Generalinė prokuratūra kelis metus persekiojo nusikaltimų aukas

Aurimas Drižius

Generalinė prokuratūra pradėjo sekti ūkininkės Ramutės Vaitekūnenies ir jos šeimos narių pokalbius telefonu, nors pati ūkininkė kreipėsi į prokuratūrą dėl nusikaltimų jos atžvilgiu

T.y. dar 2010 m. viena stambiausių Pakruojo rajono ūkininkių Ramutė Vaitekūnienė su vyru kreipėsi į prokuratūrą, sužinoję, kad sukčiai jų vardu ima kreditus iš Pakruojo kredito unijos.

Jie pateikė įrodymus, kad jokių pinigų iš minėtos kredito unijos negavo, tačiau kredito unija pateikė savo pretenzijas neva dėl negražinamų paskolų.

Pagal Vaitiekūnienės skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo Šiaulių FNTT. Pastarieji keturis metus „tyrė“ bylą, surinko net 40 tomų įrodymų, kad Pakruojo kredito unijoje buvo klastojami dokumentai, ir paskolos išduodamos fiktyviai, pagal suklastotus dokumentus.

Tiesa, 2014 m. FNTT bylą nutraukė, sulaukusi senaties dėl kai kurių nusikaltimų, o kitus tiesiog „numuilino“. Tiesa, FNTT sąmoningai pripažino R. Vaikenūnienę ne nukentėjusiąja, o tiesiog liudininke, kad nereikėtų jai siųsti dokumentų apie ikiteisminio tyrimo eigą ir nutraukimą.

„Esu įsitikinęs, kad FNTT sąmoningai pripažino mano klientę R.Vaitekūnienę tik liudininke šioje byloje, kad galėtų jai nesiųsti nutarimo nutraukti bylos, – Vilniaus apygardos teisme sausio 20 d. posėdyje sakė R.Vaitekūnenienės advokatas Šichovcovas, – todėl mano klientė nesužinojo, kad tas tyrimas buvo baigtas, ir negalėjo jo apskųsti. FNTT sąmoningai nepripažino nusikaltimo aukų nukentėjusiais, jų neinformavo apie nutrauktą tyrimą, todėl tas nutraukimas taip ir nebuvo apskųstas“.

Tai, kad generalinė prokuratūra sekė ne nusikaltėlių, o nusikaltimų aukų pokalbius telefonu, paaiškėjo šiame teismo posėdyje. Mat R.Vaitekūnienė reikalauja, kad valstybė atlygintų jai padarytą daugiau nei 3 mln. eurų turtinę ir neturtinę žalą. Tokią žalą jos šeima patyrė, sukčiams iš Pakruojo kredito unijos perėmus jos šeimos turtą. Vaitekūnų šeima buvo tapusi šių nusikaltėlių taikiniu – sukčiai nuolat pateikdavo teismams suklastotus dokumentus apie Vaitekūnų šeimos neva negražintus kreditus.

Šiaulių apylinkės, apygardos ir apeliaciniai teismai užmerkdavo akis, matydami, kad paskolų dokumentai suklastoti, o Šiaulių FNTT nutraukė tyrimą, nors byloje ir surinko įrodymus apie tai, kad kredito unijos skolininkai, gavę unijos pinigus, juos atiduodavo tokiam kredito unijos vadovui Rimantui Pašakinskui, o teisme sakydavo, kad atiduodavo Ramutei Vaitekūnienei.

Per tuos dešimt metų šių sukčių siautėjimo viena stambiausių Pakruojo rajono ūkininkių neteko viso savo turto. Turtas buvo atimtas ne tik iš jos, tačiau iš jos dukros bei sūnaus.

Beje, ta Pakruojo kredito unija naudojo įvairias sukčiavimo formas. Kartais suklastodavo laidavimo sutartis, kad neva Vaitekūnai laiduoja už iš unijos gautą kreditą. Nors ūkininkė teisme rodinėjo, kad jos parašas suklastotas, teismams tai nebuvo įdomu – jo turtas buvo areštuojamas, o vėliau atiminėjamas varžytinėse su antstolių pagalba.

„Visi tie teisėjai ir prokurorai papirkti“, – įsitikinusi moteris.

Itin kvailą nutartį priėmė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė ir Alvydas Poškus.

Sukčiai, prisidengę Vaiketūnienės įmone, parašė laidavimo sutartį, kurioje įrašė, kad įmonė sausio 26 d. turėjo 118 hektarų kviečių ir 52 hektarus rapsų. Tačiau apeliacinio teismo garbūs teisėjai nusprendė, kad rugiapjūtė Pakruojo rajone vyksta sausio pabaigoje.

Teisėjai priėmė dar vieną sukčiams naudingą sprendimą. Mat ūkininkų Vaitekūnų šeima 2009 m. lapkričio 10 d. buvo įsteigta UAB „Aisnera“, kuri beregint pakliuvo į didžiausių Pakruojo sukčių pinkles.

2010 m. sausio 18 d. Pakruojo ūkininkų kredito unija UAB suklastojo laidavimo sutartį, kuria UAB „Aisnera“ neva laidavo už kitos įmonės gautą 220 tūkst. litų paskolą.

Sukčiai į UAB „Aisnera“ laidavimo paraišką sausio pabaigoje įrašė net tokį turtą (traktoriai bet kita žemės ūkio technika), kurio ši bendrovė neturėjo, taip pat 8,76 ha kviečių ir 52,7 ha rapso.

O keisčiausiai atrodo ten nurodytos iš ūkininkavimo gautos pajamos – 383 758,70 Lt.

Aišku, ši suklastota laidavimo sutartis buvo tiriama ir baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-158-10, FNTT Šiaulių apygardos valdybos darbuotojų.

„Bėda, kad minėtoji teisėsaugos institucija buvo akivaizdžiai nupirkta, nes „patikėjo“ tuo, kuo nepatikėtų net pirmokai – kad derlius nuimamas, t. y. pasėliai kuliami… sausio mėnesį! – piktinosi R.Vaitekūnienė, – dėl laidavimo sutarties suklastojimo buvo kreiptasi į teismą. 2016 m. kovo 16 d. Šiaulių apygardos teismo teisėja Lina Muchtarovienė civilinėje byloje Nr. 2-371-569/2016 pripažino aprašytąją sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pritaikius restituciją, iš atsakovo – Pakruojo ūkininkų kredito unijos – priteista 48 455,03 eurų suma ieškovui – bankrutuojančiai UAB „Aisnera“. Taip pat „Aisnerai buvo priteista 5 proc, dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos“.

„Tačiau Pakruojo ūkininkų kredito unijos sukčiai, kaip tvirtai manau, Aurelijus Atkočiūnas, Rimantas Pašakinskas ir Gintaras Beniulis (šiuo metu „pabėgęs“ į užsienį) negalėjo susitaikyti su tokiu sprendimu, – pasakojo moteris, – aferistai juo labai pasipiktino dar ir todėl, kad šiame Šiaulių apygardos teisme turėjo „užnugari“ (teismo pirmininką Vytautą Kursevičių) ir tikrai nesitikėjo tokio nepalankaus sprendimo. Tuomet jie kaip gelbėjimosi šiaudo griebėsi Apeliacinio teismo ir eilinį kartą „nupirko“ šio teismo teisėjus: Danutę Gasiūnienę, Dalią Kačinskienę ir Alvydą Poškų. Todėl pastarieji ir yra verti neeilinio apdovanojimo – patvirtinę Pakruojo ūkininkų kredito unijos gudragalvių (o gal kaip tik – bukagalvių) „išradimą“ – kulti derlių sausio mėnesį ir gauti 383 758,70 Lt pajamų. Tai šie „temidės tarnai“ padarė, civilinėje byloje Nr. 2A-781-464/2016 panaikindami Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir priimdami naują. Atmetus mūsų bendrovės „Aisnera“ ieškinį, išjos Pakruojo ūkininkų kredito unijai buvo priteista 2665,98 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 66,19 Eur pašto išlaidų valstybei“.

Dar į buvusią prezidentę D.Grybauskaitę ūkininkė kreipėsi siūlydama šiuos teisėjus apdovanoti medaliais.

„Todėl gerbiamosios Lietuvos Prezidentės ir prašau – kol dar nepasibaigusi jos kadencija, skubos tvarka apdovanoti ordinais Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus: Danutę Gasiūnienę, Dalią Kačinskienę ir Alvydą Poškų už rugiapjūtės įteisinimą žiemą. O gal jie, pasitarę su Pakruojo ūkininkų kredito unijos sukčiais, tai įrodys, o dėl tokio mano rašto paskirs man baudą , nes tai jie sugeba – kaip ir kiti Apeliacinio teismo teisėjai. Kaip pavyzdys – jų priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-55-823/2017. Bet apie ją – kitą kartą. Kad Prezidentė nesusimaišytų, kas, už ką ir kokio apdovanojimo nusipelnė.

Ūkininkė pateikė minėtą dokumentą, kuriame nurodyta, kad sausio mėnesį sukčiai turi kelis hektarus grūdų, ir paprašė prijungti prie bylos kaip įrodymą, kad valstybės institucijos neatliko savo darbo, neištyrė bylos, ir todėl iš ūkininkės buvo atimtas šeimos turtas. ‚Nenuleisiu rankų, kol nebus pripažinta, kad minėti teisėjai labai klydo“, – sakė moteris.

Tačiau posėdyje sausio 20 d. Vilniaus apygardos teisme jos ieškinį nagrinėjanti teisėja Bujokaitė nusprendė neprijungti nė vieno iš ūkininkės pateiktų dokumentų – neva ji turėjo tai pateikti anksčiau, ir kad tai neva nėra susiję su ieškiniu.

Ūkininkė įrodinėjo, kad jos ūkis parduotas varžytinėse, nors Šiaulių apygardos teismas ir buvo jas sustabdęs. T.y. Šiaulių teismas nurodė, kad „stabdyti Vaitekūnienės turto varžytines“, tačiau antstolė ramiai jas surengė, ir turtą pardavė.

Vaitekūnienė kreipėsi dėl antstolės nusikaltimų, tačiau visa teismų sistema sureagavo – „vsio zakonno“.

Juokinga, kad net po to, kai neatlaikęs tokio streso. Mirė R.Vaitekūnienės vyras, Pakruojo kredito unija jam toliau „išdavinėjo“ paskolas.

Kiek ji kreipėsi į prokuratūrą, visur atsimušdavo kaip į sieną, ir net įrodyti nusikaltimai buvo „numuilinti“.

Moteris teisme klausė generalinės prokuratūros atstovės, kodėl prokuratūra sekė ją, o ne nusikaltėlius, klastojusius dokumentus. ‚Prokuroras nepriklausomas, kaip nori, taip ir organizuoja darbą, ką nori, tą ir seka“, – atsakė prokuratūros darbuotoja.

Ji klausė, kodėl buvo sekama ne tik ji, tačiau ir jos vaikai – sulaukė atsakymo, kad toks buvo „nepriklausomo prokuroro sprendimas“. „Klausantis prokuratūros atstovės man atrodo, kad kalbuosi su anuo pasauliu“, – neišlaikė ūkininkė. Ji prašė išsiaiškinti, kas ir kodėl nurodė klausytis jos pokalbių, tačiau teisėja Bujokaitė nusprendė, kad tai – ne šios bylos dalykas.

Prokuratūros atstovė įrodinėjo, kad turtą iš ūkininkės padariusi valstybė jai nieko nėra skolinga, nes esą moteris kreipėsi „suėjus senaties terminui“. Neva ji turėjo kreiptis per trejus metus, kai sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Tačiau teisme paaiškėjo, kad sukčių aukos niekas specialiai neinformavo apie nutrauktą tyrimą, kad ji negalėtų jo apskųsti.

R.Vaitekūnienė kalbėjo su viena Pakruojo kredito unijos skolininke, kuri jai papasakojo, kad buvo prašoma klastoti dokumentus unijos vadovų, tai papasakojo ir FNTT tyrėjams, tačiau byla vis tiek buvo nutraukta.

FNTT tyrimo rezultatas – surinkta 40 tomų ikiteisminio tyrimo medžiagos, apklausta dešimtys nukentėjusiųjų ir liudininkų, tačiau rezultatas – lygūs nuliui. Byla nutraukta matyt už kyšius, nukentėję žmonės apie tai neinformuoti.

Galiausiai tik pernai Šiaulių apylinkės teismas pripažino, kad ta paskola, kuri tariamai buvo suteikta R.Vaitekūnienei, iš tikrųjų nukeliavo pas šios unijos vadovą R.Pašakinską ir priteisė iš jo 26 tūkst. eurų ūkininkės naudai.

Moteriai, kuri prarado daugiau nei 3 mln. eurų vertės turtą, tai menka paguoda – tegul tą žalą išieško iš atsakingų pareigūnų, kurie tik imitavo darbą, nieko nepadarė, ir visus tyrimus nutraukė.

Itin ironiška, kad teismų nutarčių klastotojai vėliau labai įsižeidžia, pavadinti nusikaltėliais, ir puola skųsti savo aukas. Tas pats pernai nutiko ir R.Vaitekūnienei. Ji atsakė į LL klausimus:

Šiaulių policija persekioja R.Vaitekūnienę „už nepagarbą teismui“

O ta Šiaulių teisėsauga – teismai ir prokuratūra – dirba tik už pinigus, kiek supratau?
Tik už pinigus, nes aš kaip teisme pradėjau aiškinti, kad taip nebūna, kad grūdus kulia žiemą, tai gavau 800 eurų baudą, ir dar iškėlė bylą už nepagarbą teismui. Rugpjūčio 26 d. atvažiavo policija, mane čiupo ir sako – važiuojame į apklausą. Jie man aiškino, kad reikia mane atvesdinti, tačiau kai įgrūdo mane į mašiną, man pakilo spaudimas. Policininkai pamatė, kad man labai bloga, ir nuvežė į ligoninę. Gydytoja prileido man vaistų, o šalia stovėjo policininkai ir šaipėsi. Gydytoja pasakė, kad reikia mane vežti į Šiaulių ligoninę. Tik vėliau sužinojau, kad policijos tyrėja susitarė, kad vos man pagerės, gydytoja iš karto turės jiems pranešti. Taip ir nutiko – policija pradėjo mane ligoninėje fotografuoti, ir puolė mane vestis lauk. Visi praeiviai žiūrėjo, kaip ta policija mane tempia iš Šiaulių ligoninės. Policijoje mane apklausė, ir įteikė įtarimą – kad aš labai pažeminau teismą, teisėją Dabą Lisą, kai pasakiau, kad jie neišmano žemės ūkio, jeigu javus kulia žiemą. Ir dar pasakiau, kad „teisėjas įsistatęs kiaulės akis“ – bet juk man taip ir atrodė. Tada policininkai mane pražiodę, kišo įrankius, paėmė DNR. Laužė pirštus, ir visaip tyčiojosi, padarė iš manęs didžiulę nusikaltėlę. Dėl tokių teisėjų veiksmų skundžiausi ir prezidentui, ir teisėjo etikos komisijai, tačiau negavau jokio atsakymo.
Tai jūs dėl visų šių veiksmų prašote žalos atlyginimą?
Vien mano atžvilgiu tas Pašakinskas padarė 74 nusikaltimus, tačiau niekas netyrė ir netirs. Nors dėl to, kad jis dar 2012 m. mums iškvietė policija, sustojo mano vyro širdis, todėl ji laikau e tik vagimi, bet ir žudiku. Pašakinskas buvo kandidatas į Europos parlamentą, ir policija net man buvo pareiškusi įtarimus, kad už jį niekas nebalsavo. Nors tas Pašakinskas iš valstybės prašė priteisti jam 46 mln. eurų neva dėl to, kad policijoje pažymoje buvo priskirtas „pelėsiu“ gaujai, ir todėl negavo paskolų iš banko, tačiau teismas vietoj to jam skyrė susimokėti beveik 3 tūkst. eurų baudą.
Tačiau kaip jums nepavyko įrodyti, kad pinigų iš kredito unijos už kitus žmonės neėmėte ir viskas – klastotės?
Yra toks Pašakinsko darbuotojas – Žalys, kuris teismui 2015 m. pateikė teismui ieškinį ir parašė pasaką : „…Vaitekūnienę pažinojau, pas ją dirbau, mes vienas kitu pasitikėjome, atsakovė paprašė manęs iš kredito unijos paimti paskolą..aš nesutikau, tada atsakovė pradėjo manęs maldauti, verkti, kad reikia visiems mokėti. Aš pas ją dirbau mechaniku, ji man buvo skolinga apie 10 tūkst. litų. Dar sutarėme, kad ji, paėmusi 60 tūkst. litų karditą iš kredito unijos, man atiduos 10 tūkst. litų..abu susitarėme nuvykti į uniją apie 21 val., aš nuvykau, tačiau atsakovės nesulaukiau…vėliau Vaitekūnienė man pasakė, kad ‚aš pasiėmiau pinigus, Petrai, tačiau tų 10 tūkst. litų tau jau nebeliko“. Tada man jos pagailo, ir pasirašiau dokumentus, turėdamas omenyje, kad mes kartu dirbame“. Seka tokias pasakas, kad mane juokas ima – juk kredito unija turi valdymo organus, kiekvieną paskolą jie įkeičia turtu, yra tam numatyta procedūra. O čia sako – aš atėjau ir paėmiau kreditą kito žmogaus vardu.
Ir tokia kredito unija dar veikia?
Veikia, nes jie matyt nupirko Lietuvos banko priežiūros tarnybą.