68 valstybių ir 2 947 JAV apygardų duomenys rodo, kad ryškaus ryšio tarp visiškai paskiepytų gyventojų procentinės dalies ir naujų COVID-19 atvejų nėra.
Rugsėjo 30 d. tarptautinis leidinys „Epidemiologija“ paskelbė įdomią apžvalgą, indikuojančią, kodėl rugsėjo/spalio mėnesiais 2020 m. ir 2021 m., kuomet turime ir vakcinas nuo COVID-19, ir Lietuvoje plačiai naudojamą galimybių pasą, Europos šalių spalvos pagal viruso plitimą atrodo taip, kaip matote žemiau (1 pav. – 2020 m., 2 pav. – 2021 m.).
Šalies lygmeniu nėra jokio ryškaus ryšio tarp visiškai paskiepytų gyventojų procentinės dalies ir naujų COVID-19 atvejų.
„Tiesą sakant, tendencijos linija rodo nežymų teigiamą ryšį, t. y. šalyse, kuriose yra didesnis visiškai paskiepytų gyventojų procentas, 1 mln. gyventojų tenka daugiau COVID-19 atvejų. Pažymėtina, kad Izraelyje, kur daugiau kaip 60 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti, per pastarąsias 7 dienas buvo daugiausia COVID-19 atvejų, tenkančių 1 mln. gyventojų. Tai, kad nėra reikšmingo ryšio tarp visiškai paskiepytų gyventojų procentinės dalies ir naujų ligos atvejų, rodo ir Islandijos bei Portugalijos palyginimas. Abiejose šalyse visiškai paskiepyta daugiau kaip 75 proc. gyventojų, o COVID-19 atvejų 1 mln. gyventojų tenka daugiau nei tokiose šalyse kaip Vietnamas ir Pietų Afrika, kur visiškai paskiepyta apie 10 proc. gyventojų“, – rašoma publikacijoje.
Atsižvelgdami į tyrimo išvadas autoriai apibendrina, kad ir stengiantis paskatinti gyventojus skiepytis, tai reikėtų daryti nuolankiai ir pagarbiai.
„Gyventojų stigmatizavimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Siekiant išmokti gyventi su COVID-19 taip, kaip ir po šimto metų gyvename su įvairiomis sezoninėmis 1918 m. gripo viruso atmainomis, svarbu atnaujinti ir kitas nefarmakologines prevencijos priemones, pavyzdžiui, pagrindinius visuomenės sveikatos higienos principus išlaikant saugų atstumą, plaunant rankas“, – reziumuoja autoriai.
Mes įterpėme „Facebook“ komentarų papildinį, kad galėtumėte palikti komentarą mūsų svetainėje naudodami savo „Facebook“ paskyrą. Jis gali rinkti jūsų IP adresą, jūsų žiniatinklio naršyklės „User Agent“, saugoti ir gauti slapukus jūsų naršyklėje, įterpti papildomą stebėjimą ir stebėti jūsų sąveiką su komentavimo sąsaja, įskaitant „Facebook“ paskyros koruliuojamą su bet kokiais veiksmais, kuriuos atliekate sąsajoje (pvz., „Patinka“ kažkieno komentaras, atsakymas į kitus komentarus), jei esate prisijungę prie „Facebook“. Norėdami gauti daugiau informacijos apie tai, kaip šie duomenys gali būti naudojami, žr. „Facebook“ duomenų privatumo politiką: https://www.facebook.com/about/privacy/update/