Dėl straipsnio "Mafija visiškai užvaldė generalinę prokuratūrą"

BylaNr. 1S-2-873/2020

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.1.6

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Zimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Aurimo Drižiaus (toliau – pareiškėjas) skunda dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio (toliau – Generalinis prokuroras) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusiu aplinkybių ir susipažinusi su pateikta bylos medžiaga,

nustatė:

Priimtų sprendimų esmė
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Alvydas Sadeckas privataus kaltinimo skundu kreipėsi Į teismą, prašydamas Aurimą Drižių pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu Aurimą Drižių išteisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numauto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. išteisinamąjį nuosprendį ir pripažinęs Aurimą Drižių kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, jam paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant Aurimą Drižių bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš Aurimo Drižiaus Alvydo Sadecko naudai priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Aurimas Drižius nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleisdamas straipsnius apie Alvydą Sadecką jį apšmeižė, t. y.: 2012 iri rugpjūčio 18 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2012 m. rugpjūčio 18- 24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko nusikaltimus…

2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2013 m. vasario 2-8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> LL redaktorius A. Drižius nuteistas tris kartus pagal melagingus A. Sadecko parodymus trijose baudžiamosiose bylose;

2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. gegužės – birželio 5 d. Nr. 21 (526)) straipsnyje „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> teisme A. Sadeckas davė melagingus parodymus;

2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. birželio 27 d. – liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti „Laisvo laikraščio“ teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. Sadecko naudai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> A. Sadeckas, puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <…> parašiau tiesą apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime… <…> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. Sadecko „prevencinis “ skundas yra melagingas; <…> A. Sadeckas davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu; <…> A. Sadecko valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą;

2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis … Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš Alvydą Sadecką, net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris Karkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos” privatizavime; <…> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone;

2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2015 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 4 d. Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. Sadecką, jo garbę ir orumą: <…> melagingų A. Sadecko parodymų; <…> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. Sadecko naudai; <…> apie neteisėtą A. Sadecko dalyvavimą „ Mažeikių naftos “ privatizavime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka pagal nuteistojo Aurimo Drižiaus kasacinį skundą, 2017 m. spalio 24 d. nutartimi Aurimo Drižiaus skundo dalį dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atmetė, bet apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeitė: minėtu nuosprendžiu Aurimui Drižiui pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo 10 mėnesių bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį paskirtą 2259 Eur (60 MGL) dydžio baudą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalimi, subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių. Šią bausmę teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 5 ir 9 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrino su 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Aurimui Drižiui pagal BK 181 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 245 straipsnį už 8 baudžiaifmosius nusižengimus po 20 parų arešto už kiekvieną nusižengimą paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausmę. Apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu iš Aurimo Drižiaus Alvydo Sadecko naudai priteistą neturtinės žalos dydį sumažino iki 800 eurų. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio d. nuosprendžio dalis kasacinės instancijos teismas paliko galioti. ‘
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Aurimo Drižiaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) ir šią baudžiamąją bylą atnaujinti.
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašė atnaujinti baudžiamąją bylą. Pareiškėjo teigimu, jis šioje byloje buvo nuteistas pagal melagingus Alvydo Sadecko parodymus, o prokuratūra pripažino, kad teisėjai sąmoningai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas laiko tai, kad, jo manymu, prokuratūra, pagal Aurimo Drižiaus pareiškimą atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą (Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ramūno Šileikos 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Aivos Survilienės, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo Evaldo Vanago, kartu pripažino, kad nurodyti teisėjai priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, ir piktnaudžiavimo tarnyba. Pasak pareiškėjo, 2018 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko nuosprendžiu jis buvo nuteistas „už nepagarbą teismui“, nes savo skunde pavadino Vilniaus apygardos teismo teisėją Aivą Survilienę nusikaltėle (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-893/2018). Pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-851/2017 nepagrįstai jį nuteisė už tariamą Alvydo Sadecko šmeižimą, nors pareiškėjas buvo pateikęs pakankamai įrodymų, kurie, jo manymu, įrodo, kad Alvydas Sadeckas tiek minėtoje byloje, tiek ankstesnėse bylose davė melagingus parodymus, kad niekada nebuvo susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesu, bet teismas ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos vertinti. Pareiškėjo teigimu, teisėja Aiva Survilienė nagrinėjo jo skundus dėl Alvydo Sadecko galimai melagingų parodymų ir tris kartus suklastojo savo nutartis, jose nurodydama, kad pareiškėjo pateikti faktai tėra jo subjektyvi nuomonė, yra išgalvoti, taip pridengdama Alvydo Sadecko galimai nusikalstamą veiką, o pareiškėją nepagrįstai nuteisė už Alvydo Sadecko šmeižimą, panaikindama pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimdama apkaltinamąjį nuosprendį. Remdamasis kai kuriais Panevėžio apygardos teismo teisėjo Evaldo Vanago 2019 m. sausio 30 d. nutarties (Nr. 1S-17- 337/2019) argumentais, kuriais buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl teisėjos Aivos Survilienės veiksmų, pareiškėjas teigė, kad teisėjas Evaldas Vanagas nepagrįstai pateisino teisėjos Aivos Survilienės veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio dėl Aurimo Drižiaus priėmimą) teismų nepriklausomumu. Remdamasis nurodytais argumentais pareiškėjas prašė atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1 A-29-851/2017 (PK-624-276/2016) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2019 m. rugsėjo 25 nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK- 624-276/2016 (1 A-29-851/2017), kurioje pareiškėjas Aurimas Drižius Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Generalinis prokuroras padarė išvadą, kad Aurimo Drižiaus pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytomis aplinkybėmis. Taip pat jos negali būti laikomos ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytomis aplinkybėmis, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios vienos ar kartu su ankščiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas. Generalinis prokuroras nurodė, jog naujų konkrečių objektyvių duomenų, kad Alvydas Sadeckas savo veiksmais tyčia siekė duoti melagingus parodymus, arba duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti teismo šališkumu, pareiškėjas nenurodė. Vien tai, kad teismas bylos duomenis vertino kitaip, nei būtų palanku pareiškėjui, priėmė jam nepalankų sprendimą (apkaltinamąjį nuosprendį byloje Nr. 1 A-29-851/2017), negali būti vertinama kaip teismo šališkumas ir nesuteikia pagrindo to pripažinti naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Skundo teismui argumentai ir prašymai

Pareiškėjas Aurimas Drižius Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti skundžiamą prokuratūros nutarimą, atnaujinti baudžiamąsias bylas Nr. 1-787-893/2018, Nr. 1 A-29-851/2017, bei pareiškėją išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Skunde nurodoma, kad Alvydas Sadeckas, būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, 2001 m. asmeniškai pataisė Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugpjūčio 2 d. priimtą Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymą. Šių įstatymų pakeitimo tikslas – leisti Rusijos kompanijai „Jukos“ įsigyti trečdalį „Williams“ valdomų „Mažeikių naftos“ akcijų, o taip pat įsigyti ir naujai valstybės išleidžiamą ir valdomą akcijų paketą, kad pirkėjas valdytų daugiau nei 51 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų. Pareiškėjas nurodo, kad toks Alvydo Sadecko veikimas yra neteisėtas ir nusikalstamas, buvo naudingas Rusijos įmonei „Jukos“, šiuo atveju prilygsta valstybės išdavimui. Pažymima, jog tam, kad nuslėptų savo nusikaltimus, Alvydas Sadeckas padavė teismui „prevencinį ieškinį“, kuriuo pareikalavo įvesti cenzūrą ir uždrausti jį sieti su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu. Pasak pareiškėjo, kai jis pateikė šiuos įrodymus teismui, teisėja Aiva Survilienė, negalėdama jų paneigti, juos įvardino „subjektyviais duomenimis“, nurodė, jog „nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sadeckas padarė nusikalstamą veiklą“.
- Skunde nurodoma, jog teisėja Aiva Survilienė pareiškėją nuteisė už Kriminalinės policijos biuro steigėjo Alvydo Sadecko tariamą šmeižtą. Nurodoma, kad Alvydas Sadeckas dar prieš dešimt metų teismų „rankomis“ įvedė cenzūrą ir uždraudė pareiškėjui rašyti straipsnius apie Alvydo Sadecko vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime. Pasak pareiškėjo, jis pateikė įrodymus, kad Alvydas Sadeckas buvo kertinė figūra šiame privatizavime, vienasmeniškai sprendęs, kam turi būti parduotos „Mažeikių naftos“ akcijos, pats apie tai gyrėsi teismo posėdyje, nagrinėjant Vytauto Kabailos baudžiamąją bylą Nr. 1-913/2006, tačiau teisėja Aiva Survilienė nusprendė, kad teismo posėdžio protokolas yra pareiškėjo išgalvotas.
- Pasak pareiškėjo, visus jo skundus dėl melagingų Alvydo Sadecko parodymų teisme, kad jis niekaip nesusijęs su „Mažeikių naftos“ privatizavimu, nagrinėjo teisėja Aiva Survilienė, kuri tris kartus suklastojo savo nutartis, pridengdama Alvydo Sadecko nusikalstamą veiklą. Pažymima, kad teisėja Aiva Survilienė savo nutartyse nurodė, jog pareiškėjo pateikti faktai tėra ,jo subjektyvi nuomonė“, remdamasi savo melaginga išvada, atmetė pareiškėjo skundus ir jį nuteisė dėl tariamo Alvydo Sadecko šmeižto. Pasak pareiškėjo, jis pateikė faktus, kuriuos labai lengva patikrinti, bei tuos faktus įrodančius dokumentus, tačiau teisėja Aiva Survilienė visus šiuos faktus pavadino pareiškėjo išgalvotais, nurodė, kad tokių dalykų nėra buvę, tai yra „subjektyvūs duomenys“.
- Pareiškėjas pažymi, kad nors apylinkės teismas jį buvo išteisinęs dėl tariamo Sadecko šmeižto, kai parašė, jog buvo nuteistas pagal melagingą Alvydo Sadecko skundą, tačiau teisėja Aiva Survilienė nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog straipsniuose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją, yra nepagrista. Pasak pareiškėjo, teisėja į nutartį įrašė žinomai melagingus duomenis ir tokiu būdu jį suklastojo.
- Nurodoma, jog teisėjai reikėjo įvertinti pareiškėjo įvardintus faktus ir palyginti su Sadecko parodymais, tačiau teisėjų kolegija visų minėtų faktų ir tiesos nebandė tikrinti ir vertinti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teisėja parašė melą apie tai, kad byloje nėra duomenų, jog Drižius būtų kreipęsis į policiją dėl Sadecko melagingų parodymų. Pasak pareiškėjo, jo atsiliepimas ir visi aukščiau minėti straipsniai kaip tik apie tai ir kalba, kaip prokuratūra ir teismai „dengia“ Alvydą Sadecką nuo atsakomybės, be to, dėl melagingų Sadecko parodymų buvo kreiptasi į prokuratūrą.
- Pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į prokuratūrą ir teismą dėl teisėjos Aivos Survilienės piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento klastojimo, tačiau teisėjas Evaldas Vanagas pridengė jos nusikalstamą veiklą, net neslėpdamas, kad tai daro tyčia ir sąmoningai. Vilniaus apygardos prokuratūra nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, nors labai tiksliai nurodė šio nusikaltimo kvalifikavimą ir kriterijus, kurie tinka minėtiems teisėjams. Tyrėja neanalizavo pareiškėjo pateikiamų įrodymų, nebandė jų paneigti, teparašė, kad „teisėja nagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą“.
- Pasak pareiškėjo, naujai paaiškėjusios aplinkybės yra šios – prokuratūra, priimdama nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų A. Survilienės, D. Grizicko ir E. Vanago atžvilgiu, pripažino, kad minėti teisėjai priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus ir piktnaudžiavo tarnyba. Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis dėl visų pareiškėjo išvardintų aplinkybių nurodė, kad „nuteistojo abejonės dėl teismo šališkumo, atlikto įrodymo vertinimo ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat nesutikimas su teismo išvadomis, nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą“. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad visi jo pateikti faktai įrodo, jog Alvydas Sadeckas buvo kertinė figūra „Mažeikių naftos“ privatizavime, pateikė melagingą skundą, teisėja Aiva Survilienė sąmoningai dengė šią nusikalstamą veiklą. Pasak pareiškėjo, vadindamas teisėją Aivą Survilienę nusikaltėle, jis sakė savo nuomonę, kuri pagrįsta paminėtais faktais.
Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Teismo išvados ir argumentai

Pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, skundžiamu nutarimu bei teismui pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad tiek Aurimo Drižiaus pareiškime, tiek skunde nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.
Pareiškėjas Aurimas Drižius skunde daug dėmesio skiria argumentams, jog teisėja Aiva Survilienė nevertino pareiškėjo pateiktų faktų bei juos įrodančių dokumentų, ignoravo jo pateiktus įrodymus dėl galimai melagingų Alvydo Sadecko parodymų, juos įvardino pareiškėjo išgalvotais, subjektyviais duomenis. Pastebėtina, jog pareiškėjo Aurimo Drižiaus argumentams dėl Alvydo Sadecko galimai melagingų parodymų davimo, kuriais remiantis Aurimas Drižius buvo teisiamas, apie Alvydo Sadecko dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, buvo skiriamas dėmesys tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teismuose. Pareiškėjas šias aplinkybes nurodė apeliaciniame teisme ir jos teismo buvo įvertintos. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartyje konstatavo, jog apygardos teismas pagrįstai įvertino Aurimo Drižiaus veiką kaip Alvydo Sadecko šmeižimą, detaliai motyvavo savo sprendimą ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, kadangi jos buvo žinomos ir teismų įvertintos. Pažymėtina tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme yra aiškiai įtvirtinta, jog baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatytas liudytojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas. Taigi, atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo atveju, išnagrinėjus byląNr. PK-624-276/2016, tokio nuosprendžio dėl Alvydo Sadecko nėra.
Pareiškėjas Aurimas Drižius, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, apeliuoja į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą. Pareiškėjo manymu, prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarime pripažinta, jog teisėjai Dainius Grizickas, Evaldas Vanagas, Aiva Survilienė priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus ir piktnaudžiavo tarnyba, ir tai pareiškėjas įvardina kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę. Apygardos teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka, kadangi tai prieštarauja minėto nutarimo turiniui.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjas Aurimas Drižius kreipėsi į prokuratūrą, skųsdamas Panevėžio apygardos teismo Evaldo Vanago, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos Aivos Survilienės veiksmus. Prokuroras 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, 300 straipsnyje, 235 straipsnyje, tai yra, priešingai nei nurodo pareiškėjas, prokuroras nenustatė, kad teisėjai nagrinėdami bylą nusikalstamai piktnaudžiavo ar padarė kitus, pareiškėjo nuomone, nusikaltimus. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas ir tam tikrų, nors ir nepalankių suinteresuotam asmeniui, procesinių sprendimų priėmimas negali savaime būti pripažįstami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra tyčinė veika, kuri turi būti įrodyta baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai ir atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo bei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas šioje byloje, nėra, todėl nėra pagrindo baudžiamąją bylą atnaujinti remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytomis aplinkybėmis. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo vertinti naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo pareiškėjo Aurimo Drižiaus skunde išdėstytais motyvais. Pareiškėjo Aurimo Drižiaus nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio prasme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 64 straipsniu, 447 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjo Aurimo Drižiaus skundą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Nuorašas tikras

_ . .. Teisėja r-,

Teisėja – – t’• Nijolė Zimkienė