G.Nausėdos prezidentūra jau prisipažino, kad šmeižė „Laisvo laikraščio“ leidėją

G.Nausėdos prezidentūra jau prisipažino, kad šmeižė „Laisvo laikraščio“ leidėją

Aurimas Drižius

Gitano Nausėdos vadovaujama prezidentūra prisipažino, kad šmeižė „Laisvo laikraščio“ leidėją, tačiau savo atsakyme prokuratūrai rašo, kad „nėra galimybės nustatyti, kas yra šmeižto autorius“.

Negalvojau, kad G.Nausėda savo patarėjais pasirinks tokius idiotus, kurie net nesugeba rišliai ką nors pasakyti arba suklastoti dokumentų.

Eina kalba apie G.Nausėdos vyriausiąjį patarėją Aistį Zabarauską ir jo patarėją teisės klausimais, teisės „mokslų daktarę“ V.Petrylaitę (nuotr. viršuje)

Istorija matyt prasidėjo, kai dar birželį G.Nausėda sulaukė nesuderintų ‚Laisvo laikraščio“ redaktoriaus klausimų apie Garliavos bylą ir užgrobtą „Snoro“ banką. Tada pirmą ir paskutinį kartą buvau įleistas į prezidentūrą. Nors Nausėda žadėjo, kad jis visiems bus atviras ir atsakys į visus klausimus, ta praktika baigėsi pirmąją kadencijos savaitę.

https://www.youtube.com/watch?v=Cp_CKeqb1fo&t=13s

Tada, matyt, G.Nausėda nusprendė, kad nesuderintų klausimų jam nereikia ir kelias mūsų leidiniui į prezidentūra buvo užvertas. Susiruošęs eiti į prezidentūros spaudos konferenciją, gavau jau minėto Zabarausko laiškutį, kad daugiau nebūsiu įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas ir negalėsiu uždavinėti klausimų LR prezidentui „akreditacijos žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.

Tada nusprendžiau, kad aš kaltas prieš savo skaitytojus, dar prieš metus raginęs juos balsuoti už tą melagį Gitaną Nausėdą, ir nusprendžiau pasibylinėti.

Tada ir išlindo visa šios prezidentūros „kompetencija“.

Kreipiausi į administracinį teismą, kad sprendimas nesuteikti akreditacijos būtų panaikintas, nes tai prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui ir spaudos lygiateisiškumo principui.

Teismas nurodė prezidento kanceliarijai pateikti savo poziciją ir paaiškinimus. Tada ir prasidėjo – Zabarauskas surašė du puslapius mano nuodėmių, koks aš blogas ir valstybės priešas, ir parašė, kad visus duomenis apie mano asmenį jam suteikė Vadovybės apsaugos departamentas (VAD).

Zabarauskas teismui nurodė, kad mano prašymas suteikti akreditaciją buvo atmestas neva tuo pagrindu, kad „Vadovybės apsaugos departamentas pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sisteminai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“.

Puikiai žinau, kad tokių sprendimų nebuvo, todėl kai administracinis teismas į bylą prijungė ir jau minėtą VAD, pastarasis parašė, kad apie mane jokių duomenų nerinko ir prezidentūra jų net neprašė.

Teismas administracinėje byloje Nr. eI2-1236-789/2020 gavo atsakymą iš VAD vadovo Rymanto Mackevičiaus (kopija pridedama), kad  „ Vadovybės apsaugos departamentas, susipažinęs su pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundu ir visa su ginču susijusia medžiaga administracinėje byloje Nr. eI2-1236-789/2020, informuoja, kad jokių duomenų apie pareiškėją neturi ir niekada nebuvo teikęs Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (toliau – Kanceliarija) informacijos apie jį“.

Tada ir paaiškėjo, kad ne tik Zabarauskas klastojo oficialius dokumentus, tačiau lygiai tą patį darė ir teisės profesorė, prezidento patarėja Vida Petrylaitė – net ir turėdama VAD atsakymą, kad apie mane jokios informacijos nebuvo rinkta, „teisės profesorė“ toliau teismui rašė raštus, kad „atsakovui buvo išaiškinta, kad jo atžvilgiu yra gauta informacija iš vadovybės apsaugos departamento, kurioje nurodyta, kad : 2014 m. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos A.Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“:

Tada kreipiausi į prokuratūrą dėl jau kriminalinių  A.Zabarausko ir V.Petrylaitės nusikaltimų – dokumento klastojimo ir šmeižto, neva aš valstybės priešas, daug kartų baustas už Respublikos niekinimą.

Tik ką iškepta prokurorė Vinterytė (nuotraukoje viršuje greta E.Pašilio), įspėjusi, kad dėl jos sprendimų šioje byloje viešinimo visuomenei „reikalingas prokurorės leidimas“, atmetusi mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės pateisino prezidentūros patarėjų padarytą dokumentų klastojimą ir šmeižtą. Ji savo nutarime rašo, koks aš esu negeras, tačiau čia pat savo nutarime pripažįsta, kad aš buvau apšmeižtas.

T.y. prokurorė nurodo, kad : „Tikslinant pareiškėjo nurodytas  aplinkybes,  2020-03-13  raštu  buvo  kreiptasi  į  Lietuvos Respublikos  Prezidento  kanceliariją, prašant informuoti, ar VAD teikė Kanceliarijai informaciją apie A.Drižių; jei informacijos neteikė, dėl  kokios priežasties 2019-11-20 rašte VAD nurodytas kaip  informacijos  šaltinis. 2020-03-23  raštu  Nr. 2D-1577  Kanceliarija  informavo,  kad  pagal  Kanceliarijos darbuotojų.  rengusių minimą  2019-11-20  rašte pateiktą  informaciją,  ankstesnės kadencijos    prezidentūros spaudos  tarnybai  priimant  2019  m.  birželio  mėnesio sprendimą dėl akreditacijos , buvo   remtasi   viešai   prieinama   informacija;   esamais   duomenimis,  Lietuvos Respublikos  Prezidento kanceliarijoje nebuvo gauta VAD raštų; šiuo metu  tikslių aplinkybių dėl to,  kuri  institucija  ir  kada  tiksliai  atkreipė   Prezidentūros  atstovų  dėmesį į minimą viešą informaciją, nėra galimybės nustatyti“

Atkreipiu teismo dėmesį, kad prokurorės Vinterytės minimas prezidento kanceliarijos raštas taip pat yra melagingas, juo siekiama nuslėpti nusikaltimo įrodymus ir mane šmeižusius žmonės.

Visų pirma, sprendimą dėl atsisakymo suteikti man akreditaciją suteikė ne praeitos, o šios kadencijos prezidento kanceliarija. Sprendimas buvo priimtas šios kadencijos prezidento vyr. patarėjo Zabarausko, visi sprendimai yra su jo parašu. Čia pat prezidento kanceliarija pripažįsta, kad jokių duomenų iš VAD apie mane negavo ir jų neprašė, nors teismui teigia, kad rėmėsi VAD pateikta informacija. Čia pat kanceliarija nurodo, kad nebėra galimybių sužinoti, iš kur tą informacija gauta.

Tai tik dar kartą patvirtina, kad minėti prezidentūros tarnautojai Zabarauskas ir D.Petrylaitė sąmoningai klastojo dokumentus ir mane šmeižia, o dabar, siekdami išvengti atsakomybės už šiuos nusikaltimus, melagingai nurodo, kad nebėra galimybės sužinoti, iš kur jie gavo tą informaciją.

Labai gaila, kad prokurorė Vinterytė nuėjo lengviausiu keliu – gavo kanceliarijos atsakymą, kuriame pripažįstama, kad apie mane buvo paskleistas šmeižtas, tačiau vietoj to, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, savo nutarime nurodo, koks aš esu blogas. Prokurorei sunku suprasti laisvos spaudos vaidmenį šioje visuomenėje, o tai, kad kai kurie asmenys, padarę sunkius nusikaltimus, save sutapatina su Lietuvos Respublika yra kita tema, kurios aš šioje byloje neaptarinėsiu.

Prokurorė Vinterytė man nurodo, kad nėra svarbu, iš kur buvo gauta ši šmeižikiška informacija, nors VAD jau paneigė prezidento kanceliarijos šmeižtą.  „Šiuo konkrečiu atveju klausimas iš kokios konkrečiai institucijos buvo gauta informacija, neturi esminės reikšmės“, – nurodo prokurorė, taip pateisindama šmeižtą ir dokumento klastojimą.