Daiva Guobienė : BAIMĖ
217938629_1772496449623555_5804111638064422524_n
BAIMĖ
Mes per silpni kovoti, nes mus pančioja baimės grandinės.
Mūsų kartai teko daug – kova už Nepriklausomybę, gūdūs 90-imtieji, mafijos karai, reketas, valdžios ir teisėsaugos korupcija bei savivalė, nuskurdinimas, mūsų, kaip asmenybių, sutrypimas, paniekinimas ir naikinimas…
Taip mes pripratome bijoti ir atsisakėme kovoti.
Taip mes praradome save, kaip tautą, kaip bendruomenę, kaip šeimą.
Mes vergaujame, kad išgyventi ir patenkinti savo šeimos poreikius.
Mes negalime būti atsakingais už savo vaikus, nes juos mokyklose jau „subrandino” armoniniai, tapininiai ir svariniai.
Mes nepalaikome net vienas kito, nes valdžia seniai mus suskaldė į godžius verslininkus ir skriaudžiamus samdomus darbuotojus, engiamus gydytojus ir viskuo nepatenkintus ligonius, mažai apmokamus mokytojus ir nemokšus mokinius…
Vieniems vis dar rūpi Deimantė, kitus jau pykina tą „Garliavos istorija”….
Mes jau nekovojame su skriaudikais, nes nuolat kovojame tarpusavyje.
Mūsų pyktį ir energiją sėkmingai „nukanalizuoja” tokie feikai, kaip Užkalnis, arba emocionaliai vampyrizuojanti Maldeikienė.
Baimė tiek paraližavo mūsų sąmonę, kad, kai mums užčiaupė burną, mes patys užspaudėme nosį, pritrūkome oro ir praradome sąmonę….
Realiai praradome gebėjimą blaiviai mąstyti ir reaguoti į įvykius.
Netikite???
Jums uždraudė neigti sovietinę okupaciją – bet niekas neuždraudė sakyti, kad tuo metu ne viskas buvo blogai, kad tuo metu nebadavome, buvome apsaugoti, draugiški, bendruomeniški.
Neuždraudė, bet mes patys bijome tą sakyti.
Niekas neuždraudė pederastą vadinti pederastu, tik paaiškino, jog tai – įžeidimas, jei negali įrodyti pederastijos fakto. O apkaltinti žmonės jau „atgailauja”, pripažįsta kaltę… kad skiriama bausmė būtų mažesnė tūkstančiu euru.
Mums pasakė, kad „vietos visiems užteks”, bet, pasirodo, kad ta vieta turime dalintis mes, o ne tie, kurie tai pasakė.
Į mūsų namus atėjo tie, kurie šika į mūsų jiems tiekiamą maistą, o mūsų valdžia popina juos ir kalbina jų gimtąja kalba.
Mes tai stebime ir bijome… bijome tam pasipriešinti…
Mes neužsidėsime geltonųjų liemenių.
Mes tikėsimės, kad, plaukiant pasroviui, neganda asmeniškai kiekvieną iš mūsų aplenks, o mes nenuskęsime.
Tai vat – NE!
Plaukdamas pasroviui ir neskęsdamas su laiku tu pavirsti pats žinai į ką – SĖKMĖS! TAVO PASIRINKIMAS!
Jie nori, kad tą laikotarpį vadinčiau, kaip jie įvardijo? Okupacija, provokacija, poliucija ar kaip kitaip? GERAI. Vadinsiu, bet pasakosiu apie tą laikotarpį taip, kaip jaučiu ir atsimenu. Už vertinimą ir nuomonę atsakomybės, pasirodo ar kaip žinia, nėra!
Matysiu santykius tarp homoseksualaus asmens ir nepilnamečio – pavadinsiu pederastu, nes pederastijos sąvoka pakankamai aiški.
O kaip kitaip?
Traktorių vairuoja traktoristas, moko mokytojas, o pederastija užsiima pederastas!
Teis? Neatsiprašysiu ir neatgailausiu – paprašysiu Kalbos inspekcijos išaiškinti, kaip vadinti žmogų, kuris vairuoja traktorių, moko vaikus ar užsiima pederastija?
Juk negali būti, kad daiktas yra, o pavadinimo nėra.
Ir ne! Į mano namus neįeis niekas, sakydamas, kad vietos visiems užteks!
Čia aš nuspręsiu, kam aš leisiu naudotis mano namų vieta.
Ir tikrai mano namuose nebus vietos tam, kuris pradės juos perdarinėti pagal save ar šikti į indus, kuriuose jam bus paruoštas maistas!
Ar kalbu tik apie save ir savo namus?
Ar reikėtų taip kalbėti ir apie mus? Mūsų šalį?
P.S. Sutinkate??? Palaikote???
Aš jumis netikiu!
Jūs patys sau meluojate!
Ir aš jums tai įrodysiu!
Facebook komentarai
