LR prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad jam puikiai tarnaujanti generalinė prokurorė Nida Grunskienė gali vykdyti bet kokius nusikaltimus tol, kol bus jam lojali ir vykdys jo nurodymus. Šiuo metu tiek prokuratūra, tiek ir teismai masiškai klastoja savo nutartis ir vėliau remiasi savo klastotėmis. Tai vadinama „teisingumo vykdymu“. Tiesa, anksčiau teisėjai ir prokurorai bijojo taip atvirai vykdyti sunkius nusikaltimus, tik prezidentu tapus G.Nausėdai, pajuto, kad jokia atsakomybė už klastotes jiems negresia, o prireikus bus galima pasinaudoti savo „nepriklausomybe nuo įstatymų“.

Tokį prezidento raštą gavau prieš kelias dienas. Prašiau gražuolio vykdyti savo konstitucines pareigas ir kelti baudžiamąją bylą savo favoritei Nidai Grunskienei, nurodžiau, kokius dokumentus pastaroji suklastojo.
G.Nausėda atrašė, kad „Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui“.
2022-08-23 kreipiausi raštu „Dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės nusikaltimų – dokumento suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo“.

Nurodžiau, kad „LR generalinė prokurorė Nida Grunskienė 2021-01-25 rašteliu Nr. 17.2-302 (pridedamas) oficialiai atsisakė vykdyti savo pareigas tirti sunkius nusikaltimus, o taip pat minėtą dokumentą suklastojo, įrašiusi į jį žinomai melagingus ir savo išgalvotus dalykus, tokiu būdu šį dokumentą suklastojo.

Visi šie dokumentai yra sudėti šiame tekste:

Dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės nusikaltimų – dokumento suklastojimo, tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo – kreiptasi į Nausėdą

Be to, išgalvotais ir melagingais pagrindais atsisakiusi tirti sunkius nusikaltimus, N.Grunskienė padarė ir kitus nusikaltimus – neatliko tarnybos pareigos, piktnaudžiavo tarnyba, todėl prašau pradėti jos atžvilgiu ikiteisminius tyrimus pagal BK str. 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas, 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, 229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas.

Savo minėtame raštelyje gen. prokurorė N.Grunskienė visus mano pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra priimtas teismų nutartis ir nuosprendžius mano atžvilgiu pavadino taip : “ pakartotinai įvertinus jame nurodytas aplinkybes, vertintina, kad jokie akivaizdūs, objektyvūs faktiniai duomenys nepatvirtina Jūsų kreipimosi teiginių dėl jame nurodytų prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veikų. Pareiškimuose Jūs tik subjektyviai dėstote savo nuomonę, pateikdami deklaratyvaus pobūdžio teiginius ir juos pagrindžiančias prielaidas apie prašyme minimų teisėjų, prokurorų tariamai padarytas nusikalstamas veikas, tačiau jokių tai pagrindžiančių faktinių duomenų ar argumentų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą vertinti ir spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, nenurodote. Jūsų prašyme ir skunde išdėstytos aplinkybės iš esmės grindžiamos baudžiamosiose bylose priimtais procesiniais sprendimais, kurie netenkina Jūsų pozicijos. Tačiau tai savaime negali būti pripažįstama pagrindu manyti, kad nagrinėjant bylas teisme bei priimant procesinius sprendimus buvo elgiamasi nusikalstamai. Prokurorų, teisėjų teisėti ir pagal įstatymus atlikti proceso veiksmai, priimti nešališki sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, nors ir ne Jūsų naudai, negali būti pripažįstami priešinga teisei veikla ir būti pakankamu pagrindu inicijuoti baudžiamąjį procesą.

• Nurodžiau, kad visos mano skunde išdėstytos aplinkybės, dėl kurių prašiau pradėti tyrimą, yra tikros, įvykusios, faktinės ir tai labai lengva patikrinti, atsivertus teismų informafinę sistemą Liteko. Tuo labiau, kad savo skunde nurodžiau visas nusikalstamas teismų nutartis.
• T.y. kreipiausi į GP dėl Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir Aldonos Rakauskienės patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento suklastojimo.
• Nurodžiau tokias aplinkybes : Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės 2016-04-21 priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-26/2016.
• Šia nutartimi minėta teisėjų kolegija nuteisė mane, Aurimą Drižių, už visiškai teisėtą veiklą –žurnalistiką, pritaikę cenzūrą, kuri uždrausta tiek Lietuvos Konstitucijos, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymo. Tokiu būdu minėti teisėjai padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo dokumentą (t.y. minėtą nutartį).
• T.y. buvau nuteistas už tai, kad : „..Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 245 straipsnį (už 2013 m. birželio 8 d. publikaciją) areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 245 straipsnį (už 2013 m. birželio 29 d. publikaciją) areštu dvidešimčiai parų, pagal BK 245 straipsnį (už 2013 m. liepos 20 d. publikaciją)… Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t. y. žinodamas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. priimtu ir 2009 m. gegužės 10 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-734/2009 jam ir UAB „Laisvas laikraštis“ uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir Gedimino Kiesaus nužudymu, būdamas UAB „Laisvas laikraštis“ direktoriumi ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ redaktoriumi, 2013 m. birželio 8 d., 2013 m. birželio 29 d., 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. rugsėjo 7 d., 2013 m. spalio 5 d., 2013 m. spalio 12 d., 2013 m. spalio 19 d., 2013 m. lapkričio 30 d. publikacijose viešai paskleidė teiginius, pažeidžiančius minėtą teismo sprendimu nustatytą draudimą.
• Nurodžiau, kad šioje byloje buvau nuteistas už tariamą teismo sprendimo nevykdymą. Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2009 m. įvedė cenzūrą man ir savaitraščiui „Laisvas laikraštis“, uždrausdamas rašyti straipsnius apie buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko veiklą privatizuojant AB „Mažeikių nafta“. Vėliau, kadangi pateikiau įrodymus apie šio asmenis dalyvavimą minėtame privatizavime, ir toliau rašiau straipsnius, to pačios Vilniaus apylinkės ir apygardos teismų buvau penkis kartus nuteistas vien už tai, kad sąžiningai vykdžiau savo žurnalisto pareigą, ir pateikiau įrodymus, kad minėtas draudimas yra nusikalstamas.
• Jau minėti Vilniaus apylinkės ir apygardos teismai net septynis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, nors cenzūra prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek ir Visuomenės informavimo įstatymui. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros, Generalinės prokuratūros ir Vilniaus m. apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo teisėjai, piktnaudžiaudami tarnyba ir klastodami dokumentus, veikdami tiesiogine tyčia, daugiau nei dešimt metų mane persekiojo vien todėl, kad nesilaikiau šios neteisėtos ir nusikalstamos cenzūros.
• Nurodžiau, kad pilietis Alvydas Sadeckas dar 2008-01-21 m. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su „prevenciniu ieškiniu“ , kuriame reikalavo uždrausti man rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G.Kiesaus nužudymu.
• Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja R. Vancevičienė) patenkino šį A.Sadecko „prevencinį“ ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-117-734-2009 ir uždraudė atsakovams Aurimui Drižiui ir UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir Gedemino Kiesaus nužudymu.
• Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas įvedė neteisėtą cenzūrą, kurią draudžia Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.“.
• Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus“ sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“.
• Nurodžiau, kad minėti Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausias teismas jau net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą, per tą laiką buvau nuteistas net septynis kartus už teisėtą veiklą, dėl tariamo “teismo sprendimo nevykdymo” (t.y. cenzūros), mano ir mano šeimos turtas parduotas varžytinėse, o aš pats paverstas ubagu ir invalidu, tai pačiai „teismų“ sistemai ignoruojant bet kokius Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.

Įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato pareigą prokurorui atskleisti nusikalstamas veikas. Įstatyme pasakyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Taigi įstatymas ne tik suteikia įgalinimus, bet įpareigoja prokurorus atskleisti nusikalstamas veikas, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, visiškai nepriklausomai nuo to, kas ir kokias pareigas vykdydamas įvykdė nusikalstamas veikas. Vadinasi, kai prokuroras gauna skundą, kuriame asmuo nurodo, kad padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo patikrinti, ar nurodyti faktai apie nusikaltimo padarymą yra teisingi. Negali turėti jokios reikšmės, kad nusikalstamą veiką padarė teisėjas, atlikdamas savo profesinę pareigą vykdyti teisingumą. Jeigu padarytas nusikaltimas, prokuroras privalo nusikaltimą atskleisti, atlikdamas ikiteisminį tyrimą. Tai pati svarbiausia prokuroro pareiga. Kai prokuroras šios pareigos nevykdo, valstybėje įsigali nebaudžiamas nusikalstamumas.
Gen. prokurorės Grunskienės atsisakymas tirti sunkius nusikaltimus „rašteliu“ prieštarauja BPK 2 straipsniui ir apskritai visam BPK, tai turi būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas

36. Tiek Grunskienė, tiek ir ONTT vyr. prokuroras Jovaiša šiurkščiai pažeidė šį įstatymo reikalavimą, nes nepriėmė motyvuoto nutarimo, bet atsiuntė man raštą, kad visai nesvarstys mano skundų, remdamasis savo paties patvirtintu Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu Nr. I-103. (Generalinio Prokuroro įsakymais patvirtinti aprašai, potvarkiai bei kiti teisės aktai negali prieštarauti įstatymui). Tokiu poelgiu pats ONTT prokuroras Jovaiša padarė nusikaltimą – piktnaudžiavo tarnyba.

Visos šios mano išvardintos palinkybės yra faktinės ir jau nustatytos, tačiau gen. prokurorė klastoja savo raštą, ir nurodė, kad nieko panašaus nėra buvę, o visa tai aš pats išgalvojau : „jokie akivaizdūs, objektyvūs faktiniai duomenys nepatvirtina Jūsų kreipimosi teiginių dėl jame nurodytų prokurorų ir teisėjų nusikalstamų veikų“.
Nors N.Grunskienė žinojo, kad visos skunde išdėstytos aplinkybės ir faktai yra tikri, tačiau ji surašė dokumente, kad nieko panašaus nėra įvykę. Tokiu būdu gen. prokurorė suklastojo minėtą raštą, įrašyadma žinomai melagingus teiginius, taip padarė nusikaltimą – dokumento suklastojimas.

Baudžiamoji atsakomybė už dokumento klastojimą numatyta LR BK 300 str. Pagal šį įstatymą
įstatymą atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba !
suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo sudėtis alternatyvi. Dokumento suklastojimo objektu laikytinas teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama, kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o
šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose. Aptariamo nusikaltimo dalykas įstatyme įvardytas terminu „dokumentas“. Žodis „documentum“ lotynų kalboje reiškia įrodymą, todėl šio
nusikaltimo dalykas yra tik tokie dokumentai kurie gali būti juridinių faktų įrodymu arba teisių ir/ar pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, arba net kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Nusikalstama veika (dokumento suklastojimas) nusikaltimo sudėtyje gali pasireikšti a) pagaminimu netikro dokumento; b) suklastojimu tikro
dokumento. Veikos požymis pagamino netikrą dokumentą – esti tuomet, kai kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašė, atspausdino ar kitokiais būdais sukūrė, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką. Tuo tarpu tikro dokumento suklastojimas gali pasireikšti kaip dalinis materialus suklastojimas arba kaip intelektualus dokumento suklastojimas, tai yra: tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tikslu patalpinti toki dokumentą į apyvartą arba tikro dokumento suklastojimas yra tuomet, kai kaltininkas objektyviai turi teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu tą dokumentą surašė, atspausdino arba kitaip pagamino, tuo minėtame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją arba kito asmens į dokumentą patalpintus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. BK 300 str. l d. numatytas dokumento suklastojimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai – kaltininkas supranta, jog turėdamas tikslą teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Apibendrinant BK 300 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad šiuo įstatymu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti
juridinę reikšmę turinčius faktus. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti.

Visos mano išvardintos aplinkybės yra faktinės ir negali būti vertinamos kaip melagingos arba mano išgalvotos. Tai, kad prokurorai taip atkakliai dengia teisėjų nusikaltimus, reiškia, kad jie veikia organizuotoje grupėje, todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik pagal mano minėtus straipsnius N.Grusnkienės atžvilgiu, tačiau ir dėl veikimo organizuotame nusikalstame susivienijime.
Taip pat įspėju visus teisėjus ir prokurorus, kad jie nevykdytų nusikalstaimų svao vadovybės nurodymų, nes už juos, pasikeitus Seimo daugumai, teks atsakyti jums.
LR prezidento prašau – inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Prokuratūros įstatymo 12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas

1. Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
2. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs Respublikos Prezidentui.

LR Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto prašau – pradėti parlamentinį tyrimą dėl nusikalstamos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės veiklos

Priedai – mano 2020 m. gruodžio 28 d. kreipimasis į gen. prokuratūrą, ir gen. prokurorės Grunskienės 2021-01-28 raštelis Nr. 17.2-302

Aurimas Drižius