skip to Main Content
n.-grunskiene
Generalinė prokurorė N.Grunskienė oficialiai atsisakė tirti sunkius nusikaltimus
Aurimas Drižius
LR generalinė prokuratūra Nida Grunskienė 2021-11-15 raštu nR. 17.2-3187 oficialiai atsisakė vykdyti savo pareigas ištirti sunkius nusikaltimus.

grunskienes

Tokiu poelgiu vadinamoji gen. prokurorė sulaužė priesaiką ir padarė nusikaltimą – tarnybos pareigų neatlikimą ir piktnaudžiavimą tarnyba, todėl reikalauju LR prezidentą vykdyti savo pareigas ir nušalinti LR gen. prokurorę.
Tai yra kreipiausi į gen. prokuratūrą  dėl gen. prokuroro pavaduotojo Ginto Ivanausko nusikaltimų – sunkių nusikaltimų dengimo, tarnybos pareigų neatlikimo, grasinimų man.
Gen. prokuroro pav. Gintas Ivanauskas savo raštu (kopija pridedama) ėmė man atvirai grasinti, kad kels man baudžiamąją bylą, jeigu drįsiu skųstis dėl prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veiksmų.
Kreipiausi į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau visą eilė sunkių prokurorų ir teisėjų nusikaltimų, piktnaudžiaujant savo pareigomis ir neatliekant pareigos ištirti nusikaltimą. Tada taip pavadinamas prokuroras G.Ivanauskas ėmė man atvirai grasinti.
Tai yra jau daugiau nei 12 metų taip vadinamoje LR teritorijoje esu persekiojamas už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką. Teismas man yra įvedęs Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, o prokuratūra ir teismai klastoja baudžiamąsias bylas už visiškai teisėtą veiklą. Kai kreipiuosi į prokuratūra dėl šių nusikaltimų ištyrimo, prokuratūros vadovai ima man atvirai grasinti, kad jeigu dar skųsiuos, tai prikels dar daugiau bylų.
Paskutinis lašas, vainikuojantis visą šios mafijinės prokuratūros darbą buvo jau minėtas Lr gen. prokurorės raštas, kuriame nurodyta, kad jeigu manęs netekinta prokurorų ir teismų priimti sprendimai, tai dar nereiškia, kad jie nėra teisėti, ir negali būti pagrindas teikti, kad pareigūnai tinkamai neatlieka savo pareigų. Gen. prokurorė nė puse lūpų neužsiminė apie mano daugiau nei 12 metų besitęsianti banditišką persekiojimą už teisėtą veiklą.
Tai yra :
Buvau penkis kartus nuteistas šios mafijinės teisėsaugos už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teismams ir prokuratūrai legalizavus cenzūrą, kurią draudžia LR Konstitucijos 44 str. ir Visuomenės informavimo įstatymas. Galiausiai gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas ėmė man atvirai grasinti, kad jeigu nesiliausiu skundęs „teisėtų veiksmų“, tai kels man dar vieną bylą. Tada kreipiausi dėl Ivanausko nušalinimo, ir gen. prokurorė man atsakė, kad mano skundai daugiau prokuratūroje niekada nebus nagrinėjami:
1.      Savo skunde prokuratūrai labai aiškiai nurodžiau, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas A. Pažarskis, šiuo metu einantis taip vadinamojo aukščiausiojo teismo teisėjo pareigas baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1- 257-648/2010 pritaikė cenzūrą ir nuteisė mane, „Laisvo laikraščio“ redaktorių Aurimą Drižių už sąžiningą savo pareigų atlikimą, spaudos darbą ir žurnalistiką.
T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „A.Drižius nuteistas už tai, kad jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: A. Drižius nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: jis nevykdė  Vilniaus 1 apylinkes teismo sprendimo, kuriuo jam ir ( – ) yra uždrausta savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, su šios bendroves privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu.

arturas pazarskis 1

Savo skunde nurodžiau, kad teisėjas A.Pažarskis (nuotr.)  nutarė pripažinti mane kaltu pagal  BK 245 str. ir paskirti laisves apribojimą vieneriems metams. Taip pat nurodžiau ir savo skundo pagrindus : Šioje byloje teisėjas A.Pažarskis tiesiogiai pritaikė cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Teisėjas A.Pažarskis veikė Stalino laikų stiliumi – jis net savo nuosprendyje įrašė, kad „straipsnių rašymas prilygsta nusikalstamai veiklai“.
Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.
Teismai ir prokurorai nesilaikė ne tik LR Konstitucijos, tačiau ir Visuomenės informavimo įstatymo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“. Nurodžiau, kad mane jau daug metų už žurnalistiką persekioja vadinamoji prokuratūra ir teismų sistema, kuri visiškai ignoruoja įstatymo ir Konstitucijos reikalavimus, mano pateikiamus rašytinius įrodymus ir dokumentus ignoruoja ir pateikia juos kaip mano išgalvotus arba neegzistuojančius.
  Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos ir Visuomenės informacijos įstatymo punktams.
Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir aš manau, kad jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.
Neįtikėtina, tačiau net ir vadinamojo aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė savo nutartimi Nr. Nr. 3P1352/2019 man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams.
Tai tęstinė, tyčinė ir labai sunki teisėjų veikla, kuri vieną dieną turi būti įvertinta.
Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane šioje byloje nuteisė toks teisėjas A.Pažarskis, puikiai žinojęs, kad cenzūra yra uždrausta, nes ją draudžia pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija.
Akivaizdu, kad tai yra tyčinė ir sąmoninga nusikalstama veikla, nes teismas net savo nuosprendyje išdėsto mano argumentus, kad cenzūrą draudžia Konstitucija, tačiau teismas ją sąmoningai ignoruoja. Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba?
Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo : „Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“.
Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Manau, kad tai yra organizuota nusikalstama veikla.
 Dėl visų šių nusikalstamų teisėjų ir prokurorų veiksmų jau minėtas prokuroras Ivanauskas man parašė, kad mano bandymai ieškoti teisingumo yra „piktnaudžiavimas savo teisėmis“. Ivanauskas man nurodė, kad „prokuratūra pakartotinai nenagrinėja mano skundų“, nes neva jie jau buvo išnagrinėti. Tai įžūlus melas nei prokuratūra, nei teismai nė vieno karto nevertino Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatyme numatyto cenzūros draudimo – jie tiesiog nutylėdavo, kad minėti Lietuvos teisės aktai draudžia cenzūrą.
Toks nutylėjimas turi būti vertinamas kaip neteisėtas pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas tarnyba. Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad „nėra objektyvių duomenų apie teisėjų nusikaltimus“, tačiau žinoma, apie cenzūrą nepasisako nė puse žodžio. Toks absurdas ir įstatymų ignoravimas būdingas visai taip vadinamai GP.

ivanausko Page 1

ivanausko Page 2ivanausko Page 3

 

 

Atkreipiu dėmesį, kad prokuratūra sąmoningai nevykdo savo funkcijos ir paskirties ištirti sunkias nusikalstamas veikas, tai yra ji bendrininkauja darant nusikaltimus. Į mano skundus ištirti nusikaltimus, kaip numato BK, prokuratūra atrašo neskundžiamais „rašteliais“, kuriuose rašo įvairias savo haliucinacijas ir kitokias nesąmones. Todėl prokuratūra sąmoningai atima iš manęs galimybę skųsti šias haliucinacijas teismui, nes „rašteliai“ neskundžiami.
 Atkreipiamas dėmesys, kad visuose G.Ivanausko išvardintuose prokuratūros raštuose nė karto nebuvo pasisakyta apie cenzūrą, Konstituciją, Visuomenės informavimo įstatymą ar kitus argumentus – prokuratūra ir teismai tiesiog nurodė, kad „mes tave nuteisėme, nes tu mums nepatinki, ir nebandyk skųstis“.
  • LR BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad
Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Šiuo atvejuo atveju prokuroras G.Ivanauskas ne tik nevykdo savo pareigos ištirti mano atžvilgiu padarytus nusikaltimus, tačiau dar ir grasina, kad jeigu nesiliausiu skųstis, tai man bus dar blogiau – mano atžvilgiu jis kels bylą dėl melagingo skundo.
Prokuroras Ivanauskas puikiai žino, kad dėl nusikalstamų anksčiau išvardintų teisėjų ir prokurorų nusikaltimų (žurnalistikos kriminalizavimas, cenzūros įvedimas, įrodymų ignoravimas) turi nedelsiant pradėti tyrimą, tačiau atsisako vykdyti savo pareigas, ir man nurodo, kad mano skundas yra melagingas – tai yra nieko panašaus nebuvo. Visus šiuos faktus labai lengva patikrinti, tačiau prokuroras Ivanauskas toliau dengia šios organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos nusikaltimus ir man atvirai grasino.
Dėl nusikalstamų valstybės tarnautojų veiksmų man buvo padaryta didžiulė žala – buvau daug kartų nuteistas dėl teisėtos veiklos, man sąžiningai atliekant žurnalisto pareigas, teisėjams ir prokurorams masiškai piktnaudžiaujant jiems suteiktais įgaliojimais.
Gen. prokuroro pav. Ivanauskas, Seime prisiekęs laikytis Konstitucijos, ir ją saugoti, sulaužė šią priesaiką (priesaikos tekstas  : „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas  (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą. Tepadeda man Dievas.“) , nes visiškai legalizavo Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, ir nurodė, kad cenzūrą taikę teisėjai „veikė teisės aktų ribose“. Tai akivaizdus priesaikos sulaužymas. Prokuratūros įstatymo 8 str. nurodo, kad
. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
  1. Ivanauskas ir N.Grunskienė sulaužė priesaiką, ne tik neatlikęs savo pareigos ištirti nusikaltimus, legalizavę Konstitucijoje uždraustą cenzūrą, tačiau ir ėmęs grasintini nukentėjusiems asmenis, t.y. man.
  2. Remdamasis išdėstytu, prašau – LR prezidento nušalinti gen. prokurorę N.Prunskienę ir jos pavaduotoją Gintą Ivanauską nuo pareigų ir pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Prokuratūros įstatymo 8 straipsnis Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
Gen. prokurorė, atsisakiusi tirti sunkius nusikaltimus ir toliau juos dangstanti, savo poelgiu įrodė, kad sulaužė priesaiką, todėl LR prezidentas turi pareigą ją nušalinti.
  1. Prezidento prašau atšaukti gen. prokurorę Nidą Grunskienę ir prokurorą Gintą Ivanauską iš pareigų, jiems sulaužius priesaiką. Prezidentui laikas nustoti apsimetinėti, kad tas nusikalstamas organizuotas susivienijimas teismuose ir prokuratūroje jo neliečia – tai tiesioginė prezidento atsakomybė, nes jo siūlymu prokurorė Nida Grunskienė ir G.Ivanauskas ir buvo paskirti prokuratūros vadovais.
Priedas – gen. prokuroro N.Grunskienės oficialus atsisakymas vykdyti savo pareigas ir grasinimas nukentėjusiam.
Aurimas Drižius
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));