skip to Main Content
pis
Eilinė I. Šimonytės vyriausybės afera – „Pušyno kelio“ privatizavimas
Aurimas Drižius
Pandemijos nugalėtojo Arūno Dulkio vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ nutraukia veiklą ir jos turtas bus parduotas aukcione. Itin juokinga, kad auksinį žemės sklypą parduos pati sanatorija.
Beje, prichvatizacija vyksta kaip prieš gerus du dešimtmečius – be jokių skrupulų valstybės turtas yra pavagiamas.
Sanatorija, kurioje gydėsi tūkstančiai žmonių, staiga tapo nebereikalinga, o visi jos darbuotojai pervesti dirbti Santariškių klinikose. Itin juokingai Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė paaiškino, kodėl sanatorija staiga tapo nebereikalinga valstybei : „Pirmoji problema yra ta, kad įstaiga yra tokiame landšafte, kurį labai sunku pritaikyti reabilitacijai. Pritaikyti vietą žmonėms su nejudrumu reikia labai daug investicijų, o investicijas riboja tai, kad vieta yra regioniniame parke, o regioninis parkas turi nemažai reikalavimų, kaip negalima išdarkyti landšafto. Galiausiai trečia priežastis – ši vieta yra bažnyčios ir kultūros paveldo vietoje. Todėl suderinti visus šiuos dalykus ir išpildyti kokybės reikalavimus reabilitacijos įstaigai praktiškai yra neįmanoma“.

1200x800 2022 05 17T162223.519

sklypas
sklypas
Žinoma, kalba eina apie „Pušyno keliui“ priklausančią žemę – sanatorija įsikūrusi beveik Vilniaus centre, Verkių parke esančiame plote šalia Neries ir miško (nuotraukose viršuje)
pusyno
pusyno kelias 25
Reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pastatai yra išsidėstę dviejuose sklypuose Vilniaus mieste: Pušyno kelias 25 ir Pušyno kelias 23 ir 27. Pastarajame sklype stovi vienas didžiulis statinys. O Pušyno kelias 25 statinių yra kur kas daugiau, tiesa, jie mažesni.
Visi šie pastatai užima kelių hektarų teritoriją. Žemės kaina Kalvarijų gatvėje – auko vertės.
Pvz., nekilnojamojo turto agentūra „Aruodas“ parduoda Vilniuje, Baltupiuose Pušyno kelyje esantį 15 a žemės plotą. Jo kaina – 420 000 €
„Gal yra norinčių sužinoti, kaip ir prie kokių aplinkybių buvo pavogtas milijoninis UAB sanatorija „Pušyno kelias “ akcininkų turtas ( pertvarkytas į VšĮ), kas jo šiuo metu jo naudojasi, dėl ko šiuo metu ten stovi prabangūs ukrainiečių automobiliai, kodėl norima bankroto, dėl ko po sanatorijos prijungimo prie “ Lazdynų ligoninės“ nusižudė 2 gydytojai ?, – retoriškai klausia teisininkas Arvydas Balčius.
Jis atsakė į LL klausimus:
– Kas ten darosi tame „Pušyno kelyje“?
– Aš penkis metus dirbau ir kėliau šiuos klausimus, pateikiau prezidentūrai visus dokumentus apie tai, kaip yra pavogtas UAB, tai yra žmonių kapitalas – įmonė „Pušyno kelias“ buvo UAB, vėliau buvo pertvarkyta į viešąją įstaigą. Tada aš vedžiau derybas ir su Turto banku, kaip iškilo klausimas, kad ta turtą perduoti. Buvau pirmasis, kuris kovojo dėl žmonių teisių. Nes buvo įsteigta UAB „Pušyno kelias“, o vėliau, kad pavogti jos turtą, ji buvo pertvarkyta į viešąją įstaigą?
– Kaip čia tai įmanoma?
– To daryti negalima, ir tai buvo eilinis valstybės nusikaltimas, kad apmulkinti tos įmonės savininkus. Tai organizavo vienas ministro Aurelijaus Verygos pavaduotojas. Beje, už perimtas akcijas žmonėms niekas nekompensavo. Jūs gi puikiai suprantate – turtas nebuvo vertinamas ir žmonės nesuprato, kad jie turi akcijas. Kad jie nesuprastų, kokį turtą valdo, įmonė buvo perdaryta į viešąją įstaigą. Ir būtent šių dviejų gydytojų savižudybės siejamos su šiomis pertvarkomis. Jie apie tai kalbėjo, ir todėl buvo pašalinti.
– Kiek aš suprantu, kalba eina apie didžiulį žemės sklypą?
– Visiškai teisingai, nes tas sklypas yra Verkių parke ir tai yra rekreacinė zona. Todėl aš ir sakau, kad vyriausybė ir toliau veikia nusikalstamu būdu. Tai yra didžiulis žemės plotas. Labai keista, kad toje sanatorijoje dabar apgyvendinti kažkokie ukrainiečiai ir ten stovi prabangūs automobiliai su Ukrainos numeriais.

Beje, kad sanatorija (Pušyno kelias“ buvo sąmoningai vedama į bankrotą, rodo ir šie dar „valstiečių“ ministro Aurelijaus Verygų laikų dokumentai:

Priedai Page 1
Dar 2018 m. Aplinkos ministerija siūlė atnaujinti „Pušyno kelio“ pastatus, tačiau to sąmoningai nebuvo daroma, nors pvz. Santaros klinikos buvo už ES milijonus atnaujintos itin moderniai.

 

Juliaus Sabatausko iniciatyva atves pas Rimantę Šalaševičiūtę

Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas paskelbė, kad skubotas sanatorijos uždarymas ir bandymai greitai parduoti pastatus privatiems investuotojams kelia pagrįstų įtarimų dėl tokio sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių skaidrumo.
„Sanatorijos personalui, jos pacientams ir Vilniaus gyventojams išreiškus susirūpinimą dėl paskubomis uždaromo centro ir pradėjus domėtis situacija, iškilo labai daug klausimų, į kuriuos pats ministras Arūnas Dulkys atsakymų neturi, o Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) vadovės ir Sveikatos apsaugos viceministrės paaiškinimai glumina. Pavyzdžiui, viceministrei staiga nebetinka landšaftas – po daugiau nei 50 metų kokybiškos sanatorijos veiklos – ir iškilo netikėtų žemės paskirties klausimų. Kalbama apie kažkokias atnaujinimo studijas, kurių, atrodo, be kelių suinteresuotų asmenų, niekas nėra matęs. Šie ir kiti faktai bei aplinkybės kelia daugybę klausimų tiek dėl sprendimo pagrįstumo, tiek ir dėl šiame procese dalyvaujančių asmenų. Parlamentinis tyrimas, pasitelkus ir pareigūnų pagalbą, galėtų padėti atsakyti į šiuos klausimus“, – įsitikinęs J.Sabatauskas.
Su siūlymu pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidraus sprendimo atsisakyti ir parduoti Vilniuje esančią sanatoriją „Pušyno kelias“ J.Sabatauskas kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Algirdą Stončaitį, komisijos narius.
Parlamentaras siūlo atkreipti dėmesį į daugelį metų besikartojančius bandymus perimti šią sanatoriją. Prašyme taip pat keliamas klausimas, ar RVUL ir jos paskirti asmenys tinkamai ir atsakingai valdė objektus, kad jų vertė nesumenktų, kad būtų galima juos toliau sėkmingai naudoti, ar nebuvo dirbtinai keliamos šių objekto eksploatavimo išlaidos. Be to, siekiama išsiaiškinti, kaip ir kam buvo patikėta atlikti studiją dėl galimybės objektus renovuoti ir labiau pritaikyti visuomenės poreikiams. „Visuomenei kyla daug klausimų, šią situaciją atidžiai seka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tikiuosi, kad Antikorupcijos komisijoje galėsime išnagrinėti situaciją, nes Seimas turi tokią teisę ir pareigą. Labai tikiuosi, kad šį kartą nepasikartos Palangos „Pušyno“ sanatorijos istorija, kai valdantieji blokavo siekį išsiaiškinti, ar viskas buvo daroma skaidriai ir pagal įstatymus“, – viliasi socialdemokratas J.Sabatauskas. Verkių parke įsikūrusi Sanatorija „Pušyno kelias“ daugiau nei 50 metų teikė reabilitacijos paslaugas itin sunkiems ligoniams. Dar neseniai šios sanatorijos vaikų reabilitacijos skyrius buvo laikomas vienu geriausių šalyje. Sanatorijos valdytoja RVUL pasiūlė atsisakyti šios įstaigos, o jos dalininkai Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas tam pritarė. Sanatoriją planuojama parduoti dar šiemet.
Vilniuje įsikūręs reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ RVUL padaliniu tapo 2018 m. pradžioje, tačiau ligoninei kartu su 195 tūkst. eurų siekiančiais įsiskolinimais perduoti 9 pastatai buvo prastos būklės, reikalaujantys remonto, patalpos neatitiko sveikatos priežiūros paslaugoms teikti nustatytų reikalavimų. Nuo to laiko iš jokių šaltinių nebuvo skirtas finansavimas reabilitacijos centro statinių būklei pagerinti, o paslaugos pacientams šiuo metu teikiamos tik viename – centriniame pastate.
Ligoninės direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė teigia, kad praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetyje pastatyto komplekso visapusiškam ir kokybiškam atnaujinimui, įtraukiant ir patalpų vidaus apdailą, RVUL nuosavų lėšų neturi: „Tiek veikiant kaip savarankiškai įstaigai, tiek tapus RVUL dalimi, reabilitacijos centro „Pušyno kelio“ veikla metai iš metų buvo nuostolinga – nepaisant įgyvendintų organizacinių pokyčių, sanatorija kas mėnesį generuoja per 100 tūkst. eurų sąnaudų, o nuostolis siekia beveik 0,5 mln. eurų per metus. Ilgainiui tai tapo sunkiai pakeliama našta įstaigai.“
RVUL vadovės teigimu, nuo pat reabilitacijos centro perėjimo ligoninės žinion buvo aktyviai ieškoma išorinių finansavimo šaltinių. Viešųjų investicijų plėtros agentūrai buvo pateiktos paraiškos 5-iems reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ pastatams atnaujinti, pasinaudojant paskola ir grąžinamąja subsidija pagal energinio efektyvumo didinimo programas. Tačiau kompleksiniam renovacijos sprendimui, kuris apimtų ne tik pastatų energetinių charakteristikų pagerinimą, bet ir patalpų pritaikymą sveikatos priežiūros paslaugoms, būtinos milžiniškos investicijos – papildomų lėšų poreikis sudaro daugiau nei 10 mln. eurų.
„Dėl papildomo finansavimo buvo ne kartą kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei kitas institucijas, svarstant visas įmanomas sanatorijos renovavimo alternatyvas, deja, nė vienas iš siūlomų variantų nebuvo įvertintas kaip rentabilus. Todėl balandžio pabaigoje vykusiame dalininkų susirinkime kartu su steigėjais teko svarstyti klausimą dėl reabilitacijos centro tolesnio likimo, o gegužės 16 d. gavome oficialų dalininkų pritarimą padalinio veiklos nutraukimui“, – sako doc. dr. J. Kutkauskienė.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));