skip to Main Content
impotent

Aurimas Drižius

Gavau taip vadinamo prezidento Gitano Nausėdos atsakymą į mano prieš mėnesį jam siųstą laišką, kuriuo prašiau imtis veiksmų sustabdant siautėjančią organizuotą teisėjų ir prokurorų gaują.

teismu

Skunde dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo teismų sistemoje, sunkių nusikaltimų nuolatinio dengimo, persekiojimo už teisėtą veiklą ((Dėl Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės, Vilniaus apygardos teismo
teisėjų Cinino, V.Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G.Dzedulionio, M.Striauko ir gen. prokurorės N.Grunskienės ir jo pavaduotojo G.Ivanausko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl organizuoto susivienijimo)

fedosiuk

Skunde nurodžiau, kad 2022-06-30 LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Olegas Fedosiukas priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad mano pakartotinis prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje buvo nuteistas už teisėtą veiklą, „buvo svarstytas ir Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi
nuspręsta bylos neatnaujinti. Pakartotinai bylos atnaujinimo klausimas nesvarstytinas“.

fedo

Nurodžiau, kad šia nutartimi teisėjas Olegas Fedosiukas padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo ir neatliko tarnybos pareigų. O.Fedosiukas tęsia tuos pačius nusikaltimus, kuriuos daugiau nei dešimt metų vykdo visa eilė teisėjų ir prokurorų, persekiojančių žmones už teisėtą veiklą – žurnalistiką.

O. Fedosiuko minimoje LAT 2016-04-21 nutartyje kolegija (iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės) man nurodė, kam mano atžvilgiu jokie įstatymai negalioja ir kad mane asmeniškai galima teisti ir nuteisti kalėjimo bausme už žurnalistiką.
Žinoma, kad tai piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir dokumento klastojimas, todėl prašau pradėti IT ir minėtos kolegijos atžvilgiu.

Minėta kolegija 2016-04-21 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-26/2016.

https://eteismai.lt/byla/163843283324562/2K-451-895/2016?word=cenz%C5%ABra

Nors minėtai kolegijai buvo išaiškinta, kad Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 dalyje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, tačiau teismas iki šiol ją drąsiai taiko. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: ,,Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: ,,Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Negana to, vadinamieji teisėjai apsimeta, kad nežino pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Konstitucijos 6 straipsnis sako : Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.
Šiuo atveju visi teismų sprendimai – cenzūros įvedimas, ir spaudos persekiojimas pagal melagingus Sadecko skundus ir parodymus – tiesiogiai prieštarauja minėtiems Konstitucijos punktams.
Tai, kad teisėjai sąmoninga ir tyčia, žinodami, kad nuteisia žmogų už teisėtą veiklą, padaro juos kriminaliniais nusikaltėliais, ir todėl jie turi atsakyti pagal BK straipsnius Tarnybos pareigų neatlikimas ir
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi.

 

Dėl teisėtos veiklos – žurnalistikos, įvedę neteisėtą cenzūrą, mane nuteisė tokie minėti teisėjai, puikiai žinoję, kad cenzūra yra uždrausta, tačiau nepaisę pagrindinio šalies įstatymo reikalavimų.
Tokiu būdų minėta organizuota valstybės pareigūnų grupė (kolegija,  susidedanti iš Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės) padarė tokius nusikaltimus :
Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis) ir tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis) :
Piktnaudžiavimas nurodo, kad :
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija,
juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visi šie įvykiai – man iškeltos baudžiamosios bylos ir nesibaigiantys persekiojimai – yra įvykę ir tebesitęsiantys, prokurorams ir teisėjams masiškai darant sunkius nusikaltimus mano atžvilgiu, ir nesulaukiant jokios atsakomybės už mano išvardintus nusikaltimus. Šiuo atveju teismas pasiskelbia, kad jis yra nepriklausomas nuo įstatymų ir Konstitucijos, nors sprendimus turi priimti „klausydamas tik įstatymo“.

Jeigu sąmoningas nekaltų žmonių siuntimas į kalėjimą nėra nusikaltimas, tai kas tada yra piktnaudžiavimas tarnyba? Teismų įstatymo 46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas nurodo :
„Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais, kurie neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais, įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais norminiais aktais“.

Šiuo atveju akivaizdu, kad teisėjai ne tik kad neklausė įstatymo, tačiau nepaisė ir Konstitucijos, o rėmėsi nusikalstamu ir neteisėtu „teismo sprendimu“ įvesti cenzūrą. Ir teismai, piktnaudžiaudami tarnyba ir
klastodami savo nutartis, atsisako šią cenzūrą panaikinti jau daugiau nei dešimt metų – mano prašymas panaikinti cenzūrą buvo atmestas net aštuonis kartus, teisėjams klastojant savo nutartis. Todėl tai yra
organizuota nusikalstama veikla. Lietuvos Konstitucija numato, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip
pat nurodo, kad prieš įstatymus visi Lietuvos piliečiai yra lygūs.

Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos numato, kad Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
Teismų įstatymas nurodo, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Pagrindinis šalis įstatymas – Konstitucija – kategoriškai ir imperatyviai draudžia cenzūrą. Ją
draudžia ir Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl teisėjai, pritaikę cenzūrą, ir už ją nuteisę nekaltą žmogų, padarė nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Įtarus teisėją padarius nusikalstamą veiką,
būtina sustabdyti jo įgaliojimus, kol teismas byloje paskelbs galutinį sprendimą ir jis įsiteisės.
Šioje baudžiamojoje byloje teisėjai puikiai žinojo, kad cenzūra yra draudžiama, tai netgi įrašė savo nutartyje : „..Pareiškėjas teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 245 straipsnį. Anot pareiškėjo, iki 2015
metų buvo nusistovėjusi netinkama BK 245 straipsnio taikymo praktika, kai už bet kokį formalų teisės pažeidimą susijusį su teismo sprendimo nevykdymu, žemesnių instancijų teismai teisdavo asmenis
pagal BK 245 straipsnį. Toks teisės taikymas, pareiškėjo teigimu, baudžiamojoje teisėje vadinamas dirbtine kriminalizacija, nes už teismo sprendimo civilinėje byloje nevykdymą pirmiausia turi būti
taikoma civilinė atsakomybė..bet koks draudimas skleisti informaciją negali prieštarauti teisės aktuose įtvirtintai vienai pagrindinių žmogaus teisių – teisei į informacijos laisvę. Informacijos laisvė įtvirtinta
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje: kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teismai šioje byloje netinkamai taikė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 44 straipsnio 1 dalį, kurioje
nustatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Pareiškime cituojamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kas yra cenzūra, bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 1
dalies, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 10 straipsnio nuostatos ir nurodoma, kad Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, o ieškovas Alvydas Sadeckas minėtoje civilinėje
byloje reikalavo uždrausti pareiškėjui naudotis teisėmis, kurias jam suteikia minėti teisės aktai“.

Tai, kad buvo pritaikyta Konstitucijoje ir įstatymais uždrausta cenzūra, minėta teisėjų kolegija nusprendė, kad „nėra pagrindo manyti, kad Aurimui Drižiui baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai
netinkamai“.

Šiuo atveju minėta LAT kolegija ne tik kad pritaikė uždraustą cenzūrą, nuteisė mane už teisėtą veiklą, bet dar ir nesivargino man paaiškinti, kodėl Lietuvoje negalioja nei įstatymai, nei Konstitucija. Tiesiog
parašė, kad „baudžiamasis įsakymas pritaikytas teisėtai“.

Dėl teisinio banditizmo

Tas teisinis banditizmas, kuris nuolat vykdomas LR teismuose, yra grindžiamas „teisėjų nepriklausomybe“. Tačiau tas supratimas yra korupcinis – teisėjas nėra nepriklausomas nuo įstatymų, o priešingai,
privalo juos vykdyti. Jeigu teisėjas demonstratyviai priima visiems teisės aktams prieštaraujanti sprendimą, jis daro nusikaltimą. Tai ne kartą yra išaiškinęs ir Konstitucinis teismas : „Konstitucinis Teismas,
aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Dėl LAT pirmininko O.Fedosiuko nusikaltimų

Tai yra teisėjas Olegas Fedosiukas turėjo pareigą, kurią jam numato BPK 451 straipsnis. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pagrindai nurodo, kad
Baudžiamosios bylos, kurios išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėtos kasacinės instancijos
teisme, taip pat kurių nuosprendžio ar nutarties nebuvo galima apskųsti arba jie nebuvo
apskųsti kasacine tvarka, atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:
1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir
baudžiamąją bylą nutraukti;

Teisėjas O.Fedosiukas nagrinėjo mano skundą dėl baudžiamoios bylos, kurioje teismas pritaikė cenzūrą, kurią draudžia tiek LR Konstitucija, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymas.
Tai yra skunde nurodžiau, kad Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio kolegija baudžiamojoje byloje mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Prieš tai lygiai tą patį padarė Vilniaus
miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, mėgėjas vairuoti girtas.

Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į, nuosprendį, tačiau vis tiek mane nuteisė už teisėtą veiklą. Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę tyčia, keršydami man už straipsnius „Laisvame
laikraštyje“ apie teismų korupciją ir apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą – piktnaudžiavimą tarnyba.

Be to, minėta teisėjų kolegija visai nevertino mano pateiktų įrodymų, kad nukentėjęs A.Sadeckas teismo proceso metu duoda melagingus parodymus. T.y. aš pateikiau įrodymus, kad A.Sadeckas buvo kertinė
figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, atlikęs esminius privatizavimo veiksmus.

LAT pirmininkas O.Fedosiukas turėjo pareigą atnaujinti šią baudžiamąją bylą, nes Konstitucija jį įpareigoja panaikinti cenzūrą ir išteisinti už teisėtą veiklą nuteistus nekaltus žmones. Konstitucija
nurodo taip vadinamiems teisėjams ne tik teises, bet ir pareigas – vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus. Tačiau „teisėjai“ ignoruoja pagrindinį šalies įstatymą ir piktnaudžiauja tarnyba.
Tačiau O.Fedosiukas atsisakė vykdyti savo pareigas ir pridengė visos šios pseudoteisėjų gaujos nusikaltimus. Teisėjas O.Fedosiukas pasirėmė LAT 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi,
kuria nuspręsta minėtos baudžiamosios bylos neatnaujinti. Tokiu būdu O.Fedosiukas ne tik neatliko tarnybos pareigų, tačiau ir piktnaudžiavo – turėdamas pareigą įvertinti cenzūrą, kaip uždrausta LR Konstitucijos, ir ją pašalinti, jis minėtą cenzūrą legalizavo.

Dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir jos pavaduotojo Ginto
Ivanausko nusikaltimų

Taip vadinama generalinė prokurorė Niga Grunskienė 2021-01-25 rašteliu Nr. 17.2-302 atsisakė pradėti tirti sunkius nusikaltimus teisingumui, nurodė, kad daug kartų nuteisti žmogų už teisėtą ir
įstatymu neuždraustą veiklą yra joks ne nusikaltimas, o įprasta Lietuvos teismų praktika. Tokiu būdu generalinė prokurorė Nida Grunskienė padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir neatliko savo
tarnybos pareigų, todėl prašau jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą ir sustabdyti įgaliojimus.

BK Be to, Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigojo prokuratūra tirti teisėjų nusikaltimus – BPK 444 straipsnio 2 punktas nurodo, kad baudžiamoji byla atnaujinama tada, kai „ įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo“.
Būtent šito aš ir siekiu – įrodyti, kad teisdami mane už teisėtą veiklą, prokurorai ir teisėjai „nusikalstamai piktnaudžiavo“, tačiau gen. prokurorė man teigia, kad yra vien kategorija žmonių, kurie yra
aukščiau įstatymo – tai teisėjai. Būtent tokia situacija – teisėjų beatodairiškas piktnaudžiavimas savo įgaliojimais – ir padarė Lietuvos Respublika bananų valstybe.

Jeigu gen. prokuroras atsisako tirti sunkius nusikaltimus, ir sako, kad prokurorai neturi įgaliojimų vertinti nusikaltimų, kuriuos teisėjai įvykdo, priimdami akivaizdžiai neteisingus nuosprendžius baudžiamosiose bylose bei sprendimus civilinėse ar administracinėse bylose, ar jis pats daro nusikaltimą?
Manau, kad taip, nes mūsų valstybės Konstitucijos 29 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad įstatymui visi asmenys lygūs. Esant tokiai Konstitucijos nuostatai, niekam negali būti daromos išimtys, – visi
asmenys, taip pat ir teisėjai, privalo atsakyti už savo veiksmus įstatymo nustatyta tvarka.
Generalinis prokuroras šiurkščiai pažeidė šį įstatymo reikalavimą, nes nepriėmė motyvuoto nutarimo, bet atsiuntė man raštelį, kad „teisėjai neperžengė savo įgaliojimų ribų“.
Gen. prokurorės pavaduotojas G.Ivanauskas dėl analogiško prašymo savo 2022-03-08 rašteliu Nr. 17.2-1066 man ėmė grasinti, kad man kels bylą, jeigu dar bandysių skųstis dėl vadinamų teisėjų ir prokuroų
nusikaltimų. Prokuratūra ilgai man rašinėjo raštelius, kad teisėjams įstatymai negalioja.
Kai paprašiau traukti atsakomybėn ir teisėjus, gavau naujosios gen. prokurorės Nidos Grunskienės atsakymą, kad mano skundas dėl šios organizuotos teisėjų ir prokurorų gaujos yra išnagrinėtas pagal
„prokuratūros rekomendacijas“, ir kad „teisėjų pagal įstatymus priimti sprendimai, nors ir ne jūsų naudai, negali būti pripažįstami neteisėta veikla ir būti pagrindu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą“. Gen.
prokurorė Grunskienė man nurodė, kad visos mano išvardintos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra mano išgalvotos. Grunskienė taip parašė : „jokie objektyvūs duomenis nepatvirtina jūsų teiginių dėl jame
nurodytų prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veiksmų“.

Tokiu būdų gen. prokurorė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, neatliko pareigos, tačiau padarė dar ir trečią nusikaltimą – suklastojo dokumentą, įrašiusi į jį tikrovės neatitinkančią ir savo išgalvotą
informaciją. Nes visus mano pateiktus faktus labai lengva patikrinti.

Remdamasis išdėstytu, prokuratūros reikalauju:

1. Dėl LAT teisėjų Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės, Vilniaus apygardos teismo teisėjų Cinino, V.Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G.Dzedulionio, M.Striauko
ir gen. prokurorės N.Grunskienės ir jo pavaduotojo G.Ivanausko patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl organizuoto susivienijimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo.
2. Nušalinti visą taip vadinamą gen. prokuratūrą nuo šio tyrimo, nes jai tektų tirti save pačią

LR prezidento prašau atleisti minėtus pareigūnus iš tarnybos už pareigūno vardo diskreditavimą
Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašau man išaiškinti, kaip man ginti savo teises ir kodėl LR įstatymai mano atžvilgiu negalioja.

Gitanas Nausėda, kuris, remiantis Konstitucija, skiria ir atleidžia svarbiausius valstybės pareigūnus, kaip generalinė prokurorė ar teisėjai, raštu man nurodė, kad jis yra neįgalus spręsti šių klausimų. Jis negali atleisti ir savo paskirtos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, nes tiesiog nieko negali. Tai kam jis tada reikalingas, jeigu nieko negali?

Driziui A. 1D 2155 nuorasas 1 Page 1
Driziui A. 1D 2155 nuorasas 1 Page 1
Driziui A. 1D 2155 nuorasas 1 Page 2
Driziui A. 1D 2155 nuorasas 1 Page 2
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));