D.Grybauskaitės statytinis Gintaras Kryževičius paprašytas pasiaiškinti dėl korupcinių sprendimų

2018 m. birželio 12 d. pranešimas žiniasklaidai

Nušalinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegijos pirmininką Romaną Klišauską byloje dėl specialiojo plano, sudariusio sąlygas užstatyti vieną iš svarbiausių Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblį (Misionierių ansamblis), Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į LVAT pirmininką Gintarą Kryževičių prašydamas paaiškinti, kodėl R. Klišauskas buvo paskirtas nagrinėti šią bylą, nors buvo pranešėju kitoje byloje dėl to paties teisės akto teisėtumo ir gali būti neobjektyvus.

2018 m. birželio 7 d. įvykusiame LVAT posėdyje administracinėje byloje Nr. eI-12-624/2018 Seimo narys N. Puteikis ir jo atstovas Liudvikas Ragauskis paprašė nušalinti teisėjų kolegijos pirmininką R. Klišauską, nes jis gali turėti išankstinę nuomonę, kurią susidarė būdamas pranešėju administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017, kadangi ir pirmojoje byloje, kurioje pareiškėjas yra Seimo narys, ir antrojoje, kurioje pareiškėjas buvo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginčijamas tas pats teisės aktas – tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. ĮV-558, kuriuo patvirtintas specialusis planas suskaidė anksčiau vientisą Misionierių ansamblio teritoriją ir panaikino griežtus apribojimus toje dalyje, kur šiuo metu statomi 4 daugiabučiai keturių aukštų (cokolinis aukštas plius du aukštai plius mansarda) gyvenamieji namai.

LVAT teisėjų kolegija patenkino N. Puteikio prašymą, t. y. nušalino teisėją R. Klišauską ir kreipėsi į teismo pirmininką dėl naujos kolegijos sudarymo.

Tokia situacija paskatino Seimo narį kreiptis į LVAT pirmininką G. Kryževičių, kuris paprašytas paaiškinti, kokios automatiškai bylas teisėjams skirstančios kompiuterinės programos ydos nulėmė R. Klišausko paskyrimą kolegijos pirmininku nepaisant to, kad jis buvo pranešėju anksčiau nagrinėtoje byloje dėl to paties teisės akto. Jei kompiuterinėje programoje nėra numatyti saugikliai, leidžiantys išvengti tokių atvejų, N. Puteikis paragino LVAT pirmininką imtis veiksmų, kad tokia praktika būtų pakeista.

Atkreipiame dėmesį, kad, priešingai nei pastaruoju metu teigiama, anksčiau nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017 pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą LVAT nepasisakė dėl paveldosauginių argumentų – 2018 m. sausio 2 d. priimtu sprendimu LVAT nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais. Todėl paveldosauginiai argumentai, kuriais remiantis ginčijamas specialiojo plano teisėtumas, iki šiol yra neįvertinti.

Taip pat primename, kad Misionierių ansamblyje vykstančios statybos sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir protesto akcijas (žr.: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/), internete paskelbtą peticiją pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai. Poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidija Korčak (Lidia Korczak) įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą (interneto prieiga į peticiją: http://lietuvos.link/peticija/; ją pasirašiusių Lenkijos mokslininkų sąrašas: http://lietuvos.link/zinomi-lenkijos-mokslininkai-tarp-pasirasiusiuju-peticija-uz-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-issaugojima/; L. Korčak pasisakymas: http://lietuvos.link/istorike-lidia-korczak-tai-drastiska-intervencija-i-senamiesti-ir-nuostabios-vilniaus-panoramos-naikinimas/.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi priėmė Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimo dalį, kuria prašoma ištirti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo ĮV-558 „Dėl vienuolyno statinių ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 761) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ teisėtumą.

Šiuo tuomečio kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytu įsakymu patvirtintas specialusis planas atvėrė kelią statyboms viename iš svarbiausių ir gražiausių Vilniaus senamiesčio kultūros paminklų – Vilniaus misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblyje (toliau – Misionierių ansamblis), nes anksčiau vientisa jo teritorija buvo suskaidyta, panaikinant griežtus apribojimus toje dalyje, kur šiuo metu statomi 4 daugiabučiai keturių aukštų (cokolinis aukštas plius du aukštai plius mansarda) gyvenamieji namai.

Kad visuomenė galėtų susipažinti su visais šioje byloje aktualiais argumentais, Seimo nario N. Puteikio pareiškimo ir LVAT 2018 m. vasario 20 d. nutarties kopijas galima rasti atitinkamai čia ir čia.

Vienas iš argumentų, kuriais grindžiamas pareiškimas – tai, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto specialiojo plano sprendiniai iš esmės prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490, nuostatoms.

Kaip nurodyta pareiškime, pagal šį reglamentą, „ginčo teritorijoje esantiems sklypams Subačiaus g. 26 (Misionierių ligoninės korpusas prie Subačiaus gatvės – buv. Našlaičių prieglauda), Subačiaus g. 24, 28 (Misionierių ligoninės pastatai – šiaurinis korpusas, garažas, patologo anatomo korpusas) nustatyti šie tvarkymo ir naudojimo režimai: restauravimo (fasadai, vertingi elementai), restauravimo-atkūrimo (galimi visų rūšių tyrimai, priešavariniai, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, pritaikymo darbai, paprastasis remontas; kapitalinis remontas ir rekonstrukcija, nedidinant aukštingumo, galimi nevertingose dalyse ir elementuose). Subačiaus g. 24 ir 28 be paminėtų darbų galimi ir griovimo darbai. Taigi, pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą ginčo teritorijoje, t. y. Vienuolyno statinių ansamblio teritorijoje, naujų pastatų statyba negalima.“

Nepaisant to, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos parengtame ir kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtintame specialiajame plane naujos statybos suplanuotos ir net leista vienuolyno statinių ansambliui priskirtą teritoriją užstatyti iki 48 procentų.

Todėl teismo paprašyta ištirti, ar ginčijamo įsakymo 2 punktas, kuriuo, neturint teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų įgaliojimų pripažinti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą negaliojančiu, buvo nurodyta, kad šis reglamentas galioja tiek, kiek neprieštarauja specialiojo plano sprendiniams, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ 3.14 papunkčiui, Saugomų teritorijų įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1305 redakcija) 2 daliai, Viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XII-1301 redakcija) 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams.

Taip pat teismas paprašytas ištirti, ar ginčijamo įsakymo 1 punktas, kuriuo patvirtintas specialusis planas, leidžiantis naujas statybas užstatant teritoriją 4 daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais iki 48 procentų, neprieštaravo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punktui, pagal kurį buvo draudžiama statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus arba trukdytų juos apžvelgti.

Atsakovu šioje byloje pripažinta Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kurią teismas įpareigojo iki 2018 m. balandžio 9 d. pateikti atsiliepimą į pareiškimą.

Primename, kad anksčiau pareiškimą ištirti to paties kultūros ministro įsakymo teisėtumą buvo pateikusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, nes, teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“.

Po šio teismo sprendimo prokuroras atsisakė ieškinio Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu leidimą statyti Misionierių ansamblyje daugiabučius ir įpareigoti UAB „Misionierių namai“ sutvarkyti statybvietę pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Prokurorui atsisakius ieškinio, ginti viešojo intereso šioje civilinėje byloje liko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija.

Taip pat primename, kad Misionierių ansamblyje vykstančios statybos sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir protesto akcijas (žr.: http://lietuvos.link/aplinkos-ir-paveldo-saugojimo-sajudis-reikalauja-kpd-vadovu-atsakomybes-ir-skubios-vilniaus-traku-ir-kursiu-nerijos-kulturinio-krastovaizdzio-apsaugos/), internete paskelbtą peticiją pasirašė iškilūs Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai, mokslininkai. Poetas Tomas Venclova, komentuodamas savo sprendimą pasirašyti, pažymėjo, kad „Misionierių ansamblio sudarkymas būtų neabejojama katastrofa, pražudanti Vilniaus senamiesčio istorinį ir estetinį statusą“, o istorikė, viduramžių tyrinėtoja prof. hab. dr. Lidija Korčak (Lidia Korczak) įvertino daugiabučių statybas Misionierių ansamblyje kaip drastišką intervenciją į senamiestį ir Vilniaus panoramos naikinimą (interneto prieiga į peticiją: http://lietuvos.link/peticija/; ją pasirašiusių Lenkijos mokslininkų sąrašas: http://lietuvos.link/zinomi-lenkijos-mokslininkai-tarp-pasirasiusiuju-peticija-uz-misionieriu-ansamblio-ir-vilniaus-senamiescio-issaugojima/; L. Korčak pasisakymas: http://lietuvos.link/istorike-lidia-korczak-tai-drastiska-intervencija-i-senamiesti-ir-nuostabios-vilniaus-panoramos-naikinimas/.