su išmatomis?..

Vertinant ikiteisminiam tyrimui pateiktus mergaitės medicininius dokumentus, akivaizdu, kad pasitvirtinus nurodytai diagnozei, jog mergaitės storoji žarna išsiplėtė nuo vidurių užkietėjimo, tai po gydymo, skirto KMUK, nurodytas sveikatos sutrikimas turėjo išnykti. Tačiau mergaitės tėvas D. Naruševičius apklausoje nurodo, kad po nurodyto gydymo niekas nepasikeitė. Mergaitė ir toliau nelaiko išmatų, tačiau į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgta. Be abejo, tai kelia pagrįstų abejonių, ar mergaitei nustatyta diagnozė yra teisinga.

Kokia mergaitės sveikatos būklė yra šiandien, apskritai nežinoma. Mergaitės globa patikėta daugybę kari} teistam tėvui, suteikus galimybę kuo skubiau ją išgabenti į užsienį!.. Nors L. Stankūnaitė buvo kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kad ši mergaitė galėtų pasimatyti su savo pussesere, mano brolio dukrele, tačiau, man davus sutikimą, jos į pasimatymą niekas neatvežė. Nuo 2009 m. spalio 5 d. nė Rita, nei L. Stankūnaitės tėvai neatvyko pasimatyti su mano brolio dukrele.

Visos šios aplinkybės leidžia teigti: išvadą apie tai, jog ši mergaitė nebuvo seksualiai prievartaujama, prokuroras B. Maculevičius padarė vadovaudamasis mažametės nukentėjusiosios vienintelės apklausos metu, dalyvaujant jos motinai (kuri galimai bendrininkavo seksualiai išnaudojant savo dukrą), gautais parodymais. Taip pat po devynių mėnesių nuo galimos nusikalstamos veikos pabaigos surašyta ir teismo medicinos eksperto išvada, kurios surašymui mergaitę taip pat atvežė jos motina V. Naruševičienė, ir kurioje teigiama, kad mergaitės mergystės plėvė nepažeista bei nėra duomenų apie jos patirtą seksualinę prievartą. Nors praėjus tokiam laiko tarpui nuo seksualinės prievartos pabaigos, jeigu tai buvo daroma santykiaujant per analinę angą, tokios veikos požymių nėra galimybės nustatyti!..

Noriu pasakyti, kad Drąsiaus dukrelė yra mylima, apsaugota nuo prievartos ir išnaudojimo. O ar kita mergaite kas nors rūpinasi? Kur ji yra? Ir apskritai, ar ji gyva?“.

Visos šios aplinkybės ir kiti mano išvardinti faktai rodo, kad prokuratūra sąmoningai veikė nusikaltėlių naudai, klastojo įrodymus, rašė melagingus nutarimus ir visaip kaip kitaip vengė atlikti savo tyarnybines pareigas.

Visi šie sunkūs nusikaltimai iki šiol nėra atskleisti, todėl teismui teks prisiimti visą drąsą ir panaikinti minėtus prokuratūros nutarimus, o taip pat atnaujinti minėtą Garliavos pedofilijos bylą.

7. Nesuvokiamos peripetijos. Andriaus Ūso

vaidmuo pedofilijos istorijoje

Kodėl tiek Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, tiek ir Vilniaus apygardos prokurorai netgi visuomenės informavimo priemonėse jau buvo paskelbę, kad šio ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis A. Ūsas laiko tarpu nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksli nenustatytą skaičių kartų tvirkino mažametę nukentėjusiąją ir byla keliauja į teismą, i tai reiškia, kad D. Kedžio 2008-11-29 nurodytos aplinkybės visiškai pasitvirtino.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal mažametės nukentėjusios įstatyminio atstovo Drąsiaus Kedžio 2008 m. lapkričio 29 d. pareiškimą (I t., b.l 10), kuriame mano brolis nurodė, jog mažametės dukters motin; su kuria pareiškėjas kartu negyvena, paskutinį kartą mergaitę buvo pasiėmusi pas save 2008 m. lapkričio 21-23 d. Sugrįžusi iš savo motinos, jo dukra šiomis dienomis pradėjo pasakoti, kad jai būnant pas mamą, ten ateina Frančeskas arba Andrius, o kai guli lovį jie mama, Andrius ir ji, tai mama ir Andrius ją laižo…

Kadangi D. Kedžiui bylinėjantis su mergaitės motina L. Stankūnaite dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo pastarajai atstovavo tuometinio Seimo nario visuomeninis padėjėjas Andrius Ūsas, pareiškėjas įtarė, jog mergaitės pasakojimuos minimas Andrius, kuris galėjęs tvirkinti jo mažametę dukrą, yra būtent Andrius Ūsą; Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK 2008 m. lapkričio 30 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-834-08 mažametė nukentėjusioji 2008 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities VPK vaiko apklausos kambaryje buvo apklausta psichologės S. Dirvelytės. Šios apklausos metu (I t., b.l 24) mergaitė, duodama paaiškinimus ir pažymėdama ženklu ant psichologės jai pateikto piešinio su žmogaus atvaizdu patvirtino, jog Andrius Ūsai kuris yra storu pilvu, būnant kartu mergaitės motinai L. Stankūnaitei, dienos meti laižė jai veidą, nosį, ausis, kaklą, burną, kaklą ir sėdmenis, kuriuos mergaitė vadina „šikna“. Šios apklausos metu mažametė nukentėiusioii. duodama paaiškinimus ir pa žymėdama ant psichologės pateikto piešinio su žmogaus atvaizdu, taipogi patvirtino įog Andrius Ūsas jai liepė įi laižyti, ir ii iam laižė krūtinę, kojas ir lytinius organus. J taip pat nurodė, kad Andrius Ūsas tai darė daug kartų.

 Skunde pabrėžiau, kad šie mažametės nukentėjusios parodymai, duoti 2008 12-17 apklausos metu, kuriais, kaip teigiama skundžiamame nutarime, vadovavosi tiek prokuroras R. Šileika, tiek ir skundžiamą nutarimą priėmęs vyriausiojo prokuroro pavaduotojas B. Maculevičius, neginčijamai patvirtina, kad mažametė nukentėjusioji ne tik buvo tvirkinama, bet ir buvo seksualiai prievartaujama, dalyvaujant jos motinai L. Stankūnaitei. Tokie mažametės nukentėjusios parodymai atkartoti ir 2009-11- 25 specialisto išvadoje Nr. 92TPK-1 (16 t., b.l. 83-95).

LR BK 153 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Tuo tarpu LR BK 150 str. 4 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrą su mažamečiu analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Nurodytų veiksmų atlikimas mažamečio atžvilgiu traktuojamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būsena dėl jo mažametystės.

Kaip mažamečių tvirkinimas (LR BK 153 str.) kvalifikuojami seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu (suaugusiu asmeniu), masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje, mažamečių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi, pornografijos demonstravimas mažamečiams ar kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan. Tuo tarpu lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu kitokio fizinio sąlyčio būdu (LR BK 150 str. 4 d.) kvalifikuojamas tada, kai siekiama seksualinio pasitenkinimo mažamečiui fiziškai kontaktuojant su lytinę aistra tenkinančiu asmeniu lytiniais organais, rankomis, liežuviu, kitomis kūno dalimis.

Atsižvelgiant j nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog jau pirmoje liudytojo apklausoje, atliktoje 2008 m. gruodžio 17 d., mažametė nukentėjusioji patvirtino, jog A. Ūsas ne tik ją tvirkino, bet ir tenkino savo lytinę aistra kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra liepdamas nukentėjusiajai laižyti jo kūną, lytinius organus, ką pastaroji ir darė liežuviu, tokiu būdu ja seksualiai prievartaudamas, dalyvaujant bei stebint jos motinai L. Stankūnaitei, kas pilnai atitinka LR BK 150 str. 4 d. kriminalizuotos veikos požymius.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių dokumentų, 2008 m. gruodžio 29 d. netinkamai vertinant mažametės nukentėjusios 2008-12-17 nurodytas aplinkybes apie tai, kad įtariamasis jai liepė laižyti jo kūną bei lytinius organus, ką mergaitė ir darė, ikiteisminio tyrimo metu Andriui Ūsui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį tik nusikalstamos veikos, numatytos LRBK 153 str., padarymu, tai yra tuo, jog 2008 m. lapkričio 21-23 d. laikotarpiu L. Stankūnaitės bute mažametei laižė įvairias, ir intymias kūno vietas bei prašė jos laižyti jam įvairias, ir intymias kūno vietas ir tuo būdu tvirkino mažametį asmenį. Tą pačią dieną, tai yra 2008 m. gruodžio 29 d., apklausiamas įtariamuoju A. Ūsas kaltu neprisipažino ir parodymus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką duoti atsisakė.

Keletas „nesąmonių“ pedofilijos byloje

N.Venckienė savo knygoje „Drąsiaus viltis – išgelbėti mergaitę“ nurodo ir daugiau „nesąmonių“ (tokį terminą vartoja žymusis Vytautas Nekrošius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas, pasisakęs už neteisėtos B. Varsackio nutarties vykdymą skubiai perduoti mažametę L. Stankūnaitei) šioje tragedijoje buvo, galima sakyti, nesuskaičiuojama daugybė.

Jau daug kas pamiršo, kad einant Generalinio prokuroro pareigas A. Valantinui ir pedofilijos bylą vežant iš Kauno į Vilnių, buvo dingusi mažametei atliktos teismo kompleksinės psichiatrijos – psichologijos ekspertizės išvada, kuri patvirtino, kad vaikas sveikas ir nefantazuoja. Aš apskritai sunkiai galiu įsivaizduoti, kur ta išvada buvo laikoma, jei ne byloje? Tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos vadovui gerb. K. Daškevičiui viešai pasakius, kad įų tarnyboje buvo atlikti tyrimai ir jiems jokiu abejonių nekilo, kad mažametė nefantazuoja, ekspertizės aktas atsirado.

Labai keistai atrodo jau minėtas faktas, kad į mažametės trečiąją apklausą psichologę Neringą Grigutytę pasikvietė įtariamasis pedofilas A. Ūsas. O ši psichologė rekomendavo mažametės parodymams patikrinti psichologę Iloną Čėsnienę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai ekspertizės akte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad parodymų patikimumą vertina tik teismas. Tačiau I. Čėsnienė griebėsi šio darbo. Tiesa, iš pradžių už darbą pageidavusi atlygio, vėliau pranešė prokuratūrai, kad padarys už dyką. Už dyka? Kas galėtų paneigti, kad niekas iš tiesų nesumokėjo I. Čėsnienei už jos pastangas ir paslaugas?..

Prokuroro A. Kiuršino vaidmuo pedofilijos byloje

Tiesiog nusikalstamai tiriant pedofilijos bylą pasižymėjo ir Kauno apygardos prokuratūros (buvęs) prokuroras Andrius Kiuršinas. Būtent jam 2009 m. liepos 13 d. mano brolis pateikė prašymą apklausti Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, kurį mažametė atpažino kaip Andriaus Ūso draugą, ir kuris atvykdavo į jos mamos gyvenamąją vietą. Dėl šio mano brolio prašymo A. Kiuršinas daugiau nei po dviejų savaičių – 2009-07-29 priėmė nutarimą, kuriuo nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą D. Kedžio prašymą apklausti J. Furmanavičių   atmetė kaip nepagrįstą. Nutarime nurodė, kad D. Kedžio atpažinimo būdas nėra atliktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, todėl neturi jokios teisinės galios. Tai grindė faktu, jog savo prašyme D. Kedys nenurodė, koks turėtų būti šios apklausos dalykas ir kokią informaciją, naudingą tyrimui, būtų galima gauti, apklausus J. Furmanavičių.

Brolis, grįžęs po apklausos pas A. Kiuršiną, pasakojo, kad tas pasakęs: „Na ir kas, kad vieną, kitą kartą kyštelėjo“. Nieko tokio?! Tokia buvo Lietuvos Respublikos teisėsaugos atstovo, saugojančio žmogaus teises, A. Kiuršino nuomonė.

Prokuroras A. Kiuršinas 2009 m. liepos mėnesį sudarė ikiteisminio tyrimo planą pedofilijos byloje, kurį 2009 m. liepos 27 d. pavirtino Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Nerijus Marcinkevičius. Būtent šiame plane buvo numatyta paimti  diskus iš D. Kedžio su nufilmuotu mažametės pasakojimu, atliekant poėmį ar kratą mano brolio namuose. Taip pat buvo numatyta gauti iš psichologo, atlikusio teismo psichiatrijos ekspertizę, paaiškinimą apie tai, ar nereikėtų ištirti mažametę „Vaiko raidos centre“, izoliuotai nuo D. Kedžio; kreiptis į teismą dėl pakartotinės kompleksinės komisijinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo, į komisijos sudėtį Įtraukiant „Vaiko raidos centro“ specialistus; pasikonsultuoti su Všį „Vaiko namas“ specialistais apie tai, ar jie galėtų atlikti mergaitės parodymų vertinimą.

Argi tai ne absoliutus prokuroro nužmogėjimas – nuspręsti daryti pripažintos nu¬kentėjusiąją pedofilijos byloje jos tėvo namuose poėmį ar kratą?!.. Tiesa, mano brolis diską su filmuota medžiaga pats pristatė prokuratūrai, tačiau ja prokurorai visiškai nesirėmė.

Labai svarbu ir tai, kad prokurorui A. Kiuršinui sudarius ikiteisminio tyrimo veiksmų planą, kurį patvirtino jo viršininkas prokuroras N. Marcinkevičius, mažametei jau 2009 m. balandžio mėnesį buvo atlikta teismo kompleksinė psichiatrijos – psichologinė ekspertizė, kurios išvada kategoriška: sveikas vaikas, kuris nefantazuoia pasakodamas apie patirtą seksualini išnaudojimą. Kodėl buvo reikalinga pakartotinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė. įtraukiant Vaiko raidos centro specialistus? Kokiu tikslu A. Kiuršinas nusprendė kreiptis dėl parodymu patikimumo ikiteisminio tyrimo stadijoje, jeigu atliktoje ekspertizėje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad parodymu patikimumą vertina teismas.

Ir dar, kaip bebūtų siaubinga, atsirado „specialistė“ – Ilona Čėsnienė, kuri vertino mažametės parodymų patikimumą pagal prokurorų pavedimus. Kodėl buvo vadovaujamasi jos, bet ne teismo ekspertų išvadomis?!..

Vėliau, jau 2009 metų rugpjūčio mėn., Generalinė prokuratūra bylą iš Kauno apygardos prokuratūros paėmė. Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas šią bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai. Mano brolis parašė keletą prašymų, kad byla būtų grąžinta Generalinei prokuratūrai, nes pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras (Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalis). Deja, į mano brolio prašymus niekas nereagavo, o tuo pačiu pripažino, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus niekada nebuvo pradėtas, nes jo pradėti Vilniaus apygardos prokuratūra neturėjo teisės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienintelis įtariamasis žmonių nužudymo byloje Raimondas Ivanauskas buvo nuteistas pagal žinomai melagingo liudininko Mindaugo Žalimo parodymus. M.Žalimas šiuos parodymus davė siekdamas išvengti atsakomybės už savo paties nusikalstamą veiklą – jis buvo iki komos primušęs Baltarusijos pilietį, tačiau prokuratūra dėl šio nusikaltimo apkaltino kitą žmogų. Nos auka ir atpažino M.Žalimą kaip savo užpuoliką. Siekdamas išvengti kalėjimo, M.Žalimas sutiko melagingai liudyti apie kito žmogaus veiklą. Įdomu tai, kad policijos komisarų, kurie buvo apkaltinti tarnybos pareigų neatlikimu, byloje liudijęs M.Žalimas teisme buvo įvardintas ‚megaliu“, o R.Ivanausko byloje šie parodymai puikiai tiko

 

Remdamasis išdėstytu, prašau atnaujinti šių įvykių tyrimą, nes akivaizdu, kad šie nusikaltimai dar nėra ištirti.