skip to Main Content
mg
Dariaus Mockaus žinutė R.Kurlianskiui : „Duok žinutę, kuo baigsis“, kai Seime buvo perkami įstatymai
Aurimas Drižius
Koncerno „MG Baltic“ vadovo Dariaus Mockaus liudijimai teisme tiesiogiai prieštaravo STT pateiktiems įrodymams, tačiau teismas nekreipė į tai jokio dėmesio.
Kaip žinia, liudininkai teisme prisiekia sakyti tiesą, tačiau Darius Mockus teisme drąsiai melavo, ir teisėjai net nemirktelėjo.
Pvz., STT užfiksavo, kaip 2016 m. spalio 1 d. (po kelių dienų „MG Baltic“ stūmė“ SEime sau reikalingo įstatymo pataisas) D.Mockus susirašinėja su R.Kurlianskiu sms žinutėmis:
Mockus (M).: Duok zinia kuo baigsis.
Kurlianskis (K).: Ok, parašysiu po 18.30.
K.: Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu.
K.: Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai.
M.: Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė
Apklaustas liudytoju teisme Darius Mockus paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. R. Kurlianskis yra jo bendramokslis, iki 2018 m. dirbo kompanijų grupėje, yra bendražygis, užėmė įvairias pareigas įmonėse. Koncernas yra įsteigtas 2000 m., dirba šešiose rinkose, yra įmonių grupė, kuri vienija 79 įmones, dirba apie 4 tūkstančiai žmonių…Santykių su partijomis jie nepalaikė, nes tai yra atskiros rinkos. Tai yra verslas ir politika. Didžiausios sąsajos gaudavosi per žiniasklaidos grupę, nes jos rinka labiausiai susijusi su renkamais asmenimis, politikais, taigi, maksimaliausias kontaktas nutikdavo per tai. Rėmimas sudaro nemažas sumas ir didžiąja dalimi tai daro įmonių lygyje. Įmonių biudžetuose nustatomos eilutės, kurių ribose kompanijų vadovai, direktoriai turi laisvę tokiam socialiniam rėmimui. Kai svarsto biudžetą, ten viskas yra. Liudytojui nieko nežinoma apie paramą Gintautui Steponavičiui, paramas VšĮ „TP“, VšĮ „LSC“, VšĮ „MSP“. Tos įmonės, kurios pasirašė, tos ir yra susiję. Kas pasirašo, tas ir atsakingas. Jei pasirašo R. K., jis atsakingas už tą paramą.
„Politika yra visiškai nesusijusi su jų verslu, – užfiksuoti tokie Mockaus parodymai teisme, – nežinoma, kad R. Kurlianskis bendrautų su politikais. Tais klausimais nediskutavo. Jie su R. Kurlianskiu neturėjo, ką diskutuoti apie tuos žmones, nes šie dirba savo politinėje rinkoje, o jie – verslo rinkoje. Nėra sąsajų, kuo galėtų būti vieni kitiems reikalingi. Dėl to ir nesidomėjo. Atsakydamas į klausimą nurodo, kad R. Kurlianskis neatsiskaitydavo už savo veiksmus, atliktus Seime svarstant vartojimo kredito įstatymo pataisas, pelno mokesčio, kelio Vilnius – Utena klausimus“.
Kurlianskis tuo metu Seime „stūmė“ vartojimo kreditų įstatymo pataisas, kurios leistų greitųjų kreditų benrovėms „pakabinti“ ant skolų milijonus žmonių, net negalinčių gražinti prisisimtų kreditų (taip atsirado visokios „bobutės paskolos“, kurioms žmonės likdavo skolingi visą gyvenimą). O šias pataisas užsakė smulkiųjų kreditų asociacija, kuri Mockaus-Kurlianskio televizijoje „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ užsakė reklamos už šimtus tūkstančių eurų.
Kitaip sakant, mainais už reklamą LNK Mockus-Kurlianskis pirko įstatymus Seime. Ir pirko labai nebrangiai – tik už 10 tūkst. eurų kažkokiam liberalui Šarūnui Gustainiui, kuris Kurlianskio pataisas pateikė kaip savo. Tiesa, pati LNK turėjo gauti už parduotus įstatymus „šimtus tūkstančių eurų“.
Visame šiame biznyje dalyvavo ir Darius Mockus, kuris teisme pasakojo pasakas, kad nieko apie tai nežinojo. Teisėjai apsimetė, kad nemato akivaizdaus melo ir išteisino visus įstatymų pirkėjus ir pardavėjus. Beje, įstatymus per Kurlianskį pirkęs toks kredito įmonės „4finance“ vadovas G.Velička (itin keista, kad jis nepatrauktas kaltinamuoju) teisme stebėjosi, kad politikai teisiami už kyšius dėl įstatymo, kuris nebuvo priimtas. Mat Seime pritrūko balsų šiam įstatymui priimti – už jį balsavo tik „patepti“ liberalai, kitos partijos, nepateptos, balsavo prieš. „Man keista, kad esą buvo imamas kyšis už įstatymą, kuris nebuvo priimtas“, – teisme stebėjosi G. Velička.
Kartu su Velička minėtą įstatymą stūmė ir senas Dariaus Mockaus partneris iš Latvijos, minėtos įmonės „4finance“ savininkas Uldis Arnicans. Pastarasis net turėjo didelių pretenzijų D.Mockui ir Kurlianskiui, kai Seime žlugo bandymas prastumti parduotą įstatymą. Bendrovės „4finance“ akcininkas iš Latvijos Uldis Arnicans net susipyko su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi. Vis dėlto vėliau verslininkai susitaikė, o tuometis bendrovės vadovas vėl prašė R. Kurlianskio padėti priimti greitųjų kreditų bendrovėms palankų įstatymą.
Teisme apklausiamas Mockus sakė : „Pažįsta Uldį Arnican. Kai darė pirmuosius teniso kortus, važiavo į Rygą pažiūrėti prototipą. Tada susipažino. U. Arnicans buvo nekilnojamojo turto vystytojas, iš jų perėmė kontaktus. Tai buvo 2002 m. U. Aarnicans buvo smulkusis akcininkas „4F“, O. B. tikriausiai buvo stambusis akcininkas. G. Velička jam yra nepažįstamas, jis buvo „4F“ direktorius. Jis nežino, kaip G. Velička ir R. Karbauskis bendravo. U. Arnicans pristatė savo direktorių Lietuvoje, pristatė R. Kurlanskis. Jis pats paprašė tokio kontakto. Logika paprasta. „4F“ daro reklamą. Pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones. R. Kurlianskio televizija pardavinėjo reklamą. „4F“ – reklamos užsakovas. U. Arnicans pasinaudojo pažintimi, kad supažindintų G. Veličką su R. Kurlianskiu. Nežino, kada įvyko ta pažintis, 2014-2015 m. Taip pat jis prašė supažindinti su „VP“ žmonėmis. Jam padėjo, nes U. A. daro tokį verslą, jis stato ir nuomoja parduotuves. Jam reikėjo vystymo žmogaus, su kuriuo galėtų susisiekti ir pasiūlyti jam savo paslaugas. Jam padėjo, supažindino su tuo, kas buvo atsakingas. Su L. S. nėra pažįstamas. Nieko nežino apie jo santykius su R. K.“.
Kaip žinia, R.Kurlianskis stūmė Seime vartojimo kreditų įstatymo pataisas – šios pataisos labai palengvintų tokių kreditų išdavimą ir žymiai daugiau žmonių „pakabintų“ ant skolų.
Nors pats „MG Baltic“ neturėjo tiesioginio intereso šiame versle, tačiau įstatymo pataisas per Kurlianskį matyt užsakė tokia smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.
Teisme buvo apklaustas kreditų bendrovės „4finance“ direktorius, buvęs minėtos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Velička.
Liudytojas G. Velička teisme apklaustas dėl bylos epizodo, susijusio su 2015 m. Seime svarstytomis Vartojimo kreditų įstatymo pataisomis. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad tuometinis liberalas, parlamentaras Šarūnas Gustainis parlamente užregistravo įstatymo pataisas. Politikas tvirtino, kad pakeitimus registravo, išanalizavęs teisės aktus ir Europos praktiką, tačiau pareigūnai, patikrinę buvusio „MG Baltic“ buvusį viceprezidento R. Kurlianskio ir G. Veličkos susirašinėjimus, pamatė, jog Š. Gustainio pateiktos pataisos žodis žodin yra identiškos toms, kurias tuometinis greitųjų kreditų bendrovės vadovas atsiuntė R. Kurlianskiui.
Parlamento Š. Gustainio teikiamu įstatymo projektu buvo siekiama kredito davėjams priimti palankesnes sąlygas, vertinant greituosius kreditus imančius asmenis, mat dar anksčiau Lietuvos bankas buvo pateikęs įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma griežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Š. Gustainio pataisa Seime nebuvo priimta.
G. Velička apklausose pasakojo, kad su R. Kurlianskiu kalbėjo apie tai 2016 m. reklamos pirkimo galimybę LNK grupės televizijose ir kad reklamos apimtis tiesiogiai priklausys nuo to, kad kokios redakcijos Vartojimo kreditų įstatymas bus priimtas Seime. R. Kurlianskis esą jam pasakė, kad „gali bendrauti su visomis partijomis“, todėl „irgi pasidomės tuo įstatymu“.
Prisiminė ne viską
G. Velička teisme teigė susitikęs R. Kurlianskiu, buvusiu liberalu Gintaru Steponavičiumi, Vytautu Gapšiu. Teisėjams G. Velička teigė nesuprantantis, kodėl R. Kurlianskis kaltinamas dėl įstatymo pataisų, kurios nebuvo priimtos.
„Man keista, kad esą buvo imamas kyšis už įstatymą, kuris nebuvo priimtas“, – stebėjosi G. Velička. G. Velička tvirtino su R. Kurlianskiu bendravęs kaip su LNK atstovu.
Liudytojas teigė, kad R. Kurlianskis nebuvo išskirtinis asmuo, su kuriuo „4finance“ tuo metu bendravo. Anot G. Veličkos, laiškus dėl vartojimo kreditų reglamentavimo jis siuntė ir įvairioms institucijoms, politikams, Seimo nariams.
G. Velička teigė, kad „4finance“ turėjo šimtus tūkstančių eurų vertės sutartis su LNK kanalų grupe dėl reklamos. Liudytojas tvirtino nežinantis, kaip pasikeistų „4finance“ reklamos užsakymai, priėmus Lietuvos banko inicijuotą įstatymą, mat dar iki teisės akto įsigaliojimo bendrovė negavo licencijos savo veiklai.
Į didžiąją dalį prokuroro J. Lauciaus klausimų G. Velička atsakyti negalėjo, mat teigė ne viską prisimenantis.
Beje, tas pats latvis U.Arnicans buvo apklaustas Latvijoje pagal teisinės pagalbos prašymą : „Pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį, tikslios datos neprisimena, teniso varžybose susipažino su Dariumi Mockumi, kuris rimtai domėjosi tenisu. Santykiai dalykiniai, jį mato tik kartą, daugiausia du kartus per metus, ne dažniau. Kai matėsi su D. Mockumi, pokalbiuose su juo galbūt bendrais bruožais aptarinėjo vartojimo kreditų įstatymą, tačiau nieko konkretaus su juo neaptarinėjo. Koks buvo šių pokalbių turinys, neatsimena. Nepažįsta R. Kurlianskio“.
Tačiau 2015 m. spalio 1 d. posėdį Masiulio liberalų stumtą pataisą palaikė tik nedidelė dalis parlamentarų.
„Nenoriu rašyti paštu pagrindinio prakolo, nes mano paštą skaitančių yra ir daugiau, – dar 2015 m. lapkričio 11 d. elektroniniame laiške G.Veličkai rašė R. Kurlianskis. – Kalbant futbolo terminais, jaučiuosi kaip tas kairiojo krašto gynėjas, kuris apgynė savo kraštą, tačiau visos „bankės“ įmuštos per dešinįjį kraštą. Vis vien – lūzeris, nes pralaimėjęs.“
Vieninteliai liberalai vienbalsiai balsavo „už“ projekto pateikimą – šiandien jau žinoma, kad Seimo narys Kęstutis Glaveckas balsavimo metu išėjo iš posėdžių salės, nes „subtiliai išreiškė nepritarimą tokiai Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime pozicijai“.
„Pagal nerašytus Seimo papročius, savo trumpu pasišalinimu iš salės faktiškai visiems dalyvavusiems balsavime Seimo nariams nebyliai daviau suprasti, jog esu prieš šią mūsų frakcijos nario pateiktą įstatymo pataisą“, – per apklausą ikiteisminio tyrimo metu prisipažino K. Glaveckas, iš posėdžių salės išėjęs kartu su Vitalijumi Gailiumi. Kaip rašė delfi.lt, išeiti iš Seimo posėdžių salės vykstant balsavimui liberalams buvo įprasta, jeigu jie nepritardavo išankstinei frakcijos nuomonei ir nesutikdavo balsuoti pagal dabar baudžiamojon atsakomybėn patraukto Gintaro Steponavičiaus sugalvotą šviesoforo spalvų sistemą – ją teisiamas politikas pasiūlė taikyti tą patį rudenį, nes, kaip sakė Andrius Mazuronis, Seimo naujokas Š. Gustainis „liberalams svarbiu klausimu – dėl progresinių mokesčių įvedimo – nubalsavo visiškai kitaip, negu buvo suderinta vieninga frakcijos pozicija“.
Už Š. Gustainio pateiktą įstatymo projektą balsavo ir dabar jau buvusi Seimo narė Dalia Teišerskytė, kuri anksčiau pateikė visiškai priešingą pataisą, nes labai dažnai sulaukdavo greituosius kreditus paėmusių nepilnamečių, neįgaliųjų ir alkoholikų šeimos narių, kurie papasakodavo, kokias socialines ir gyvybines problemas sukelia neatsakingai dalinami kreditai. „Jie būdavo išduodami telefonu, už žvėriškas palūkanas, visiškai nesidomint, ar jį paėmę asmenys sugebės tokį kreditą grąžinti“, – per apklausą kalbėjo D. Teišerskytė.
Tik tada, kai liberalų vedlys Eligijus Masiulis specialiųjų tarnybų pareigūnams įkliuvo dėl 106,2 tūkst. eurų paėmimo iš R. Kurlianskio ir žiniasklaida pranešė apie jiems pareikštus įtarimus, politikė suprato, kad ir ji pateko į partijos frakcijos lyderių spąstus. „Jeigu būčiau suvokusi, kad ši Š. Gustainio pateikta Vartojimo kreditų įstatymo pataisa sušvelnina vartojimo kreditų industrijų reglamentavimą, būčiau balsavusi „prieš“ šią pataisą, nes mano pozicija ir anksčiau pateiktos pataisos šiuo klausimu liudija, jog aš buvau griežtai „prieš“ vartojimo kreditų industrijos liberalizavimą, – prokurorui prisipažino liberalų apgauta pasijutusi D. Teišerskytė. – Pasitikėjau prieš plenarinį posėdį vykusiame frakcijos pasitarime suformuluota kolegų nuomone, kad reikia palaikyti šią pataisą.“
R.Kurlianskio pateiktame įstatymo projekte Š. Gustainis, kuris anksčiau yra dirbęs R. Kurlianskio vadovaujamame interneto portale apžvalgininku, įrašė tik vieną naują dalyką – projekto pateikimo datą. Parlamento teikiamu įstatymo projektu buvo siekiama kredito davėjams priimti palankesnes sąlygas vertinant greituosius kreditus imančius asmenis – gerokai anksčiau Lietuvos bankas buvo pateikęs įstatymo projektą, kuriuo buvo siūloma griežtinti greitųjų kreditų išdavimą. Šiomis pataisomis buvo siūloma riboti palūkanas (nuo 200 iki 75 proc.), nustatyti delspinigius iki 0,5 proc. per dieną, taip pat nustatyti masimalų 180 d. terminą delspinigiams skaičiuoti, dėl greitųjų bendrovių reklamos laiko, vietų ir turinio apribojimų.
 O labiausiai kreditus išduodančioms bendrovėms nepatiko vadinamoji „40 proc. taisyklė“, kuri skelbė, kad jei kreditas „suvalgo“ 40 proc. kredito gavėjo pajamų, jis nebegali imti daugiau kreditų.
„Lietuvos banko pateiktas Vartojimo kredito įstatymo projektas buvo labai griežtinantis vartojimo kreditų industrijos būklę, o šiame teisėkūros procese „pagrindiniu smuiku grojo“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai ir Lietuvos banko atstovai“, – sakė įstatymo pataisas derinęs advokatas, lobistas Linas Seciskas. Jis ruošė ir derino pataisas, kurias Seime užregistravo Š. Gustainis. Prokurorai įtaria, kad politikas taip atsidėkojo koncernui už jo įsteigtai ir faktiškai valdomai viešajai įstaigai Taikomosios politikos institutas skirtą 8,7 tūkst. Eur paramą – ji buvo pervesta 2015 m. liepos viduryje. Šie pinigai buvo išleisti projektui „Ready to Win“ – institutas rengė mokymus Seimo rinkimuose dalyvauti planuojantiems liberalams, taip pat buvo mokomi partijos nariai darbui rinkimų štabuose.
Apie Seime planuojamą priimti įstatymą G. Velička 2015 m. rudenį papasakojo R. Kurlianskiui, kuris kontroliavo koncernui „MG Baltic“ priklausančias žiniasklaidos bendroves.
„Kadangi kalbėjome apie 2016 m. reklamos užpirkimo galimybę LNK grupės televizijose, pasakiau, kad reklamos apimtis tiesiogiai priklausys nuo to, kokios redakcijos Vartojimo kreditų įstatymas bus priimtas Seime, – teigė jis. – Tada R. Kurlianskis man pasakė, kad jog jis „gali bendrauti su visomis partijomis“, todėl „irgi pasidomės tuo įstatymu“.
Kai liberalas Š. Gustainis koncerno viceprezidento prašymu sutiko Seime įregistruoti greitųjų kreditų bendrovėms palankias pataisas, apie jas R. Kurlianskis į prie Seimo esantį restoraną „Stebuklai“ pakvietė pasikalbėti E. Masiulį. „Turiu vieną darbinį prašymą, – į E. Masiulį kreipėsi R. Kurlianskis. – Aš buvau prašęs Šarūno (Gustainio – DELFI), jis turėjo su tavimi suderinti vieną pataisą dėl vartojimo kreditų.“
„Okey, – atsakė Liberalų Sąjūdžio pirmininkas. – Ten buvo keli failai, vienu žodžiu. Vienas failas yra kad žmogus… Ten esmę, kad tenai nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų.“
Kad šis greitųjų kreditų bendrovėms reikalingas projektas būtų priimtas Seime, ypatingai rūpinosi ir kartą jau teistas Darbo partijos įkūrėjo Viktoro Uspaskicho augintinis Vytautas Gapšys, kurį R. Kurlianskis vadindavo Vytuku – tai buvo tas žmogus, kuris visada šoko pagal verslininko grojamą dūdelę.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));