G.Nausėda įsteigė „Skaidrumo akademija“, kurios ekspertas – milijardinės aferos „Independence“ autorius Rokas Masiulis
dsc_5322-scaled
Šalies vadovas atidarė „Skaidrumo akademiją“
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Tarptautinei antikorupcijos dienai skirtos diskusijos dalyvius ir atidarė „Skaidrumo akademiją“, kurios tikslas – suvienyti korupcijos prevencijos ekspertus, atsakingas ir suinteresuotas institucijas bei paskatinti jas dalintis gerąja patirtimi.
„Tikiu, kad ši iniciatyva ilguoju laikotarpiu prisidės auginant visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir jo veiklos kokybe“, – sakė šalies vadovas, paraginęs antikorupcinės veiklos specialistus dalyvauti savanoriškoje skaidrumo talkoje.
Prezidento inicijuotu projektu, kurį koordinuoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), siekiama į antikorupcinės aplinkos kūrimą įtraukti daugiau subjektų, paskatinti viešojo sektoriaus organizacijose diegti korupcijos prevencijos priemones ir joms teikti nuolatinę metodinę pagalbą.
Projekto įgyvendinimui telkiama ekspertų komanda savanoriškais pagrindais ves projekto dalyvių poreikius atitinkančius mokymus, padės įsivertinti antikorupcinę būklę ir diegti priemones, skirtas sumažinti korupcijos rizikai.
„Skaidrumo akademijos“ veikloje kaip ekspertai dalyvaus atitinkamos srities profesionalai – Liudas Jurkonis, Povilas Malakauskas, Rokas Masiulis, Sergejus Muravjovas, Eglė Radvilė, Gintarė Rastenė, Evaldas Tamelis, taip pat Valstybės kontrolė, Valdymo koordinavimo centras, Viešųjų pirkimų tarnyba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos įstaigos. Laukiama, kad ekspertų ratas nuolat augs ir plėsis.
Kas tas Rokas Masiulis?
LL skaitytojams Roko Masiulio pristatinėti nereikia – tai garsusis „Independence“ projekto autorius.
Kaip žinia, prisidengiant kova su rusais ir „Gazprom“, Dalia Grybauskaitė sumanė šį projektą – suskystintų gamtinių dujų terminalą „Independence“, per kurį norvegiškos gamtinės dujos pasklįstų po visą Rytų Europą. Tiesa, problema ta, kad tos norvegiškos ar amerikoniškos dujos vis tiek bus kelis kartus brangesnės, nei rusiškos, atkeliaujančios dujotiekiais. Todėl kaštus reikėjo „socializuoti“ padalinti visiems gyventojams per visokias „saugumo dedamąsias“. Tačiau šio projekto autoriai nepamiršo ir savęs – vietoj to, kad pirktų tokią SGD saugyklą, kaip „Independence“ laivas, kurį Pietų Korėjos laivų statyklos pastato už 220-250 mln. dolerių, buvo nuspręsta šį laivelį išsinuomoti už daugiau nei milijardą eurų.
Visą šį projektą vykdė valstybės įmonė „Klaipėdos nafta“ ir jos tuometis direktorius Rokas Masiulis.
Tai, kad „Independence“ yra area, pripažino ir Ramūnas Karbauskis, tačiau „valstiečių“ Seimas nieko nepadarė, kad ją nutrauktų.
„Oxford Institute for Energy Studies“ atliko SGD laivų statybos kaštų analizę ir rėmėsi sutartyse dėl laivo statybų pateiktais duomenimis. Šis institutas nurodo, kad laivo „Independence“ statyba kainavo 250 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu išeina apie 231 mln. eurų). „Tokią sumą sumokėjome per maždaug penkerius nuomos metus, tad, jei iš pat pradžių būtų buvęs priimtas sprendimas laivą pirkti, jį savo nuosavybėje būtume turėję jau apie 2019 metus, – teigia R.Karbauskis, – tačiau 2012 m. buvo priimti kitokie sprendimai. Pirkti laivą R. Masiulio pasirašytos sutarties „dėka“ galėsime tik 2024 m., pasibaigus nuomos sutarčiai. Jos anksčiau nutraukti praktiškai neįmanoma, nes sutarties nutraukimo mokestis siektų tiek, ar net daugiau, nei kainuotų laivo nuoma iki 2024 m.
Viskas taip pripainiota ne Lietuvos naudai, tad laivo pirkimas po nuomos sutarties pasibaigimo 2024 m. kainuos dar apie 160 milijonų eurų. Vadinasi, beveik 760 milijonų eurų (600 milijonų eurų už dešimtmetį trukusią nuomą ir 160 milijonų eurų laivo pirkimas) yra ta kaina, kurią būsime sumokėję, kai savo nuosavybėje 2024 m. turėsime SGD laivą – saugyklą. Ir tai ne vienintelis epizodas, rodantis ekonominį nuostolingumą, kurį šis neūkiškai sudarytas sandoris atnešė Lietuvai, bet apie tai – kitame epizode.
Lentelėje nurodyta, kiek kainuoja tokie projektai, kaip „Independence“
Sunku įsivaizduoti, kaip konservatoriai ir R. Masiulis SGD terminalo likimą būtų sprendę toliau, jei tik būtų buvę valdžioje. Nes jau jo įgyvendinimo pradžia buvo gaubiama paslapties šydu, politikai ir ypač elitas nutylėjo, jog 2011 m. rugsėjo 3 d., Roko Masiulio vadovaujama AB „Klaipėdos nafta“, kaip matome dokumentuose, neturėdama nei šalies Vyriausybės suteiktų įgaliojimų, nei įmonės akcininkų sprendimo, pradėjo įgyvendinti SGD terminalo projektą. Projekto įgyvendinimas pradėtas įteisinti tik prieš pat sutarties dėl nuomos pasirašymą ir tęstas netgi po jos. Toks sprendimas įteisinti tai, kas iš esmės de facto įvyko, kitose demokratinėse valstybėse jau būtų įvertintas ir pripažintas teisiškai ydingu.
„Už „Independence“ nuomą per 5 metus energijos vartotojai (mes visi) kompanijai „Hoeg LNG“ sumokėjome 252 mln. eurų, o kartu su SGD terminalo eksploatavimo kaštais visus – 335 mln. eurus, – teigia Artūras Skardžius, – prie šios sumos būtina pridėti ir paskirtojo dujų tiekėjo UAB „Litgas“ sąnaudas (būtinojo dujų kiekio prekybos nuostolį ) – 30 mln. eurų per metus. Pagal siūlomą AB „Klaipėdos nafta“ projektą per ateinančius penkerius privalomos nuomos metus mokėsime 135 mln. eurų mažiau, kadangi dalį SGD terminalo eksploatavimo kaštų dengsime skolintais pinigais. 2025 „Klaipėdos naftai“ nusipirkus SGD laivą – saugyklą, tikėtina už 160 mln. eurų būsime įkinkyti mokėti milžinišką mokestinę prievolę, vadinamą saugumo dedamąja – visam gyvenimui – iki 2045 metų. Na o pats laivas „Independence“ po 25 metų taps tik technologinė atgyvena.
Iš viso 2015–2045 m. laikotarpiu SGD laivo-saugyklos nuoma ir išlaikymo sąnaudos energijos vartotojams atsieis 1 mlrd. 300 mln. eurų. Analogiško dydžio naujas SGD laivas – saugykla rinkoje dabar kainuoja apie 220 mln. eurų. Taigi per visą laikotarpį būsime permokėję visą milijardą eurų. Tokia yra „verslo projekto“ – „Nepriklausomybė“ tikroji kaina.
G.Nausėda pristato šios aferos autorių kaip „skaidruolį“:
Toliau prezidentūros pranešime skaitome, kad „šalies vadovas pabrėžė, kad toks privataus ir viešojo sektorių ekspertų įsitraukimas gali atvesti prie konkrečių darbų ir pamatuojamų viešojo sektoriaus pokyčių. „Tvarų korupcijos problemos sprendimą laikau vienu svarbiausių ilgalaikių tikslų siekiant įgyvendinti Gerovės Lietuvos viziją“, – sveikinimo kalboje sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva nuo 2015 m. nepasiekė didesnio proveržio korupcijos suvokimo indekse, o naujausiose Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitose konstatuojama, kad šalyje yra sukurtos korupcijos prevencijos programos ir priemonės, tačiau stringa jų įgyvendinimas, ir tai neduoda reikalingų rezultatų.
Skaičiuojama, kad dėl korupcijos Lietuva kasmet praranda nuo 1,3 iki 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šaliai pasiekus EBPO Europos šalių korupcijos kontrolės lygio vidurkį, teigiamas efektas BVP galėtų siekti maždaug 1,6 mlrd. eurų per metus.
„Ne mažiau svarbu tai, kad korupcijos apraiškos atneša ne vien ekonominių nuostolių. Suvokiamas aukštas korupcijos lygis lemia visuomenės nepasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijomis, o kartu ir jų pažeidžiamumą. Tai reiškia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui – visų mūsų gerovės pamatui“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas priminė, kad Seimo komitetuose šiuo metu svarstomas naujai parengtas Korupcijos prevencijos įstatymo projektas didelį dėmesį skiria būtent antikorupcinės aplinkos kūrimui, kaip esminei priemonei, skirtai Lietuvoje sustiprinti korupcijos kontrolei. „Tam būtinas ir kuo platesnis įvairių organizacijų įsitraukimas, ir, žinoma, piliečių iniciatyva, – sakė Prezidentas. – Tikiu, kad šiandien gimstanti „Skaidrumo akademija“ bendram tikslui sutelks visų mūsų jėgas ir gyvuos daugelį metų.“
Tarptautinei antikorupcijos dienai skirtoje diskusijoje dalyvavo Seimo nariai, viešojo ir privataus sektorių organizacijų atstovai, „Skaidrumo akademijos“ ekspertai.
