Ekspertai nustatė, kad Vilniaus savivaldybės butas Stiklių gatvėje vertas 936 eurų, teismas ir R.Šimašius sutiko
Aurimas Drižius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja šių metų vasario 11 d. sprendimu nurodė Vilniaus savivaldybei parduoti ieškovui A.N. 66 kv. metrų ploto butą Stiklių gatvėje 5, Vilniaus senamiestyje už 936 eurus.
Teisėja tokią kainą nustatė, nes rėmėsi byloje esančiu ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. IK-9/2021, kuriame nurodyta, kad minėtas butas yra vertas 936 eurų.
Ironiška, kad šio buto savininkė – Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė net nebandė skųsti minėtos teismo nutarties aukštesniam Vilniaus apygardos teismui, o klusniai įvykdė minėtą teismo „nutartį“.

Teisėjos E.Zablockajos išmintis šioje byloje skamba taip : „Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, parduoti ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21334-934/2018 (paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1005-866/2019) pagrindu privatizuojamą butą, su rūsiu, plane pažymėtu indeksu R-14, unikalus Nr. ; adresu, laikantis nuostatos, kad jo pardavimo ieškovui kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, ir kuri yra apskaičiuota šioje civilinėje byloje atliktu ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. IK-9/2021, t. y. už 936 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus).

Ieškovas A.N. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir savivaldybės įmonę Vilniaus miesto būstas, parduoti jam butą Stiklių gatvėje už 936 eurus – tai yra už tiek, kiek „nustatė“ ekspertė Irmanta Krikščiūnienė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. IK-9/2021.
Ieškovas rėmėsi Vilniaus miesto ir apygardos teismo sprendimais, kuriais jam neva buvo suteikta teisė išsipirkti minėtą butą lengvatine kaina.
Teisme paaiškėjo, kad ieškovas ir savivaldybė tik 2017-06-28 sudarė minėto buto nuomos sutartį. Teismai prieš tai nurodė ir pripažino ieškovo teisę į minėtą butą.
Ieškovas nurodė, kad savivaldybei priėmus 1995-03-23 potvarkį Nr. 762V, kuriuo buvo nuspręsta išnuomoti ieškovui ginčo butą, prasidėjo ginčai dėl šio potvarkio teisėtumo. Ginčai buvo baigti tik 2001-06-20 Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria aukščiau minėtas potvarkis buvo pripažintas galiojančiu. Tai nustatė apeliacinis teismas.

Pasak ieškovo, jis kreipėsi į atsakovus, prašydamas leisti privatizuoti ginčo butą paminėto teismo sprendimo pagrindu. Buvo atliktas buto vertinimas ir pagal turto vertinimo ataskaitą buto su rūsiu kaina vertinimo dienai yra 182 000 (rinkos kaina): 1,885 (kainų pokyčių koeficientas)= 96 551,72 Eur + 146,39 Eur (vertinimo išlaidos) = 96 698,11 Eur. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu buto įkainavimu, pakartotinai kreipėsi į atsakovus, prašydamas perkainoti butą, įvertinant, kad mažiausiai 30 % namo vertės sukurta gyventojų lėšomis, be to, namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, prieš ieškovą gavę teisę privatizuoti butus lengvatinėmis sąlygomis, už butus, po oficialaus jų įkainavimo (kurio butų pirkėjai neginčijo), sumokėjo daugiau nei 10 kartų žemesnę kainą. SĮ Vilniaus miesto būstas 2020-03-26 raštu nurodė, kad perkainoti buto teisinio pagrindo nėra, nes tokia įkainavimo tvarka yra patvirtinta įstatymu.

Galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus ieškovui ir jo šeimai teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, buvo apskaičiuota galutinė buto privatizavimo kaina – 96 698,11 Eur. Visi namo |Stiklių gatvėje 5 butai buvo privatizuojami tik po to, kai teismai pripažino jų nuomininkams teisę privatizuoti butus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teismų sprendimais visiems butus privatizuojantiems asmenims buvo suteikta vienoda daiktinė teisė privatizuoti butus lengvatinėmis sąlygomis.

Palyginus tame pačiame name Vilniaus savivaldybės parduotų 2015-2016 m. butų Nr.4, Nr. 5 kainas ir 2020 m. įkainoto buto pardavimo kainą, nors visi butai parduodami teismų sprendimų pagrindu, pripažinus nuomininkams teisę butus privatizuoti lengvatinėmis kainomis Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir tvarka, įkainavimo skirtumas išaugo daugiau nei dešimteriopai. Toks tuo pačiu pagrindu privatizuojamų butų kainos skirtumas atsirado dėl Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Seimas, nustatęs šį neatitikimą, įstatymu Nr. XIII-3147 (įsigaliojo 2020-07-02, t.y. jau po ieškinio pateikimo) įtvirtino nuostatą, kad esant teismo sprendimui Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, t. y. iš esmės gražino iki pakeitimo buvusią įstatymo redakciją.

Pagal SĮ Vilniaus miesto būstas suformuluotą užduotį turto vertintoja Inesa Zaveckaitė atliko ginčo buto vertinimą ir parengė ginčo buto vertinimo ataskaitą Nr. 20-N11-18, kurioje nustatė, kad buto rinkos vertė 1998 m. liepos m. 1 d. yra 29 000 Eur. Apklausta posėdyje, turto vertintoja Inesa Zaveckaitė patvirtino, kad nustatinėjo ginčo buto rinkos vertę aktualiai datai, bet ne privatizavimo kainą, kaip reikalauja aktuali Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. 1 d. redakcija.

Ieškovo prašymu teismas 2021-06-09 nutartimi paskyrė ekspertizę. Ekspertė Irmanta Krikščiūnienė Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. IK-9/2021 nurodė, kad ginčo buto vertė pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą 1998 m. liepos 1 d., nuosavybės teisės perleidimui už kainą, kuri galėjo būti apskaičiuota Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (Nr. I-1374, 1991-05-28) nustatyta tvarka ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, yra 936 Eur.

Butų privatizavimo taisyklių 7 punkte buvo nurodyta privatizuojamų objektų (tarp jų – gyvenamojo namo, butų, jų priklausinių) įkainojimo tvarka, nesiejant butų pardavimo kainų su rinkos kainomis.

Atsakovai įpareigotini vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21334-934/2018, privatizuojamo buto pardavimo kainą vadovautųsi nustatant buto privatizavimo, bet ne laisvos rinkos kaina.

Ieškovas 2022-01-18 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo išsprendimui taikytina Įstatymo 25 str. redakcija, patvirtinta 2020 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIII-3147.

Atsiliepimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad nuo 2022-01-01 pasikeitė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, tad ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas parduotų (leistų privatizuoti) ginčo butą pagal negaliojančią įstatymo nuostatą.

Nurodo, kad ginčo buto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, t. y. „Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų“.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnis imperatyviai numato, kas ir kaip nustato pagal šio įstatymo 25 straipsnį parduodamo turto vertę (Turto ir verslo vertinimo metodika, turto vertinimo įmonės (turto vertintojai).

Nurodo, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ginčo buto privatizavimo kaina būtų skaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. I-1394 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ (abu neteko galios 2000-10-12 įstatymu Nr. VIII-2033 LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 str., 14 ir 18 str. pakeitimo ir Butų privatizavimo įstatymo bei LR Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl LR Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo pripažinimo netekusiais galios) ir Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos” (neteko galios LR Vyriausybės 2001-08-06 nutarimu Nr. 967), nors, kaip ieškinyje teigia ieškovas, būtent šiais dokumentais remiantis buvo apskaičiuojama privatizuojamų butų kaina iki 1998-07-01. Taip pat pažymėtina, kad LR Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais LR Vyriausybės 2015 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 318. Vadovautis jais atsakovės neturi pagrindo, kadangi minėti teisės aktai yra netekę galios, o parduodamo savivaldybės būsto vertė nustatoma remiantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu.

Nurodo, kad atsakovė SĮ „Vilnius miesto būstas“ organizavo ginčo buto kainos nustatymą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kad jos užsakymu UAB „Apus turtas“ atliko ginčo buto vertinimą ir pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 22/075 NT, pagal kurią ginčo buto su rūsiu rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu turto vertinimo dieną (2022-01-06) yra 215 000 Eur. Atsakovė, atsižvelgdama į Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis (gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokytis 2021 m. lapkričio mėn, palyginti su 1998 m. birželio mėn. padidėjo 111,1 proc., taigi kainų indeksas 100+111,1=211,1, koeficientas – 211,1:100=2,111, buto pardavimo kaina, pritaikius koeficientą yra: 215 000:2,111=101 847,47, buto pardavimo kaina, papildomai mažinant 50 proc. yra 50 923,74) apskaičiavo buto pardavimo kainą, kuri pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą yra 50 923,74 Eur be vertinimo išlaidų. Atsakovė pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtintus principus.

Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.

Nurodo, kad ji nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal minėtą ieškinio reikalavimą, dėl ko yra netinkamas atsakovas dalyje dėl reikalavimo dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų pardavimo (CPK 45 str.). Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. 30-130, 8.4 ir 9.14 punktus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakinga už turto pirkimų-pardavimo sutarčių organizavimo procesą, išskyrus šio turto perleidimą. Šios funkcijos Vilniaus miesto savivaldybė nėra perleidusi turto patikėtiniui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos buvo perduotos patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (CK 4.106 str. 1 d., 4.107 str. 1 d., 4.109 str.). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos.

Nurodo, kad nuo 2022-01-01 pasikeitė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalis. Parduodant savivaldybei nuosavybės teise priklausančius butus, privaloma vadovautis galiojančiais teisės aktais ir jų reikalavimais. Tenkinus ieškovo reikalavimą, buto vertė būtų nustatyta remiantis nebegaliojančia Įstatymo nuostata.

Teigia, kad ji užsakė buto vertinimą, kad UAB ,,Apus turtas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 22/075 NT patvirtina, kad ginčo buto rinkos vertė vertinimo dieną (2022-01-06) yra 215 000 Eur, kad, pritaikius Gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų indeksą, ir papildomai mažinant 50 procentų, buto pardavimo kaina, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, yra 50 923,74 Eur (be buto vertinimo išlaidų).

Nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės patalpų parduoti. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. numatyta Vilniaus miesto savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip tam tikro turto savininkė, vadovaudamasi CK 4.37 str. bei CK 6.156 str., turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, ar leisti asmeniui privatizuoti jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Be to, būtina atsižvelgti į LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtintus principus.

Pagal Įstatymo 29 straipsnį, lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus pagal šiame įstatyme nurodytas sąlygas, pervedamos į savivaldybės biudžetą ir naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai, atskaičius su savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertės nustatymu susijusias išlaidas. Pardavus Butą už ieškovo reikalaujamą kainą, paskaičiuotą pagal jau nebegaliojantį teisinį reglamentavimą, ir kuri nuo kainos, už kurią butas galėtų būti parduotas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, skiriasi keliasdešimt kartų, būtų pažeisti savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principai bei viešasis interesas. Savivaldybė gautų ženkliai mažesnę sumą pinigų, naudotinų socialinių būstų plėtrai (Vilniaus mieste šių būstų paklausa gerokai viršija paklausą), nei turėtų gauti pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Nurodo, kad bus atliekami namo (duomenys neskelbtini), stogo ir kritulių nuvedimo sistemos remonto/atstatymo darbai. Darbų kaina sudaro 78 593,14 Eur. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gyvenamųjų patalpų minėtame name savininkė, turės investuoti dideles lėšas šiems darbams apmokėti. Įpareigojimas parduoti šiame name esantį butą už ženkliai žemesnę, nei šiuo metu numato galimybę Įstatymas kainą, pažeistų Vilniaus miesto savivaldybės kaip turto savininkės teises, savivaldybė būtų priversta neracionaliai naudoti finansines lėšas.

Ieškinys atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu tenkintinas, o atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atžvilgiu atmestinas.

Byloje kilo klausimas dėl buto pardavimo kainos, kai ieškovui teismo sprendimu buvo pripažinta teisė jį privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21334-934/2018 nusprendė pripažinti ieškovui A. N. teisę privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą – lengvatinėmis sąlygomis.

Vilniaus apygardos teismas 2019-07-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1005-866/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovės byloje nurodė, kad ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas, nes, nagrinėjant bylą, keitėsi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, o byloje turi būti taikoma įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022-01-01. Ieškovas su tokia pozicija nesutinka.

Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-11 sprendimo 30 punkte padarė išvadą, kad „ieškovas pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo įgijęs ir pradėjęs įgyvendinti pagal šį įstatymą teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ši jo teisė nebuvo realizuota ne dėl jo kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikantis sąlygos, kad buto pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“.

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimo yra nustatyta ieškovo teisės privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, o sprendimo motyvuose nurodyta, kaip ta kaina turi būti apskaičiuota. Dėl nurodytos priežasties teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovių argumentais, kad byloje taikytina pati naujausia įstatymo redakcija, numatanti kitokį buto kainos apskaičiavimą (t. y. pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis; ši kaina dar papildomai mažinama 50 procentų).

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) poveikį įtvirtinančiame CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Įvertinus, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta ieškovo teisė ginčo butą privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, o sprendimo motyvuose nukreipiama į sąlygą, kaip ta lengvatinė tvarka realizuotina, t. y. kaip apskaičiuotina ta kaina, o apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-11 sprendimą, taip pat nepasisakė dėl sprendimo 30 punkte padarytos išvados, teismas neturi pagrindo spręsti, kad, apskaičiuojant ginčo buto kainą, turi būti remiamasi šio teismo sprendimo priėmimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Pažymėtina, kad byloje buvo skirta ekspertizė. Iš ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. IK-9/2021 išvados matyti, kad ginčo buto vertė pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą 1998 m. liepos 1 d., nuosavybės teisės perleidimui už kainą, kuri galėjo būti apskaičiuota Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme (Nr. I-1374, 1991-05-28) nustatyta tvarka ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, yra 936 Eur.

Į bylą buvo pateikta turto vertintojos Inesos Zaveckaitės ginčo buto vertinimo ataskaita Nr. 20-N11-18, kurioje nurodyta, kad buto rinkos vertė 1998 m. liepos m. 1 d. yra 29 000 Eur, tačiau teismo posėdžio metu Inesa Zaveckaitė patvirtino, kad nustatė rinkos ginčo buto rinkos vertę, kad iš esmės buto vertė nebuvo nustatyta pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 str. 1 d. reikalavimus. Dėl nurodytos priežasties teismas neturi pagrindo šia ataskaita ir joje nurodyta buto kaina remtis byloje. Teismas taip pat neturi pagrindo remtis UAB „Apus turtas“ buto vertinimu, kadangi jis atliktas 2022-01-06 dienai ir neatitinka įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos lengvatinės buto kainos nustatymo tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buto pardavimo kaina neturi būti didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad į bylą pateiktas ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. IK-9/2021 dėl ginčo buto kainos paskaičiavimo būtent tokiomis sąlygomis, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys iki ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu nesusitarė dėl ginčo buto kainos ir jos apskaičiavimo, teismas sprendžia, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, įpareigotina parduoti ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21334-934/2018 (paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019-07-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1005-866/2019) pagrindu privatizuojamą butą, su rūsiu, plane pažymėtu indeksu R-14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresu (duomenys neskelbtini), laikantis nuostatos, kad jo pardavimo ieškovui kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, ir kuri yra apskaičiuota šioje civilinėje byloje atliktu ekspertės Irmantos Krikščiūnienės Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. IK-9/2021, t. y. už 936 Eur.