Gen. prokurorė Nida Grunskienė nurodė, kad prokurorų ir teisėjų nusikaltimų daugiau netirs

Cmilyte Grunskiene

Cmilyte Grunskiene

Taip vadinamam LR prezidentui G.Nausėdai
LR prezidentui, LRS Seimo pirmininkui
Pareiškėjas Aurimas Drižius, Goštauto 8-269, Vilnius, llredakcija@gmail.com
2023-02-24

Dėl sunkių generalinės prokurorės Nidos Grunskienės nusikaltimų – tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo, veikimo organizuotoje nusikalstamoje grupėje

Prokuratūros įstatymo 22 straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir
atleidimo tvarka. 5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
6. Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
8. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė Seimę davė priesaiką laikytis LR Konstitucijos
ir įstatymų, būti visiems teisinga (Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas,
pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus
interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis
ir gerą prokuroro vardą), tačiau šią priesaiką sulaužė, nes asmeniškai dengė sunkius
teisėjų ir prokurorų gaujos nusikaltimus mano atžvilgiu.

Tai yra, kreipiausi į gen. prokuratūrą pranešimu apie sunkius generalinės prokurorės
pavaduotojo Ginto Ivanausko nusikaltimus – sunkių nusikaltimų dengimą, tarnybos
pareigų neatlikimą, piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą

Nurodžiau tokią nusikaltimų chronologiją:
1. 2023 m. sausio 3 d. pareiškimu kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl
organizuotos nusikalstamos grupuotės teismuose ir prokuratūroje. Nurodžiau, kad jau
daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas nusikalstamos taip vadinamų Vilniaus
miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo organizuotos teisėjų grupuotės
už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teisėjams ją pripažinus nusikalstama veikla.

 

grunskienes
grunskienes

Nurodžiau, kad tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl reikalauju pradėti
ikiteisminį tyrimą ne tik pagal BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, tačiau ir pagal BK
25 str. 228 str. nurodo, kad 1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo,
piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos
patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis
asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Visi minėti teisėjai veikia organizuotoje nusikalstamoje grupėje, todėl reikalauju
pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 25 str. Bendrininkavimo formos
1. Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas
susivienijimas.
2. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar
daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų
yra vykdytojai.

 

2. Nurodžiau, kad naujai paskirta Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininkė Juodkaitė-Granskienė savo raštu Nr. 2022-12-22 Nr.
DOK-5267/5304/5831/5833 atrašė į 2022-10-31 gautą pareiškimą. Teismo reg. Nr.
DOK-5267 2022-11-03 gautą pareiškimą. Teismo reg. Nr. DOK-5304 2022-12-09
gautą pareiškimą, Teismo reg. Nr. DOK-5831 2022-12-09 gautą pareiškimą,
Teismo reg. Nr. DOK-5833 man nurodė, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis
dokumentas. Tokiu būdu Granskienė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, tačiau ir
suklastojo dokumentą ir neatliko savo tarnybos pareigų.

lao 724x1024 1

download 1
download 1

Juodkaitė-Granksienė man nurodė, kad LR Konstitucija, ant kurios uždėję savo ranką
prisiekia ją saugoti šitie išgamos, nėra joks „reikšmingas teisinis dokumentas”. Todėl
jo ir paisyti nereikia, o nuteisti žmonės už teisėtą veiklą – tos pačios mafijinės
teismų sistemos kritiką – yra visiškai teisėta. Nors LR Konstitucija kategoriškai
draudžia cenzūrą, tačiau teismai ją laisvai taiko, teisia ir nuteisia nekaltus žmones, o
paskui sako, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas.
Žinoma, kad nuteisti žmones už teisėtą veiklą yra BK numatytas nusikaltimas
piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau ši mafija yra visiškai
užvaldžiusi visą „teisinę sistemą”, todėl tikėtis ko nors prie šio seimo tikrai nerealu.
Tačiau aš laukiu jau beveik penkiolika metų, kad kas nors bandytų sutvarkyti šitą
banditų knibždėlyną Lietuvos aukščiausiame teisme.

3. Pirminykė vienu rašteliu išsprendė keturis mano skundus – visuose „baudžiakuose”
buvau nuteistas už teisėtą veiklą, teismų sistemai ją kriminalizavus ir pritaikius
cenzūrą. Todėl prašau pradėti IT ir dėl teisėjos Juodkaitės-Grabskienės
piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Skunduose nurodžiau, kad buvau
nuteistas už visiškai teisėtą veiklą, teismams taikant Konstitucijoje uždraustą cenzūrą.
Granskienė šiuos įrodymus įvardino kaip „nereikšmingus” teisinius dokumentus.
Žinoma, apie Konstitucijoje uždraustą cenzūrą nepasakyta nė žodžio, tik tiek, kad
„Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas”
4. Skunde nurodžiau, kad Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų teisėjas,
pavaduojantis pirmininką Alvydas Pikelis 2022-10-28 raštu Nr. DOK-5130 mane
informavo, kad jis pats išsprendė klausimą dėl savo nušalinimo ir taip pat nurodė, kad
nuo šiol žmonių įkalinimas už teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje yra legalus, nes
Konstitucijos reikalavimai nėra „rimti teisiniai argumentai”.
Žinoma, kad toks Pikelio raštas geriausiai iliustruoja „teisinę valstybę”.
Nors LR teisėjai prisiekia tarnauti ir vykdyti LR Konstituciją, tačiau paskui daro bet
kokius nusikaltimus, o pačią Konstituciją vadina „nereikšmingu teisiniu dokumentu”.
Nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis
Konstitucijai”, tačiau taip vadinami teismai juokiasi iš pagrindinio LR teisės
dokumento ir vadina „nereikšmingu”.
Pasirašęs tokią nesąmonę teisėjas Pikelis turėtų būti nedelsiant nušalintas nuo
pareigų ir teisiamas už piktnaudžiavimą, tačiau LR politinė ir teisinė sistemos niekada
to nepadarys, nes politinei sistemai reikia „teisinės sistemos” priedangos arba
žmonių kalba, „stogo” savo pačių nusikaltimams pridengti. Žinoma, tik laiko klausimas, kada šios mafijinės sistemos bus teisiamos.

6. Teisėjas Pikelis pasisakė ir dėl mano prašymo esmės – ji labai paprasta.
Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūrą, tai yra
draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždraustas Konstitucijos. Dėl
Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra
draudžiama, tai teisėjas Pikelis nurodė, kad Konstitucija nėra „naujas reikšmingas
teisinis argumentas dėl netinkamai taikomų teisės aktų”. Žinoma, kad tokia teisėjo
Pikelio nuomonė yra nusikaltimas, kurį labai aiškiai nurodo baudžiamasis kodeksas –
tai yra piktnaudžiavimas.
7. Pernai spalio 18 d. kreipiausi į taip vadinamą aukščiausiąjį teismą. Jame nurodžiau,
kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Olegas Fedosiukas 2022-06-30 raštu
Nr. DOK-3228 mane informavo, kad Lietuvos įstatymai ir Konstitucija mano kukliam
asmeniui negalioja, ir kad mane galima teisėti, įkalinti ir bausti už visiškai teisėtą
veiklą – žurnaistiką.
Tai yra O.Fedosiukas nurodė, kad : „Aukščiausiajame Teisme (toliau – Teismas) 2022
m. birželio 13 d. pakartotinai gautas Jūsų prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Nr.
1A-815-497/2014 ir Jus išteisinti.
Pažymime, kad šios baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimas buvo svarstytas ir
Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nuspręsta bylos neatnaujinti. Pakartotinai
bylos atnaujinimo klausimas nesvarstytinas (BPK 452 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 1
dalimi prašymas grąžinamas.
8. Save minėtame skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų
Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio kolegija
baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą
veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Prieš tai lygiai tą patį padarė Vilniaus miesto
apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, mėgėjas vairuoti girtas.
Nurodžiau, kad teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad
cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo,
žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda
melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme. Kreipiausi į
prokuratūra dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo. Prokuratūra atsisakė tirti šiuos
nusikaltimus.
9. Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už
teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į nuosprendį, tačiau vis tiek
mane nuteisė už teisėtą veiklą. Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę
tyčia, keršydami man už straipsnius „Laisvame laikraštyje” apie teismų korupciją ir
apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją
A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis
ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą -piktnaudžiavimą tarnyba.
10. LAT skyriaus pirmininkas O.Fedosiukas man nurodė, kad mano skundą dėl minėto
nuteisimo jau išnagrinėjo LAT kolegija 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi. Pranešu
gerb. teismui, kad minėta kolegija dėl įvestos cenzūros, žurnalistikos kriminalizavimo
ir t.t. nepasisakė nė pusės žodžio.
Teismas nieko nepasisakė dėl to, kad LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo
įstatymas kategoriškai draudžia cenzūrą.
Teismas nieko nepasisakė ir dėl to, kad LAT išplėstinė kolegija analogiškoje byloje –
A.Sadecko teismų rankomis įvestos cenzūros – 2015 m. spalio 1 d. nutartyje
baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-205-222/2015 mane visiškai išteisino, nurodžius, kad
nepadaryta jokia veikla, turinti nusikaltimo požymių.
11. Vienintelis minėtos LAT kolegijos argumentas, kodėl teisti žmones už teisėtą
veiklą Lietuvoje jau tapo norma: „pagal teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 2 d. nutartyje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Aurimui Drižiui baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai”.

Kartoju – nė vienas teismas nieko nepasisakė dėl to, kad cenzūrą kategoriškai
draudžia LR Konstitucija, aukščiausias LR teisės aktas. Ji taip pat numato, kad
negalioja joks teisės aktas, priešatarujantis Konstitucijai.
Akivaizdu, kad visos minėtos teismų nutartys yra prieštaraujančios Konstitucijai, taigi
negaliojančios, tačiau teisėjams tai labai sunku pripažinti. Žymiai lengviau – toliau
apsimesti, kad nieko neįvyko, o viskas „teisėta„.
Visiems mane už teisėtą veiklą nuteisusiems teisėjams buvo išaiškinta kas yra
cenzūra, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad
masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas
yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro
spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros
žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai.
Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos
galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis,,Draudimas taikyti neteisėtus
informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos
Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama
kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki
šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
12. Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį
prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano
prašymus panaikinti cenzūrą. Tai, kad minėta VAT kolegija žinojo ir suprato, kad
siunčia mane į kalėjimą už teisėtą veiklą, įrodo ir tas pats jų paskelbtas nuosprendis
baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014.

Dėl visų minėtų aplinkybių prašiau atnaujinti minėtą baudžiamą bylą, tačiau
Granskienė man nurodė, kad „viskas teisėta”. Tai dar vienas piktnaudžiavimo atvejis.

Teismai daug kartų nagrinėjo šią bylą, tačiau nė karto nedrįso pasisakyti dėl šios bylos
esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama
veikla, o cenzūra, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždrausta
Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės
informacijos cenzūra draudžiama, nė vienas teismas nepasisakė, sąmoningai ignoravo
pagrindinį šalies įstatymą.
Nors minėti nusikaltėliai, dirbantys teismų sistemoje, dengiasi „teismų
nepriklausomybe”, tačiau įstatymas nenumato jiems teisės teisti ir persekioti žmones
už teisėtą veiklą. Priešingai, Teismų įstatymas numato, kad „Teisėjai, vykdydami
teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų”.

Remdamasis išdėstytu, prokuratūros prašiau :

Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK straipsnius piktnaudžiavimas, dokumento
suklastojimas, tarnybos pareigų neatlikimas, veikimas organizuotoje grupėje
LR SEimo Teisės ir teisėsaugos komiteto ir LR prezidento, taip pat Teisėjų tarybos ir
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos prašau inicijuoti minėtos LAT baudžiamųjų bylų
skyriaus pirmininkės Granskienės, o taip pat ir kitų sunkius nusikaltimus padariusių
skunde išvardintų teisėjų atleidimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Taip pat dar prašiau patraukti drausminėn atsakomybėn visus LAT teisėjus, kurie jau
legalizavo cenzūrą ir teisė mane už teisėtą veiklą, arba piktnaudžiavo – tai yra
O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę,
A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas 2023-01-10 raštu Nr. 17.2-135 (kopija pridedama) man nurodė, kad visi šie nusikaltimai nebus tiriami ir mano skundai bus palikti nenagrinėti. Prokuroras G.Ivanauskas man nurodė, kad nepaisant visų čia išvardintų baudžiamųjų bylų, kuriuose buvau persekiojamas už teisėtą veiklą. Buvau daug kartų nuteistas ir atlikau bausmę, mano šeimos žemės sklypai parduoti varžytynėse, aš iki šiol esu persekiojamas šios pasiutusios gaujos.
2013 m. ggeužės 31 d. buvo įvykdytas pasikėsinimas į mano gyvybę, inscenizuojant
autoįvykį, po kurio tik per stebūklą likau gyvas.

 

Prokuroras Ivanauskas man nurodo, kad viso to nėra buvę, ir kad aš nepateikiau
objektyvių duomenų apie šios teisėjų ir prokurorų gaujos padarytus nusikaltimus.
Tokiu būdu prokuroras Ivanauskas suklastojo minėtą raštelį, įrašęs į jį žinomai
melagingus duomenis. Visi mano skunde išdėstyti faktai yra realūs, tikrai įvykę, ir tai
labai lengva patikrinti, nes kartu pateikti ir baudžiamųjų bylų numeriai, kuriuose aš
esu nuteistas už teisėtą veiklą. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir
surašydamas tikrovės neatitinkanti „raštelį” prokuroras G.Ivanauskas padarė ir dar
vieną nusikaltimą – piktnaudžiavo savo padėtimi ir neatliko tarnybinių pareigų. Mat .
BPK 168 str. labai aiškiai nurodo konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti
atlikti ikiteisminį tyrimą:
1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar
pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą
tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai
neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto
skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai,
kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio
liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų,
pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas,
reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais
pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi
būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
Šiuo atveju prokuroras G.Ivanauskas ne tik nepradėjo IT, gavęs pranešimą apie
sunkius nusikaltimus, kuriuos padarė aukštas pareigas užimanti organizuotų
nusikaltėlių grupė, tačiau ir pridengė šiuos nusikaltimus, parašydamas melagingą
raštelį, kad visos mano skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Tai jau tapo tradicija, kad generalinė prokuratūra nuolat pridenginėja sunkius
nusikaltimus, tai yra tapusi šios organizuotos mafijos dalimi, tačiau aš tikiuosi, kad
atsiras teisėjas, kuris išdrįs įvardinti, kad nusikaltimas yra nusikaltimas, o ne mano
haliucinacijos.
Tokia praktika, kai sunkius nusikaltimus tirti prokuratūra atsisako parašydama
„raštelį”, yra nusikalstama ir turi būti vertinama kaip piktaudžiavimas tarnyba ir
tarnybos pareigų neatlikimas. Be to, „raštelius” prokurorai rašo remdamiesi
„prokuratūros darbo aprašu”. Šis darbo aprašas tiesiogiai prieštarauja įstatymui, tai
yra tam pačiam BPK, kuris nurodo, kad gavęs skundą dėl nusikaltimo, prokuroras
priima nutartį pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą. BPK nenumato, kad sunkius
nusikaltimus prokuratūra gali atsisakyti tirti remdamasi savo „rašteliais”.
Prokuratūros Aprašas negali prieštarauti įstatymui. Kadangi BPK 168 str. nustato
konkrečias sąlygas, kurioms esant galima atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą, Aprašas
negali išplečiamai aiškinti įstatymą ir nustatyti kitaip.
Kaip minėjau, įstatymas nenumato galimybės atsisakyti tirti sunkius nusikaltimus
„rašteliais”, todėl toks „raštelių” rašymas yra taip pat nusikalstama veikla, kuri turi
būti atitinkamai įvertinta. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro Ginto
Ivanausko įtariamų nusikaltimo – piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo,
tarnybos pareigų neatlikimo. Taip pat prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl
organizuotos teisėjų ir prokurų gaujos, kuri mane persekioja daugiau nei dešimt
metų. Remdamasis išdėstytu, prašau pradėti IT ir dėl šios teisėjų organizuotus
grupuotės nusikaltimų – piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybos pareigų neatlikimo –
LAT teisėjų Granskienės, O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę,
Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.
Tik atsikračius šios organizuotos gaujos įmanoma, kad žmonės patikėtų teisingumo
sistema LR. LR prezidento prašau atleisti ge. prokurorės pavaduotoją G.Ivanauską iš
pareigų savo poelgiu pažeminus prokuro vardą ir sulaužius priesaiką.
Konstitucija aiškiai sako, kad cenzūrą yra uždrausta, tačiau teismai ir prokuroras
Ivanauskas ją legalizavo ir nurodo, kad tai teisėta. Akivaizdu, kad prokuroras
Ivanauskas sulaužė priesaiką, atsisakęs tirti sunkius nusikaltimus.
Prokuratūros įstatymo 22 str. numato, kad generalinio prokuroro pavaduotojus skiria
ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio
prokuroro įgaliojimų trukme.
Gen. prokurorė Nida Grunskienė savo 2023-02-10 rašteliu Nr. 17.2-594 man nurodė,
kad visi mano aprašyti nusikaltimai nebus tiriami ir skundai nagrinėjami. Kodėl
teismai ir prokuratūrai legalizavo cenzūrą, kuri kategoriškai uždarusta įstatymų ir
Kontitucijos, prokurorė Grunskienė nepaaiškino, ir taip sulaužė priesaiką laikytis ir
saugoti Konstituciją. Grunskienė man nurodė, kad jeigu man nepatinka teismų
sprendimai, tai nieko nekeičia. Šis raštelis yra dar vienas Grunskienės dokumento
suklastojimas ir piktnaudžiavimas.
Primenu, kad BK 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas nurodo, kad 1. Valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs
įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė
viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų
praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais
teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas
priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.
Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas
gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma
žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad
piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo
atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji
organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja
su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Žala gali būti
turtinė ar neturtinė, bet ji turi būti įvardyta nuosprendyje.
Akivaizdu, kad tyčia taikydami cenzūrą ir naikindami laisvą spaudą, teisėjai ir
prokurorai suvokė, kad jie piktnaudžiauja teise. Jie taip pat suvokė, kad persekioja
mane už teisėtą veiklą, taikydami uždaustus metodus, ir darė tai didelėje
organizuotoje grupėje daug metų, puikiai suvokdami, kad daro nusikaltimus. Man
buvo padaryta didelė žala, buvau daug kartų nuteistas už teisėtą veiklą, atimta mano
ir šeimos nuosavybė. Todėl man padaryta didelė žala.
Remdamasis išdėstytu. Seimo ir LR prezidento prašau gen. prokurorę Grunskienę
atšaukti ir pareigų ir pradėti jos atžvilgių ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir
dokumentų klastojimos
Priedai – mano skunde minėti dokumentai ir LAT ir prokuratūros „rašteliai”.
Aurimas Drižius

Facebook komentarai
});}(jQuery));