Du policininkai pasmaugė žmogų, prokuratūra ir teismai kaltų „nerado“

Du policininkai pasmaugė žmogų, prokuratūra ir teismai kaltų „nerado“

Prieš savaitę Kauno apylinkės teismas priteisė 80 tūkst. Eurų Kauno policininkų nužudyto 40 metų Rusijos piliečio šeimai.

Ši kraupi istorija nutiko dar 2013 m. – teisme buvę „Kauno dienos“ žurnalistai aprašė, kad Rusijos piliečiai tėvas ir sūnus S.M., kuriam tebuvo 40 metų, grįžo per Lietuvą iš Vokietijos, į kurią važiuodavo pirkti automobilių.

Kartu su juo keliavo ir A.F., turintis ne tik Rusijos, bet ir Estijos pilietybę. Kaip vėliau pasakojo pastarasis, Kauno apylinkėse jiedu susipyko, nes kiekvienam atrodė, kad reikia važiuoti kita kryptimi. A.F. ėmus prašyti, kad S.M. vežtų jį namo, šis sustabdė automobilį Jonavos rajone, ties posūkiu į Šveicarijos kaimą, ir liepė bendrakeleiviui, kuris buvo be vienos kojos – nešiojo protezą, išlipti. Vyrai dar apsižodžiavo, o po priekaištų sekė smūgis kumščiu į veidą, po kurio vyrai susikibo ir nugriuvę nusirito nuo pakelės šlaito.

Tą vidurdienį Jonavos rajono policija apie šias muštynes kelyje Jonava–Kaunas sulaukė ne vieno skambučio. Galiausiai buvo pranešta, kad kažkoks agresyviai nusiteikęs asmuo šlaistosi kelio viduriu ir puldinėja pravažiuojančius automobilius. Kadangi į tokius iškvietimus vykdavę patruliai buvo ką tik išleisti pietauti, į įvykio vietą nurodyta vykti jų kolegoms – Prevencijos poskyrio tyrėjams, dirbusiems apylinkės inspektorių darbą.

Pastarieji išvyko į šią neįprastą jiems užduotį vieno iš jų tarnybiniu automobiliu, kuriame nebuvo nei patalpos sulaikytiesiems gabenti, nei antrankių.

„Kauno dienos“ nuotr. – minėti policijos tyrėjai, pasmaugę žmogų, ir išvengę atsakomybės

Vienas minėtų tyrėjų teisme pasakojo, kad neva kelio viduryje blaškęsis vyras, pamatęs jų tarnybinį visureigį, užšoko ant šio variklio antvožo ir mažiausiai pora kartų spyrė į priekinį stiklą. Nepavykus šio sugadinti, jis pradėjo plėšti nuo stogo anteną.

Policininkams išlipus, vienas iš jų akiplėšai papurškė dujų. Ar pataikė, nežino – išsišokėlis lyg ir bandė toliau lipti ant automobilio stogo. Policininkai teigia nutraukę jį žemyn, laikydami už abiejų rankų. O paskui paguldę besimuistantį sulaikytąjį veidu į grindinį, surišdami šiam už nugaros rankas vieno iš jų tarnybiniu diržu. Po kurio laiko pastebėta, kad sulaikytasis įtartinai nebejuda. Net kelis kartus skambinta kolegoms budėtojams, kad šie pagreitintų greitosios, kuri iš pradžių kviesta tik kaip pagalba galimai išprotėjusiam pažeidėjui, atvykimą. Po pusvalandžio pasirodę greitosios medikai konstatavo, kad sulaikytas asmuo miręs. Radus jo asmens dokumentus, paaiškėjo, kad tai – Rusijos pilietis.

Buvęs šio bendrakeleivis A.F., kuriam pavyko susistabdyti pakeleivingą automobilį, jau buvo pasiekęs Jonavos autobusų stotį, kurioje jau buvo įsėdęs į Vilnių vežantį autobusą. Jis buvo sulaikytas kaip įtariamasis savo tėvynainio nužudymu, sustabdžius šį autobusą jau Kaišiadorių rajone. Tačiau po poros mėnesių ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes gauta teismo medicinos specialisto išvada, kad S.M. žūtį lėmęs veiksmas – smaugimas, sulaužant kaklą – tikėtina, kad ranka, sulenkta per alkūnę, buvo atlikta likus kelioms minutėms iki mirties.

Tada įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybiniais įgaliojimais ir neatsargaus S.M. gyvybės atėmimo buvo pareikšti jį sulaikiusiems policininkams. Tačiau šie, tapę įtariamaisiais, savo kaltės nepripažino ir duoti parodymus atsisakė. Galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jų atžvilgiu.

Nukentėjusiųjų advokatuii Ramūnui Putinui apskundus šį Kauno apygardos prokuratūros sprendimą, Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą atnaujino ir pavedė jį jau Panevėžio apygardos prokurorams. Šie po pusmečio pakartojo Kauno prokurorų sprendimą, konstatavę, kad jau išnaudojo visas galimybes nustatyti, kuris iš įtariamųjų nužudė S.M.

Atnaujinus įrodymų tyrimą, jie abu pareiškė, kad duos parodymus tik susipažinę su bylos medžiaga. Tačiau tai jiems leidus, vėl pasinaudojo savo teise parodymų neduoti. Nepadėjo ir paskirti sudėtingi tyrimai, tik patvirtinę buvus įtariamųjų ir nukentėjusiojo tarpusavio kontaktą, tačiau neatskleidę konkretaus veiksmų mechanizmo.

Surinkti duomenys leido Panevėžio prokurorams daryti kategorišką išvadą, kad S.M. buvo nužudytas sulaikymo metu, nors abu įtariamieji ir neigė panaudoję prieš jį kovinių imtynių veiksmus.

Byloje yra net liudininko Mykolo Romerio universiteto lektoriaus, dėstančio būsimiems policininkams kovinę savigyną ir fizinį pasirengimą, parodymai, kad policijos savigynos programoje yra numatyti ir smaugimo veiksmai, paimti iš olimpinės dziudo sporto šakos. Ir, kiek jam žinoma, šie veiksmai dar niekam nėra sukėlę mirtinų sužalojimų. Priešingu atveju, jie būtų šioje sporto šakoje neleistini.

Šokiruojantis buvo ir pačių prokurorų motyvas nutraukti atnaujintą tyrimą – kadangi tik vienas iš įtariamųjų padarė nusikaltimą, tačiau išnaudotos visos galimybės nustatyti, kuris iš jų, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas abiejų atžvilgiu.

Abu jie tebedirba tame pačiame Kauno AVPK padalinyje – Jonavos rajono policijos komisariate. O jų atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas, suėjus senaties terminui.

Prieš savaitę advokatas Vytautas Sirvydis taip pakomentavo minėtą istoriją : „Ne toks dažnas atvejis, kada advokatai džiaugiasi kolegų pergalėmis. Toks pagrindas atsirado, kada advokatas Ramūnas Putinas, kaip ieškovo atstovas, pasiekė pergalę pirmosios instancijos teisme. Dėmesio, Kolegos ir besidomintys teise: pagal faktinę bylos fabulą, prokuratūros absoliučiai nustatyta ir aišku, kad dėl neatsargaus gyvybės atėmimo kaltas asmuo A, arba asmuo B, arba jie abu, bet šių galimų kaltininkų ratas yra nustatytas ir baigtinis: A, B, A+B. Prokuratūra šiuo argumentu, kad neįmanoma nustatyti, kuris konkrečiai iš tų dviejų asmenų (ar abu) yra kalti dėl tokios nusikalstamos veikos, nutraukia ikiteisminį tyrimą (nukentėjusiosio atstovas skundžia iki aukščiausios įmanomos instancijos – apygardos teismo, bet visi skundus sprendžiantys subjektai laikosi tos pačios nuomonės – vsio zakonno). O dabar – dar įdomiau: argumentas, kad neįmanoma nustatyti, kuris konkrečiai pareigūnas (ar abu) kaltas dėl tokio delikto, atsakovų naudojamas ir civilinėje byloje, kur atsakovas yra jau nebe tie fiziniai asmenys – pareigūnai, o valstybė, atstovaujama konkrečios apskrities VPK. Įdomu, kas bus aukštesniosiose instancijose, bet šis motyvas, jog nėra nustatyta, kuris konkrečiai iš dviejų asmenų yra kaltas, turėtų įeiti į advokatų-gynėjų motyvacijos aukso fondą. Jeigu prokurorai bandytų tokį argumentą kritikuoti, visuomet bus pravartu nurodyti šią bylą ir priminti, kad būtent prokuratūra tokiu motyvu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl vertingiausio įmanomo objekto – žmogaus gyvybės atėmimo (tegul ir netyčinio).