Corona virusas teisingai nustatytas tik 3 proc. sergančiųjų korona virusu

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto profesorius Eduardas Vaitkus pranešė, kad paskutiniai mokslininkų tyrimai parodė, kad tik 3 proc.   žmonių, kuriems nustatytas korona virusas, iš tikrųjų juo serga.

„Yra trys grupės testų – pirma grupė, kai nustatomi antikūniai žmogaus kraujuje, kurie parodo, kad žmogus jau persirgo corona-19 virusu, – teigia Eduardas Vaitkus, – Jis gamina baltymus ir tokiu būdu apsigina nuo to viruso. Dar visiškai neseniai atvežti į Lietuvą vadinamieji viruso antigeno testai, arba greitieji testai virusui nustatyti. Jų jautrumas gali būti tik apie 30 proc., todėl jų ir nenorima pripažinti.

Tačiau aš kalbėsiu apie polimerazės grandininės reakcijos tęstą – patį svarbiausią tęstą, kuris parodo, ar žmogus serga covid

(Polimerazinė grandininė reakcija Karštųjų šaltinių bakterija Thermus aquaticus, atlaikanti iki 80° C karštį. PGR naudojama jos DNR polimerazė.

Polimerazinė grandininė reakcija (PGR, angl. polymerase chain reaction, PCR) – tai molekulinės biologijos metodas, leidžiantis padauginti (amplifikuoti) DNR in vitro (mėgintuvėlyje).

Šių metų sausio 23 d. šis tęstas buvo pristatytas kaip pagrindinis nustatant, ar žmogus serga corona virusu. 70 proc. Viso pasaulio laboratorijų ir naudoja šį testą kaip ypatingai tikslų ir jautrų.

Lapkričio 27 d. 22 mokslininkų komanda paskelbė šio testo analizę. Toje analizėje jie parašė, kad jie nustatė ne vieną šio testo metodologijos klaidą, tačiau 10 „fatalinių“ šio testo panaudojimo metodikos klaidų. Kitaip sakant, darant testą pagal šią metodiką, yra padaromos dešimt esminių metodikos klaidų. Nors ir vienos klaidos užtenka, kad testas būtų netinkamas. Galiu pasakyti tik kelis pavyzdžius, kodėl šis testas yra absoliučiai netinkamas, norint nustatyti, ar žmogus serga corona virusu.

Mat virusas patenka į žmogaus organizmą gyvas arba ne. Gali patekti ir jo dalis. Minėtas testas yra labai jautrus ir jis nenustato, ar tai yra visas virusas, ar tik jo dalis.

Antras dalykas, kad darant testą, nustatoma viruso genetinė medžiaga, ir ji nuolat dvigubinama, iki kol ji padauginama iki 40 kartų. Dauguma laboratorijų šią medžiagą didina iki 35 kartų, ir tokiu atveju, pasak šios analizės, yra tik 3 proc. tikimybė, kad virusas nustatytas teisingai. Nors gydytojai, gavę testo rezultatą, kad žmogaus kūne yra virusas, padaro didelį „medicininį šuolį“. Jie nusprendžia, kad jeigu yra teigiamas testo rezultatas, tai todėl žmogus ir serga korona.

Lietuvos žmonėms aš noriu paaiškinti vieną simptomatiką – prieš kelis metus kasmet maždaug 50-60 tūkst. žmonių sirgdavo gripu. Tačiau šiais metais gripo virusas dingo. Gal apie tūkstančiui žmonių nustatytas gripo virusas. Todėl man kyla klausimas – gripo viruso simptomai yra absoliučiai tokie patys, kaip ir korona viruso. Mat jeigu žmogus karščiuoja ir jam laužo kaulu, tai jis serga gripu. Lygiai taip pat gali prasidėti ir korona virusas.  Tokiam žmogui polimerazijos grandinės testo pagalba mes nustatome, kad jis serga corona virusu. Tačiau mes netiriame, ar jis serga gripu.  Tada man kyla klausimas – jeigu žmogus serga labai sunkiai, gal jis turi ir korona ir gripo virusą? Ir begalę kitų virusų, kurių mes nenustatinėjame?

Iš 100 žmonių, kurie serga korona, tik apie 5 proc. serga sunkiai, dauguma to net nežino. Jeigu mes jam nustatome korona, o jis net pats to nežino, ir uždarome jį į karantiną, kad neužkrėstų kitų.

Tačiau kai praeitą savaitę mokslininkai paskelbė, kad patikimiausio polimerazės grandinės testo galimybė nustatyti koroną virusą – tik 3 proc.

Aš jau prieš tris mėnesius kėliau klausimą, kiek yra nustatomą klaidingų koronos atvejų? Jeigu dabar mokslininkai nustatė, kad net 97 procentai korona virusas nustatomas klaidingai.

Kitą dieną po to, kai ši analizė buvo paskelbta, minėti mokslininkai paprašė jį išimti kaip neatitinkantį net minimaliausių moksliniam straipsniui keliamų reikalavimų darbą.

Aš jau prieš du metus surašiau raštą visiems aukščiausiems pareigūnams apie padėtį Lietuvos Sveikatos mokslų universitete ir pirmu punktu paanalizavau vieną disertaciją, kuri neatitiko net minimaliausių objektyvumo reikalavimų. Klausiau, ar prorektorės mokslo reikalams Lesauskaitės, kuri buvo tos disertacijos gynimo komisijos pirmininkė, ir penki asmenys, kurie balsavo, kad darbas yra puikus, tai klausiau, ar tai yra padoru. Ir kodėl nėra sistemos, kad mūsų universitete būtų užkertamos kelias tokiam falsifikavimui? Mano argumentų  niekas nenagrinėjo, įskaitant ir prezidentą Nausėdą.

Neabejotinai, kad korona virusas yra ir nemažai žmonių, kurie kūnai jau pavargę, nebegali su juo susidoroti. Tačiau neabejotina yra, kad visi tie testai yra „šakėmis ant vandens“ parašyti, nes po sekundės jau nieko tose testuose nesimato.

Iš tų autorių, kurie publikavo šią analizę, mažiausiai keturi turėjo interesų konfliktą, o mažiausiai tris gavo pinigų iš firmų, kurios gamino minėtus testus.

Tačiau man įdomiausias kitas klausimas – kodėl dešimt mėnesių specialistai, kurie galėjo suprasti, kas čia darosi – kodėl jie tylėjo?

Tačiau galų gale jie 22 mokslininkai pateikė savo analizę ir pasakė, kad jie daugiau nebegali tylėti.

Dėl koronaviruso testų mokslininkai atskleidė skandalingus faktus (TIESIOGIAI)