Dėl įvykusio "lūžio" teismuose

Dėl įvykusio lūžio teismuose

Kristina Kareckienė

Kadangi Lietuvos Respublikos teismas (teisėjų J. Vėgelienės ir R. Burdulienės asmenyse) pasisakė, kad LR Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė niekaip nepažeidė K. K. ir jos mažametės dukters teisių ir teisėtų lūkesčių, bei LR CPK nuostatų, tenka dalintis tokia Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto teismų suformuota praktika, kur minėtų teisėjų 2017-03-22 ir 2017-12-19 nutartyse sakoma, jog antstolė I. Karalienė nutartį (kuria draudžiama K. K. duktes tėvui išvežti jų bendrą dukrą iš Lietuvos) vykdė, ir be kita ko esą vykdė nepažeisdama LR CPK nuostatų.

LR CPK 648 str. sako, jog vykdomajame dokumente turi būti nurodyta teismo sprendimo data.

Teisėjos A. B. (išėjusi į pensiją) vykdomajame rašte nėra nurodytas teismo sprendimas, bet tai nesutrukdė antstolių rūmų prezidiumo pirmininkei priimti vykdyti tokį dokumentą, o teisėjoms J. Vėgelienei ir R. Burdulienei nustatyti, jog antstolė nepažeidė jokių LR CPK nuostatų.

Tai tiek šį kartą apie lūžį teismuose

Įdomu tai, kad kiti antstoliai sakosi nepriima su tokiu trūkumu vykdomųjų raštų vykdyti, bet kiti, – tai ne pati I. Karalienė

Gal įtakinga I. Karalienės padėtis teisėsaugos bendruomenėjė ir yra tokių teismo sprendimų priežastis

Juk nutartį, kuria draudžiama išvežti būtent šią mergaitę iš Lietuvos, atsisakė priimti vykdyti visa eilė antstolių net nepažiūrėję į šį vykdomąjį raštą, – tarsi antstolių ir kitos teisėsaugos „žinios” būtų paskelbę, kad žūt būt reikia šitą vaiką išvežti iš Lietuvos

Bet kaip vieno savaitraščio redaktorė pastebėjo, kai kurių bylų atvejais tereikia politinės valios, ir tada tampa įmanomais patys netikėčiausi teismų sprendimai

Redakcijos prašoma paviešinti nuasmenintą vykdomąjį raštą kartu su jo pristatymu

Pildoma – I.Karalienės priimtas ir „vykdytas” vykdomasis raštas yra išduotas teisėjos A. Bugelevičienės 2016-12-12

Prie jau įkelto į LL 2016-09-20 vykdomojo rašto komentaras, – teisėjos A. Bugelevičienės požiūris į LR CPK švelniai tariant – keistas

Įdomu tai, kad nevalia kvestionuoti, abejoti teismų sprendimais net tada, kuomet jie pagrįsti vidinio teismo įsitikinimo,

Kuomet teisėja A. B. išdavė negaliojantį 2016-09-20 vykdomąjį raštą, buvo teiktas skundas.

Vilniaus Apygardos teisme teisėja J. M. Strumskienė nutartimi atmetė skundą dėl negaliojančio 2016-09-20 vykdomojo rašto išdavimo, išaiškino – paprašyk kito. Dar papildė nutartį galimai vidiniu įsitikinimu pagrįstu žinomai melagingu teiginiu – pareiškėja esą nemoka išlaikymo dukrai. Kadangi išlaikymą pareiškėja moka, o vykdomojo rašto su teismo nutarties data teisėja neišdavė paprašius ir po J. M. Strumskienės nutarties, manau, kad visas procesas dėl mano dukters ir mano negrįžtamai pažeistų interesų buvo ir yra pasityčiojimas iš pamatinių vertybių, žmogaus teisių ir įstatymo

Neabejoju, kad teismai tokiais pavyzdžiais siekia nenuvilti politikų, kurie tikėjosi iš teismų būtent tokio lūžio

Nes kas, jei ne patys teismai ir su teismais glaudžiai susiję antstoliai kiek įmanoma labiau paskatins visuomenės nusivylimą

Visą šį gėrį, ir dar eilę panašių „lūžio perlų” gavusi Generalinė prokuratūra patikėjo atsirašymą Apygardos prokuratūrai, kurios paaiškinimą LL skaitytojai žino mintinai – teismai veikia savo vidiniu įsitikinimu (šiuo atveju nerašė „ir įstatymu”), ir prokuratūra nesikiša į teismo įsitikinimą

Taip išeitų kad lūžis teismuose įvyko be prokuratūros įsikišimo

Todėl vaikų psichiatro Lino Slušnio mintis per 2018-07-12 interviu žurnalistei Daivai Žeimytei dėl teismų nereikalingumo vaikų bylose praneša – sveiki sugrįžę į vikingų laikus. Manau dauguma net neįsivaizdavote, kad mažojo Matuko, dviejų vaikučių tragiškos mirtys šulinyje duos pradžią profesionalų pareiškimams apie teismų nereikalingumą