Dėl prezidento G.Nausėdos patarėjo A.Zabarausko nusikaltimų

Zabarausko1

Zabarausko1

Generalinei prokuratūrai

 Pareiškėjas : Aurimas Drižius, 

 

Konstitucijos per. 23B, Vilnius

2020 m. sausio 21 d.

 

Skundas dėl prezidentūros patarėjo Aisčio Zabarausko šmeižto „Laisvo laikraščio“ atžvilgiu

 

Zabarausko1

 2019 m. birželio 18 d. LR prezidento atstovas spaudai Aistis Zabarauskas (nuotr. viršuje pirmas iš dešinės) raštu mane informavo, kad daugiau nebūsiu įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas ir negalėsiu uždavinėti klausimų LR prezidentui. T.y. buvo apribotos mano, kaip žiniasklaidos atstovo teisės dirbti savo darbą.  A.Zabarauskas man pasiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė ir priežastį, kodėl mano atstovaujamas “Laisvas laikraštis” daugiau nebus įleidžiamas į LR prezidento spaudos konferencijas – “leidimo  žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.

Kreipiausi į prezidentūrą, nurodydamas, kad toks sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis spaudos laisvės ir lygiateisiškumo principus, tuo labiau, kad jis remiasi melaginga Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma. Negana to, Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas yra aiškiai nurodęs, kad tokie spec. tarnybų atliekami žiniasklaidos skirstymai į gerą ir blogą prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.

Dėl šio neteisėto prezidento patarėjo A.Zabarausko veiksmo – atsisakymo suteikti akreditaciją – kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris nurodė, kad minėtas birželio 18 d. A.Zabarausko elektroninis laiškas nėra dokumentas.

Tada jau minėtas prezidentūros patarėjas A.Zabarauskas atsiuntė man dar vieną raštą, jau pasirašytą ir registruotą. Šiame laiške minėtas valstybės tarnautojas nurodė jau visai kitus, priešingus anksčiau išsiųstam raštui, motyvus. T.y. minėtame Zabarausko rašte, 2019-11-20 d.) Nr. 1D-3839 – kopija pridedama) nurodoma, kad mano prašymas suteikti akreditaciją buvo atmestas neva tuo pagrindu, kad „Vadovybės apsaugos departamentas pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sisteminai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“.

 

2D 5930 1 Page 1

 

2D 5930 1 Page 2

2019-11-20 gavau LR prezidentūros komunikacijos grupės vedėjo A.Zabarausko pasirašytą raštą Nr. 1D-3839, 1D4115_ „Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“. Šiame rašte pateikiami visiškai kiti motyvai, kodėl man atsisakoma suteikti akreditacija, nei A.Zabarauskas nurodė birželio 18 d. rašte.

T.y. lapkričio 20 d. rašte A.Zabarauskas nurodė, kad  akreditacijos man nesuteikė todėl, kad : „Jūsų prašymas suteikti akreditaciją buvo išnagrinėtas ir atmestas, atsižvelgiant į gautą informaciją iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kurioje nurodoma, kad 2014 m. Žurnalistų ir leidėjų komisijos A. Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

Tai yra visiškai išgalvotos, tikrovės neatitinkančios žinios, kurias valstybės tarnautojas A.Zabarauskas paskleidė apie mane. Šios šmeižikiškos žinios apie mane buvo paskelbtos naujienų portale ekspertai.eu ir portalas laisvaslaikrastis.lt

Prezidento patarėjo A.Zabarausko paskleistos žinios, kad „Vadovybės apsaugos departamentas pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sisteminai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“ yra neatitinkančios tikrovės, A.Zabarausko tyčia išgalvotos ir mane šmeižiančios.

A.Zabarauskas tyčia sugalvojo mane apšmeižti tam, kad pateisintų savo neteisėtą sprendimą nesuteikti man žurnalisto akreditacijos prezidentūroje. Nes jo argumentas – nesuteikti man argumentacijos dėl to, kad ‚Laisvas laikraštis“ buvo minimas VSD grėsmių atsakiatoje“ – buvo paneigtas kaip išgalvotas ir neteisėtas, tada A.Zabarauskas sugalvojo naują šmeižtą – neva Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino, kad aš buvau baustas šios komisijos dėl teiginių, „kurie žemino Lietuvos valstybę“.

Puikiai žinau, kad tokių komisijos sprendimų nėra, ir tai labai lengva patikrinti – tereikia atsidaryti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų archyvą ir paieškoti ten sprendimų, susijusių su Aurimu Drižiumi arba „Laisvu laikraščiu“.

Tačiau Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimuose nei 2014, nei kada nors, nėra jokių sprendimų, kad aš ar Laisvas laikraštis rodžiau nepagarbą ar niekinau Lietuvos Respubliką.

Pabrėžiu, kad savaitraštis ‘Laisvas laikraštis” niekada nepažeidė LR įstatymų, nors jo atžvilgiu ir teismas ir buvo įvedęs neteisėtą cenzūrą – uždraudęs rašyti apie korupcinį “Mažeikių naftos” privatizavimą.

Jungtinių tautų Žmogaus teisių komitetas yra aiškiai pasisakęs apie VSD bandymą skirstyti spaudą į teisingą ir neteisingą :  „Žodžio ir asociacijų laisvė 27. Komitetas susirūpinęs dėl iniciatyvų, kurios galėtų apriboti ir suvaržyti žodžio laisvę, taip pat ir tų asmenų, kurie nagrinėja lietuvių kolaboravimą su naciais darant Jungtinės Tautos CCPR/C/LTU/CO/4 9 nusikaltimus prieš žydus ir kitus asmenis. Kalbant konkrečiai, Komitetui kelia susirūpinimą pranešimai apie tai, kad Valstybės saugumo departamentas kasmet teikiamame Grėsmių nacionaliniam saugumo vertinime skelbia asociacijas, naujienų agentūras, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis, nepateikdamas jokios informacijos apie tokio viešinimo kriterijus ir procedūras ar jo pagrindimą. Be to, Komitetas susirūpinęs pastaruoju metu siūlomais Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimais, kurie uždraustų pardavinėti medžiagą, „iškraipančią istorinius faktus“ apie šalį (19 ir 21 straipsniai). 28. Valstybė, Pakto Šalis, turėtų liautis fizinius ir juridinius asmenis, kurie naudojasi savo žodžio laisve, viešai vadinti „grėsme nacionaliniam saugumui“. Ji turėtų užtikrinti, kad visos jos teisėkūros ir kitų sričių iniciatyvos garantuotų, kad autoriai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir kiti asmenys bei asociacijos turėtų galimybę laisvai naudotis teise į žodžio laisvę pagal Pakto 19 straipsnį ir Komiteto bendrąjį komentarą Nr. 34 (2011) dėl nuomonės ir žodžio laisvės“.

Akivaizdu, kad prezidentūros tarnautojas A.Zabarauskas meluoja – iš pradžių man pranešęs, kad akreditaciją suteikti atsisakoma todėl, kad „Laisvas laikraštis“ įtrauktas į VSD ataskaitą, ir man pateiktus įrodymus, kad minėta ataskaita yra neteisėta ir melaginga, tada A.Zabarauskas pateikia jau visai kitus argumentus – neva „atsižvelgiant į gautą informaciją iš vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kurioje nurodoma, kad 2014 m. A. Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

 Tai melagingi ir šmeižikiški valstybės tarnautojo A.Zabarausko teiginiai, kurie paskleisti tyčia, norint mane pažeminti. Negana to, labai lengva įrodyti, kad tai tyčinis A.Zabarausko šmeižtas – tereikia paimti jo jau paminėtus Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2014 m. sprendimus.

BK 154 straipsnis. Šmeižimas nurodo:

  1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo,

baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

  1. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

  1. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

 

Šiuo atveju valstybės tarnautojas A.Zabarauskas sąmoningai  paskleidė apie mane tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri mane paniekino ir pakirto pasitikėjimą mano asmeniu. T.y. A.Zabarauskas oficialiame dokumente „Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“ ( 2019-11-20 d.) Nr. 1D-3839 nurodė, kad aš Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos esu ne kartą baustas už tai, kad sistemingai ir sąmoningai skleidžiu teiginius, kurie žemina „Lietuvos valstybę“.

Kitaip sakant, prezidento patarėjas A.Zabarauskas mane oficialiame rašte įvardino kaip valstybės priešą, kuriam turi būti atsisakyta suteikti žurnalisto akreditaciją prezidentūroje.

Dar kartą pasikartosiu – tokių Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimų nėra ir niekada nebuvo, jie tyčia išgalvoti  valstybės tarnautojo A.Zabarausko tam, kad nesuteikti man akreditacijos.

 Jokių sprendimų apie tai, kad Aurimas Drižius panieko ar žemino Lietuvos valstybę, minėtame archyve nėra, nes jų apskritai nėra. Tai yra A.Zabarausko išgalvotas šmeižtas.

Šio A.Zabarausko nusikaltimo – šmeižto – objektyviosios pusės požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos (žinios), galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui.

 

Šiuo atveju valstybės tarnautojoas Aistis Zabarauskas tyčia, žinodamas, kad jo oficialiame dokumente paskleista informacija neatitinka tikrovės ir mane žemina, ją paskleidė.

Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą valstybės tarnautojo Aisčio Zabarausko atžvilgiu dėl jo padaryto nusikaltimo , kuri apibrėžia BK 154 straipsnis. Šmeižimas ir mane pripažinti nukentėjusiuoju.

Kadangi A.Zabarauskas oficialiame dokumente nurodė, kad tą šmeižikišką informaciją jis gavo iš vadovybės apsaugos departamento, būtina apklausti A.Zabarauską, iš kur jis gavo šią melagingą informaciją ir kodėl ją paskleidė.

 

Priedai :

  1. Prezidentūros patarėjo Aisčio Zabarausko raštas Nr. 1D-3839, 1D4115_ „Dėl sprendimo nesuteikti akreditacijos“
  2. Portalo ekspertai.eu straipsnis „Prezidentūra nusprendė, kad valdžios ir banditiškos prokuratūros kritika yra „nepagarba Lietuvos valstybei“

 

Aurimas Drižius

 

 

 

Facebook komentarai
});}(jQuery));