Bylų N.Venckienei prištampavęs Kauno vyr. prokuroras Darius Valkavičius – melagis ir senas banditų stogas (pildoma)
valk
Kauno apygardos vyr. prokuroras Darius Valkavičius – melagis ir senas banditų stogas prokuratūroje
Aurimas Drižius
Vakar LRT laidoje „LRT Forumas“ Kauno apygardos vyr. prokuroras Darius Valkavičius labai mėgavosi dėmesiu, tačiau visa prokuroro kalba buvo vienas ištisinis melas, kuris labai lengvai paneigiamas Neringos Venckienės ekstradicijos dokumentais.
Kaip žinia, D.Valkavičiaus kontora iš viso sufabrikavo N.Venckienei net 39 kaltinimus, kuriuos nusiuntė į JAV, vėliau jų liko 12, o Čikagos apeliacinis teismas paliko tik 4 kaltinimus.
Tačiau mane nustebino kitas dalykas – kaip toks prokuroras gali taip įžūliai meluoti LRT eteryje, ir neraudonuodamas kalbėti visiškas nesąmones.
T.y. D.Valkavičius sakė : „kalbant apie įtarimų apimtį, tai noriu pasakyti, kad labai skirtingos teisinės sistemos (JAV ir Lietuvos – aut. Pastaba). Plačiau negalėčiau pakomentuoti JAV sprendimo, tačiau labaai skirtingai aprašytos veikos mūsų kodekse ir JAV kodekse. Todėl įtarimų apimtis yra tikrai susiaurintos…tikrai galiu patvirtinti, kad tai nėra susiję su mūsų prokuratūros darbo broku, nes mes nė karto nesulaukėme pretenzijos dėl kažkokių duomenų. Tikrai noriu pasakyti, kad JAV teismai nevertino mūsų duomenų įrodymų aspektu, tik sprendė, ar išduoti asmenį Lietuvai“.
Kitaip sakant, prokuroras D.Valkavičius sako, kad JAV teismas nenagrinėjo prokuratūros surinktų įrodymų, nors jis ir turėjo Čikagos teismo teisėjo Martin posėdžių protokolus ir sprendimus, kuriais šis teisėjas atmetė prokuratūros suklastotus aštuonis kaltinimus.
https://www.youtube.com/watch?time_continue=2&v=RlP7NR8_YcA&feature=emb_logo
Nors visi šie dokumentai buvo perduoti prokuratūrai, prokuroras D.Valkavičius viešai melavo, sakydamas, kad „JAV teismas nenagrinėjo mūsų surinktų įrodymų“.
Tada belieka šiam melagiui ir bylų klastotojui pateikti Čikagos apeliacinio teismo teisėjo nutartį išduoti Neringą Venckienę Lietuvai, kuriame nurodyta, kad amerikiečiai tikisi, kad Lietuvoje jai turi būti surengtas sąžiningas teismas“. Paaiškėjo, kad amerikiečiai buvo be galo naivūs, galvodami, kad Lietuvos teisėjai laikosi įstatymų arba pagrindinių teisės principų.
Čikagos apeliacinio teismo teisėjas Daniel Martin (nuotr. viršuje dešinėje), kuris atmetė generalinės prokuratūros pateiktus 35 kaltinimus Neringai Venckienei, ir paliko tik keturis kaltinimus, labai smarkiai abejojo, ar galima išduoti Neringą Venckienę Lietuvos respublikai.
Tai įrodo ekstradicijos bylos posėdžių protokolas – šiuose protokoluose teisėjas Daniel Martin reiškia susirūpinimą dėl Neringos Venckienės likimo ir sako, kad jis tikisi, kad viską padarė teisingai.
Kartu jis tyčiojasi iš Lietuvos prokuratūros pateiktų kaltinimų ir „įrodymų“. Teisėjas posėdyje klausia prokuroro: „Okay, tačiau pateikite man konkrečius įrodymus, kad Venckienė dalyvavo kaip nors renkant informaciją ar stebint žmones namuose, ir kad tai jiems sukėlė emocinį nerimą“.
Į ką prokuroras atsako : „Žinoma jūsų kilnybe, tai yra bylos psl. – žmonės stebimi namuose. Žmonės stebimi šalia savo namų. Yra įrašyti telefono pokalbiai tarp žmonių, kuriuose kalbama, ką sekti ir ką stebėti“.
Į ką teisėjas Martin atšauna : „prašau pasakyti tiksliai, kokius veiksmus atliko Venckienė, ir kokius įrodymus jūs turite, kad ji vadovavo šiam sekimui“.
Į ką prokuroras Clow atsako, kad „yra pokalbių…buvo renkama informacija apie žmonės, kurie įtariama, kad buvo pedofilai, arba renkama informacija apie privatų žmonių gyvenimą…“
Į ką teisėjas Martin atšauna : „ „Jūsų įrodymai labai silpni“ („You are weak on thee offences“)
Paskui teisėjas Martin pažymi, kad JAV jau atsisakė išduoti Lietuvai kitą Lietuvos pilietį – Šarūną Paberalių.
„Aš tikriausiai daviau daugiau laiko nei teismas man suteikia teisę, nes manau, kad tai kažkas, kas kertasi su pamatiniu teisingumu, kurio reikalauja kiekvienas teismas“.
Bet aš susirūpinęs tuo, kad… Ar ši ekstradicija nesikerta su teisingumu?“ Teisėjas priduria, kad būtina viską nuosekliai išsiaiškinti. Vėliau jis prašo, kad jam būtų suteikti įrodymai, kad jis būtų užtikrintas, kad viskas daroma teisingai.
Kaip D.Valkavičius dengia sunkius nusikaltimus?
VSD pareigūnas, atsakingas už kovą su pareigūnų korupcija, Aurelijus Beržinis 1999 m. Kauno centre buvo užpultas trijų plėšikų, bandžiusių jį apiplėšti. Kaip treniruotas VSD pareigūnas, A.Beržinis pasipriešino, ir vieną užpuoliką sulaikė. Plėšikas buvo pristatytas į Žaliakalnio policijos komisariatą. Nors buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, Kauno policija plėšiką paleido, net nenustačiusi jo tapatybės, nenufotografavusi, nepaėmusi pirštų antspaudų. Vėliau Kauno policija, apylinkės ir apygardos prokuratūros 16 metų vilkino šio nusikaltimo tyrimą. Kodėl 16 metų? Nes pirma turėjo sueiti senatis plėšimo nusikaltimui, o paskui – senatis šį nusikaltimą nuslėpusiems policininkams ir prokurorams nuteisti. Generalinis bevalis šiuos nusikaltimus nusiuntė tirti nusikaltimą padariusiems Kauno apygardos prokurorams, o Vilniaus apygardos teismas atmetė A.Beržinio skundą dėl žalos atlyginimo.
A.Beržinio užpuolikai galėjo būti prokuratūros pasamdyti banditai už tai, kad prieš tai A.Beržinis demaskavo vieną jų sėbrą, Jonavos vyr. prokurorą Algimantą Valantiną, sąmoningai nuslėpusį vieną nusikaltimą, kai Jonavos rajono policijos komisariato kelių policijos vadovas Vygaudas Čižauskas girtas suvažinėjo žmogų ir pabėgo iš įvykio vietos (šis nusikaltimas niekaip nesutrukdė V.Čižausko karjerai – jis ir toliau vadovauja Jonavos priešgaisrinei tarnybai – aut. pastaba). Dirbdamas VSD, A.Beržinis atskleidė šį nusikaltimą, ir demaskavo A.Valantiną, kuris žinojo, kad žmogų suvažinėjo V.Čižauskas, tačiau sąmoningai jį slėpė. Tokia praktika, kai reikia išsukti savą žmogų nuo atsakomybės, A.Valantinui vėliau labai pravertė – jis net tapo generaliniu prokuroru, dabar – apeliacinio teismo pirmininku. Pačiam A.Beržiniui tai geruoju nesibaigė – po kiek laiko jį gatvėje užpuolė trys banditai, bandę jį sumušti ir apiplėšti. Tačiau kadangi A.Beržinis buvo treniruotas vyrukas, jis pasipriešino, ir sulaikė vieną plėšiką. Pristatytas į policiją plėšikas, prisistatęs svetimu vardu, buvo nedelsiant paleistas. Vėliau Kauno prokuratūra iškėlė bylą pagal žinomai melagingą pareiškimą, ir persekioja A.Beržinį jau 20 metų.
Tam, kad plėšikai nepasakytų, kas užsakė šį nusikaltimą, Kauno apylinkės ir apygardos teismai ir prokuratūros 16 metų vilkino senaties terminą – nors dešimties metų senatis plėšimui suėjo dar 2009 m., tačiau prokuratūra bylos nenutraukė iki pat 2015 m. – kad sueitų senatis ir nusikaltimą nuslėpusiems prokurorams i policininkams nuteisti. Visa tai buvo daroma sąmoningai, kad neišaiškėtų sunkūs nusikaltimai, į kuriuos įsivėlę Kauno prokuratūros vadovai.
Policijos atsakymas A.Beržiniui, kad „tyrimas dėl užpuolimo, įvykusio 1999 m, vyksta dar 2015 m.“, nors senaties terminas nuo nusikaltimo padarymo – 10 metų. Tyrimas sąmoningai buvo tempiamas, kad išvengtų atsakomybės prokurorai ir policijos vadovai
Nuotr. : Aurelijus Beržinis ir LL redaktorius Aurimas Drižius
A.Beržinis atsiskleidė, kaip dirba visa Lietuvos mafijinė teisėsauga – viena grandis dengia kitą, viena teismų pakopa dengia kitą, kol galiausiai jokių nusikaltimų nebelieka.
– Taip kaip baigėsi bandymas patraukti atsakomybėn tuos prokurorus ir teisėjus, kurie 16 metų dengė šiuos nusikaltimus?
– Padaviau skundą, kad teisėjams ir prokurorams būtų keliamos bylos. Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Čirpus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nerado jokio nusikaltimo savo kolegų veiksmuose. Jis nusprendė, kad sunkų nusikaltimą padaręs nusikaltėlis paleistas teisėtai, nenustačius jo asmenybės, nepritaikius jam kardomosios priemonės, ir suklastojus dokumentus. Jis nusprendė, kad policija tinkamai atliko savo pareigybines nuostatas ir jokio pareigūnų aplaidumo nėra. Kitaip tariant, prokuroras Čirpus pasiuntė signalą nusikaltėliams – plėškite žmones grupėmis, nieko jums už tai nebus, nes kai reikės, Seimas pakeis įstatymus. Šį nutarimą patvirtino ir Kauno apygardos prokuroras D.Valkavičius, kuris savo nutarime citavo Aukščiausio teismo nutartis, ir nurodė, kad „dėl deklaratyvaus pareiškėjo manymo apie kitus nusikaltimus šiame nutarime nebus pasisakoma, bus vertinamas tik pareiškėjo manymas, kad buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Žodžiu, Valkavičius iš karto atsisakė vertinti pareigūnų neveikimą ir dokumentų klastojimą, ir parašė, kad pradėti tyrimą atsisakoma, nes nepadaryta veikla, turinti nusikaltimo požymių. T.y. veikla, kai policija paleido pagautą nusikaltėlį, ir jį paleido, net nenustačiusi jo asmenybės, nėra veikla, turinti nusikaltimo požymių. Po to dešimt metų prokuratūra vilkino tyrimą, vaidino, kad jis vyksta, o iš tikrųjų laukė senaties termino. Prokuroras rašė: „pareiškėjo manymo, kad buvo padarytas nusikaltimas, nepakanka…, nes nėra objektyvių duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas..tai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Nėra jokių duomenų apie prokurorų suinteresuotumą..darytina išvada, kad pareigūnai buvo objektyvūs“. Tą patį parašė ir Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė – jokio nusikaltimų nebuvo. Nors aš nurodžiau, kad nusikaltėlis nebuvo nufotografuotas, nepaimti jo pirštų antspaudai, nenustatyti jo asmenybė, ir jis paleistas, tačiau visa Kauno teisėsauga nusprendė, kad „vsio zakonno“. Tada parašiau skundą Kauno apygardos teismui dėl tokios teisėjos nutarties ir generalinei prokuratūrai – nurodžiau, kad yra dengiama organizuotų nusikaltėlių – recidyvistų grupė, nurodau visus duomenis, kad jie galėtų išvynioti tą siūlo galą. Paprašiau kelti baudžiamąją bylą prokurorui Valkavičiui ir nurodžiau, kad prokuratūra pati ištirtų savo nusikalstamą veiką, nes prokuroras valkavičius dengia organizuotą nusikalstamumą. Pateikiau tik kelis pavyzdžius, kad prokurorai buvo suinteresuoti paleisti tuos žulikus.
Nuotr.: prokuroro Valkavičiaus nutarimas, kad policininkai, paleidę banditą, net nenustatę jo asmenybės, niekaip nepažeidė įstatymų
– Tačiau nuo ko prasidėjo visa ši istorija ir kodėl teisėsauga banditų rankomis tau keršija?
– Viskas prasidėjo dar 1994 m., kai Kaune buvo susprogdintas mano butas. Man buvo padaryta žala apie 20 tūkst. Litų, tačiau nusikaltėlių prokuratūra nesurado. Šį nusikaltimą įvykdė ir dengė banditus nuo atsakomybės Kauno centrinis policijos komisariatas ir Kauno apylinkės- apygardos prokuratūros. Nusikaltimų pėdsakai ėjo tiesiai į prokurorus Betingį ir Jasaitį. Vyniojant šį siūlo galą, galima nueiti iki jų ir dar aukščiau. Galima atkasti, kiek čia nagus pridėjęs buvęs Kauno STT viršininkas Čekaitis ir policijos komisaras Gurklys iš 6-ojo skyriaus. Tas susprogdinimas buvo reikalingas buvo reikalingas tam , kad prokuratūra galėtų man iškelti bylą dėl tariamo sukčiavimo stambiu mastu. Turimą atliko prokurorė Čepulytė, kuri taip pat atliko ir tyrimą dėl minėto plėšiko paleidimo iš policijos. Kur sueina visų šių nusikaltimų galai? Jie man iškelia bylą dėl sukčiavimo, nors iš karto aišku, kad jie nieko neįrodys, tačiau iš karto areštuoja turtą – mano, ir visų mano giminių. Eina per visus butus – mano, tėvų, tetos – viskas areštuota. Vėliau tie areštuoti antikvariniai daiktai dingo, tačiau prokuratūra vėl atsisakė pradėti tyrimą, „kadangi areštuotų daiktų nuosavybė yra ginčytina teisme“. Nors tuos daiktus jau seniai policija pasidalino, tačiau tai areštuoto turto saugotojai buvo pasakyta dingti iš buto, kuriame buvo areštuotas turtas, ir vėliau visi daiktai prapuolė. Nors areštuoto turto pradanginimas automatiškai užtraukia atsakomybę, tačiau nieko to padaryta nebuvo. Čia veikė antstolė Karalienė, kuri vėliau tapo Antstolių rūmų pirmininkė, ir tokia Žaltauskienė, kurios dukra dirba Kauno apylinkės prokuratūroje prokurore. Viskas susivedė į tai, kad plėšikas, padaręs sunkų nusikaltimą, buvo paleistas todėl, kad rajonas, kuriame buvo mano susprogdintas mano butas, buvo Tvirtovės gatvėje, o ši teritorija priklausė „daškinių“ gaujai. O nusikaltimus šioje teritorijoje tiria Žaliakalnio policijos komisariatas. Ta ‚Daškinių“ gauja susijusi su 6-uoju policijos skyriumi, ir aišku, su VSD. Tam tikrus ryšius su banditais turėjo ir STT šefas Čekaitis, nes jo brolis mums pranešė, kad jis turi ryšius su nusikaltėliais, kurie jam davė pravardę „čekistas“. Tada aš dar dirbau Kauno VSD, ir mes pradėjome tirti tą informaciją apie Čekaičio ryšius, tačiau tada mano tiesioginis viršininkas, Kauno VSD skyriaus vadovas Andriuškevičius, buvęs tremtinys, buvo momentaliai nušalintas nuo pareigų, ir po to greitai mirė. Žodžiu, tas plėšikas buvo paleistas todėl, kad visa Kauno teisėsauga bijojo banditų šantažo. Jeigu prokuratūra būtų privertusi kalbėti mane užpuolusius plėšikus, galėjo prisikasti ir iki tų, kurie užsakė šį sprogdinimą. Tada pėdsakai ateitų iki policijos ir STT. O visus šiuos veiksmus pridengė prokurorė Čepulytė. Jeigu prokuratūra pradėtų vynioti šį nusikaltimų siūlą, greitai prieitų iki nusikaltimų užsakovų. Greitai gausiu atsakymus iš generalinio prokuroro Raulušaičio, nes jo paprašiau kelti bylas šiuos nusikaltimus dengusiems prokurorams. O Kauno apygardos teismo paprašiau įverti teisėjos I.Averkienės veiklą, nes ji visiškai nevertino pateiktų faktų, o tik perrašinėjo prokuratūros nutarimus. Žodžiu, organizuotas nusikalstamumas Kaune dengiamas pačiame aukščiausiame lygyje, ir visi įrodymai pateikti generaliniam prokurorui. Tai geras istorijos pratesimas apie mafijinę teisėsaugą.
– Nejaugi tu manai, kad generalinė prokuratūra ar Kauno apygardos teismas gali priimti objektyvius nutarimus?
– Žinoma, man aišku, koks bus atsakymas iš Kauno apygardos teismo, ir iš Raulušaičio. Ir kaip bus tas rezultatas, aš tau parodysiu, kaip Raulšaitis susijęs su organizuotu nusikalstamumu.
– Kitaip jis nebūtų paskirtas generaliniu prokuroru?
– Taip, kitaip jis ten nebūtų atsidūręs, ir aš tau parodysiu, kaip Raulušaitis susijęs su Vilniaus ir Kauno teisėjais, ir kaip jie kartu veikia. Jis yra jų įrankis, paprasta marionetė. O D.Grybauskaitė, matyt, jau nebesuranda kišeninio prokuroro ateičiai, jeigu grasina, kad daugiau kandidatų nebesiūlys. Matyt, kad niekas nebenori būti kišeniniu prokuroru, o ji pati ir konservatoriai nebesuranda kandidato. Matyt, tokių neranda ir Landsbergis, kuris labai mėgsta savo kišeninius prokurorus. O per kišeninius prokurorus viską kontroliuoja KGB. Ar žinai, kurie KGB veikėjai kontroliavo Landsbergį? Tie visi veikėjai jam ir pasiūlo kandidatūras į generalinius prokurorus. KGB majoras Gulbinas palyginti maža figūra.
– Man Rolandas Paksas pasakojo, kaip V.Landsbergis jį pakišinėjo – pasiūlė pasirašyti neteisėtas sutartis su „Williams“, sakydamas, kad jam atiteks visa garbė. Tačiau R.Paksas suprato, kuo tai gresia, ir atsisakė. Vėliau tą sutartį pasirašė „Landsbergio mokinys“ Sigitas Kaktys.
– Taip, jam vėliau iškėlė bylą, tačiau paskui dėl senaties nutraukė. Tam ir reikalingi kišeniniai prokurorai. Visuomenei reikėjo parodyti, kad teisingumas vykdomas tol, kol atėjo senatis. Lygiai tas pats ir dabar vyksta toje byloje, kurioje esu teisiamas dėl nepagarbos teismui. Kauno apygardos teismas man paskyrė namų areštą, sudaro įspūdį, kad čia rimta byla, nors patys žino, kad ten jokio nusikaltimo nėra, nes Aukščiausias teismas mane du kartus išteisino. Dabar jie galvoja, kaip man dar kokią nors bylą iškelti. Bylos keliamos tam, kad žlugdyti žmogų, kad parodyti, koks jis nusikaltėlis, ir kad reikia dar kartą jį teisti, o Aukščiausias teismas toje byloje buvo neteisus. Galvoja kaip dar kelti bylas dėl to, kad prokurorus vadinu kriminaliniais nusikaltėliais, nors visi faktai apie jų nusikaltimus yra pagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl jeigu prokuratūra pradės vynioti siūlo galą mano buto sprogdinimo byloje, suras užsakovus. Dabar žiūrėk, kodėl taip nutilo V.Uspaskich bylą dėl teisėjų įžiedimo? Juk jis juos viešai pavadino kriminaliniais nusikaltėliais. jau atimta V.Uspaskich neliečiamybė, tačiau byla nejuda – jis jau nebereikalingas. taip ir su manimi – savo pareiškimuose aiškiai nurodau, kad teisėjai ir prokurorai yra kriminaliniai nusikaltėliai, nors tai dar per švelniai pasakyta, nes jie yra recidyvistai, kasdien darantys nusikaltimus. ir kasdien jie nevykdo jokio teisingumo, o tik susėdę galvoja, kaip čia dar pinigų pasiplėšikauti. Juk vienintelis policijos užsiėmimas – kaip kam nors bylą iškelti, ir pašantažuoti pinigų. Tas fabrikas yra likęs nuo sovietinių laikų, ir niekas čia nepasikeitė.
– Ne, prie sovietų valdžios prokurorai negalėjo daryti tokių nesąmonių?
– Taip, nes tada bijojo, o dabar nieko nebebijo. Nes jokios teisės čia nebeliko, liko tik korupcinis teisingumas.
