Estas Arle Grabbi, Lietuvoje padarytas samdomu žudiku: „prokurorai iš manęs padarė Miunchauzeną“

Estas Arle Grabbi, Lietuvoje padarytas samdomu žudiku: „prokurorai iš manęs padarė Miunchauzeną“

Aurimas Drižius

facebook nuotr. : Arle Grabbi (kairėje) ir Hansas Erikas Ehvertas dalyvauja turnyre

Į redakciją paskambino Estijos pilietis Arle Grabbi, kuris jau tris metus laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje kaip labai pavojingas nusikaltėlis.

A.Grabbi kaltinamas, kad jis neva šaltakraujiškai dar 2015 m.  nušovė Kauno „agurkinių“ gaujos lyderį Deimantą Bugavičių.

Pats Arle Grabbi – niekuo neišsiskiriantis estas statybininkas, priklausęs Talino viduramžių kovos klubui, kuriame vyrukai laisvalaikiu mėgdavo apsirengti senovės riterių uniformomis ir pasiskaldyti butaforiniais kardais.

Kokiam gudruoliui iš Lietuvos prokuratūros kilo mintis estą statybininką padaryti samdomu žudiku? Tuo labiau, kad jokių nusikaltimų A.Grabi biografijoje nėra.

Dar daugiau – kaip tokia Estija sutiko išduoti savo pilietį šitiems vadinamiems Lietuvos prokurorams? Jie ką, nežino, kas čia per šalis?

Kokie A.Grabbi kaltės įrodymai? Pasirodo, tai yra „įslaptinti liudininkai“, kurie sako ne tai, ką jie matė, tačiau tai, ką jie žino O jie žino tai, kad Grabbi yra žudikas. Ir tokių anoniminių liudininkų užtenką Kauno apygardos teismui, kuris jau trys metai laiko žmogų kalėjime.

„Sveiki, čia jums skambina Arle Grabbi, – praeitą savaitę pakėlus redakcijos telefoną, prisistatė vyriškis, – aš jūms atsiųsiu visus taip vadinamus „įrodymus“, kuriais remiasi kaltinimas man. Noriu tik, kad būtų koks nors objektyvus mano situacijos nušvietimas žiniasklaidoje. Atsiųsiu visų neviešų teismo posėdžių protokolus, savo skundus ir t.t. Nes dabar man atrodo, kad teismas mano byloje neatlieka savo funkcijos. Nes teisme buvo mano apklausa, ir teisėjai man neuždavė nė vieno klausimo. Prokuroras uždavė tris klausimus, o advokatas – du, tačiau teisėjams niekas nebuvo įdomu. Nors prieš mane nebuvo pateikta apskritai jokių įrodymų, kad aš tai padariau. Yra tik du anoniminiai liudininkai, kurie davė parodymus teisme“.

Paklaustas, kodėl jis pasirinktas kaip samdomas žudikas, A.Grabbi atsakė, kad „šito nežinau. Tačiau žinau tik tiek, kad prieš mane nėra jokio įrodymo. Kaltinimas surašytas, jame mano vardas, tačiau vėl – nė vieno įrodymo. Tik parašytas, kad „jis nuėjo su tais, padarė tą ir tą“. Tačiau vėl – jokio įrodymo, ir netgi nė vieno argumento, kodėl jie taip galvoja. Kodėl aš apkaltintas? Nežinau, nes net nežinau, kas tie įslaptinti liudininkai ir kokia jų motyvacija. Žinau tik tiek, kad įslaptintas liudininkas Nr. 1 davė parodymus 1 val. 15 minučių, tačiau jo apklausos protokole užrašyta tik šeši sakiniai. O Nr.2 davė parodymus beveik dvi valandas, tačiau apklausos protokole – tik penki sakiniai. Keletą kartų bandėme papildomai apklausti tuos slaptus liudininkus, kad išgauti bent kažkokius konkrečius duomenis, tačiau kiekvieną kartą mums atsakydavo, kad to nereikia. O tie slapti liudininkai paliudijo tik tiek : „man žinoma, kad tas žmogus tai padarė“. Ir viskas. Žinau, kad Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad kaltinimas negali remtis tik anoniminiais liudininkai, žinau ir tai, kad net Lietuvos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima žmogaus nuteisti remiantis tik liudininkais, turi būti ir įrodymai. Nuteisti žmogaus remiantis vien žodžiais negalima. Tačiau pirmą kartą, kai mane čia atvežė, tai man tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad „prokuroras čia Dievas ir caras, ir mes tave galime laikyti kalėjime tiek, kiek norėsime“.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/bugaviciaus-nuzudymo-byla-finiso-tiesiojoje-egzekucijos-misles-ir-kraupus-bylos-vingiai.d?id=86293809

Šiandien redakcija gavo A.Grabbi laišką iš kalėjimo. Jam estas rašo : „Visų pirma norėčiau paaiškinti, kodėl tyrimo metu nedaviau parodymų. Dar būnant Estijoje, mane aplankė Lietuvos kriminalinio policijos biuro skyriaus vadovas Arturas Carla. Vizito tikslas buvo gąsdinant, grasinant priversti mane bendradarbiauti. Jis teigė, kad jeigu aš liudysiu, duosiu parodymus, kaip jiems reikia apie man nepažįstamus žmones ir situacijas, tai manęs net neveš į Lietuvą. Vizitas vyko nedalyvaujant mano advokatui, nors to ir paprašiau. Šiame susitikime vertėjo vaidmenį atliko Estijos kriminalinės policijos vyresnysis tyrėjas Ats Kiibarseppas. Nepasidaviau šioms provokacijoms ir sakiau, kad nieko nežinojau apie šį nusikaltimą ir neįmanoma įrodyti mano dalyvavimo. Po to Arturas Carla, gestikuliuodamas rankomis, pasakė, kad mes sąmoningai parašėme jūsų įtarimą kaip apvalią istoriją, kuri leistų sulaikyti jus be įrodymų ir tiek laiko, kiek norėjome. Jis taip pat pasakė, kad mane apdoros Lietuvoje. Kreipiausi į Estijos Respublikos apygardos teismą dėl įvykusio susitikimo ir pareikštų grasinimų.

Parsivežę mane į Lietuvą, pradėjo lankytis Lietuvos KPB vyresnieji tyrėjai Denisas Selcinskis ir Gedeminas Matelis. Vėlgi, vizitai vyko nedalyvaujant mano advokatui ir vertėjui, ir vėl buvo siekiama priversti mane pateikti melagingus teiginius apie man nepažįstamus žmones ir situacijas grasinimais, gąsdinimais, manipuliuojant man artimaisiais žmonėmis. Dar kartą sakiau, kad nesu susijęs su šiais nusikaltimais ir neturiu apie juos jokios informacijos, ir neįmanoma įrodyti mano dalyvavimo. Po to vyresnysis tyrėjas Denisas Selcinskis pasakė, kad nesvarbu, ar aš kaltas, ar ne, jie priklijuos man tai, ką reiks, nes prokuroras šioje baudžiamojoje byloje yra caras ir Dievas šioje šalyje, o teismai daro būtent tai, ko jis iš jų reikalauja, ir jokių įrodymų nereikia. Vyresnysis mūrininkas Denisas Selcinskis taip pat pažadėjo sunaikinti visus mano turimus alibius. Dėl išsakytų grasinimų atsisakiau duoti parodymus ir pažadėjau atsakyti į atitinkamus klausimus teisme.

Aš skundžiausi dėl šių vizitų į prokuratūrą, kuri laikėsi nuomonės, kad tokie susitikimai neįmanomi. Aš kreipiausi į Lukiškių Tl-K administraciją dėl šių vizitų. Administracija pateikė duomenis apie jų apsilankymus LTI-K ir įrodė, kad šie vizitai vyko ir visada vyko nedalyvaujant mano advokatui ir vertėjui. Tačiau prokuroras atsakė, kad tokie susitikimai nepažeidė įstatymų. Pasibaigus manęs gąsdinimo susitikimams LTI-K, Lietuvos KPB tyrėjai naudodavosi proga pagrasinti ir paveikti mane vežant į tardymą.

Mano arešto pagrindai.

Mano arešto ataskaitą galite rasti byloje Nr. 32, 83-87 puslapiuose. Iš šio įrašo matote, kad vienintelis mano arešto pagrindas buvo „Gali vengti ar kitaip trukdyti tyrimui”. Šiame protokole yra visas arešto pagrindų sąrašas. Pavyzdžiui, liudininkas ar auka nurodo jį kaip kaltininką, nusikaltimo pėdsakai nurodo jį kaip kaltininką, jis bando pabėgti, jis gali ir toliau daryti nusikaltimus ir pan. Tačiau mano byloje šie pagrindai nebuvo paminėti, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Visi mano įtarimo pagrindai yra pono prokuroro Lietuvos Respublikoje teismui pateikta Munchauseno byla. kurioje nėra teisinių įrodymų pagrindo. Ir iki šiol nė vienas teismas nesivargino patikrinti prokuroro kaltinimų baudžiamosiose bylose. Jis tikėjo aklai, nieko netikrindamas.

Mano įtarimo pagrindas. Liudininkai, vieninteliai liudytojai, turėję ką pasakyti apie mano asmenį, yra anonimiški. Anonimas liudytojas Nr. l-18 davė parodymus 2018-04-09 I 1.00-12.15 vai. Per šį laiką buvo užrašyti 6 sakiniai. Įrašą galima rasti byloje Nr. 21, 50 puslapyje. Nė vienas iš pateiktų teiginių nebuvo patvirtintas atliekant tyrimą. Liudydamas teisme liudytojas negalėjo nieko pridėti, kad patvirtintų parodymus, į daugumą klausimų atsakydavo: „Aš nežinau”⁴ arba „Aš negaliu atsakyti į šį klausimą“. Iš esmės turinys buvo toks: tiesa tik tai, kad toks sporto klubas tikrai egzistuoja, o aš esu jo narys.

Estijos centrinės kriminalinės policijos atlikta krata apie klubo ir jo narių veiklą nieko nusikalstamo nerado ir pripažįsta, kad klubo nariai yra įstatymus gerbiantys piliečiai, kurių gyvenime nėra nieko nusikalstamo ar įtartino.

Antra, Arle Audi draugai ir pažįstami žino, kad jis gali valdyti įvairius ginklus, taip pat gali šaudyti. Pats liudytojas liudija, kad manęs nepažįsta ir kad jis nežino mano įgūdžių. Klube naudojame viduramžių ginklų, pritaikytų sporto inventoriui, kopijas. Šaunamųjų ginklų neturime. Aš asmeniškai nemoku ir nemoku naudoti šaunamųjų ginklų, taip pat nesu mokęsis ginklų.

Trečia, Arle Audi vaidmuo vykdant nusikaltimą buvo ginklų įsigijimas ir gabenimas ir kad šią užduotį davė Imre Arakas. Aš nepažįstu pono Arako ir net nebuvau jo sutikęs, ir neturėjau jokio vaidmens darant ar rengiantis šiam nusikaltimui.

Iš viso šio liudijimo aišku, kad šis liudytojas net nežinojo mano tikrojo vardo ir žinojo jį tokį, koks jis yra internete.

„Įslaptinų” liudininkų parodymai – šitų plepalų pakanka Lietuvos teismams

Anonimas liudytojas Nr. 2-18 davė parodymus 2018-04-09 14.15-16.00 vai. Per šį laiką užrašyti buvo 5 sakiniai. Šią ataskaitą galite rasti byloje Nr. 21,51 puslapyje. Iš esmės pažymėjimo turinys buvo toks: Aš žinau, kad šį nusikaltimą padarė Arle Audas ir Erikas Ehvertas, kurie yra estai. Jį nušovė Arle Audas, kurio ginklas buvo įstrigęs, o nusikaltimo metu dalyvavo ir Erikas Ehvertas. Teisme liudytojas į beveik visus papildomus klausimus atsakė „Aš nežinau“ arba „Aš negaliu atsakyti į šį klausimą“. Šiuose parodymuose nėra jokių argumentų ar įrodymų ir akivaizdu, kad liudytojai nenori ar negali argumentuoti savo teiginių. Taip pat itin abejotina, kodėl taip ilgai užtruko, kol policija užfiksavo šiuos pareiškimus ir kas vyko per šias apklausas, ir kas ten buvo be liudininkų ir policijos pareigūno Daugilo Razausko. Kadangi anonimas liudytojas Nr. 2-18 davė parodymus teisme, Erikas Ehverttas atsakė į klausimą, ar posėdyje dalyvavo vertėjas, tačiau niekas nedalyvavo, o kažkas vertė. Be to, per tyrimą 4 kartus prašiau prokuratūros pakartotinai apklausti anoniminius liudytojus ir pateikti šiems pareiškimams ką nors konkretaus, kas tikrai atitiktų tyrimo interesus. Prokuroras atmetė visus mano prašymus, teigdamas, kad to daryti nereikia, ir leido teismui įvertinti šiuos parodymus tokius, kokie jie yra. Akivaizdu, kad prokuroras nenori išaiškinti šio klausimo teisingai.

Liudytojos Anastazijos Sinkevičienės pateiktus teiginius galite rasti byloje Nr. 2, 9 puslapyje. Tai pareiškimas policijai apie išdaužtą langą. Iš esmės nurodoma, kad nusikaltimo vakarą, 00.00-03.00 vai., ji girdėjo išdaužtą langą būdama kitame kambaryje. Eidama ieškoti ji pamatė, kad išdaužtas langas, ir žiūrėdama į lauką nematė nieko įtartino. Tyrimo medžiagoje daugiau jos parodymų neradau. Gal aš kvailas, bet prašiau, kad kas nors man aiškiai paaiškintų, kaip šie teiginiai susiję su manimi ar su kuo nors apskritai. Beveik trejus metus visi sankcijų teismai nustatė, kad šie pareiškimai yra pakankamai svarbūs norint išskirti šį liudytoją vardu ir yra svarbi mano įtarimo priežastis, įskaitant dabartinę teismų sistemą.

Asmens tapatybę nustatė Vita Jakutienė.

Mis Jakutienė liudijo iškart po nusikaltimo ir po trijų dienų. Abiem atvejais panelė Vita prisipažino, kad nusikaltėlis buvo apsirengęs juodai, sportiško kūno ir buvo apie 180 cm ūgio. Abiem atvejais, pasak jos, nusikaltėlio veidas buvo paslėptas po kauke ar šaliku iki akių, o ant viršutinės veido dalies buvo galvos gaubtas. Šaulį ji pamatė tik po kelių sekundžių, tada ji buvo pasislėpusi po automobilio prietaisų skydeliu. Šiuo atžvilgiu ji net nematė nusikaltėlio veido, net iš dalies, ir nieko negali pasakyti apie veido bruožus. Dėl šios priežasties policija net nebandė pastatyti fotoroboto ar atpažinti nusikaltėlio pagal nuotraukų lenteles. Šiuos teiginius rasite byloje Nr. fO 171-178 puslapiuose. Bet tada, po 2,5 metų. kaip tik tada, kai reikėjo pratęsti mano sankciją anoniminė moteris susisiekė su ja per instagramą ir įteikė Airijoje išspausdintą laikraščio straipsnį, kuri netikėtai priminė, kad ji vis tiek gali atpažinti nusikaltėlio akių formą, antakių formą ir iš dalies nosies formą. Ji kreipėsi į policiją ir pasakė, kad nori atpažinti šaudžiusį asmenį. Atvykus policija jai parodė 16 paveikslėlių nuotraukų lentelę, iš kurios ji pažymėjo 2 panašiausias nuotraukas. Šiuos protokolus

galite rasti byloje Nr. 20, 185-199 puslapiuose. Po keturių dienų mane atpažino. Nebuvo tapatybės su kitu asmeniu, kuris taip pat minimas nuotraukų lentelėje. Identifikavimo procese su manimi dalyvavo 4 žmonės, iš kurių ji mane išrinko kaip panašiausią iš šių žmonių. Ji matė, kad antakių forma, akių forma, nosies forma, veido ir kūno sudėtis yra panašios. Šiuos protokolus galite rasti byloje Nr. 21 1-6 puslapiuose. Kaip matote iš tyrimo medžiagos, teikiama tapatybė buvo ne tik abiem atvejais, liudytoja teigė panašiausia. Šiuo metu norėčiau pabrėžti, kad yra kriterijų lentelė su 78 teisinio identifikavimo kriterijais, net pagal nuotrauką. To pavyzdį galite rasti 6 byloje 91-94 puslapiuose. Net jei panelė Vita būtų paliudijusi, kad jos manymu panašūs ženklai 100% atitiko pažeidėją, net atsižvelgiant į visus akių, antakių, nosies ir veido kriterijus. Pateikiu paprastą apskaičiavimą, kad didžiausia tikimybė 18,73 %. Manau, kad to nepakanka. Liudininkės teisme, prokuroras, naudodamasis pigiu triuku, paklausė, ar teismo salėje yra tas asmuo, kurį ji laiko panašiu, bei jį atpažįsta. Panelė Vita nežiūrėdama į mane pasakė, kad tas su akiniais. Kai mano advokatas paklausė, ar tai tikrai tas pats asmuo, panelė Vita atsakė, kad niekada negali būti tikra. Taip pat norėčiau pažymėti, kad identifikavimo procesas buvo vykdomas pažeidžiant dabartinę praktiką. Žmonės, naudojami atpažinimo procese, turi atitikti liudytojo duotus parodymus, t.y. būti apie 180 cm ūgio, turėti sportišką kūną, būti apsirengę panašiai kaip parodymai, o veidą uždengti kauke ar šaliku, o galvą – gaubtu. Mano ūgis yra 190 cm, o aš buvau vienas iš mažiausių. Kitų trijų dalyvių ilgis buvo apie 190 cm, 197 cm ir 194 cm., taip pat nebuvome apsirengę vienodai, veidai nebuvo pridengti, nebuvo gobtuvu. Šalia manęs stovėjo ir ARAS kovotojai su kaukėmis. Akivaizdu, kad atpažinimo procesas buvo pritaikytas mano atpažinimui. Atsižvelgdamas į visus šiuos faktus, negaliu patikėti, kad visi pažeidimai buvo vadinamieji policijos padaryti, bet tyčia ir tyčia sufabrikuoti parodymai ir įrodymai.

Nusikaltimo vietos apžiūros ataskaita ir surinkti įrodymai.

Iš nusikaltimo vietos buvo surinkti šie įrodymai: aukos kūno pavyzdys, aukos automobilis, 12 kasečių dėklas ir nusikaltime naudojamos transporto priemonės rato raštas. Nei vienas iš surinktų įrodymų nerodo mano kaltės Man neaišku, kuris metodas yra mano įtarimo pagrindas. Kita informacija, esanti rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaip suprantu, tai reiškia profesionalų pranešimą iš Estijos Respublikos, kuriame sakoma, kad mano naudojamas telefonas Estijos datomis buvo susijęs su nusikaltimu ir nebuvo aktyvus, buvo gaunamos sms, taip pat dar viena nuotrauka nuo Estijos ir Latvijos sienos 2015-10-02 ir vienas policijos pranešimas iš Latvijos Respublikos 2015-10-28.

Neneigiu, kad 2015-10-02 tikrai lankiausi Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Atvykau ir išvykau tą pačią dieną, per savo valandas Lietuvoje nepadariau jokių nusikaltimų. Kelionės priežastis yra asmeniška ir nieko nusikalstamo šios kelionės metu neatsitiko. Nei laikas, nei vieta nesutampa su nusikaltimo padarymo vieta ir dėl šios priežasties nemanau, kad būtina viešinti asmeninį gyvenimą. Latvijos policijos ataskaita 2015-10-28. Taip pat neneigiu, kad su Eriku Ehvertu buvau pakeliui iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Žinojau, kad Erikas vyksta į Lietuvą dėl savo darbo ir kadangi man taip pat reikėjo važiuoti į Lietuvą, paprašiau jo vykti kartu. Atvykęs į Lietuvą, Erikas nuvedė mane netoli Vilniaus, ir ėmiausi savo reikalų. Išvažiavau iš Lietuvos tą pačią dieną, kai atvykau. Taip pat su automobiliu. Kelionės priežastis buvo asmeninė, o kelionės tiksle nebuvo nieko nusikalstamo. Taip pat laikas ar vieta nesutampa su nusikaltimo vieta, todėl manau, kad, kad būtina atskirti savo privatumą.

Galiausiai norėčiau trumpai pakalbėti apie tai, kokie tyrimo duomenys manęs neleidžia įtarti. Pirma, liudytoja Regina Žukauskiene, kuri davė parodymus 2015-11-09. Protokolą galite rasti byloje Nr. 21 187-190 puslapiuose. Iš esmės ji policijai sakė, kad nusikaltimo vakarą apie 19.25 vai. nusikaltimo vietoje pamatė naudotą automobilį ir du nusikaltėlius. Tas, kuris išėjo iš keleivio sėdynės, buvo vidutinio ūgio ir kūno, keistai judino pečius ir rankas. Kas paliko vairuotojo vietą, buvo gerokai aukštesnis ir plonesnis. Abu vilkėjo tamsius drabužius, o galvos buvo uždengtos kepure ar gobtuvu. Dėl šios priežasties nebuvo matyti jokių veidų. Automobilis stovėjo prie vartų tamsioje vietoje ir šioje gatvėje nėra gatvių apšvietimo. Grįžus maždaug po 15 minučių jų jau nematė. Policija liudininkei parodė vaizdo įrašą, kuriame įtariamas nusikaltėlis eina per kiemą. Iš jo liudytoja atpažino anksčiau matytą vyrą, kuris išėjo iš automobilio keleivio pusės ir buvo žemesnis. Jį atpažino jo dėl būdingų pečių ir rankų judesių. Liudydama teisme liudytoja pakartojo iš esmės tą patį, tačiau pateikė keletą papildomų detalių. Ji prisipažino, kad situaciją matė iš maždaug 8 m atstumo, tačiau atidžiai stebėjo, kaip automobilis važiuoja su tranzitiniu numeriu ir ten yra nepažįstamas žmogus. Keleivio sėdynę

paliekantis vyras buvo trumpesnis, o vairuotojo vietą – aukštesnis. Ilgio skirtumas buvo aiškiai matomas, kai vyrai stovėjo vienas priešais kitą ir kalbėjo gestikuliuodami rankomis. Ilgio skirtumas netgi gali būti per visą žmogaus galvą. Paklausta, kaip mano, koks žemesnio vyro ūgis, liudininkė atsakė, kad maždaug jos ūgio.. Mano klausimą, koks yra liudytojos ūgis, teismas atmetė, nors tai būtų aiškiai parodę, kokio ūgio vyras yra. Drįsčiau teigti, kad liudytojos ūgis buvo 170-175 cm. Tai taip pat atitiktų Miss Vita parodymus, kad šaulys buvo apie 180 cm ūgio. Pažymėtina tai, kad Miss Vita sėdėjo automobilyje ir žvelgė iš kampo, kuris, žinoma, priverčia daiktus atrodyti aukščiau nei žiūrint tiesiai į juos. Paprašiau liudytojos pažvelgti j mane, o mes su Eriku atsistojome. Aš paklausiau, ar ilgio skirtumas yra toks pat kaip mano su Eriku, ir liudytoja atsakė, kad ilgio skirtumas tikrai didesnis. Čia norėčiau atkreipti dėmesį, kad mano ilgis yra 190 cm. o Eriko ilgis – 188 cm. Tikiuosi, kad teismas pritaria mano nuomonei, kad net ir užsimaskavus, laikinai pasidaryti 15-20 cm trumpesniu negalima. Antra, kaltinamajame akte sakoma, kad mano dalyvavimo nusikaltime motyvas buvo nusikalstama nauda. Tačiau nėra informacijos, kad taip yra. Tiriamojoje medžiagoje nėra net teorinio paaiškinimo, kas kam, kokiu mastu, kokiu metodu, kada, kur ir pan. Taip pat niekada nebuvau bendravęs nei su šios baudžiamosios bylos asmenimis, nei su auka. Išskyrus Eriką Ehvertą, su kuriuo draugauju 18 metų, ir mūsų bendravime nėra kriminalinio elgesio. Kaip rodo tyrimo medžiaga ir pusantrų metų slaptas tyrimas bei stebėjimas, trukę iki mūsų arešto, nenustatė nieko nusikalstamo nei mano, nei Eriko gyvenime. Trečia, aš nebuvau nusikaltimo vietoje. Ketvirta, DNR. Šiame tyrime nerasta nei DNR, nei pirštų atspaudų, tačiau rasta DNR, kurių savininkai nebuvo nustatyti. Turiu aktualų klausimą, kodėl nebuvo bandoma pašalinti mane ir Eriką iš įtariamųjų rato tiriant rastą DNR. Norint išsiaiškinti, ar tai įmanoma, manau, kad tikrai reikia iškviesti poną Gintautą Šinkūną, kuris parengė DNR tyrimus.

Taip pat manau, kad išsiaiškinant, reikia kviesti šaunamųjų ginklų ekspertą arba profesionalų šaulį. Jie galėtų objektyviai paaiškinti teismui, kokio pasirengimo ir įgūdžių reikia norint pasiekti tokius šaudymo rezultatus, kurie pateikti balistiniame pranešime. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, galbūt, galėjo šaudyti dviem ginklais, judant, nes visi šūviai buvo padaryti iš skirtingų vietų, ir šūviai, anot liudininkų, buvo iššauti per trumpą laiką, pro automobilio stiklo aštrų kampą, kuris keičia taikinio vizualinę vietą ir siluetą daro mažesnį, fotografavimas tamsoje, kur negalima naudoti taikinio, tačiau šaudymas turi būti. galima sakyti, iš rankos, šūvių procentas ir pan. Aš pateiksiu atitinkamą pareiškimą raštu teismui kitam posėdžiui. Galiausiai norėčiau pasakyti, kad visa ši baudžiamoji byla prieš mane yra pagrįsta pono prokuroro autoritetu, o ne taip, kaip reikalauja įstatymai, įrodymų pagrindu. Kas neegzistuoja, tai šiuolaikinė raganų medžioklė. Norėčiau atkreipti teismo dėmesį į tai, kad prokuroras nori sukurti itin pavojingą precedentą šioje baudžiamojoje byloje prašymas nuteisti asmenį, prieš kurį nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių faktinių įrodymų ir jei pasiseks, ateityje remiantis šiuo precedentu bus galima nuteisti „vienas už visus”, „vienas už visus” be jokių įrodymų ar teisinio pagrindo. Tai galėsite būti ir jūs, ponai ir ponios. Ačiū.