Generalinis prokuroras E.Pašilis : nusikaltimais įtariami prokurorai patys įvertina, ar jie padarė nusikaltimą

Generalinis prokuroras E.Pašilis : nusikaltimais įtariami prokurorai patys įvertina, ar jie padarė nusikaltimą

Aurimas Drižius

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis žengia savo pirmtakų A.Valantino ir D.Valio keliu – nusikaltimais įtariami prokurorai patys save įvertina ir nusprendžia, padarė jie nusikalstamą veiką ar ne.

Kol kas neteko girdėti, kad nusikaltėliai patys tirtų ir sėkmingai ištirtų savo nusikalstamą veiką, patys prisiduotų į teismą, ir paprašytų sau teisingo nuosprendžio. Tačiau tokią praktiką naudoja ir naujasis generalinis prokuroras E.Pašilis, su kuriuo dar visai neseniai buvo siejamos didelės viltys.

Neaišku, kada E.Pašilis nutarė tarnauti mafijai, nors pradžia buvo graži – iš savo postų lėkė ilgai nusikalstamą veiką dengę prokuratūros vadovai. Vėliau E.Pašilio ryžtas sumažėjo, vėliau visai išblėso. Šiandien sugrįžo ta praktika, kai nusikaltėliai patys tiria savo nusikaltimus, ir dažniausiai jų neranda.

Situacija, kai nusikaltimu įtariamas asmuo pats save įvertina, ir nusprendžia, kad jis nieko blogo nepadarė – būtų anekdotiška, nors faktas – Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų prokurorės Loretos Pikelienės raštas man. Jame rašoma, kad  generalinis prokuroras E.Pašilis „priėmė sprendimą tarnybinio patikrinimo prokurorės R.Poškienės atžvilgiu nepradėti“. 

Nors savo skunde prašiau E.Pašilio pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokurorės R.Poškienės įtariamų nusikaltimų ir bylų klastojimo, pati R.Poškienė ištyrė savo galimai nusikalstamą veiklą, žinoma, kad nieko nusikalstamo nerado. Be to, E.Pašilis nusprendė, kad nors prokurorė R.Poškienė pati ištyrė savo galimai nusikalstamą veiklą, nėra joks Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, nors tame kodekse aiškiai parašyta: „Prokurorų etikos kodekso straipsnis 5.3.3. nurodo, kad  prokuroras reikia „ nusišalinti nuo  pareigos arba sprendimo priėmimo,  kai  yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti savo, šeimos narių ar kitų  artimų asmenų interesus”.

Tai, kad prokurorė R.Poškienė pati nusprendė savo atžvilgiu nepradėti ikiteisminio tyrimo, E.Pašilio nuomonė, nėra joks prokurorų etikos kodekso pažeidimas. 

Dar vasarą buvau iškviestas į Kauno policiją, kur man buvo pareikšti įtarimai dar vienoje suklastotoje byloje. Buvau apkaltintas „piktnaudžiavimu tarnyba”, nors nesu ir niekada  nebuvau  valstybės  tarnautojas, todėl  ir niekaip  negalėjau  piktnaudžiauti tarnyba.

Tada kreipiausi į Generalinę prokuratūrą dėl prokurorės Poškienės klastojamos bylos. Generalinis Pašilis šį prašymą nusiuntė į Kauną, kur jį išnagrinėjo ta pati nusikaltimais įtariama prokurorė Poškienė. Žinoma, jokių nusikaltimų nerado, pati atsiuntė man nutarimą. Tada kreipiausi į generalinį Pašilį dėl drausmės bylos prokurorei Poškienei – kiekvienas prokuratūros atsakymas mane glumina savo absurdiškumu :

Skundas  dėl Kauno apylinkės  prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės  nutarimo atmesti  mano skundą

Kauno apylinkės  prokuratūros prokurorė Rita Poškienė,  kurios atžvilgiu aš prašiau generalinio prokuroro pradėti  ikiteisminį tyrimą  dėl baudžiamosios bylos įrodymų  tyrimo  pradžiai  Nr.  20-9-00177-12 suklastojimo, VEIKA LR BK 235-236, LR BK 228-229 str.,  LR BK 300 str. ld. , nusprendė, kad ji nepadarė jokio nusikaltimo ir todėl  ir nepradėjo savo atžvilgiu  ikiteisminio tyrimo.

Žinoma,  kad tai anekdotas, kuriais garsėja  visa Lietuvos „teisinė” sistema  ir ypač Kauno prokuratūra, kuriai slėpti  nusikaltimus ir kurpti  bylas  nekaltiems žmonėms  galimai  už kyšius tapo įprasta  praktika.

Buvau  iškviestas  į Kauno VPK, kur man  2016-06-29 buvo  pareikštas įtarimas  ikiteisminiame tyrime  Nr.  20-9- 00177-12. Byla pradėjo  ta pati liūdnai  pagarsėjusi prokurorė Rita Poškienė. Buvau apkaltintas „piktnaudžiavimu tarnyba”, nors nesu ir niekada  nebuvau  valstybės  tarnautojas, todėl  ir niekaip  negalėjau  piktnaudžiauti tarnyba. Man  pareikšto įtarimo  absurdiškumą reiškia jo formuluotė :  „įtariamas tuo,  kad 2012-09-21, Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22, būdamas  UAB „Laisvo laikraščio” direktoriumi, bei leidžiamo  leidinio „Laisvas laikraštis” redaktoriumi, t.y. asmeniu  prilyginamu valstybės  tarnautojui ir būdamas  atsakingas  už šios visuomenės  informavimo priemonės turinį,  turėdamas Visuomenės  informavimo įstatymo  3 str.  3 d. numatytą  pareigą  visuomenei  skleisti  tik teisingą,  tikslią  ir nešališką  informaciją, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. tyčia  nepatikrinęs įtariamojo Algimanto  Rėklio  interviu  metu  pateiktos melagingos informacijos 2012-09-22-28 d..  Nr. 38 savaitraštyje  „Laisvas laikraštis”, parašė  bei išspausdino straipsnį „Nukentėjusiems nuo V.Milinio  (buvusio  Kauno  apygardos teismo  pirmininko įsūnio)grasinama mirtimi”, kuriame  pažeisdamas Visuomenės  informavimo įstatymo  3 str. 3 d.; 14 str. 2 d.; 19 str. 2 d.; bei 22 str. 8 d. 4 p.,  nuostatas  viešai paskelbė  melagingus, tikrovės  neatitinkančius, garbę  ir orumą žeminančius prasimanymus apie mirusį Vaidą Milinį,  nulėmusius žmonių  panieką  ir pakirtusius pagarbą  2010  m. gruodžio 11 d. mirusiojo  Vaido Milinio  atminimui, bei šmeižė Albertą  Milinį tuo sukeldamas visai Milinių  šeimai didelius  ir nuolatinius dvasinius  išgyvenimus  ir padarydamas didelės  žalos Milinių  šeimai,  t.y. tokiu  būdu padarė  nusikalstamą veiką, numatytą  LR BK 228 str.  1 d. 

BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas sako, kad „ Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo”.

Aš nesu nei valstybės tarnautojas, nei jam prilygintas asmuo, o esu žurnalistas, kuris kruopščiai tikrina faktus. Nukentėjęs asmuo Algimantas Rėklys pats kreipėsi j redakciją, ir papasakojo, kad jis kreipėsi į policiją dėl Vaido Milinio grasinimo nužudyti. Pareiškimas buvo užregistruotas Žaliakalnio policijos komisariate, ir vėliau, pasak A.Rėklio, dingo.  Remdamasis šis informacija,  parašiau straipsnį „Kauno policija ir STT slepia įtariamus  Vaido Milinio nusikaltimus”,  ir dabar esu kaltinamas, kad paskelbiau prasimanymus apie  mirusįjį.  Jokių prasimanymų nepaskelbiau – paskelbiau nukentėjusio A.Rėklio pareiškimą policijai ir jo komentarus dėl minėto įvykio. 

Be to, esu kaltinamas, kad  2013-05-10, Vilniuje, Konstitucijos pr. 23B-22,  būdamas UAB „Laisvo laikraščio” direktoriumi,  bei leidžiamo leidinio „Laisvas laikraštis” redaktoriumi,  t.y. asmeniu prilyginamu valstybės tarnautojui,  piktnaudžiavau tarnybine padėtimi, t.y. tyčia nepatikrinęs jtariamojo Algimanto Rėklio interviu metu pateiktos melagingos informacijos 2013-05-ll-17d., Nr. 19 savaitraštyje „Laisvas laikraštis”,  parašė bei išspausdino straipsnį „Svarbiausioji pedofilijos bylos liudininkė Marija Milinienė skęsta melo jūroje”.

Pateikiu šio straipsnio maketo kopiją, ir kurio aišku, kad policija klastoja bylos įrodymus-straipsnio pavadinimas yra ne teiginys, o klausimas, su klaustuku pabaigoje. Be to, jame nukentėjęs A.Rėklys man pasakoja, kad buvo apšmeižtas tos pačios Milinienės, kuri televizijos laidoje pasakojo, kad neva Rėklys buvo atėjęs į mokyklą, kurioje mokosi jos vaikai, ir juos gąsdino. A.Rėklys sako, kad to niekada nėra buvę, ir kad tai šmeižtas, žadėjo kreiptis į prokuratūrą. Todėl ir uždavėme klausimą – ar ponia Milinienė skęsta melo jūroje? Tai buvo ne teiginys, o klausimas. Policija kaip visada klastoja įrodymus, pateikia tai kaip teiginį. Nors aš to niekada neteigiau, o klausiau.

Dar absurdiškesnis yra sekantis klausimas :  straipsnyje „Nukentėjusiems nuo V. Milinio (buvusio Kauno apygardos teismo pirmininko įsūnio) grasinama mirtimi” neva aš V.Milinį įvardinau kaip pedofilą.

Nors sakinys yra toks : „Todėl Generalinė prokuratūra galėtų pasidomėti savo kolegų iš Kauno veikla arba tiesiog pasikelti policijos duomenis ir nukentėjusiųjų nuo šio piliečio žmonių pareiškimus. Tada nereikėtų per savo spaudą bandyti visuomenę įtikinti, kad Vaidą Milinį nužudė ir apšmeižė su judėjimo „Drąsos kelias” susiję žmonės, kurie neva susekė ir nustatė, kad V.Milinis yra trečiasis jų ieškomas { pedofilas ..”Aidas”. Neva dėl to V.Milinis ir buvo nužudytas”.

Naujienų portaluose rasite tūkstančius straipsnių ir versijų apie tai, kad V.Milinis neva buvo trečias pedofilas, ir kad neva dėl to buvo nužudytas. Visuomenę buvo bandoma tuo įtikinti, nors jokių įrodymų nepateikta, tuo labiau, aš tai neteigiu, tik parašau tai, kas buvo visuotinai žinoma.

Esu kaltinamas, kad negerbiau mirusiojo atminimo ir tokiu sakiniu : „ neva toje duomenų bazėje saugomos ir visų Lietuvos teisėjų ir jų vaikų nuotraukos. Tačiau yra kiek kitaip – policijos duomenų bazėje saugomos policijos ieškomų, įtariamų nusikaltėlių nuotraukos.  Kaip toje bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka – mįslė”.

Šiuo sakiniu tik sakau, kad neaišku, kaip policijos duomenų bazėje atsirado Vaido Milinio nuotrauka, o nesiekiu jo pažeminti ar įžeisti.

Iš visų šių įtarimų akivaizdu, kad byla yra pradėta be vados, nesant įrodymų, nėra baudžiamosios veikos subjekto, yra veikiama pagal principą „duokite  mums žmogų, o jau straipsnį mes jam pritaikysime”.

Prašiau  išreikalauti baudžiamąją bylą Nr. 20-9-00177-12  ir pradėti bylą dėl įrodymų tyrimo pradžiai suklastojimo pagal LR BK 235 str., 236, LR BK 228-229 str.

Įtarime buvau be jokio pagrindo prilygintas valstybės tarnautojui,  ir apkaltintas piktnaudžiavimu tarnyba. Todėl  manau,  kad minėtas  įtarimas  yra galimai  ne tik piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, bet ir tarnybos pareigų  neatlikimas. Taip pat šis įtarimų  tekstas  yra prilyginamas klastotam valstybiniam dokumentui, nes jis pateikiamas kaip tikras dokumentas, nors kaip minėta,  nei nusikaltimo vados,  nei nusikalstamos veikos subjekto nėra.

Aš, būdamas žurnalistų, dariau  interviu  su minėtu  Algimantu Rėkliu,  kuris papasakojo, kaip Kauno policija pridengia nusikalstamą veiką,  ir pateikė  įrodymus – minėta  policijoje registruotą Rėklio  pareiškimą. Skambinau ir į minėtą  Žaliakalnio  komisariatą, tačiau jis atsisakė  teikti  man  bet  kokią  informaciją apie minėtą įvykį. Todėl atlikau savo, kaip žurnalisto, pareigą, ir dabar esu persekiojamas už valstybės  pareigūnų kritiką,  ką draudžia  Konstitucija. Prašiau  išreikalauti bylą ir patiems  teisėsaugininkams, kurie atsakingi už tokios  bylos sukurpimą, pradėti  baudžiamąją bylą. Kauno  prokurorai kaip supratau neskiria  iš viso, ir net nežino,  kas yra baudžiamosios veikos subjektas – kaip Stalino  laikais bando  pritempi „straipsnį”, ir piktnaudžiauja tarnyba. Remiantis  išdėstytu, generalinio prokuroro prašiau:

Pradėti  ikiteisminį tyrimą  dėl baudžiamosios bylos  Nr. 20-9-00177-12 suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo, oficialaus dokumento – 2016-06-29  įtarimų  teksto  – suklastojimo (LR BK 235-236, LR BK 228-229, LR BK 300 str. 1 d.)

Tačiau prokurorė R.Poškienė, kurios atžvilgiu ir turėjo būti  pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl  bylos klastojimo,  pati nusprendė kad  to nereikia. 2016-09-02 ji priėmė „nutarimą atmesti skundą”, nors įstatymas reikalauja, kad  ji niekaip negalėjo spręsti šio klausimo, nes  būtent dėl prokurorės Poškienės galimai nusikalstamų veikų  aš ir prašiau pradėti tyrimą.

Prokurorų etikos kodekso straipsnis 5.3.3. nurodo, kad  prokuroras reikia „ nusišalinti nuo  pareigos arba sprendimo priėmimo,  kai  yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti savo, šeimos narių ar kitų  artimų asmenų interesus”.

Taip pat prokurorė Poškienė pažeidė ir kitą Etikos kodekso straipsnį:

5.4. Nepiktnaudžiavimo principas. Vadovaudamasis šiuo  principu, prokuroras privalo:

5.4.1. neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad  prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų;

5.4.2. nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų  asmenų sprendimus, kai jie gali  sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą;

5.4.3. nesinaudoti, pažeidžiant teisės normas, valstybės, jos  institucijų ar įstaigų, gyventojų ar juridinių  asmenų nuosavybe tarnybos ir ne tarnybos reikalais.

Nors aš prašiau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Poškienės veiksmų, tačiau ji parašė, kad  „ nustatyta, kad  tyrėja L. Tamošiūnienė baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys yra  pakankamai pagrįsti įtarti A- Drižių jam  inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Todėl sprendimas pranešti apie įtarimą A. Drižiui bei jo įteikimas nelaikytini neteisėtais, suklastotais, jų naikinti nėra pagrindo”.

Pasikartosiu – savo veiksmais nieko nešmeižiau, atlikau savo, kaip žurnalisto pareigą, kai  žmonės kreipias į žiniasklaidą, prašydami pagalbos nuo  siautėjančios „teisėsaugos”, ir paviešinau minėto piliečio A.Rėklio pasakojimą. Jis buvo  paremtais dokumentais ir įrodymais“.

 Prokurorė Poškienė negalėjo spręsti klausimo dėl šios bylos  įrodymų suklastojimo, nes  galimai ji pati juos  ir suklastojo.

Remiantis išdėstytu, prašau Prokurorų Etikos komisijos pradėti drausmės bylą prokurorei Poškienei, o Kauno apylinkės prokuratūros prašau panaikinti minėtą prokurorės R.Poškienės nutarimą, perduoti bylą nagrinėti kitam prokurorui, ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00177-12 suklastojimo”.