Gal Seimas tapo beprotnamiu – Lietuva turės du suskystintų gamtinių dujų terminalus?

Gal Seimas tapo beprotnamiu – Lietuva turės du suskystintų gamtinių dujų terminalus?

Seimas šiandien pritarė Energetikos ministerijos siūlymui pirkti Suskystintų gamtinių dujų terminalą, tačiau Energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė rimtu veidu aiškino, kad tai nebūtinai bus perkamas būtent dabar iš norvegų kompanijos „Hoegh LNG“ nuomojamas laivas „Independence“.

 „Tai gali būti tiek dabartinėje sutartyje esanti opcija dėl laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimo, tiek įsigyjama kita plaukiojanti suskystintųjų gamtinių dujų saugykla, jei tai būtų ekonomiškai naudingesnis variantas“, – agentūrai ELTA komentavo A. Vernickaitė.

Ar tai reiškia, kad greta „Independence“, kuri kainuos Lietuvos vartotojams maždaug milijardą eurų, ir dėl kurios šilumos ir elektros kainos Lietuvoje maždaug trečdaliu didesnės, bus perkama „Independence -2“. Juk tą geldą, kurios pajėgumai naudojami tik trečdaliu, Lietuva įsipareigojusi nuomotis iki 2024 m. – gal būt, bus perkama dar viena panašaus dydžio gelda, nes „rusai puola vis stipriau“?

Ar tai reiškia, kad ta vadinamoji Energetikos ministerija su savo puskvailiu ministru Vaičiūnu apskritai išsikraustė iš proto?

Tai, kad „Independence“ reikia dabar, iki Dalios Grybauskaitės kandencijos pabaigos, nupirkti tam, kad paslėpti šios aferos galus, LL redakcijai sakė manantis Seimo narys Artūras Skardžius.

Kaip žinia, Seimo narys Artūras Skardžius dar praeitoje Seimo kadencijoje inicijavo ir vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskaičiavo, kad per Dalios Grybauskaitės sumanytą SGD terminalo „Independence” aferą buvo pavogta milijardai eurų.

Paaiškėjo, kad SGD terminalas „Independence“ yra joks ne „energetinės nepriklausomybės garantas“, tačiau didžiulė pinigų plovykla – SGD laivas, kurio kaina Pietų Korėjos laivų statykloje – 250 mln. dolerių, yra nuomojamas dešimčiai metų už 720 mln. dolerių. Negana to, pasibaigus nuomai, Lietuva dar yra įsipareigojusi jį išpirkti dar už mažiausiai 120 mln. dolerių.

 

 

Martynas Nagevičius

 

5 val. · 

 

Visi šie skaičiai daro „Independence“ istoriją daugiau nei vieno milijardo dolerių afera, už kurią sumoka visi Lietuvos vartotojai. Mat „Independence“ „dedamoji“ yra įtraukta į visų gyventojų elektros ir šilumos kainą, ir būtent todėl kainos už šias paslaugas labai išaugę. Negana to, perkamos per „Independence“ suskystintos dujos yra bent trečdaliu brangesnės, nei rinkos.

Žinoma, kad visus šiuos skaičius atskleidęs A.Skardžius sulaukė keršto – D.Grybauskaitė VSD rankomis bandė jį sukompromituoti, o VSD „pažymos“ apie A.Skardžiaus šeimos verslą buvo spausdinamos portale 15min.lt kaip šio portalo žurnalistų „tyrimai“.

„SGD laivo kaina yra 250 mln. dolerių – tiek mokėjo norvegai, kurie jį pirko iš Pietų Korėjos laivų statyklos ir išnuomavo Lietuvai, – dar anksčiau interviu LL sakė A.Skardžius, tai oficialūs duomenys, ir mes juos nustatėme ir Seimo tyrimo medžiagoje. Dar premjeru esant A.Butkevičiui, buvo kalbama apie galimybę išpirkti „Independence“, tačiau vis tiek reikėtų sumokėti tą sutartą nuomos kainą. Grubiai sakant, Lietuva už nuomos mokestį sumokės tris kartus daugiau, nei kainavo laivą pastatyti. Aišku, Lietuva yra turtinga valstybė, turinti daug naftos ir dujų, todėl gali sumokėti ne tris, bet penkis kartus brangiau, nei kainavo jo statyba.  Sutarties negalima nutraukti, nebent būtų kažkokie labai naudingi susitarimai su kita puse. Tačiau sutartyje parašyta, kad ji 10 metų nenutraukiama. Tai tarptautinė sutartis, ir ją pasirašė Andrius Kubilius. Tačiau šalia šios aferos buvo padaryta dar viena, ne mažesnė – t.y. pasibaigus rinkimams, bene paskutinę savo dieną premjero poste A.Kubiliaus vyriausybė priėmė „Dujų pirkimo aprašą“. Ir buvo sutarta su „Statoil“, kad Lietuva už suskystinas dujas mokės žymiai brangiau, nei moka visa Europa. Vien per pirmus 2015 m. Lietuva, pirkdama 5,4 mln. megavatvalandžių iš „Statoil“, už vieną megavatvalandę mokėjome po 10 eurų brangiau, nei kainavo vidutiniškai Europoje, arba 54 mln. eurų per metus“.

Paklaustas, ar kas nors aiškinsis šią milijardinę aferą, A.Skardžius atsakė: „ Visą medžiagą apie šias aferas mes perdavėme prokuratūrai dar praeitos kadencijos Seimo nutarimu. Ir Seimo nutarimu turėjo būti atliktas visų šių sutarčių nepriklausomas auditas, nes tuo metu visi vadovai (pradedant Graužiniene, baigiant prezidente) spirgėjo, kad „nereikia stabdyti energetinių projektų“. Tai yra jie nenorėjo, kad būtų tikrinamos šių pirkimų viešos procedūros ir aiškintis, kodėl mes pirkome laivą, tačiau nusipirkome 10 metų nuomą 2,5 karto brangiau. Tada, Vyriausybė buvo įgaliota, įgyvendinus šį projektą, nuo 2014 m. gruodžio 3 d. atlikti nepriklausomą viešojo pirkimo – „Independence“ terminalo –  auditą. Toks buvo Seimo įpareigojimas, ir jo kontrolė pavesta Seimo NSGK, Ekonomikos komitetui ir Energetikos komisijai. Tačiau iki šiol vengiama tą auditą atlikti“.

 Seimas antradienį pritarė, kad Lietuva turi nusipirkti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-terminalą. Už tai, kad SGD terminalas būtų perkamas, balsavo 99 parlamentarai, 1 balsavo prieš, 17 susilaikė.

Pritarus siūlytiems įstatymų pakeitimams, SGD terminalo operatorius „Klaipėdos nafta“ ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigys plaukiojančiąją SGD saugyklą ir taps jos valdytoju. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad bus įsigyjamas būtent dabar iš norvegų kompanijos „Hoegh LNG“ nuomojamas laivas „Independence“.

2014 metų spalį į Lietuvą atplukdytą SGD laivą-saugyklą Lietuva nuomoja iki 2024 metų iš norvegų „Hoegh LNG“.

Toliau pateikiamas „energetikos ministerijos pranešimas, kurį transliuoja agentūra ALTA : „Tai leido panaikinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo iš Rusijos. Tarptautiniai ekspertai (neaišku, kokie ekspertai), įvertinę, ar Lietuvai ekonomiškai labiau apsimoka nupirkti, ar toliau nuomotis Klaipėdos uoste esantį SGD laivą-saugyklą, pateikė išvadą, kad Lietuvai po 2024 metų labiausiai verta jį nusipirkti. Skaičiuojama, kad, nupirkus laivą, jo infrastruktūros išlaikymo kaštai per metus sumažėtų nuo dabartinių 66 mln. iki 43 mln. eurų. Įstatymų pakeitimas sukuriamas teisinis pagrindas Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui priimti sprendimus iki 2024 m. pabaigos ekonomiškai naudingiausiu būdu nuosavybės teise įsigyti SGD laivą bei leisti nustatyti finansavimo mechanizmą SGD laivo įsigijimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimui. Kaip pažymi Energetikos ministerija, šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Siūlomas ilgalaikis SGD tiekimo modelis leistų 23-25 mln. eurų sumažinti SGD terminalo metines veiklos sąnaudas. Seime taip pat priimtos kitos SGD terminalo įstatymo pataisos, kuriomis reguliuojamiems energijos gamintojams bus suteikiama pasirinkimo galimybė diversifikuoti savo dujų tiekimo portfelį, dujas įsigyjant iš skirtingų šaltinių (50 proc. dujų įsigyti biržoje, o likusią dalį savo pasirinkimu). Energetikos ministerija siekia liberalizuoti gamtinių dujų tiekimo tvarką, panaikinant prievolę reguliuojamiems energijos gamintojams pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“. Energetikos ministerijos teigimu, įgyvendinus šiuos pakeitimus, būtų padidinta konkurencija gamtinių dujų rinkoje ir jos likvidumas