DARUS KUOLYS: ELGIAMĖS KAIP TOTALITARINĖJE VALSTYBĖJE
DARUS KUOLYS: ELGIAMĖS KAIP TOTALITARINĖJE VALSTYBĖJE
„Ar nebus šaunioji mūsų „žvalgybos bendruomenė“ kovoje su laisva visuomene ir Lietuvos Respublika įgijusi dar vieną sąjungininką?“, – feisbuke į prezidento G. Nausėdos iniciatyvą keisti Žvalgybos įstatymą sureagavo visuomenininkas, Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys.
LRT.lt kalbintas D. Kuolys tikino manantis, kad, visų pirma, siekiant praplėsti žvalgybos pareigūnų galias, reikėtų organizuoti platesnę diskusiją šia tema.„Mes elgiamės kaip totalitarinėje valstybėje – žvalgybos klausimų visiškai nesvarstome. Tai yra labai blogas nelaisvos visuomenės požiūris“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo manymu, iniciatyvos suteikti žvalgybos pareigūnams teisę kviestis žmones į prevencinius pokalbius, tikrinti jų dokumentus, atlikti administracinį sulaikymą autoriai privalo detaliau paaiškinti savo motyvus.
„Ar pilietis gali atsisakyti prevencinio pokalbio, ar ne? Juo labiau, kad incidentų Lietuvoje būta labai nemalonių. Prisiminkite Kęstučio Girniaus istoriją, kai jam bebėgiojant palei Nerį, staiga atsiranda žmogus, kuris jį įspėja. O paskui pats buvęs VSD vadovas K. Girniui aiškina, kad jis neturėtų kritikuoti prezidento, Konstitucinio Teismo ir taip toliau. Tai koks čia prevencinis įspėjimas? Aiškinama žurnalistui, apie ką jis gali ir apie ką negali rašyti? Tie prevenciniai pokalbiai ateina iš labai senų laikų. Man sovietmečiu tai teko patirti. Tai yra tam tikras būdas kovoti su laisva visuomene, bauginti visuomenę, bauginti laisvai mąstančius žmones“, – kritikavo D. Kuolys.
Pašnekovas tikino, kad žmogų perspėti apie galimai kenksmingus ar net nusikalstamus jo veiksmus gali daugelis kitų tarnybų, o pokalbis, D. Kuolio manymu, jau yra visai kitas žanras, kurį vertėtų aiškiau apibrėžti.
„Pokalbis jau yra dialogas. Įsivaizduokite, jei įstatymu įteisinamas pokalbis. Tu esi priverstas – nori ar nenori – kalbėti su kažkokiu saugumo pareigūnu. O kas, jeigu tu atsisakai? Kokios priemonės taikomos? Sulaikymas? Suėmimas? Kaip tai veiks? Mes turime žinoti, nes tai yra priemonės, kurias prieš mus naudos žvalgyba, kuri šiaip jau yra sukėlusi savo veiksmais ne vieną skandalą“, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, VSD iki šiol nesugebėjo išaiškinti ir atsiriboti nuo dalies ją krėtusių skandalų. D. Kuolys priminė, kad, pavyzdžiui, buvę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas iš darbo neteisėtai (kaip nutarė teismai) buvo atleisti, remiantis VSD pažymomis.
„Kaip mes galime pasitikėti pareigūnais ateityje, kad jie nepiktnaudžiaus, jeigu pati tarnyba nėra išsiaiškinusi ir atsiribojusi nuo tokių veiksmų, kurie ją kompromitavo, kuriais jie šmeižė kitus pareigūnus, klaidino aukščiausius valstybės pareigūnus? […] Jeigu tarnyba neatsiribojo nuo tokio elgesio, vadinasi, toks jos elgesys ateityje yra galimas, VSD gali piktnaudžiauti toliau.
Civilizuotose valstybėse žvalgyba dirba su galimais užsienio priešininkais, o mes esame nukreipę savo žvalgybą kovoti su savo visuomene. Tai yra iš esmės Rytų valstybių elgesys ir į tai nėra atkreiptas pakankamas dėmesys“, – tvirtino D. Kuolys.
