Bankai turės grąžinti žmonėms kelis milijardus eurų

G.Grybauskaitės patikėtinis V.Vasiliauskas trukdo Seimui išsiaiškinti, kaip bankams manipuliacijomis  gyventojų sąskaita uždirbo papildomai apie 0,5 mlrd. Eurų

Aurimas Drižius

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trukdo teisingumui, slepia nuo Seimo svarbią informaciją ir meluoja pateikdamas įvairią informaciją apie tai, kodėl 2009-2010 m. vyriausybė turėjo skolintis didžiules sumas už 10-12 proc. metinių palūkanų. Dėl tokių neūkiškumo pavyzdžių – kai buvo skolinamasi u- 10 proc., o TVF siūlė kreditus už 2-3 proc. palūkanų, valstybės skola padidėjo daugiau nei 2 mlrd. Eurų.

Šiuo klausimus dabar tiria Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kurio pirmininkui Stasiui Jakeliūnui truko kantrybė nuolat gaunant dezinformaciją iš LB.

Mat tik prasidėjus Seimo tyrimui, V.Vasiliauskas LB viduje banko darbuotojams išsiuntinėjo tokias žinutes:

„Perskaitysiu e.laišką kuri LB pirmininkas 2018 m. balandžio 5 d. nusiuntė kitiems valdybos nariams ir kitų padalinių vadovams: Na štai ir sulaukėme, tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus. Na aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime. Bet tuos klausimus, kurie liečia viešuosius finansus, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru, galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK, matyt, turėdamas omenyje Johną F.Kennedy, ir kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“, – skaitė S.Jakeliūnas.

„Tokiais laiškais yra visas LB kolektyvas nuteikiamas prieš Seimą, kurio tyrimas parodomas kaip nevertas dėmesio, – mano S.Jakeliūnas.

Negana to, paaiškėjo, kad 2009 m. dėl manipuliacijų VILIBOR šeimos, paėmusios paskolas būstams (tokių yra apie 30-40 tūkst. )  bankams permokėjo apie 0,5 mlrd. Eurų palūkanų bankams

„Aš pateiksiu kelis pavyzdžius dėl bendravimo su Lietuvos banku, – sakė s.Jakeliūnas, – priėmus nutarimą ištirti šiuos dalykus, 2018 m. kovo 28 d.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į Lietuvos banką (LB), kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į klausimus dėl krizės. Iš LB atėjo raštas, kuriame buvo rašoma, kad LB siekia inicijuoti diskusiją, kuo siekiama šiuo tyrimu, ir komitetui persiųsta 2010 m. LB atsakymas Seimui, kuriuo buvo atsakyta į 2010 m. klausimus. Mūsų komitetas įvertino, kad toks atsakymas rodo, kad LB vengia bendradarbiauti, ir tada jis atsiuntė jau tinkamesnius atsakymus. Tada kreipiausi į man žinomus žmones, kad jie pateiktų savo vertinimus apie reiškinius, kurie čia vyko 2009-2010 m.“.

Kitas pavyzdys yra susijęs su sunkiai paaiškinamu tarpbankinių palūkanų normos VILIBOR šuoliu per krizę. S.Jakeliūnas patikino, kad kreipėsi dėl paaiškinimų, kokiu pagrindu pašoko šis rodiklis ir lėmė didelius nuostolius paskolas paėmusiems gyventojams, tačiau tokio tyrimo rezultatų nebuvo gauta.

 „VILIBO rodikliu pagrindu buvo skaičiuojamos palūkanų normos gyventojams, ir tas 2009 m.  šuolis sukėlė didžiulius kaštus tiems žmonėms, kurie elgėsi atsakingai, skolinosi litais – ta valiuta, kuria gavo pajamas. Jų paskolos aptarnavimo išlaidos nuo kelių šimtų litų pašoko ir viršijo 1000 litų per mėnesį“, – įtarimais dalijosi S.Jakeliūnas.

 Anot jo, pakėlus VILIBOR gyventojai kreipėsi į bankus, kad keistų paskolos valiutą į eurus, ir tuo pagrindu jiems palūkanų normų maržos buvo padidintos trigubai, nuo 1 procentinio punkto iki 3.

Tada žmonės kreipėsi į banką, kuris paskolas litais pakeitė į eurus, tačiau palūkanas padidino nuo 1 ik 3 proc.

S.Jakeliūnas šią situaciją lygino su tarptautiniu LIBOR skandalu, kurio metu stambūs bankai buvo pripažinti manipuliavę ir nubausti didelėmis baudomis. Jis lygino, kad LIBOR skandale manipuliavimo mastai siekė dešimtosiomis procento dalimis, o VILIBOR šuoliai sudarė procentinius punktus. „Kilo abejonių, ar bankai nemanipuliavo informacija, siekdami sau naudos“, – sakė S.Jakeliūnas ir kaltino, kad Lietuvos banko vadovybė galėjo sąmoningai nuslėpti informaciją, kuri galėjo būti itin reikšminga.

S.jakeliūnas užklausė LB, kodėl taip buvo kaitaliojamas VILIBOR, šio indekso kaitos priežastys ir įtakos gyventojams, paėmusiems būsto kreditus.

2012 m. kilo LIBOR skandalas – analogiškas skandalas dėl tarptautinių bankų manipuliavimu LIBOR indeksu, ir tada dideli bankai gavo milijardines baudas už šias manipuliacijas.

Panašu, kad tas pats gresia ir Lietuvoje veikiantiems bankams už žymiai didesnes manipuliacijas palūkanų normomis.

„Į šiuo klausimus LB atsakė sausio mėn., kad VILIBOR atitiko tarptautinę praktiką, tačiau šiuo raštu buvo vengiama pateikti esminę informaciją, o pateikti vertinimai tik gina bankus, – mano S.Jakeliūnas.

Tiesa, dar 2012 m. LB vadas Vasiliauskas paskelbė LB valdybai ataskaitą, kurioje nurodė, kad „drastiškai padidėjo VILIBOR ir paskolos kintamomis palūkanomis. Preliminariais vertinimais, dėl žymaus VILIBOR atotrūkio nuo EURIBOR nuo 2008 iki 2010 m. skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų papildomų palūkanų. Apie 5-6 mlrd. Litų paskolų litais buvo konvertuotos į paskolas eurais, skolininkams prisiimant valiutos kurso rizika. Palūkanų marža buvo padidinta nuo 1 proc. punkto iki  3 proc. ir šis padidėjimas skolininkams kainuoja apie 100 mln. litų papildomai per metus. Dėl šių manipuliacijų šeima, paėmusi apie 50 tūkst. eurų paskolą būstui, per 10 metų permokėjo apie 10 tūkst. eurų palūkanų. Deklaruojama, kad palūkanos kilo dėl krizės, tačiau tai netiesa – Švedijos valstybės audito institucija ir Švedijos vyriausybė prisiėmė atsakomybę už krizę Baltijos šalyse, ir visi žaidimai VILIBOR normomis yra sąlygoti pačių bankų, o ne kažkokių krizių. Tai pačių bankų sprendimai, ir tai galima pagrįsti.

LB darbuotojams buvo pateikta informacija apie krizę, ir vienas LB valdybos narys S.Jakeliūnas paleido vaizdo įrašą, kuriame LB valdybos narys Marius Jurgilas teigia: „Politinis tas sezonas vėlgi, pridės to svorio ir apie mus daug kalbės, bet čia svarbu mums visiems kaip geriems šeimos nariams susitelkti, ir kartais asmeninę nuomonę pasilaikyti sau, nors labai norisi pasakyti. Aš turiu omenyje į išorę, ypač kalbant į kamerą. Kodėl? Nes mus ištampys po vieną. Yra normalu institucijose turėti skirtingus požiūrius. Patikėkit. Tarp mūsų nėra jokio draugiškumo. Bet mes dirbam kartu, yra normalu turėti skirtingą požiūrį, ideologinį, operacinį nesvarbu, bet tai, ką mes sutarėme, tai viskas, mes neiname ir nesiskundžiame po to. Tai galioja visam bankui. Jeigu yra procesai, kaip tą nuomonę išreikšti, tai mes ją taip turėtume reikšti.“

Kitame vaizdo įraše V.Vasiliauskas teigė: „Be abejonės, gausime per kupras, bet aš noriu pasakyti, kaip aš įsivaizduoju LB – mes esame į priekį žiūrinti institucija, mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jeigu nemoka kurti, tada jie geriau kapstosi po praeitį, tai čia ne mūsų kelias“.

 S.Jakeliūnas tokius teiginius interpretavo, esą „visas parlamentas čia užsiima marodieriavimu ir santykiavimu su lavonais“. BFK pirmininkas pažymėjo, kad krizės tyrimai atlikti daugelyje valstybių, o Lietuvoje iki šiol jis dar nebuvo atliktas.

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bus kreiptasi paaiškinimų į Lietuvos banką (LB), taip pat ketinama kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų, ar nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

„Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, taip elgiasi. Bent jau kol kas motyvo nežinau, dėl to paprašiau komiteto pirmininko, kad šis klausimas būtų pristatytas ministrų kabinetui, ir kabinetas nuspręs, kokių teisinių priemonių imtis“, – sakė S.Skvernelis.

Saulius Skvernelis patikino, kad suprantama, jog Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija, todėl į ją bus kreipiamasi, kad būtų gauta nuomonė ir atsakymai. „Ir galbūt į Generalinę prokuratūrą – įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagrindo prokuratūrai įsijungti į viešo intereso gynimą“, – sakė S.Skvernelis. Anot jo, tai pirmas žingsnis ir oficialus pristatymas visuomenei, taip pat laukiama tyrimo dėl krizės išvadų, mat tokį tyrimą atliko jau daugiau nei 10 valstybių.

Jis lauks atliekamo krizės priežasčių tyrimo išvadų, pagal kurias esą būtų priimti sprendimai, kad krizė nebepasikartotų. „Jei pasitvirtintų, kad institucijos ar atskiri pareigūnai, kurie privalo atstovauti valstybei, dirba ne valstybės labui, ir kodėl tai daro – atsakymas reikalingas. Taip pat ir žmonėms, kurie galimai patyrė didžiulius nuostolius, kas susiję su VILIBOR pakėlimu, po to su valiutos pakeitimu iš lito į eurą, su sutarčių pakeitimu, po to ir pelno maržos keitimu – yra ne viena dešimtis milijonų eurų ir labai svarbu žmonėms tuos atsakymus gauti, galiausiai kalbame ir apie ateitį“, – kalbėjo S. Skvernelis. Jei bus nustatyta, kad patirta žala, „yra kiti mechanizmai, kaip tą žalą kompensuoti“, teigė premjeras.