D.Dundulio „Norfos” atstovas teisme stebėjosi, kaip „Laisvas laikraštis” dar nebankrutavo

Aurimas Drižius

Vakar vos ne visą dieną praleidau Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriame nagrinėjamas „Laisvo laikraščio” ieškinys dėl neteisėto jo išmetimo iš „Norfos” prekybos centro.

Kaip žinia, dar kovo mėnesį Šimonytės vyriausybė pasinaudojo Rusijos agresija Ukrainoje tam, kad uždarytų visus ją kritikuojančius leidinius – „Laisvą laikraštį”, „Respubliką” ir „Vakaro žinias”.

Teisme paaiškėjo, kad „Norfos mažmena” savininkas Dainius Dundulis asmeniškai nurodė pašalinti iš savo tinklo jam nepatinkančius leidinius. Kai padaviau ieškinį dėl neteisėtų ‘Norfos” veiksmų žlugdant laisvą spaudą, „Norfa” atstovas bandė teisme įtikinti, kad šį prekybos tinklą užplūdo pirkėjai, reikalaujantys iš jo išmesti minėtus leidinius.

Paklaustas, kokiu būdu tos pretenzijos buvo reiškiamos, advokatas atsakė, kad jos „žodinės” ir kad „nusiskundimai nevienkartiniai”. Tiesa, tie visi skundai niekur nebuvo fiksuoti, nes tai mums nepriklauso. Išmesti leidinį buvo konkrečiai įmonės vadovo sprendimas.

„Norfa” sutiko, ir joje liko vienintelis teisingas leidinys ‘Lietuvos rytas”, tas pats, per kurio savininką Gedvydą Vainauską „Norfos” šefas Dundulis tvarkė ir savo nešvarius reikalus – G.Vainauskas, veikdamas Dundulio vardu, pažadėjo buvusiam prezidentui Rolandui Paksui 15 tūkstančių eurų kyšį, kad kuo greičiau būtų atidaryta „Norfos” parduotuvė Prienuose. Nes statybas sustabdė statybų inspekcija, tačiau po to, kad Vainauskas su Paksu susitarė dėl kyšio, Paksui pavaldi ministerija iš karto davė leidimą minėtos parduotuvės statybai. Minėtas faktas rodo, kad „Norfos” šefas tvarko reikalus su „Lietuvos ryto” savininku G.Vainausku, ir galimai jo prašymu uždarė ir konkuruojančius spaudos leidinius.

Kadangi lygiai tuo pačiu metu minėti leidiniai buvo išimti iš „Iki” bei „Rimi” tinklo, akivaizdu, kad tai buvo organizuota akcija. Galima tik numatyti, kad tai vyriausybės akcija, nes minėti leidiniai vieninteliai, kurie kritikavo vyriausybę vadinamos „pandemijos” metu.

Negali taip būti, kad vienu metu visi leidinių skaitytojai ateitų į prekybos centrus ir prašytų juos išmesti savo mėgstamus leidinius.
Tai, kad „Laisvas laikraštis” buvo išmestas iš prekybos tinklo „Norfa” dėl savo spausdinamų straipsnių, pripažino ir ‘Norfos” atstovas :
„Šių metų pradžioje UAB „Norfos mažmena” sulaukė daug nepatenkintų pirkėjų nusiskundimų dėl „Laisvas laikraštis” prekybos, pirkėjai piktinosi dėl prekybos laikraščiais, kuriuose pateikiama abejotino turinio informacija bei pozicija dėl šiuo metu aktualių pasaulyje vykstančių įvykių. Nors UAB „Norfos mažmena” nesiima vertinti leidinių, kuriais buvo prekiaujama, turinio, tačiau, reaguojant į pirkėjų nusiskundimus, š.m. vasario mėnesio pabaigoje buvo nuspręsta nutraukti prekybą trimis laikraščiais – „Laisvas laikraštis”, „Respublika” ir „Vakaro žinios”.

Beje, „Norfos” atstovas klausė manęs, kodėl „Laisvas laikraštis” dar nebankrutavo, nors juo praktiškai neprekiaujama niekur jau daugiau nei dešimt mėnesių. Supratau, kad toks ir buvo tikslas – priversti vyriausybę kritikuojančius leidinius bankrutuoti, prieš tai atėmus galimybę skaitytojams juos skaityti:

visas posėdžio garso įrašas, jeigu kam nors įdomu:

Tai, kad didieji prekybos tinklai vienu metu atsisakė prekiauti konkrečiais spaudos leidiniais, kurie kritikavo vyriausybės veiksmus vadinamosios „pandemijos” metu, gali būti paaiškinama tik vienu argumentu – tai yra valdžios bandymas uždaryti spaudos leidinius. Kadangi vyriausybė negali tiesiogiai veikti prieš spaudą, tai daroma per prekybos tinklus. Uždraudus pardavinėti minėtais leidiniais prekybos tinkluose, vyriausybė pakerta jų nepriklausomumo ir išsilaikymo pagrindus – negalėdama parduoti leidinių skaitytojams, leidiniai, žinoma, kad greitai bankrutuos. Tai, kad vyriausybė prieš laisvą spaudą veikia visais frontais, įrodo ir faktas, kad „Laisvą laikraštį” platinti atsisakė ir valstybės kontroliuojamo „Lietuvos pašto” vadovybė. Nors kiekvieną mėnesį „Norfos” tinkle „Laisvą laikraštį” pirkdavo maždaug 6 tūkst. žmonių, Dundulis atėmė iš jų pasirinkimo teisę.
Spaudos paskirtis yra kritikuoti ir būti sarginiu šunimi, jeigu ji tik girs valdžią, tai niekam nebus įdomi. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad „Norfos” atstovas nesugebėjo pateikti nė vieno konkretaus atvejo, kad „Norfos” pirkėjai reikštų nepasitenkinimą minėtais platinamais leidiniais.
Primenu teismą, kad Visuomenės informavimo įstatymas draudžia monopoliją :
29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
4 straipsnis. Informacijos laisvė

1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.
16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas

1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.

„Norfos” atstovas teisme aiškino, kad bet kurį leidinį, kaip ir tiekėją, jie gali laisvai ir be jokių paaiškinimų ar motyvų išmesti iš šio tinklo kada nori. Neva tai leidžia „Norfos” sutarties su didmenine įmone „Litpresa” sutarties punktas, kuriame numatyta, k ad UAB „Norfos mažmena” turi teisę bet kada grąžinti prekes, o grąžinimo priežasčių sąrašas yra nebaigtinis (prekių nepaklausa, kainų pasikeitimas ir kt.).

UAB „Norfos mažmena” turi teisę bet kada ir kokiais pagrindais atsisakyti prekių tiekimo ir be to – neprivalo tokio sprendimo motyvuoti ar kaip nors atskirai pagrįsti, – aiškino „Norfos” atstovas, – bet to, pagal šią sutartį UAB „Norfos mažmena” neįsipareigojo iš UAB „Litpresa” nupirkti konkretų kiekį ieškovo leidžiamų leidinių ar jais prekiauti tam tikrą laiką”.

„Laisvas laikraštis” niekaip negali patekti į šią kategoriją, kadangi buvo paklausus, nekeitė kainos, buvo parduodamas greitai, be to ta sąlyga, kad jis negali rašyti straipsnių, kurie nepatinka Dunduliui, nėra minėtos sutarties punkte.

Jeigu sutartyje būtų numatyta, kad „Laisvas laikraštis” spausdina straipsnius, prieš tai suderinęs su Dunduliu, kuris nusprendžia, ką galima spausdinti, o ko ne, taip ir darytume. Sutartis nenumato, kad galima atsisakyti bet kokios prekės be jokių motyvų (blogai perka, yra nepaklausi ar pan.). Toks sprendimas turi būti motyvuotas, o šiuo atveju motyvas tik vienas – Dunduliui nepatinka, kad „Laisvas laikraštis” kritikuoja konservatorių vyriausybę.

Aš įtikinėjau, kad abu atsakovai – tiek ‘Litpresa”, tiek ir „Norfa” sulaužė sutartį – „Litpresa” sulaužė sutarties punktą, kuriuo įsipareigojo išplatinti kuo didesnį leidinių skaičių, nes gavusi „Norfos mažmenos” nurodymą išimti „Laisvą laikraštį” iš prekybos, net nebandė klausti, kodėl toks sprendimas priimtas.
O „Norfos mažmena”, vienasmeniškai nutarusi be jokių motyvų atsisakyti leidinio, padarė jam didelę žalą. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovai, tiek Norfa, tiek Litpresa padarė „Laisvam laikraščiui” žalą, nes dėl jų veiksmų ieškovas neteko pajamų

II. Teisinis ieškinio pagrindas

Dėl ieškovo patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo

Pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis.

Savaitraštis „Laisvas laikraštis“ yra leidžiamas kartą per savaitę. Nurodymas išimti iš prekybos savaitraštį „Laisvas laikraštis“ buvo duotas vasario 28 d. Dėl šios priežasties neišplatinti 4 leidinių tiražai po 2000 vnt, viso 8000 vnt. Dėl nepagrįsto UAB „Litpresa“ ir UAB „Norfos mažmena“ įvykdyto leidinio „Laisvas laikraštis“ tiekimo į UAB „Norfos mažmena“ tinklus sustabdymo, Ieškovas patyrė nuostolių, kurių paskaičiavimas ir pagrindimas pateiktas žemiau: