skip to Main Content
trio-1
G.Nausėda sprendžia teisėjų „persidirbimo“ problemą, nors visai teismų sistemai vadovauja „mafijos tėvas“ G.Kryževičius su savo sugulove S.Rudėnaite
Aurimas Drižius
Jo ekscelencija pranešė, kad penktadienį susitiko su Teisėjų tarybos pirmininke Sigita Rudėnaite. Prezidentas labai susirūpinęs teisėjų persidirbimu. Tačiau susitikime nebuvo kalbėta apie masinę korupcija Lietuvos teismų sistemoje, masinį dokumentų klastojimą ir nutarčių padirbinėjimą.

su kurva

Simboliška, kad G.Nausėda susitiko ir kalbėjo su teisėjų tarybos pirmininke Sigita Rudėnaite, kuri kartu su savo meilužiu, buvusiu aukščiausiojo teismo pirmininku (dabar – vyriausiojo administracinio teismo) Gintaru Kryževičiumi nagrinėjo bylas aukščiausiame teisme.
Taip ta pati S.Rudėnaitė, kuri drąsiai klastoja savo nutartis ir taip rodo savo pavyzdį eiliniams teisėjams. Kai paprašiau kelti bylą Rudėnaitei, tai jos kolegos man parašė, kad visi mano suminėti faktai nėra „faktai“, o tik mano haliucinacijos.

 

 

Dar ironiškiau, kad G.Nausėda puikiai žino apie tai, kad visa teismų sistema yra pakabinta ant kompromato ir padarytų nusikaltimų, todėl neabejotina, kad yra šantažuojama ir dirba nusikaltėliams. Kita vertus, Nausėda eina seniai pramintu Grybauskaitės keliu – tie pakabinti teisėjai yra naudingi prezidentūrai, nes padeda pridengti jos nusikaltimus.

januskiene

Dar kvailiau, kad net tos pačios Rudėnaitės kolegė aukščiausiame teisme, teisėja Janina Januškienė (nuotr. viršuje), išėjusi į pensiją, neišlaikė ir brūkštelėjo postą facebooke :
janusk
Iš šio posto sužinojome, kad aukščiausiojo teismo pirmininke Sigita Rudėnaitė tapo tik todėl, kad yra buvusio šio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus meiluže. Ji taip pat atskleidė ir sunkius nusikaltimus – kad jau minėtas Kryževičius buvo mafijos bosas, kuris pats viską sprendžia. Kaip žinia, teismų įstatymas numato, kad niekas negali daryti teisėjams spaudimo priimant sprendimus.
Dabar paaiškėjo, kad LAT sprendimai buvo priimami tokie, kokius nurodydavo G.Kryževičius. Paaiškėjo ir tai, kad Kryževičius prieš tai į LAT pirmininko postą kišo Laužiką, kuris vėliau pagautas imantis kyšius ir dabar tos pačios mafijos nariai visokiais būdais bando jį „ištraukti“.
LL turi vieną nusikalstamą Sigitos Rudėnaitės nutartį, kuriame ji man nurodė, kad cenzūra neprieštarauja jokiems Lietuvos teisės aktams. Nors cenzūrą tiesiogiai draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas, tačiau Rudėnaitė nusprendė, kad tokių dalykų nėra. Teisėjai šiuo metu bando visokiais būdais nuslėpti Rudėnaitės nusikaltimus, nurodydami, kad Rudėnaitės nutartis yra ne nutartis, o šiaip popiergalis. Ir taip šita mafija tik traukia dar daugiau savo narių į teisiamųjų suolą.
Dar blogiau, paaiškėjo, kad meilužiia dviese sėdėjo, ir nagrinėjo bylas aukščiausiame teisme – dėl to tiek EŽTT, tiek ir STT turėjo daug vargo, „taisant jų darbelius“.
Praėjo pusė metų, tačiau į šią žinią niekaip nereaguoja nei prezidentas Gitanas Nausėda, kuris atsakingas už tai, kad teismai laikytų Konstitucijos, nei minėtieji teisėjo S.Rudėnaitė ir G. Kryževičius.
Kaip žinia, prezidentas Gitanas Nausėda jau siūlė praeitos kadencijos Seimui Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į LAT pirmininkus, tačiau Seimas jos kandidatūrai nepritarė.
Tada kandidatė „labai įsižeidė“, kad Seimas nepritarė jos kandidatūrai ir kreipėsi į savo kolegas teisėjus, kad toks SEimo sprendimas „būtų panaikintas kaip neteisėtas“.
Tada atrodė, kad ši vadinamoji teisinė sistema peržengė paskutines raudonas linijas – vos Seimas priėmė specialų įstatymą, kad teisėjams kratyti nereikia specialaus Seimo sutikimo, ir kitą dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad patenkina Seimo atleistos buvusios laikinosios Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovės Sigitos Rudėnaitės prašymą ir grąžino ją į LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas.
Dra juokingiau, kad kai Seimas balsavo už jos atleidimą iš LAT civilinių bylų skyriaus pirmininkės ir paskui atmetė jos kandidatūrą į LAT pirmininkes, tai panelė Rudėnaitė turėjo tapti bedarbe – iš darbo buvo atleista, į naujas pareigas nepaskirta – turėjo keliauti į darbo biržą.
Mat teismų įstatymas aiškiai sako :
1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
2. Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką iš paskirtų šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
3. Dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimo Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.
Ir štai – stebūklas – S. Rudėnaitės kandidatūrą į LAT pirmininkes atmetė slaptu balsavimu. Atrodo, kad daugiau nėra apie ką kalbėti, tačiau visa ši mantijomis apsikarsčiusi gauja nesutinka su Seimo apsisprendimu – neva Seimas negali kištis į „teisėjų savivaldą“.
Tai, kad aukščiausiojo teismo gauja prieš pusę metų buvo apskirtai legalizavusi kyšius teisėjams – paskelbė, kad kratos pas bet kuriuos kyšį paėmusius teisėjus yra neteisėtos, jeigu nėra SEimo pritarimo (tai reiškia, kad pvz., STT, pamačiusi, kaip teisėjas X ima kyšį, turi su įrodymais bėgti į Seimą, tas sudaro komisiją ir pusę metų svarsto, ar galima daryti past kyšininką kratą, per tą laiką kyšis jau seniai pragetas) ir iš esmės tai reiškia, kad krata pas bet kurį nusikaltimą padariusi teisėją yra neteisėta. Tik konstitucinis teismas išaiškino, kad šis aukščiausiojo teismo išaiškinimas yra neteisėtas.
O dabar šios korumpuotos gaujos atstovė Rudėnaitė kreipėsi į savo gaujos narius prašydama pripažinti jos atleidimą iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų neteisėtu ir pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – grąžinti ją į buvusias pareigas, kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.
„Apie tai, kad S.Rudėnaitės paskyrimas į LAT pirmininkes turėjo būti tik formalumas, rašė ir 15min.lt : „Tačiau atėjus balsavimui netikėtai pateko į Lietuvos bei tikriausiai visos Europos teisinėje praktikoje precedento neturinčią situaciją: kaip prezidento pasirinkta kandidatė į LAT vadovus, S.Rudėnaitė Seimo valia buvo atleista iš Skyriaus pirmininkės pareigų, bet į naujas pareigas nepaskirta ir liko paprasta teisėja. Peripetijų Seime įkarštyje 15min pakalbino vėtomą ir mėtomą teisėją, kuri, kaip pati teigia, dažniausiai tiesiai rėžia viską, ką galvoja:
„Išnaudoti progas protingai patylėti neišmokstu. Bet jei tylėčiau, slėpčiausi situacijose, kaip ši – tai būtų mano asmenybės galas.“
– Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją? – 15min paklausė S.Rudėnaitės.
– Mano atleidimas tiek teisine, tiek logine prasme, buvo klaida. Kad ji įvyko, pripažįsta tiek teisininkai, tiek daugelis pačių Seimo narių. Bet tai, kaip tos klaidos nenorima taisyti, mane šokiruoja. Ir kaip žmogų, ir kaip teisininkę, išmanančią, be kita ko, Europos Sąjungos teisę ir Strasbūro teismo praktiką. Bandoma ieškoti kaltų, bet ne kelio, kaip tą klaidą ištaisyti. Beje, šiame kontekste man susidarė įspūdis, kad beveik niekas nebeatsimena, jog, be kita ko, aš esu dar ir žmogus. Bet tebūnie, aš esu pareigūnė, į sentimentus neturiu teisės. Tačiau teisinis nihilizmas mano atžvilgiu neturėtų būti demonstruojamas. Beje, šiame kontekste man susidarė įspūdis, kad beveik niekas nebeatsimena, jog, be kita ko, aš esu dar ir žmogus.
– Kokią matote išeitį?
Susitikimo metu buvo aptartas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų etatų skaičiaus galimas padidinimas papildomais 6 teisėjais byloms dėl migrantų skundų nagrinėti, bendram šio teismo teisėjų krūviui mažinti.
Šalies vadovas pasiūlė Teisėjų tarybai ieškoti tvarių sisteminių sprendimų, kurie leistų įvertinti visiems Lietuvos teismams reikalingą bendrą teisėjų skaičių, ieškoti sprendimų dėl objektyvaus teisėjo darbo krūvio nustatymo kiekvienos grandies ir jurisdikcijos teismuose. Prezidentas siūlo bendradarbiaujant su kitais konstituciniais partneriais ieškoti sprendimų, kurie sustiprintų ikiteisminius ginčų nagrinėjimo institutus, augintų jų efektyvumą ir sumažintų teismuose nagrinėjamų bylų skaičių. Susitikimo metu taip pat aptarta laikino teisėjo perkėlimo į kitą teismą galimybė laikiniems krūvių padidėjimams teismuose išspręsti.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));